- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-04-05
- Bylos Nr.
- 1-87-876/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-04478-2022-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Judita Sungailaitė
- Kaltinamasis
- K. L., M. B.
- Nukentėjusysis
- N. S.
- Advokatai
- Rasa Kalkauskienė, Violeta Naujokienė
- Kategorijos
- 1.2.3.1.1Nužudymas (BK 129 str. 1 d.)
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismo teisėja Judita Sungailaitė,
sekretoriaujant Audronei Tulauskienei, Laurai Kiškūnaitei,
dalyvaujant prokurorui Tomui Stelioniui,
kaltinamiesiems K. L., M. B.,
kaltinamųjų gynėjams advokatams Rasai Kalkauskienei, Violetai Naujokienei,
nukentėjusiajai N. S., jos atstovui advokato padėjėjui M. R.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
K. L., gimęs 1995 m. spalio 27 d. Jonavos rajono savivaldybėje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, faktinė gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2017 m. lapkričio 16 d. Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 213 straipsnio 1 dalį - 8 mėnesių laisvės apribojimo, skiriant įpareigojimus;
2) 2018 m. balandžio 19 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 64-1 straipsnį, 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 4 dalį, 9 dalį - 6 mėnesiai laisvės atėmimo;
3) 2018 m. gegužės 14 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnį, 178 straipsnio 4 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 5 dalies 2 punktu - 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo; 2018 m. liepos 11 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nutartimi ši bausmė subendrinta su 2018 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme - 2 metai 1 mėnuo laisvės atėmimo;
4) 2020 m. sausio 30 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 64-1 straipsnį - 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo; 2021 m. rugsėjo 17 d. paleistas iš Marijampolės pataisos namų atlikęs bausmę;
Žemesnės instancijos teismas
M. B., gimęs 1992 m. balandžio 23 d., Jonavoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. Vilniaus g. 31-44, Jonavoje, teistas:
1) 2011 m. birželio 23 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 11 mėnesių laisvės apribojimo;
2) 2012 m. gruodžio 7 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį 1 metų laisvės atėmimo;
3) 2013 m. vasario 27 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 9 dalį - 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo;
4) 2013 m. kovo 5 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą - 1 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo; 2013 m. birželio 7 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nutartimi ši bausmė subendrinta su 2013 m. vasario 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme - 3 metai laisvės atėmimo;
5) 2017 m. vasario 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, 64-1 straipsnį - 6 MGL (225,96 Eur) dydžio bauda;
6) 2018 m. vasario 8 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, 64-1 straipsnį, 64 straipsnio 1 dalį, 2 dalį - 6 mėnesiai laisvės atėmimo ir 2 MGL (75,32 Eur) dydžio bauda; vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, 2018 m. liepos 12 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nutartimi laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas,
kaltinami pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos nusikalstamų veikų aplinkybės
K. L. ir M. B. 2022 m. vasario 7 d. laikotarpyje nuo 14 val. iki 17 val. 30 min., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilusio buitinio konflikto su E. S. metu, veikdami kartu, tyčia bendrais veiksmais rankomis ir kojomis suduodami mažiausiai penkiolika smūgių E. S. į šonus, krūtinę, kaklą ir galvą, padarė šiam poodines kraujosruvas šonuose, dešinio VII šonkaulio lūžimą su kraujosruvomis tarpšonkauliniuose raumenyse, poodines kraujosruvas kairės akies vokuose ir dešinės akies vokuose, pereinant į dešinį žandą, odos nubrozdinimus nosyje ir dešiniame žande, pereinant į nosį, nubrozdinimą viršutinės lūpos gleivinėje, muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje, pogleivio kraujosruvas lūpose ir apatinių dantų dantenose, odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą kairiame žande, minkštųjų audinių kraujosruvas kairiame smilkinyje, akių vokuose, dešiniame skruoste, žande, pažandėje, kaktoje, kakle ir dešiniame smilkininiame raumenyje, nosies kaulų lūžimą bei sunkią galvos smegenų traumą, pasireiškusią kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš abiejų pusrutulių, daugybiniais galvos smegenų sumušimais, kraujo išsiliejimu po voratinkliniu galvos smegenų dangalu ir į galvos smegenų skilvelius, dėl ko, kilus komplikacijoms - galvos smegenų suspaudimui ir pabrinkimui, transtentoriniam galvos smegenų kamieno strigimui, antrinei galvos smegenų išemijai, progresuojančiam kvėpavimo funkcijos nepakankamumui, acidozei, sepsiui, sepsiniam šokui, 2022 m. vasario 11 d. 18 val. 10 min. E. S. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose mirė, tuo būdu bendrais veiksmais nužudė E. S..
Šiuose K. L. ir M. B. veiksmuose yra požymiai nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 1 dalyje.
II. Įrodymai
Teismo posėdžio metu kaltinamasis M. B. nurodė, kad supranta kuo yra kaltinamas, savo kaltę pripažįsta iš dalies. Tuo metu buvo keletą mėnesių vartojęs alkoholį ir tiksliai visko gali neprisiminti. Su nukentėjusiuoju vartojo alkoholį, miegodavo laiptinėse. Jie miegojo laiptinėje, o po to ryte atsirado prie Nėries. Ten apie pusę šešių renkasi žvejų toks kaip būrelis, jie vartoja alkoholį. Su jais išgėrė, pabuvo valandėlę ar kitą. Prie jų prisijungė M. A.. Iš kur šis ten atsirado, jis nežino. Pavartojo alkoholį, buvo jau nemažai išgėrę ir nusprendė eiti pas Aurelijaus klasioką K. L.. Nuėjo, jie atsinešė kelis „bambalius“ naminės degtinės, dar alaus. Pradžiai į butą M. įsileido tik vieną. Jis su „(duomenys neskelbtini)“ liko aukščiau laiptinėje ir laukė, kol sutars, kad ir juos įleistų. Netrukus įsileido ir prasidėjo balius. Visi suėjo į miegamąjį, buvo jis, „(duomenys neskelbtini)“, K., M., K. mama. Vartojo alkoholį, laiko nesekė. Žino, kad buvo išgėrę pusantro butelio ar apie du, tada prasidėjo konfliktas. Prieš jį sėdėjo „(duomenys neskelbtini)“, šone K. ir K. mama. K. pradėjo reikšti pretenzijas dėl mamos telefono nukentėjusiajam, sakė, kad „(duomenys neskelbtini)“ įsikišo mamos telefoną į kišenę. Dešine ranka, nors jis yra kairiarankis, tačiau dėl rankos sužeidimo ja negalėjo smūgiuoti, tai dešine ranka sudavė į dešinę veido pusę „(duomenys neskelbtini)“. Sudavė jis pirmas. Karolis taip pat sudavė delnu. Jis sudavė dar vieną stiprų smūgį iš delno į žandą ir į šoną iš kojos. Jis išėjo, ten liko Karolis, jo mama ir „(duomenys neskelbtini)“. Jis liko kambaryje su A., kuris jau buvo pergėręs, išgirdo, kad už jo langas atsidarė. Pamatė, kad šoka per langą A., kuris paliko telefoną. Bute vyko konfliktas apie valandą: ginčai, aiškinimasis, rėkimas. Kiek pamena, jis buvo apsikabinęs „(duomenys neskelbtini)“ ir prisitraukęs prie krūtinės, todėl ant jo drabužių liko kraujo. Morka buvo paauklėjimui, tai yra morką tarp kojų įkišo, o mama nufotografavo. Jie dar po to išgėrinėjo, „(duomenys neskelbtini)“ irgi atsisėdo. Jis su J. išgėrė ir ši jį išlydėjo, jis išėjo alaus ir sutiko tėvą. Prieš sutinkant tėvą užėjo į „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę ir prašė duoti „į skolą“, bet jam nedavė, tuomet išėjęs sutiko tėvą. Pradžiai įlipo į automobilį. Jis buvo pergėręs, prašė nupirkti alaus ar nuvežti į „(duomenys neskelbtini)“. Tėvas nesutiko nupirkti. Parduotuvė „(duomenys neskelbtini)“ užsidarinėjo, tai jie dar nuėjo, tėvas nupirko tris alaus ir grįžo iki kiemo. Po to mama atėjo, pradėjo rėkti, kad policiją iškvies. Jis išlipo iš automobilio ir ėjo link K. namų. Ten duris daužė, į langus beldė, bet jo neįsileido. Tuo metu tėvas rūkė ir žiūrėjo kur jis eis, jis grįžo ir prašė nuvežti iki „(duomenys neskelbtini)“, bet ir ten neįleido jo. Tai po to nuvežė jį į centrą, kur gyvena toks K., kuris jį įsileido. Su juo vartojo alkoholį iki dviejų, užmigo ir apie ketvirtą valandą jį išprašė lauk. Pasėdėjo apie valandą laiptinėje, kad sulaukti kol rinksis žvejai prie Nėries. Nuėjo prie žvejų, prašė duoti telefoną paskambinti tėvui. Jie davė, paskambino ir tada prasidėjo riksmai, kad žmogų užmušė. Nesuprato, kas darosi ir tada atsiminė, kad buvo konfliktas dėl telefono, kad sudavė koja, iš delno į priekį, per žandą. Iš pradžių galvojo, kad jį specialiai erzina, kad negertų. Bet iš tos vietos matėsi, kaip išvažinėjo policijos. Suprato, kad matyt jo ieško, tai jis kampais iki kavinės nuėjo, kur davė alaus, dar kebabą gavo. Norėjo nueiti iki močiutės atsisveikinti, bet pakeliui iš priekio važiavo policijos automobiliai jį apsupo ir sulaikė.
Jis kiek atsimena buvo trys smūgiai: tai dešine ranka į nosį, ranka iš delno į priekį ir iš kojos. Smūgius „(duomenys neskelbtini)“ sudavė ir K., neskaičiavo jų, įspyrė gulinčiam, sudavė keletą kartų, į kur – negali pasakyti. Jis su nukentėjusiu „(duomenys neskelbtini)“ atėjo pas K. L.. Tuo metu „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo sužalotas. Kai jis išėjo iš buto, „(duomenys neskelbtini)“ liko ten. Karolio mama nuplovė jam veidą, bet nebuvo visas veidas ištinęs. Gal neatsimena, ką pridarė. Su morka jis tiesiog nusifotografavo. Jie yra buvę laisvės atėmimo vietoje, tai buvo bausmė už vagystę. Ta morka, kad kaltininkui gėda būtų už savo tokį poelgį. Tiesiog nuotrauka buvo, nufotografavo Karolio mama.
Iki įvykio jis gėrė apie 3-4 mėnesius dieną iš dienos, kai jam nustatinėjo girtumą, tai 5,4 promiles rodė. Jis toks pastoviai buvo, kiek daugiau išgėrė ir jam gerai, nedreba kūnas ir atrodė, kad orientuojasi. Jam išeinant iš buto, nukentėjusįjį paliko sėdintį. Jį Jurgita išlydėjo ir užsirakino. Kad nukentėjusysis būtų be sąmonės, nematė. Patikslino, kad iš kojos gal įspyrė, nežino, ar tikrai į šonkaulius pataikė, bet spyrė koja. Kaip atsimenu, taip pasakoja, vienas smūgis ranka į nosį, kitas iš delno, kitas smūgis į pilvo sritį. Yra boksininkas, kojų nenaudoja. Spyrė, bet pats vos ant kojų stovėjo. S. vienu metu buvo ant žemės nukritęs, kai buvo su ta morka. K. jį pargriovė. K. atliko ne vieną smūgį delnais, nepamena kiek, bet sudavė tikrai ne vieną smūgį. Kai K. sudavė smūgius jis šalia buvo, „(duomenys neskelbtini)“ negynė. Nuo 16 val. jo bute jau nebuvo, o S. rado pusę pirmos naktį. Jis nežino, kas ten vyko, kai jo nebuvo bute.
Teismo posėdžio metu kaltinamasis K. L. nurodė, kad supranta, kuo kaltinamas ir pilnai prisipažįsta. Buvo namuose, ryte atsikėlė, žiūrėjo televizorių ir girdėjo beldimą į duris. Priėjęs pamatė M. Jis jį įleido, nes pažinojo iš anksčiau. Kai įleido, M. pradėjo sakyti, kad įleistų „(duomenys neskelbtini)“, kurio nematė ir nepažįsta, ir M. B.. Jis nenorėjo leisti, nes mama pyksta. M. jam pasakė, kad „(duomenys neskelbtini)“ ir M. atsinešė apie 10 butelių alaus ir „pilstuko“. Jis seniai geria, pagalvojo ir sutiko. Atidarė duris, įėjo „(duomenys neskelbtini)“, B. M. atsisėdo ant lovos. „(duomenys neskelbtini)“ prašė puodelių, atsidarė alaus. Pradėjo gerti, taurelė po taurelės ir viskas prasidėjo. Nuėjo pas mamą į kambarį, paėmė telefoną ir kolonėlę, kad paleisti muzikos. Mama atsikėlė, jos paklausė, ar ji nori alaus, ir pasiūlė, jei nori, kad ateitų į jo kambarį. Nuėjo į kambarį, pasileido muziką, gėrė ir po pusvalandžio pamatė, kad „(duomenys neskelbtini)“ telefoną kišasi po striuke ir pradėjo komentuoti, apkalbinėti, kad tokių dalykų pas jį negali būti. Pradėjo pulti, B. priėjo ir trenkė į nosį. Mama pamatė, rankšluosčius pradėjo nešioti, pradėjo vaikščioti į vonią, ledą nešiojo. Jam buvo baisu kviesti greitąją. Nuėjo į koridorių, kur M. sudavė 2-3 kartus. Paskui, kai M. sudavė, jis taip pat pradėjo. Laisvėje buvo tik kelis mėnesius ir juos ištisai gėrė, yra alkoholikas priklausomas. Jis du tris kartus smūgiavo į nosį, galvą, pataikė kartą į smilkinį. „(duomenys neskelbtini)“ greitai prigulė, jis liepė keltis ir eiti, bet šis nesikėlė, voliojosi. Rankšluosčius jam dėjo, valė grindis. Kai atsistojo, nuvedė į miegamąjį, kiek tuo metu buvo valandų, nežino. „(duomenys neskelbtini)“ atsisėdo ant fotelio pasakė, kad tai padarė dėl skolų, tačiau jam buvo nesvarbu jo skolos. Todėl susinervinęs sudavė porą kartų į šonus, dar sudavė apie 8 smūgius visur - smūgiavo ranka ir kojomis, suspardė. „(duomenys neskelbtini)“ prigulė, tuo metu buvo gal trečia valanda. „(duomenys neskelbtini)“ gulėjo, o jis priklaupęs numovė kelnes. B. paprašė pas mamą morkos, jis paėmė morką ir tarp kojų įkišo. Kas ką fotografavo - negali pasakyti. Dėl tos morkos daugiau nieko nepamena. Nuo keturių iki penkių tam tarpe M. išėjo, M. išėjo, tačiau šis pamiršo telefoną, tai M. dar telefoną jam išnešė. „(duomenys neskelbtini)“ atsibudinėjo, prašė kažko atsigerti. Jis buvo vieną butelį paslėpęs, kurį atsisuko. „(duomenys neskelbtini)“ klausė, kur M., pasakė, kad išėjo ir negrįš. Tada „(duomenys neskelbtini)“ atsistojo ir jį pastūmė, jis taip pat pastūmė dėl ko „(duomenys neskelbtini)“ griuvo ant lovos ir nukrito ant grindų. Tuomet jis pradėjo spardyti - 3-4 smūgius į šonus, dar porą kartų spyrė į veidą. Po to „(duomenys neskelbtini)“ buvo sumuštas, nejudėjo ir knarkė, buvo kaip ir negyvas. Paskui „(duomenys neskelbtini)“ atsistojo keturiomis ir pasakė, kad jam reikia išeiti. Jis pasiūlė išsikviesti medikus, tačiau neturėjo telefono. Atidarė duris, tačiau „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo išeiti, tai priėjęs spyrė, dėl ko pargriuvo ant krūtinės, prasibraukė su veidu, ir jį išvarė. Buvo labai tamsu, valandų nežino. „(duomenys neskelbtini)“ išėjo ir jis duris uždarė. Per akutę pamatė, kad sėdi ant pirmo laiptuko. Vėliau nuėjo prie akutės ir „(duomenys neskelbtini)“ nebematė. Paskui praeivis jam pasakė, kad sumuštas žmogus, tačiau jis atsakė, kad nieko nežino. Jis nematė, kad „(duomenys neskelbtini)“ laiptinėje, greitąją mama kvietė. Pareigūnas pamatė ant šaldytuvo kraują, nes grindis jau buvo išvalę, nes viskas lipo. Drabužiai lipo nuo kraujo. Ant šaldytuvo kraujo nevalė.
Pirmas „(duomenys neskelbtini)“ suda vė M., po to jis sudavė nemažai. Kur M. buvo tada, negali pasakyti, nes judesys didelis buvo. Visi smūgiai dauguma suduoti kambaryje, kur tada buvo Mantas, neatsimena. Kai išėjo M., tai dar kartą susistumdė ir sudavė „(duomenys neskelbtini)“. Stipriausiai tada, kai Mantas jau buvo išėjęs. Kraujas pradėjo bėgti „(duomenys neskelbtini)“, kai M. trenkė. M. (duomenys neskelbtini) sudavė 2-3 kartus per visą laiką.
Teismo posėdžio metu nukentėjusioji N. S. nurodė, kad vasario 8 d. sužinojo, kad neatpažintas vaikinas guli Kauno klinikose, o kaltininkai yra suimti. Antradienį jos marčios J. S. ir E. S. nuvažiavo atpažinti asmenį ir vėliau pasakė, kad ligoninėje guli E. Kai susipažino su byla, matė, kad sūnų sumušė, buvo kraujosruvos, daugiau nieko nežino. Kai įvykis įvyko, ji buvo Vokietijoje. Sūnus su ja gyveno apie metus 2017 metais, tuo metu dirbo statybose. Sūnus pas ją į Vokietiją atvažiavo, kur ji šiuo metu gyvena. Kai sūnus į Vokietiją negrįžo, gyveno tai pas P., tai pas kitą brolį T. E. pastovios gyvenamosios vietos neturėjo. (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo jam vieną kambarį išnuomojusi, tačiau vėliau sūnų išvarė, nes draugų vesdavosi. Vėliau pas pažįstamą nuomojo, o paskutiniu metu, kiek ji žino, pas P. gyveno. E. išgerdavo kaip kiekvienas žmogus, kai proga būdavo. Su E. skambindavosi per P., nes ten gyveno. Apie sūnaus gyvenimo būdą gali pasakyti tiek, kad dirbo statybose nelegaliai, jai per savaitę kokius keturis kartus paskambindavo. Sūnus pats save išlaikydavo, bet būdavo, kad P. siųsdavo pinigų, kad E. apipirktų. Asmeniškai kaltinamųjų nepažįsta, nors kai gyveno Lietuvoje, jai žmonės pasakojo, kad B. mokinosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Ji ten labai ilgai pradirbo, tačiau B. neatsimena. Kiek žino, E. nelabai jų galėjo pažinoti.
Savo civilinį ieškinį palaiko. Patyrė žalą, nes dėl šio įvykio normalų darbą prarado. Anksčiau dirbo „(duomenys neskelbtini)“ su skeneriu, o dabar „ant linijos“ ir gauna mažesnį atlyginimą. Šiose pareigose dirba nuo liepos vidurio. Be to, iki darbo ilgas kelias ir su traukiniu labai daug laiko užtrunka kelionė. Be to, jai išsivystė depresija, pastoviai vaistus geria, pasidarė irzli, nervinga, pastoviai verkia. Iš gydymo įstaigos pristatė pažymą, kad serga depresija. Kad pasikeitė darbo pobūdis, taip pat išsiėmė duomenis, pridėjo pažymą. Darbe pasakė, kad supranta jos padėtį, tačiau jiems reikia dirbančio žmogaus, o ne sergančio, todėl ją atleido.
Ji pati laidojo savo sūnų. Vasario 12 d. grįžo, E. atidavė vasario 17 d. Per tą laiką spėjo salę išsinuomoti, susitarti dėl kostiumo ir kt. Iš laidojimo namų turi išrašą, kiek kas kainavo, o kur pietūs buvo kvito neranda. Iš savivaldybės gavo 300 Eur. Į civilinio ieškinio sumą neįskaičiavo tos pašalpos.
Jos ir sūnaus santykiai buvo artimi, visada padėjo, kiek galėjo. Jie pastoviai bendraudavo per P., nes ten buvo Wi-fi ryšys. Visas šis įvykis yra baisus, ji pastoviai verkia, yra nervinga. Depresiją patyrė, vaistus iki šiol dėl to vartoja.
Teismo posėdžio buvo pagarsinti liudytojos N. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur nurodoma, kad ji turėjo keturis sūnus, tai yra E. S., gim. 1991 m., P. S., gim. 1993 m., T. S., gim. 1997 m., T. S., gim. 1999 m. Jie visi gyveno Jonavoje, deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Ji su savo keturiais sūnumis visada sutarė labai gerai, jų santykiai buvo artimi, jie vienas su kitu viskuo dalindavosi, kalbėdavosi, paslapčių neturėjo. Su sūnaus tėvu yra išsiskyrusi nuo 1998 m., todėl tėvas su vaikais nebendravo, vaikus ji turėjo išlaikyti viena. Vaikų tėvas mirė prieš 6 metus. Kadangi buvo sunku išlaikyti visus vaikus, kai vaikai suaugo, ji 2017 metų sausio mėnesį išvyko į Vokietiją. Išvyko, kad dirbti, kad uždirbti didesnius pinigus, kad padėti vaikams įsitvirtinti, nes Lietuvoje visą laiką dirbo per du darbus, kas jai buvo sunku. Išvyko į Vokietiją viena, jos sūnūs liko Jonavoje. Jos sūnus E. maždaug nuo 16 metų pasidarė nepaklusnus, pradėjo neiti į mokyklą, negrįžti naktimis namo. Pas jį prasidėjo visokie draugai, kurių ji nepažįsta ir negali pasakyti. Nežino nei vieno E. draugo, su kuriuo jis bendravo. E. pasidarė labai uždaras, mažai ką jai jau pasakodavo, jie pradėjo pyktis, kadangi kaip minėjo jis pradėjo nelankyti mokyklos, negrįžti namo, o kai grįždavo, ji pastebėjo, kad jis grįždavo neblaivus. Negali tiksliai pasakyti, jai atrodo, kad 17 metų E. metė mokyklą, tai yra pradėjo visiškai į ją neiti, dėl ko buvo išmestas iš mokymosi įstaigos, tuomet E. pradėjo dirbti stogų dengėju. Jis susirasdavo skelbimus ir eidavo pas žmones dirbti, padėdavo jiems prie stogų, atlikdavo įvairius darbus. Tuomet sūnus dar gyveno kartu su ja, nors retai jį matydavo, nes jis pradėjo gyventi savo gyvenimą, mažai ką jai pasakodavo. Pradėjo stipriai išgėrinėti, dažnai būdavo girtas. E. Jonavoje susipažino su mergina V. Jie pradėjo draugauti ir jos sūnus labai pasikeitė. Ji matė, kad sūnus myli V., sūnus visiškai nebevartojo alkoholio, pradėjo būti ramesnis, draugiškesnis, jai pasakoti apie savo gyvenimą, apie dienas, kaip jam sekėsi, pasakojo apie santykius su V. Pati susipažino su minėta mergina, kuri jai patiko. V. turėjo du vaikus iš ankstesnių santykių, kuriuos augino. V. su E. apsigyveno kartu, ji eidavo pas juos į namus, jie bendravo, gerai sutardavo, gyveno netoliese. Neilgai trukus V. pastojo ir 2016 m. vasario mėnesį pagimdė sūnų, tai yra jos anūką, E. sūnų. Ji pati 2017 m. sausio mėnesį išvyko į Vokietiją. Kai sakė išvyko dėl to, kad galėtų padėti savo vaikams finansiškai, kad pati galėtų geriau gyventi. Negali pasakyti, kas nutiko jai išvykus, nes tiek su V., tiek su sūnumi E. ji bendravo telefonu. Jie skambindavosi, kalbėdavosi. Negali pasakyti, koks jų gyvenimas buvo, nes pati į Lietuvą negrįžo, visą laiką buvo Vokietijoje, o su sūnumi ir V. bendravo tik telefonu. Iš tų pokalbių jai atrodydavo, kad viskas yra gerai, tačiau 2018 m. ji sužinojo, kad V. išsiskyrė su E., jį paliko, išėjo pas kitą, kažkokį čigoną. Sūnus E. sunkiai šitą naujieną pergyveno, jis vėl pradėjo stipriai vartoti alkoholį, nuolat buvo girtas, jai dažnai nepavykdavo su juos susisiekti. Ji dar sūnui išnuomojo butą Jonavoje, pati mokėdavo už nuomą ir mokesčius, bet E. pradėjo į butą vesti pašalinius asmenis, kurie Jonavos mieste yra asocialūs, be gyvenamųjų namų, su jais gerdavo. Ji siuntė sūnui E. pinigus, bet jis jų nesaugodavo, išleisdavo alkoholiui, pats nedirbo. Jai butų savininkai skambindavo ir sakydavo, kad buto nenuomos, liepdavo išsikraustyti, todėl ji E. nuomodavo kitą butą. Taip kartojosi kelis kartus. Su sūnumi kalbėdavosi, kad jis turi pasikeisti, turi suimti save į rankas, bet sūnus elgdavosi kaip jam geriau, jos neklausydavo. 2018 m. pabaigoje E. pasakė, kad V. mirė nuo narkotikų perdozavimo, kad su juo susisiekė vaikų teisės, kad jam duoda sūnų, kaip tėvui, kad nelikus vaiko mamos, jis augintų. E. sūnų pasiėmė, sūnui buvo 2 metukai, ji išnuomojo butą, bet pati buvo Vokietijoje. E. nuolatos gėrė, neprižiūrėjo vaiko, E. tikrino vaiko teisių specialistai, kurie pamatė, kad E. girtas ir vaiką atėmė, patalpino į vaikų namus. Kiti jos sūnūs intensyviai su E. nebendravo, dėl to, kad šis pradėjo vesti netinkamą gyvenimo būdą. Jos kiti sūnūs irgi tam prieštaravo, dar pradžioje bandė E. padėti, kalbėtis su juo, bet pats E. nenorėjo keistis, vis gerdavo ir jos kiti sūnūs nuo brolio E. šiek tiek atsiribojo. 2018 metais pas ją į Vokietiją dirbti atvyko jos sūnus T. Tada su T. pakalbėjo, kad E. irgi reikėtų atsivežti čia, kad gal jis taip susitvarkys gyvenimą. Ji E. pasikvietė pas save, įkalbėjo atvykti, sakė, kad pradės dirbti, užsidirbs, tada jie pasiims jo vaiką iš vaikų namų, atsiveš ir galės kartu gyventi. Ji padės auginti vaiką, susitvarkys visas išmokas. E. atvyko mikroautobusu pas ją. Ji jį įdarbino. Ir T., ji ir E. gyveno kartu, ten kur ji nuomodavosi. Kiti jos sūnūs T. ir P. buvo likę Lietuvoje, gyveno ir dirbo Jonavoje. Atvykęs į Vokietiją E. vis tiek gėrė, girtas naktimis išėjęs į balkoną rėkdavo, neidavo į darbą. Ji pati grįžusi iš darbo rasdavo E. girtą miegantį. Tada jį iš darbo išmetė, o kaimynai, dėl nuolatinio triukšmo parašė skundą. Jai šeimininkas pasakė, kad ir ją pačią atleis, jai reikės ieškotis kitos gyvenamosios vietos, kito darbo. Ji negalėjo rizikuoti, dal kalbėjosi su E., bet jis nenorėjo keistis, todėl jam pasakė, kad jis turi grįžti atgal į Jonavą. Mikroautobusu, maždaug po pusmečio laiko, kuomet atvyko pas ją, E. grįžo į Jonavą. Tai buvo maždaug 2019 metų vidurys. Nuo to laiko sūnus E. išvis pradėjo gerti, ji negalėdavo jo suprasti, jam paskambinus neidavo su juo susikalbėti, jis nuolat gerdavo. Tada ji dar nuomojo E. kambarius, pas žmones, kad jis turėtų bent kur permiegoti, ir per tuos žmones ji susisiekdavo su E., per juos klausdavo, kaip E. gyvena, nes pats E. jau neturėjo telefono, jis juos pragerdavo, užstatydavo. Nuo maždaug 2020 m. pradžios su E. jau pati nesusisiekdavo, pats E. jai paskambindavo iš atsitiktinių numerių, skambindavo prašyti pinigų. Daugiau nieko nepasakodavo nei apie save, nei ką veikia, vien tik pinigų jam reikėjo. Jų bendravimas pasidarė labai retas ir trumpas. Ji jam kiekvieno pokalbio metu sakydavo ir prašydavo jo, kad jis užsikoduotų, bet E. į tai nekreipė dėmesio. Susiskambindavo į mėnesį kartą, kartais rečiau. Nei su kuo E. bendravo, nei kur jis lankydavosi, ji negali pasakyti, nes nežino. Jos sūnų žmonos, kurios gyvena Jonavoje, sutikdavo kartais E., tada jai pasakydavo jai apie jį, o daugiau ji nieko nežinojo. Apie tai, kad E. guli ligoninėje, Kauno klinikose, ji sužinojo iš savo sūnaus T. Tai buvo 2022 m. vasario 8 d. T. jai pasakė, kad policija Lietuvoje ieško E. S. artimųjų, nes yra įtarimų, kad E. yra sumuštas, kad yra ligoninėje, o būklė sunki. T. jos paklausė, ar E. turėjo ant krūtinės tatuiruotę. Ji žinojo, kad E. tokią tatuiruotę turėjo. Ant krūtinės E. buvo išsitatuiravęs savo vardą „E.“, parašyti jo gimimo metai ir kita data, kada broliui P. atliko akių operaciją. Ji tai T. pasakė, jis žadėjo informaciją perduoti pareigūnams. Po kurio laiko ji kalbėjo su savo marčia J., ji jai sakė, kad įsitikinti pati buvo nuvykusi į Kauno klinikas ir tikrai atpažino, kad sumuštas yra E.. Marti pasakojo, kad E. galva stipriai ištinusi, sumušta. J. sakė, kad kalbėjo su medikais, kurie nurodė, kad E. sveikatos būklė labai prasta. Tada dar ji pati, būdama Vokietijoje, skambino į Kauno klinikų reanimaciją, klausė apie E. būklę ir medikai jai pasakė, kad E. patirti sužalojimai yra nesuderinami su gyvybę. Tada ji suprato, kad jai reikia grįžti į Lietuvą, nusipirko lėktuvo bilietus, pasiėmė atostogas. Grįžusi ji gydymo įstaigoje nebuvo, E. nematė, nes į Lietuvą grįžo 2022 m. vasario 12 d. , E. jau buvo miręs, ją apie tai informavo 2022 m. vasario 10 d. gydymo įstaiga. Ji viena iš visos šeimos pageidauja būti pripažinta nukentėjusiąja. Ji pati iš savo lėšų laidojo sūnų E. Apie įvykį, kurio metu buvo sužalotas jos sūnus E., dėl ko vėliau gydymo įstaigoje mirė, ji pasakyti nieko negali, nes nežino nei su kuo jis bendravo, nei kur būdavo. E. gerdavo, tačiau jis tikrai nebuvo „piktybinis“, buvo neagresyvus, geras, visiems padėdavo. Vienintelė problema, kad jis labai gerdavo alkoholį. (1 t., b.l. 121-123).
Pagarsinus ikiteisminio tyrimo parodymus liudytoja N. S. nurodė, kad parodymai teisingi. Apie sūnaus gyvenimą ir jo gyvenimo būdą viskas teisingai užfiksuota.
Teismo posėdžio metu liudytojas E. Ž. nurodė, kad datos tikslios neprisimena, lyg buvo kovo mėnesis. Tą dieną dirbo pamainos vyriausiuoju, vakare buvo įvykis Jonavoje. To įvykio metu buvo rastas laiptinėje sumuštas vyriškis prie buto durų. L. ir kitas asmuo buvo pasišalinę. L. nurodė, kad kitas ieškomas asmuo gali būti pas asmenį pravarde „(duomenys neskelbtini)“, kurio pavardė M. Nuvyko pas nurodytą asmenį, ten B. nebuvo. M. teigė, kad buvo išgertuvėse pas L., įvyko konfliktas, kurio metu buvo sumuštas asmuo pravarde „(duomenys neskelbtini)“. Konfliktas kilo, nes „(duomenys neskelbtini)“ pavogė ar pasisavino L. mamos telefoną. T. L. ir B. pradėjo „(duomenys neskelbtini)“ mušti. M. bandė stabdyti juos, tačiau jam pasakė, kad bus sekantis. T. M. išsigandęs pabėgo per langą. J. B. nesulaikė, kitą dieną sulaikė Jonavos pareigūnai, o L., M. ir L. mamą, jie perdavė Jonavos pareigūnams. Taip pat nurodė, kad pagrinde B. mušė. M. sakė, kad L. sudavė kumščiu ir alkūne „(duomenys neskelbtini)“. M. pasakojo, kad L. ir B. sudavė smūgius abu, buvo daug smūgių „(duomenys neskelbtini)“, tai vyko buto koridoriuje, L. su B. buvo labai „užsivedę“.
Įvykio vietoje taip pat buvo L. mama L. ir jos sugyventinis, kuris grįžo po įvykio ir nieko nematė. L. įvykio metu buvo, ji lyg padėjo „(duomenys neskelbtini)“ ištraukti prie durų. Kai asmuo buvo sumuštas, tai paėmė kažkuris L. telefoną ir nufotografavo. L. mušimo aplinkybių nenurodė.
Teismo posėdžio metu pagarsinti E. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur nurodė, kad dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriuje, yra vyresnysis tyrėjas. 2022 m. vasario 7 d. tarnybą pradėjo 20 val. ir jo pamaina baigėsi 2022 m. vasario 8 d. 8 val. Negali tiksliai pasakyti, ar 2022 m. vasario 7 d., ar 2022 m. vasario 8 d., nes tai buvo apie vidurnaktis, iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo radijo ryšio priemonėmis jam buvo pranešta, kad reikalinga vykti į Jonavos miestą ir padėti Jonavos policijos komisariato kolegoms dirbti įvykyje, atlikti įvairius proceso veiksmus. Prieš išvykstant turėjo informaciją, kad Jonavos mieste, Vilniaus gatvėje, bute, kurio tikslaus adreso neprisimena, buvo sunkiai sumuštas žmogus, kuris sunkios būklės išvežtas į Kauno klinikas. Į įvykio vietą vyko su kolege A. D.. Nuvykus į įvykio vietą, bute jau buvo Jonavos policijos komisariato pareigūnas R. S., specialistas T. A., du mobilaus būrio patruliai ir buto savininkai J. L. ir jos sugyventinis K. L.. Iš kolegų sužinojo, kad į Jonavos policijos komisariatą yra nuvežtas bute rastas K. L., kuris pagal dar nepatikrintą informaciją gali būti susijęs su įvykiu, tai yra mušęs į gydymo įstaigą pristatytą asmenį. Taip pat kolegos perdavė informaciją, kad jiems pavyko sužinoti, jog bute buvo daugiau asmenų. Kadangi tuo metu įvykio vietoje jų pagalbos nereikėjo, gavo užduotį vykti ieškoti M. B. bei imtis veiksmų nustatyti sumušto asmens tapatybę. Iš įvykio vietos nuvyko į Jonavos policijos komisariatą, kur nuvykus bendravo su K. L.. Jo klausė, kas įvyko bute, kas sumušė į gydymo įstaigą pristatytą asmenį. K. L. nurodė, kad jis asmens nemušė, o asmenį sumušė M. B.. Kur galėtų būti M. B., K. L. teigė nežinantis, tik pasakė, kad jis galėtų būti pas A. M., kuris taip pat buvo bute, su jais girtavo, bet sumušto asmens nelietė, jo nemušė. K. L. bendravo nenoriai, jo klausti reikėjo kelis kartus, kad atsakytų į klausimą. Tuomet K. L. buvo įsodintas į tarnybinį automobilį, laikino sulaikymo patalpą, kadangi jis A. M. gyvenamosios vietos adreso nežinojo, galėjo ją parodyti. Nuvykus į K. L. nurodytą vietą, nustatyta, kad tai namas, adresu (duomenys neskelbtini), kur gyvena A. M.. Buto numerio pasakyti negali, tačiau tai pirma laiptinė, pirmas aukštas. Jis nuėjo į butą, kur gyvena A. M. ir bendravo su juo. A. M. nurodė, kad buvo bute pas K. L., taip pat buvo K. L. mama J. L., jam nežinomas asmuo „(duomenys neskelbtini)“, M. B., ir jie visi vartojo alkoholį. Begeriant kilo konfliktas, bet A. M. negalėjo nurodyti dėl ko jis kilo, ir konflikto metu K. L. pradėjo mušti asmenį pravarde „(duomenys neskelbtini)“, o vėliau prie mušimo prisidėjo ir M. B.. Pats A. M. sakė, kad jis „(duomenys neskelbtini)“ nemušė, o iš buto iššoko pro langą, kadangi labai bijojo, nes jam buvo pasakyta, kad jis bus sekantis, tai yra taip pat mušamas. Kas jam sakė, kad jis bus taip pat mušamas, negali pasakyti, neprisimena, tačiau jis išsigando ir radęs progą iššoko pro langą, taip pabėgdamas iš buto. A. M. nurodė, kad K. L. pradėjo pirmas mušti „(duomenys neskelbtini)“, jam suduodamas per galvą du kartus, tai yra vieną kartą sudavė rankos kumščiu, o antrą kartą sudavė iš alkūnės. Tie smūgiai vienas po kito kambaryje. Tada „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo mušti ir M. B., o šis ištaikęs progą iššoko pro langą. Taip nurodė A. M.. Kadangi po šio pokalbio vis dar nebuvo aiškios įvykio aplinkybės, o jis nusprendė visus asmenis vežtis į policijos komisariatą, kad pastarieji nepasislėptų ir būtų galima išsiaiškinti visas įvykio aplinkybes. Nuvykus atgal į policijos komisariatą, jis dar kartą bendravo su K. L., kuris tada prisipažino, kad jis vieną kartą spyrė „(duomenys neskelbtini)“ į šoną, o į galvą sudavė tik M. B., jis pats to nedarė ir pirmas „(duomenys neskelbtini)“ mušti pradėjo M. B.. K. L. pasakė, kad jis nakties metu „(duomenys neskelbtini)“ kartu su mama J. L. išvilko į laiptinę, kai jau visi buvo išėję iš buto. Apie šią aplinkybę jis pranešė įvykio vietoje buvusiam Jonavos policijos komisariato kolegai R. S., kuris nurodė, kad J. L. šią aplinkybę neigia, tai yra ji nesakė ir nepripažįsta, kad ji iš namų, kartu su savo sūnumi išvilko sumuštą asmenį. Buvo priimtas sprendimas visus asmenis vežti į komisariatą, nes visi asmenys bendravo nenoriai, neaiškiai pasakojo įvykio aplinkybes, be to buvo neblaivūs. Taip pat buvo važinėta Jonavos prieigose, įvairūs adresai, kur ieškota M. B., tačiau jo rasti nepavyko. Taip pat nebuvo nustatyta ir nukentėjusiojo asmenybė. Baigiant tarnybą iš Jonavos policijos komisariato K. L. ir A. M. buvo atvežti į Kauną ir perduoti sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus pareigūnams, toliau aiškintis aplinkybėms, o J. L. ir K. L. minėto skyriaus pareigūnai, tai yra S. B. ir R. S. patys parsivežė į savo skyrių. Nei jis, nei jo kolegė A. D. tarnybinės „Body Cam“ neturėjo, todėl bendravimas su A. M. nefiksuotas jokia vaizdo kamera. (2 t., b.l. 64-66).
Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas E. Ž. patvirtino, jog parodymai teisingi.
Teismo posėdžio metu liudytoja J. L. nurodė, kad išleido K. į darbą, po ko atsikėlė pirmą valandą dienos, išvedė šunį. Tuo metu pas juos buvo atėję R., A., „(duomenys neskelbtini)“. Jie buvo atsinešę alaus ir išgėrinėjo. Pagalvojo, kad neturės jėgų pagaminti maisto, tai ėjo į parduotuvę. Kai jie visi sėdėjo, M. kažkas užėjo, jam pasivaideno, kad jos telefoną norėjo pavogti, nors tas telefonas gulėjo ant stalo. Dėl to sudavė „(duomenys neskelbtini)“, tačiau po to apsiramino. Pradėjo muštis koridoriuje, jai taip pat M. sudavė, tačiau nestipriai. Tuomet ji išgėrė raminamųjų, vėl užsmigo ir atsikėlė penktą valandą. Apie septintą pradėjo kažkas į duris belstis, ji durų neatidarė ir vėl užmigo. Apie 11 val. vakare atsikėlė vesti šunį, ir kai atidarė duris, pamatė viską. Smūgius „(duomenys neskelbtini)“ sudavė ir vienas, ir kitas, daug smūgių buvo, tačiau ji neskaičiavo. M. sudavė rankomis, K. kojomis. Kaip išnešė „(duomenys neskelbtini)“, ji nematė. Mano, kad K. nenešė, nes jis lovoje gulėjo. Tas sumuštas asmuo išėjo iš buto pats. „(duomenys neskelbtini)“ porą kartų buvo mačiusi prie Neries. Jis neturėjo, kur gyventi. Kai skambino į pagalbos centrą, nepamena, ką pasakė. Tikriausiai pasakė, kad vyras prie durų nepažįstamas. Norėjo vesti šunį ir žmogų rado. To žmogaus nepažino, nes visas ištinęs buvo.
Būnant bute, M. paprašė morkos, ji galvojo, kad valgys. Kas buvo su morka daroma - nematė. Telefonas buvo kambaryje, kas darė nuotraukas - nežino. Ji nefotografavo, tai buvo dideliam kambaryje, kelnėse morka, kelnės nebuvo numautos. Kam to reikėjo, ji nežino. Tuo metu buvo L., B., A., kuris anksti išėjo. Nežino, kam naudojo morką. Jie visi dalyvavo išgertuvėse, taip pat ir ji dalyvavo. Konfliktas kilo dėl telefono. M. pasakė „(duomenys neskelbtini)“, kad jis nebus žiurkė. Ji telefono nebuvo pasigedusi, telefonas buvo ant stalo kampo. Kitų konfliktų nebuvo.
Ji matė, kaip M. sudavė ranka į veidą, paskui apsiramino. Po ko ji išėjo į virtuvę. „(duomenys neskelbtini)” ėjo į tualetą praustis, nes kai M. dėjo jam į nosį, pradėjo bėgti kraujas. „(duomenys neskelbtini)“ ėjo su ja į vonią nusiprausti veidą ir paskui atsisėdo. Vėliau „(duomenys neskelbtini)“ sumušė tarp tualeto ir vonios. M. su K. dalyvavo muštynėse, vienas mušė rankomis, kitas kojomis. Smūgių skaičiaus nežino, tačiau davė ir į veidą. Kas vyko koridoriuje ji matė, bandė juos skirti. Tačiau, kai pati gavo, užsiėmė už žando ir liepė jiems eiti lauk. Jai sudavė M. ir K. Ji gynė ”(duomenys neskelbtini)“ ir gavo pati. Jai nuėjus į kambarį, po kiek laiko vėl prasidėjo - pradėjo daužytis, trankytis. Ji liepė išeiti ir jie išėjo į kiemą. Toliau jų nematė. M., kaip bokso čempionas, tai rankomis daugiau mušė. K. buvo su lūžusia ranka, tai daugiau kojomis. Kur buvo suduoti smūgiai, konkrečiai nežino, neatsimena. Kada išėjo M., ji negali pasakyti, bet kai atsikėlė penktą valandą, jau buvo išėjęs. Tai gal apie ketvirtą valandą. Nesutarimai, muštynės prasidėjo apie pusę trijų, nes tuo metu vedė šunį, ėjo į parduotuvę. Po smūgių sudavimo ji nematė, kaip „(duomenys neskelbtini)“ išėjo. Kiek ji matė, jo būsena buvo normali. Veidas buvo kiek patinęs, kažką iš šaldytuvo pasiėmė tinimui šaldyti, bet kalbėjo, vaikščiojo. Ji pažinojo „(duomenys neskelbtini)“ iš matymo, pas juos namuose jis buvo pirmą kartą.
Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojos J. L. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kur liudytoja nurodė, kad tą dieną, tai yra 2022 m. vasario 7 d. 13 val., adresu (duomenys neskelbtini), bute buvo ji, K. L., K. L. buvo išvažiavęs, taip pat buvo A., kurio pavardės nežino ir „(duomenys neskelbtini)“, kurio vardo nežino. K. ją prikėlė iš lovos, paklausė, ar ji nori alaus. Ji atsakė, kad nenori. Pažiūrėjusi, kad buvo 13 val. dienos, ji kėlėsi vesti šunį į lauką. Po to sėdėjo kambary ir gurkšnojo alų. K. pasakė, kad buvo atėjęs M., kuris taip pat su jais išgėrinėjo. Vėliau ji išvedė šunį, apie 13.30 val. grįžo iš lauko ir apie 14 val. vėl visi sėdėjo kartu. 14 val. ji išėjo į šalia esančią parduotuvę pirkti maisto. Pašnekėjusi su pardavėjomis, grįžo apie 14.30 val. Sudėjo viską į šaldytuvą, nuėjo į kambarį pasėdėti su ten buvusiais asmenimis. Bešnekant M. sudavė „(duomenys neskelbtini)“ į nosį, pradėjo bėgti kraujas. Ji surėkė, kad M., ką darai. M. kažką paaiškino, kad žiurkė norėjo iš jos telefoną pavogti. Ji nuvedė „(duomenys neskelbtini)“ į vonią apsiprausti, taip pat nuėjo į šaldytuvą paimti kažko šalto, kad nebėgtų kraujas, tačiau „(duomenys neskelbtini)“ atsisakė. Nuėjo iš rankinuko paimti servetėlių. Paskui atėjusi į kambarį pabaigė gerti alų ir nuėjo į virtuvę. Kai buvo virtuvėje pro ten praėjo „(duomenys neskelbtini)“. K. pribėgo prie „(duomenys neskelbtini)“ ir pasakė, kad šis eitų į kambarį. Pribėgo supykęs M. ir sudavė kelis kartus į veidą, taip pat ir K. kelis kartus sudavė. Apsimušę jie nuėjo į kambarį, o ji sušuko, kad jie muštis eitų į kiemą. Po to, ji nuėjo į virtuvę gaminti pusryčius, įsijungė TV, parūkė ir grįžo vėl į kambarį. Po kiek laiko ėjo išgerti vaistų ir išgirdo triukšmą, prasidėjo muštynės. Dar pagalvojo, kad A. bus kambaryje, bet šis iššoko pro langą, kuris buvo atidarytas. Po to vėl viskas nurimo. M. liepė „(duomenys neskelbtini)“ atsiprašyti už tai, kad norėjo pavogti telefoną, šis atsiprašė. Visi toliau sėdėjo. Ji nuėjo gerti raminančių vaistų, nes buvo susinervinusi ir atsigulė. Vėl išgirdo kambaryje triukšmą. Atsikėlė ir nubėgo į kambarį, kur pamatė, kad K. spardo „(duomenys neskelbtini)“, o M. laiko duris. Visko negalėjo atsimiti, nes tai buvo kraupūs dalykai. Kadangi gėrė raminančius, tai atsigulusi užmigo. Atsikėlė apie 17 val., K. tuo metu gulėjo ant fotelio. M. jau nebuvo, kitų balsų negirdėjo. Po to grįžo sugyventinis K. L. iš Kauno, kuris pasakė, kad yra pavargęs ir pavalgęs užmigo. Ji nuėjo pas K. į lovą, M. tuo metu buvo išėjęs. Su K. žiūrėjo TV ir užmigo. Atsikėlė sušalusi ir nuėjo pas sugyventinį K. L., kur ir vėl užmigo. Apie 17 val. vakaro kažkas pabeldė į duris, vėliau į langą, bet ji neatsikėlė. Apie 23 val. atsikėlė išvesti šunį, tuo metu K. miegojo.
Kad „(duomenys neskelbtini)“ mušamas, ji pastebėjo, kai grįžo iš parduotuvės, tai buvo apie 14.45 val. – 15 val. Matė, kad M. sudavė „(duomenys neskelbtini)“ dėl telefono. K. nelindo, sėdėjo šalia jos. „(duomenys neskelbtini)“ sėdėjo prieš ją. Tuo metu B. sudavė kumščiu atsisėdęs, sudavė į nosį. Po to smūgių jau buvo ne vienas. Kiek smūgių buvo suduota nežino, tačiau „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo bėgti kraujas, ji jį palydėjo iki vonios. Tuo metu K. su B. liko kambaryje. Antras smūgių epizodas buvo koridoriuje. „(duomenys neskelbtini)“ buvo nukritęs tarp vonios ir tualeto. K. ir B. naudojo smurtą prieš „(duomenys neskelbtini)“, konkrečiau detalizuoti negali, ji pradėjo ginti „(duomenys neskelbtini)“, smurtas tęsėsi, kol ji juos išskyrė. Po to visi sugrįžo į kambarį, ji sugrįžo į virtuvę. Trečias smurto epizodas buvo kambaryje. Ji ėjo iš miegamojo ir pastebėjo, kad K. spyrė gulinčiam „(duomenys neskelbtini)“ kelis kartus į nugarą, šoną. Kiek pamena, M. porą kartų sudavė. Visko ji nematė, nes M. uždarė duris. Vėliau „(duomenys neskelbtini)“ pamatė apie 23 val. prie savo buto durų. Matė, kad jo veidas buvo mėlynas, atrodė, kad jis miegodamas knarkia. Tuo metu ji iškvietė medikus. (1 t., b.l. 172-176).
Taip pat posėdžio metu buvo pagarsinti J. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur ji nurodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu gyvena su savo draugu K. L., gyvena jau apie 4 metus. Turi sūnų K. L., kuriam šiuo metu yra 26 metai. Be K. L. turiu dar du sūnus ir dukrą, kurie suaugę. Jos trys vaikai gyvena atskirai, tik vienintelis K. L. gyvena pas ją bute. Butas priklauso jai. K. nuo praėjusių metų spalio mėnesio pradžios, t.y. kai grįžo iš įkalinimo vietos, kur atlikinėjo bausmę už vagystes, nuo grįžimo iki dabar gyvena pas ją bute. Bute yra du kambariai, t.y. miegamasis ir svetainė. Pati nedirba, yra I-mos grupės invalidė, sūnus K. L. nedirba, nes praėjusių metų lapkričio mėnesį susižalojo kairę ranką. Nuo to laiko K. nedirba. Jos draugas, su kuriuo kartu gyvena - K. L., šiuo metu taip pat nedirba, tačiau registruotas darbo biržoje. Pragyvena iš jos gaunamo neįgalumo pašalpos. Sūnus K. L. dėl ūmaus būdo yra daugiausiai turėjęs reikalų policijoje. K. bendrauja su draugu M. B., kartu vartoja alkoholį, prisikabina prie žmonių būdami išgėrę, jos sūnus linkęs smurtauti tiek prieš ją, tiek prieš kitus asmenis, vartojo narkotines medžiaga. M. B. yra jų kaimynas, jie nuo vaikystės palaiko tarpusavio ryšius, tačiau kur šiuo metu gyvena M., nežino. M. tėvai savo sūnaus į namus neįsileidžia, nes kiek jai žinoma jis buvo užpuolęs savo tėvą. Tiek ji pati, tiek jos draugas K., su kuriuo gyvena, taip pat kartais vartoja alkoholį. Vakar, tai yra š.m. vasario mėn. 07 d. nuo ryto buvo savo namuose, miegojo, apie kokią 13 val. atsikėlė ir išvedė šunį į lauką. Tą dieną nuo 7 val. ryto iki 18 val. vakaro namuose jos draugo K. L. nebuvo. Sūnus - K. L., nuo vasario 7 d. nuo ryto buvo namuose, kuris ją pažadino 13 val. dienos. Atsikėlusi ji su šuniu iš karto išėjo į lauką. Apie 13.30 val. dienos į namus pas juos, adresu (duomenys neskelbtini), pas jos sūnų K. atėjo M. B., kitas vaikinas vardu A., kurio pavardės nežino, kuris turėtų gyventi Jonavos mieste, kažkur (duomenys neskelbtini), tikslesnio adreso nežino, ir kartu su jais atėjo kitas vaikinas kurio pravardė "(duomenys neskelbtini)", dėl ko jį taip vadino nežino. Mano, kad jos sūnus K. L. su vaikinu pravarde "(duomenys neskelbtini)" susipažino per M. B.. K. prieš tai apie 4 metus buvo nuteistas ir atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, ir nepalaikė ryšių su asmeniu pravarde "(duomenys neskelbtini)". O vaikinas vardu A. yra jos sūnaus K. vaikystės draugas, kažkada buvę kaimynai. Jos sūnus K. minėjo, kad šie asmenys tai yra A., M. B., ir "(duomenys neskelbtini)" jau buvo atėję ir tos dienos ryte bei jie visi išgėrinėjo. Ką gėrė ir kiek išgėrė, neskaičiavo. Dėl ko po to jie visi buvo išėję iš namų, nežino. Atgal A., asmuo pravarde "(duomenys neskelbtini)" ir M. B. grįžinėjo apie 13.30 val., atsinešė degtinės 0,5 l talpos ir „bambalį“ alaus. Toliau namuose išgėrinėjo. Ji prisėdo prie nurodytų asmenų ir taip pat atsigėrė alaus porą stiklinių. Jie visi sėdėjo svetainėje, asmuo pravarde "(duomenys neskelbtini)" sėdėjo prieš ją ant sofos. K. L. sėdėjo šalimais jos kairėje pusėje ant dviejų dalių didelio krėslo, M. B. sėdėjo priešais K. Tuo metu jos draugo K. L. namuose nebuvo, jis grįžo tik apie 18 val. Jos sūnus K, vaikinas vardu A, M. B. ir vaikinas kurį vadino "(duomenys neskelbtini)" jų namuose prabuvo iki kokios 17 val. vakaro, iki to laiko jie vartojo alkoholį, kalbėjosi. Apie 14.30 val. ji buvo išėjusi iki parduotuvės pavadinimu "(duomenys neskelbtini)" nupirkti valgyti. Jai grįžus pamatė, kaip M. B. rankos kumščiu ne kartą trenkė šalimais sėdėjusiam asmeniui, kurį vadino "(duomenys neskelbtini)" į nosį, pastebėjo jam iš nosies paleistą kraują. M. pasakė, kad "(duomenys neskelbtini)" jis trenkė už tai, kad šis buvo paėmęs ir įsidėjęs į kišenę jos mobilaus ryšio telefoną "Samsung S12“ mėlynos spalvos, kurį ji eidama į parduotuvę buvo palikusi namuose ant stalo. Tada ji pasakė, kad "(duomenys neskelbtini)" nueitų į vonią nusiprausti. M. sakė kad "(duomenys neskelbtini)" būtų pardavęs jos mobilų, nes šis iš to gyvena. Ji M. ramino, sakė, kad telefonas yra ir kam jis prieš "(duomenys neskelbtini) " kilnoja rankas. Taip pat, tuo pačiu metu pamatė kaip jos sūnus K. L. ir M. B. ties jų buto vonios kambario durimis užsipuolė išeinantį "(duomenys neskelbtini)". Tiek K. tiek M. kumščiais pradėjo mušti „(duomenys neskelbtini)" per veidą, per galvą, per nugarą rankomis. "(duomenys neskelbtini)" nieko nesigynė, jis nieko nešaukė, nieko nesakė. Pamatę, kad ji žiūri, jos sūnus K. ir M. iškėlė rankas į viršų parodydami, kad jie nieko nedaro. Po to jie visi trys, tai yra jos sūnus, M. ir „(duomenys neskelbtini)“ nuėjo į svetainę, kur gėrė toliau, ir po kiek laiko kambaryje vėl prasidėjo muštynės. Ji iš virtuvės ėjo į kambarį išgerti vaistus, ir jai praeinant pamatė muštynes. Pamatė, kaip jos sūnus K. kojomis spardo ant grindų gulintį vaikiną pravarde "(duomenys neskelbtini)". K. kojomis spyrė "(duomenys neskelbtini)" į kūną ne mažiau 10 kartų, o gal net ir daugiau. Taip pat kartu su sūnumi kojomis spardė "(duomenys neskelbtini)" į įvairias kūno vietas ir M. B., spardė konkrečiai, ne mažiau 15 kartų. Tai pamačiusi ji norėjo atskirti K. ir M. nuo "(duomenys neskelbtini)", tačiau šie buvo stipresni. Tai galėjo būti apie kokią 15-16 val. dienos. Tai pamačiusi garsiai pasakė, kad jie eitų į lauką muštis. Pati pastebėjo, kad "(duomenys neskelbtini)" gulėjo ant grindų, kuris nedejavo. Vėliau "(duomenys neskelbtini)" atsikėlė ir liko sėdėti pas juos. Jo veidas dar nebuvo ištinęs. Sūnus K. su M. pasiliko namie, ji pati buvo nuėjusi į miegamąjį. Apie kokią 18 val. dienos, kai grįžo jos draugas K. į namus, kur tuo metu buvo „(duomenys neskelbtini)", jos sūnus K. ir M. B., tiksliai nežino, nes ji buvo miegamajame. Sūnų matė namuose, kuris žiūrėjo televizorių, vėliau matė, kaip sūnus užmigo ant savo dviejų dalių krėslo. Jai praeinant pro svetainę kitų buvusių tuo metu asmenų tai yra nei M., nei "(duomenys neskelbtini)" nepastebėjo. Ji galėjo jų ir nepamatyti kambaryje, nes vaizdą jai užstojo šaldytuvas stovintis svetainėje prie sienos. Grįžusi į miegamąjį ji ir vėl užmigo. Apie 19 val. vakaro pas juos į duris kažkas pasibeldė, paskui beldėsi į svetainės kambario langą, tačiau ji nesikėlė ir nėjo žiūrėti, kas ten yra. Įtaria, kad tai galėjo būti M. B., kuris dažniausiai eidavo pas jos sūnų į namus. To asmens, kuris beldėsi, niekas neįleido į namus. Namų durys buvo užrakintos. Po to ji užmigo ir pabudo gal apie 23 val. nakties. Jos draugas K. L. kartu su jos sūnumi ir jo draugais negėrė, o grįžęs apie 18 val. netrukus nuėjo miegoti. Po to, kai pati pabudo apie kokią 23 val. nakties, ji nuėjo į virtuvę pavalgyti. Po to, pasiėmė šunį ir norėjo išeiti su juo į lauką pasivaikščioti. Jai tik atidarius buto duris, už buto durų pamatė tą patį asmenį pravarde „(duomenys neskelbtini)", kuris pas juos buvo dienos metu kartu su A. ir vartojo alkoholinius gėrimus kartu su jos sūnumi K. ir M. B., kurį sūnus su M. B. ir mušė, dėl to, kad šis norėjo pavogti jos mobilų telefoną. Kaip "(duomenys neskelbtini)" galėjo atsidurti kitoje jų buto durų pusėje, to ji nežino. Ji niekam iš bute buvusių asmenų nepadėjau „(duomenys neskelbtini)" ištempti iš buto. Kokiu metu "(duomenys neskelbtini)" galėjo tokioje pozoje atsidurti ant grindų už durų, nežino. Atsidariusi buto duris ji pamatė "(duomenys neskelbtini)" gulintį ant grindinio laiptų aikštelėje, netoliese prie jų buto durų, gulintį daugiau ant šono, tarsi miegotų, kojomis ištiestomis į turėklų pusę. Matė, kad jo galva visa buvo sutinusi, kraujuota, akys pamėlę, buvo girdėti garsus knarkimas. Buvo apsirengęs tamsiais drabužiais su striuke, kelnėmis, tačiau detaliai pasakyti negali, tamsiais lyg batais. Smulkiau aprašyti negali. Tai pamačiusi, ji pirmiausia paėmė iš namų savo mobilų telefoną ir skambino greitajai, kuriai pasakė, kad laiptinėje guli sumuštas žmogus. Daugiau ką sakė tuo momentu, neprisimena, sakė gal apie kokia 30 metų amžiaus. Po to, jai stovint laiptinėje ir laukiant medikų, prie jos iš kambario priėjo sūnus K., kuris ką sakė nepamena, nes jai pamačius sumuštą žmogų buvo šokas. Su sūnumi K. tuo metu nieko nebekalbėjo. Po kelių minučių pas juos į butą atvyko policijos pareigūnai. Tada pati bendravo jau su policijos pareigūnais. Būdama pas save namuose kraujo nevalė, matė tik kraujo lašų, suprato, kad jie liko nuo "(duomenys neskelbtini)" sumušimo. Svetainėje buvę mėlynos spalvos sportiniai batai yra jos sūnaus K. L., kuris juos dėvėjo tą dieną t.y. 2021 m. vasario 7 d. Būdama kambaryje svetainėje ir gerdama alų savo mobiliuoju telefonu naudojosi pati, savo mobilų davė tik sūnui K. L.. Tuo metu kai kambaryje buvo geriamas alus ir ji vienu metu buvo virtuvėje, pas ją į virtuvę atėjęs M. B. paprašė morkos, kurią ji jam davė. Kam jam ta morka buvo reikalinga, nieko jis nesakė. Ji tik girdėjo, kad juokėsi K. su M. Tuo metu, kai buvo mušamas "(duomenys neskelbtini)", A. namuose nebuvo, jis išėjo apie kokią 15-16 val. Kada "(duomenys neskelbtini)" gulėjo svetainėje ant grindų, tuo metu K. su M. jį mušė. Daugiau jo gulinčio ant grindų nematė. Tuo metu, K. su M. juokėsi, ji kambaryje nebuvo. Ji savo mobiliuoju telefonu tą dieną jokių nuotraukų ar vaizdo įrašų nedarė, tai galėjo daryti tik jos sūnus K. L.. Jai pačiai jokie sužalojimai padaryti nebuvo, tik kai gynė "(duomenys neskelbtini)" jai ranka sūnus K. L. netyčia sudavė per dešinį skruostą. Jai dėl to neskaudėjo, sužalojimas nepadarytas. Daugiau šiuo metu papildyti nieko neturi. (1 t., b.l. 139-142).
Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus liudytoja J. L. nurodė, kad parodymai duoti ikiteisminio tyrimo teisėjai yra teisingi. Dėl parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo pareigūnui, liudytoja patikslino, kad M. gal negalėjo suduoti 15 smūgių, visa kita yra teisingai nurodyta.
Teismo posėdžio metu liudytoja R. B. nurodė, kad yra kaltinamojo M. B. mama. Parodymus duoti sutinka. Tą dieną, tai gali būti apie vasario 7 d. , išėjus į balkoną, matė kaip sūnus ir vyras ginčijosi. Tai buvo dienos metas, buvo šviesu. Jie ilgai ginčijosi. Kai jau buvo tamsu, ji išėjo į kiemą ir liepė M. eiti iš automobilio. M. su savimi turėjo alaus. M. jos paklausė ir išėjo, o vyras užrakino automobilį išėjo namo. Vyro neklausė, kur M. nuėjo, bet žino, kad šis ėjo į šalimais esantį namą, beldė į langus, bet niekas jo ten neįleido. Kai pirmą kartą pamatė M. dieną, buvo šviesu, gal apie 16.00 val. Vyras su M. užtruko ilgai, kelias valandas jie ten kalbėjosi. Kai vyras grįžo namo, buvo tamsu. Tą vakarą sūnus namo negrįžo. Sūnus tuo metu daugiau būdavo pas močiutę. Jo toks gyvenimo būdas, kad būdavo tai ten, tai ten. Jų namas yra Nr. (duomenys neskelbtini), o įvykis įvyko name Nr. (duomenys neskelbtini), tai šalia. Dienos metu sūnaus nematė ir su juo nebendravo. Vėliau sužinojo, kad šis pas kaimynus. Išėjusi dieną į balkoną matė, kaip sūnus su vyru ginčijosi prie automobilio. M. su vyru abu pasiginčyti mėgėjai, tai kol ji neišėjo, jie ten buvo. Juos matė apie 16 val., tuo metu matė sūnų kieme, buvo girtas. Kuo buvo apsirengęs - neprisimena, bet turėjo kelis butelius alaus. Žino, kuriame bute buvo konfliktas, žmones tuos pažįsta. Ten gyvena K., jo mama, jo mamos sugyventinis. Apie konfliktą, tą įvykį sužinojo ne tą pačią dieną. Dar skambino K. mamai, klausė kodėl nieko nekvietė, nieko nedarė, o ši sakiusi, kad K. buvo paėmęs telefoną. Apie įvykį sužinojo iš pareigūnų. Policija buvo pas juos ryte, parodė nuotrauką, jai šokas buvo, sakė, jei grįš praneš. Po to M. skambino, sakė, kad jo ieško ir sugaus. Jau po įvykio sūnų matė apie 16 val.
Teismo posėdžio metu liudytojas A. M. nurodė, kad buvo išgėręs. Visi buvo išgėrę. Kažkas atsitiko ir K. pasidarė agresyvus, pakėlė prieš žmogų ranką. Tiesiog užsipuolė žmogų, naudojo jėgą, jis išsigando ir pabėgo. Viskas vyko (duomenys neskelbtini) pirmame aukšte, buto nežino. K. L. yra jo buvęs klasiokas. Jis eidamas iš darbo užėjo į svečius, valandos negali tikslios pasakyti, nes neprisimena. Darbas jo nuo 4 val. iki 4 val. Tai gal apie 3 val. užėjo, tiksliai nepamena. Užėjo, atsisėdo, išgėrė. Bute buvo jis, K. Jis buvo girtas, paskui M. atėjo, išgėrė dar kartą ir K. tapo agresyvus, užsipuolė tą žmogų, nežino dėl ko. Po to buvo išėję ir sugrįžo trise: jis, M. ir tas nukentėjęs. Sėdėjo, gėrė, K. tapo agresyvus, smurtas, užsipuolė žmogų. Sudavė rankomis, daug ko nepamena ir bijo sumeluoti, nes buvai labai išgėręs, labai smarkiai. K. smurtavo prieš „(duomenys neskelbtini)“, jėgą naudota. Rankomis sudavė smūgius, gal į krūtinę, nepamena. Neatsimena, ar buvo smūgių ne ranka. M. atrodo du kartus buvo prie to žmogaus prisilietęs, jis išsigando ir per langą pabėgo, dar J. jo prašė padėti išskirti, bet jis pabėgo. M. trenkė tam žmogui porą kartų ranka, gal į krūtinę trenkė. Smurtas prasidėjo ir jis pradėjo bėgti, to nukentėjusio žmogaus anksčiau nematė. Daugiau negrįžo į tą butą, bute paliko savo telefoną, kurį jam vėliau M. atnešė. J. – K. mama, buvo kartu su jais, nes ji prašė, kad jis padėtų išskirti, bet jis išsigandęs pabėgo. Prieš ateinant pas K., jis buvo blaivus, bute tik išgėrė. Jis primaišė daug alkoholio, buvo daug padauginęs, net mama sakė, kad jo negalėjo suprasti. Pas K. pirmiausia atėjo vienas, paskui atėjo M. Po to jis išėjo, dar kartą atėjo su M., „(duomenys neskelbtini)“. Jie atsinešė stipraus alaus gal 7 laipsnių. Išgertuvės vyko nuolatos iki jo išlipimo per langą. Bute prabuvo ilgai, nemažai laiko, atrodo kad ir miegojo, bet tiksliai neprisimena. Iki smurto vartojimo išgėrė labai daug, ne vieną kartą pirko, buvo ten ilgai, tačiau tikslaus laiko pasakyti negali. K. atsisuko į jį ir pasakė, kad „būsi sekantis“. Jis išsigando ir per langą pabėgo. Kodėl per langą bėgo - nežino, tiesiog buvo išsigandęs, pasinaudojo proga pabėgti greičiau. Išgertuvės vyko K. kambaryje. Pirmas veiksmas buvo kambaryje, po to jie atsirado koridoriuje. Juos reikėjo skirti, nukentėjusysis buvo ant žemės, prie jo buvo K. ir M., jie buvo abu. Jis atsisuko, pamatė ir šoko per langą, kad nenutiktų kažkas tokio ir jam pačiam.
Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti A. M. ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjai duoti parodymai, kur nurodė, kad M. jis nepažįsta, su K. yra buvę klasiokai. Jie visi sėdėjo, išgėrinėjo, jis buvo labai girtas, nesuprato, kas ten vyksta. M. su K. nuėjo į šoną, ir M. trenkė nukentėjusiajam, tam „(duomenys neskelbtini)“. Paskui K. atsisuko į jį ir pasakė: „(duomenys neskelbtini), tu būsi kitas“. Tai yra jis suprato, kad jis bus sekantis po „(duomenys neskelbtini)“. Jis išsigando, atidarė langą ir pabėgo pro langą iššokęs. Nubėgo pas brolio kaimyną, paprašė, kad duotų telefoną, nes savo buvo ten palikę. M. jam paskui telefoną išnešė į lauką, pasiėmė ir išėjo. Kokia tai buvo diena, jis neatsimena. Tai buvo darbo diena, jis nuėjo į darbą, tačiau jam dirbti nereikėjo, tad jis po to nuėjo pas K. L.. Kelinta buvo valanda, jis nežino, tačiau buvo dienos metas. Pas K. ėjo adresu (duomenys neskelbtini), ten yra J. butas. Į butą nuėjo vienas, jam atėjus bute buvo K. L., J. ir kitas K., patėvis. Tuo metu daugiau nieko nebuvo. Kai atėjo pas K., gėrė alų. Vėliau jis su M. nuėjo į Jonavos centrą, pas M. atėjo „(duomenys neskelbtini)“, kurį matė pirmą kartą. Atsimena, kad K. trenkė „(duomenys neskelbtini)“ į nosį. Tuo metu, kai vyko puolimas, K. puolė mušti „(duomenys neskelbtini)“, paskui ir M. jam trenkė. Po to, kai jam pagrasino, jis pro langą pabėgo. Jis nelabai daug ką prisimena. Matė, kad nukentėjęs gulėjo bute, koridoriuje ant žemės, jis buvo spardomas. Jis taip pat atsimena, kad jie buvo prie to žmogaus, prieš tą žmogų naudojo fizinį smurtą. J. tuo metu prašė padėti juos atitraukti, tačiau jis nepadėjo, nes išsigando. Tai vyko koridoriuje. Smūgius kokius keturis matė, į kurią vietą smūgiai buvo suduodami, jis nepamena, viskas vyko koridoriuje. Kiek pamena nukentėjęs koridoriuje ant žemės gulėjo. Dėl ko kilo konfliktas, jis nesuprato, kokia buvo konkreti priežastis, jis nežino. Kokia buvo konflikto pradžia, nepamena, negirdėjo žodinių barnių. Atsimena, tik kad „(duomenys neskelbtini)“ kambaryje gavo, paskui atsidūrė koridoriuje. Atsimena, kad K., kai „(duomenys neskelbtini)“ buvo kambaryje, trenkė jam kumščiu į nosį, tačiau tiksliai nepamena. Kiek kartų trenkė nežino, neatsimena. Ar J. buvo kambaryje tuo metu, kai buvo suduodami smūgiai, jis nepamena. M. taip pat kambaryje sudavė smūgius „(duomenys neskelbtini)“. Kiek M. sudavė smūgių, jis negali pasakyti. (2 t., b.l. 10-12).
Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti A. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur jis nurodė K. L. pažįsta, jie buvę bendraklasiai, jų santykiai nelabai geri, bet kartais eina pas jį išgerti alkoholio. K. gyvena (duomenys neskelbtini), buto Nr. nežino, gyvena pirmam aukšte, durys po dešine. K. gyvena dviejų kambarių bute su mama J. L. ir patėviu K., kurio pavardės nežino. 2022 m. vasario 6 d. sekmadienį, apie pusę penkių dienos nuėjo pas K. į namus vienas. Prieš tai jam neskambino, nes nebuvo planavęs pas jį eiti. Su savimi nenusinešė jokio alkoholio, tik maistą, kurį turėjo su savimi. Pas K. gėrė visi keturi, išgėrė gal litrą degtinės, paskui dar alaus. Gėrė K. kambaryje. Begerdamas alkoholį užmigo. Kai prabudo, buvo jau sutemę. Nežiūrėjo, kiek buvo valandų, bet buvo jau vėlu ir tamsu, kambaryje degė šviesa. Pamatė, kad atėjęs M., kurio pavardės nežino, jį vadina "(duomenys neskelbtini)". J. sakė, kad jam apie 30 metų, turi dvynukę seserį, kuri paralyžiuota. M. gyvena šalia K. daugiabučio esančiame name, žino tik, kad M. anksčiau boksuodavosi, sportavo, paskui jį paliko žmona ir jis pradėjo gerti. Matė, kad atsiradęs 0,7 l talpos degtinės butelis, tai suprato, kad jį atsinešė M. Begeriant visiems penkiems, visi užmigo. Kai prabudo ryte, apie 6 val. ryto, jis su "(duomenys neskelbtini)" išėjo iš K. namų ir vaikščiojo po Jonavą. "(duomenys neskelbtini)" iš praeivių prašinėjo pinigų, kad susirinkti jų pagirioms. Kai nuėjo su "(duomenys neskelbtini)" prie (duomenys neskelbtini), kuri yra prie įvažiavimo į Jonavą tilto, ten juos „namine“ vaišino ten buvę jam nepažįstami asmenys. Begeriant prie jų atėjo vyras, kurį visi vadino "(duomenys neskelbtini)", jis jo iki to laiko nepažinojo, koks jo vardas, pavardė, kur gyvena - nieko apie jį nežino. Matė, kad iš "(duomenys neskelbtini)" rūbų kairės rankos rankovės kyšojo buitinis - virtuvinis peilis. „(duomenys neskelbtini)“ jį buvo išsitraukęs ir jam rodė. Peilis buvo raudona aptraukta guma rankena, juodos spalvos geležte, maždaug tokio dydžio kaip išmanusis telefonas, ne daugiau 20 cm bendro ilgio. Sakė, kad peilį nešiojasi savigynai. Atsigėrę „naminės“ dienos metu, nežino, kiek buvo valandų, parduotuvėje "(duomenys neskelbtini)", kuri yra netoli Jonavos policijos komisariato, nusipirkę apie 6 butelius po 1 l talpos alaus, pavadinimo ir jo stiprumo neprisimena, jis, "(duomenys neskelbtini)" ir "(duomenys neskelbtini)", prieš tai neskambinę telefonu, nuėjo pas K., tiksliau - pas K. L. iš pradžių užėjo jis vienas ir paklausė, ar gali užeiti trise. K. iš pradžių atsikalbinėjo, bet kai pasakė, kad turi maišą alaus, šis persigalvojo ir leido, kad ateitų visi trys, t.y. jis, "(duomenys neskelbtini)" ir "(duomenys neskelbtini)". Tuo metu K. buvo vienas namuose, J. buvo kažkur išėjus, o J. sugyventinis su sūnum buvo kažkur išvažiavę. Jie visi keturi gėrė atsineštą alų K. kambaryje, po kažkiek laiko grįžo J. namo. Neprisimena, ar J. gėrė su jais. Begeriant K. pradėjo "grybauti", pradėjo kabinėtis prie "(duomenys neskelbtini)". "(duomenys neskelbtini)" sėdint ant lovos prie lango, prie jo priėjo K. su "(duomenys neskelbtini)", ir K. pradėjo mušti "(duomenys neskelbtini)" kumščiais į veidą. Nežino, kiek smūgių sudavė, neskaičiavo, bet jų buvo daugiau nei keturi smūgiai. Tuo metu prie "(duomenys neskelbtini)" buvęs kartu su K. "(duomenys neskelbtini)" taip pat pradėjo mušti "(duomenys neskelbtini)" - plikom rankom pradėjo boksuoti "(duomenys neskelbtini)" į veidą ir krūtinę, kiek smūgių sudavė – nematė. Jurga jam sakė, kad juos išskirtų. Jis buvo išsigandęs, todėl nėjo prie "(duomenys neskelbtini)", kad šiam padėti atsiginti nuo K. ir "(duomenys neskelbtini)" smūgių. Net nematė, ar "(duomenys neskelbtini)" gynėsi, bet kiek matė iš pradžių, šis nesigynė. Jis ėjo prie durų, kad išeiti iš buto, nes išsigando, matė, kad K. su "(duomenys neskelbtini)" užsivedę, tai yra norėjo kuo daugiau mušti "(duomenys neskelbtini)". Kai K. pamatė, kad jis eina link durų, šis jam neleido išeiti: paėmė jį už peties ir stumtelėjo atgal į kambarį ir pasakė, kad jo laukia tas pats po "(duomenys neskelbtini)". Jis pasakė: „(duomenys neskelbtini), tu būsi sekantis po "(duomenys neskelbtini)"“. Kadangi jo pravardė nuo vaikystės buvo „(duomenys neskelbtini)“, jis suprato, kad K. muš ir jį. Tada, jau būdamas įėjęs į kambarį, matydamas, kad "(duomenys neskelbtini)", kažkokiu būdu atsidūręs buto koridoriuje, buvo atsirėmęs į koridoriaus sieną, kuri yra tarp vonios ir tualeto durų, o K. su "(duomenys neskelbtini)" stovėjo priešais jį ir neleido jam niekur eiti bei abu trankė jį kumščiais. Jis išsigandęs atsidarė kambario langą ir iššoko per langą bei pabėgo pas brolio kaimyną S. Pavardės nežino, gyvena Jonavoj, neatsimena adreso, prie (duomenys neskelbtini) netoli, gyvena lyg trečiame aukšte. Pas K. bute buvo palikęs savo mobiliojo ryšio telefoną "Motorola" su SIM kortele, kurios numerį nurodė asmens duomenų pažymoje. S. paprašė, kad duotų savo telefoną, kad galėtų paskambinti į savo telefoną. Kai paskambino, iš pradžių niekas nekėlė, tada paskambino į J. „mesendžerį“. Kai J. atsiliepė, jai pasakė, kad jo telefonas likęs pas juos. J. pasakė, kad ateitų pasiimti savo telefoną, ir kad jis pas "(duomenys neskelbtini)". Jis pasakė, kad ateis ir nuėjo po kokios valandos. Dar buvo diena, buvo šviesu, nežino, kiek buvo valandų, bet pažiūrėjęs dabar į savo telefoną, mato, kad skambino J. 4.48 val., ji jam atskambino 4.52 val., paskui jai skambino 4.55 val. po pietų. Kartu su S. nuėjo pas J., kad atsiimti telefoną. Kai buvo prie J. namo, pamatė "(duomenys neskelbtini)" lauke, šis turėjo jo telefoną, kurį jam padavė. Matė, kad, atrodo, jo kairė ranka ties krumpliais buvo kruvina. „(duomenys neskelbtini)" jo paklausė, ar turi jam priekaištų, jis atsakė, kad neturi. "(duomenys neskelbtini)" nieko nekalbėjo apie K. ir "(duomenys neskelbtini)", tik paklausė, kodėl pabėgo. Pasakė, kad išsigando. "(duomenys neskelbtini)" pasakė, kad jam nereikia bijoti, kad jis už jo yra saugus. Iš to suprato, kad „(duomenys neskelbtini)“ jį apgintų ir pats nemuštų. Tada daugiau nieko nebekalbėjo su "(duomenys neskelbtini)", ir su S. nuėjo pas šį į namus. Kur nuėjo "(duomenys neskelbtini)", nežiūrėjo, jį paliko stovintį prie K. namo lauke. Pas S. buvo ir gėrė degtinę, kol sutemo ir S. nusprendė eiti miegoti, pasakydamas, kad jis eitų namo. Tada išėjo namo ir nuėjo miegoti, nežino, kiek buvo valandų, o ryte jį prikėlė atvykę policijos pareigūnai ir pristatė į policijos įstaigą. Apie įvykį policijai nebuvo pranešęs, bet nepranešė todėl, kad nesuveikė galva, nors ir matė, kad "(duomenys neskelbtini)" buvo labai sumuštas. Neprisimena, ką vilkėjo įvykio metu visi kiti asmenys, jis vilkėjo tuos pačius rūbus, kuriuos vilki ir dabar, t.y. juodos spalvos džemperį su kapišonu, ilgom rankovėm, su kanapių paveikslėliais ir užrašais, juodos spalvos striukę be kapišono, dygsniuotą langeliais, be užrašų, mūvėjo mėlynos spalvos džinsinėmis kelnėmis ir juodos spalvos suplyšusiais suklijuotais batais. Ar K. bute buvo kraujo, kai jis su "(duomenys neskelbtini)" mušė "(duomenys neskelbtini)", nematė. Kiek matė, jie abu mušė „(duomenys neskelbtini)“ kumščiais. J. buvo K. kambaryje, kai prasidėjo muštynės, o kai šoko per langą, jos kambaryje nebuvo, gali būti, kad ji nuėjo prie K., kad jį atitrauktų nuo "(duomenys neskelbtini)". Tačiau tiksliai nežino, nes nematė, ką ji tuo metu darė. Daugiau be jų bute nieko nebuvo. Neįsivaizduoja, dėl kokios priežasties K. mušė su "(duomenys neskelbtini)" "(duomenys neskelbtini)", prieš tai jokio ginčo tarp jų negirdėjo. Nematė, kad įvykio metu "(duomenys neskelbtini)" būtų išsitraukęs peilį, kurį turėjo su savimi. Jis įvykio metu nebuvo sužalotas, su niekuo nesimušė. (2 t., b.l. 2-4).
Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu liudytojo A. M. duotus parodymus, liudytojas patvirtino, kad parodymai yra teisingi.
Teismo posėdžio metu liudytojas E. B. nurodė, kad yra kaltinamojo tėtis, parodymus duoti sutinka. Buvo dar šviesu, buvo apie 16 val., kai sugrįžo. Prie namų sutiko M., kuris buvo išgėręs. M. įlipo į automobilį ir jie ilgai ginčijosi dėl alkoholio, apie jo gyvenimo būdą. M. prieštaravo ir sakė, kad sėdės automobilyje. Taip pat M. pasakė, kad jis išėjo iš L., nes ten kažkas iš L. mamos pavogė telefoną. M. toliau sėdėjo jo automobilyje ir gėrė alų. Tai tęsėsi ganėtinai ilgai, prasėdėjo apie pusę penkių ir baigėsi su gera tamsa, kol atėjo mama. Ji liepė M. išlipti. Mama nuėjo atgal į laiptinę, jis dar liko. M. dar prašė pavežti iki centro, sakė eis pas draugą. Nuvežė, M. išlipo, bet buvo jau tamsu gal apie pusę dešimt ir daugiau jo nematė. Kokia tai diena buvo neprisimena, bet tai buvo vasaris šių metų. Kalbėtis su M. pradėjo gal buvo pusė keturių - pusė penkių. Tęsėsi pokalbis kokias 4-5 val. M. nelipo iš automobilio, jie pykosi ganėtinai ilgai. Pokalbis truko apie 4-5 val. Kai sūnus atėjo, jis buvo automobilyje šalia savo namo, o tas (duomenys neskelbtini) namas netoli jų namo. M. atėjo vienas. Sakė, kad išėjo iš to buto, nes buvo konfliktas dėl L. mamos telefono. Namuose buvo didelis triukšmas, ginčijosi, kas telefoną paėmė. Sužinojo, kad telefonas dingęs atsirado pas nukentėjusį žmogų. Sūnus jokių muštynių neminėjo. Mantas buvo girtas, bet pakankamai adekvatus, nes pakankamai normaliai šnekėjo.
Teismo posėdžio metu buvo gauti duomenys, jog liudytoja R. J. yra mirusi, todėl posėdžio metu buvo pagarsinti jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur ji nurodė, kad tuo pačiu adresu gyvena 26 metus. Iš matymo pažįsta daugelį namo gyventojų. Žino, kad (duomenys neskelbtini) bute gyvena J. L., jo sūnus K. L., anksčiau ten gyveno ir kiti J. sūnūs A. ir T. L.. Pastaruosius metus ten gyvena J. L. , K. L. ir Jurgitos sugyventinis, vardu K., daugiau duomenų nežino. Su minėtais asmenimis nebendrauja, jokių ryšių nepalaiko. Nebendrauja, nes tie asmenys gyvena asocialiai, bute pastoviai renkasi pašaliniai asmenys, ten girtaujama, triukšmaujama, o jai tai nepriimtina. Visi kaimynai tarpusavyje kalbasi apie (duomenys neskelbtini) buto gyventojus, visi jais piktinasi, tačiau niekas nieko nesako, tyli, nenori kištis. Taip pat nurodė, kad mažiau kaip prieš keturis metus, ją buvo užpuolęs K. L. ir jai nuo kaklo nuplėšė auksinė grandinėlę. Dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas policijoje ir K. L. buvo nuteistas, tačiau nežino, kokią bausmę gavo. Dėl šių priežasčių ji visiškai nebendrauja su (duomenys neskelbtini) bute gyvenančiais asmenimis, net jų vengia, bijo dėl to įvykio ir gyvenimo būdo. 2022 m. vasario mėnesio pradžioje, kokia tiksli diena buvo nežino (bet žino, kad kažkoks žmogus buvo išvežtas iš jų laiptinės stipriai sumuštas) apie 23 val. ji buvo savo namuose, žiūrėjo virtuvėje televizorių. Dėl valandų nėra tikra, kadangi žiūrėdama televizorių, ji išgirdo šūksmus lauke, o kadangi jos virtuvėje langas buvo praviras, šūkavimus girdėjo aiškiai. Išgirdusi, pažiūrėjo į laikrodį ir pamatė, kad laikrodis rodo 23 valandas, gal kažkiek buvo minučių, bet tik kelios galėjo būti, jų neprisimena, tačiau tai buvo valandos pradžia. Šūkavimai buvo dviejų vyrų. Kokie tai šūkavimai, negali pasakyti, nes jie buvo nerišlūs, tokie kaip narkomanų garsai raidėmis. Ar ten buvo kokie nors žodžiai, ji negirdėjo, nesuprato tų garsų. Išgirdusi šukavimus, pažiūrėjo per savo buto virtuvės langą, kuris yra į namo kiemą, iš jo matyti visas kiemas gerai ir kitoje kelio pusėje esantį parduotuvė „(duomenys neskelbtini)“. Pažiūrėjusi pro langą pamatė, kad namo kieme, ant žolės, daugiau į kairę pusę, link parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, per vidurį kiemo stovėjo du vyrai. Nors buvo tamsu, bet iš balsų, iš siluetų ir iš to, kad vyrai „lakstė“ po kiemą, ėjo link laiptinės ir atgal nuo jos, į kiemą (o prie laiptinės įrengtas šviesos prožektorius, kuris užsidega tada, kai prieini arčiau laiptinės), atpažino, kad tie du vyrai yra K. L. ir M. B.. Nesuprato, ar asmenys tarpusavyje pykosi, ar jie ten taip kalbėjosi. Jie negestikuliavo rankomis, nieko tokio nebuvo. Ji dar pagalvojo, kad jie arba prisigėrę arba pavartoję narkotikų. Ką buvo asmenys apsirengę, ji nežino, nes buvo tamsu ir ji neįsidėmėjo. Pažiūrėjusi ji nuėjo nuo lango, nematė ar asmenys nuėjo į laiptinę, ar ne, bet tie šukavimai nutilo ir pasidarė ramu. Kad laiptinėje būtų kažkoks triukšmas, nurodė, kad ji po to girdėjo kažkokius dundesius, bet nežino nuo ko jie tiksliai. Policijos ir greitosios automobilių ji nematė, nes nuėjo miegoti, daugiau pro langą nežiūrėjo, nes garsai nutilo ir buvo ramu. Dabar jau žino, kad jų laiptinėje, prie 20 buto buvo rastas sumuštas žmogus, kuris ligoninėje mirė. Jai tai pasakė sekančia dieną valytoja, kuri tvarko jų namą, o jai pasakė kažkas iš gyventojų. Visi kaimynai kalbasi tarpusavyje, nes daug kas matė spaudoje, laikraščiuose, kad toks įvykis buvo. Ji pati galvoja, kad tai padarė K. L. ir M. B., taip kaba visi žmonės, J. L. kažkam iš gyventojų sakė, kad sūnus ir jo draugas yra suimti. Ji pati apie įvykį nieko nežino, tik kaip nurodė, kad matė K. ir M. lauke, jie buvo dviese, daugiau nieko nebuvo. Kas ten toks nukentėjęs ji nežino, to asmens nepažįsta, kiti kaimynai jo taip pat nežino. (2 t., b.l. 50-51).
Kaltinamojo kaltė grindžiama ir kita baudžiamosios bylos medžiaga:
Panešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, kur nurodoma, kad 2022 vasario 7 d. 23.51 val. gautas pranešimas apie (duomenys neskelbtini), namo laiptinėje gulinti sumuštą vyrą. (1 t., b.l. 7-8).
Policijoje gauto pranešimo apie nusikaltimą pranešimu informacija, kur nurodoma, kad 2022 m. vasario 7 d. 23. 53 val. užregistruotas pranešimas apie laiptinėje gulintį vyrą. Pranešėja yra namo gyventoja J. L.. (1 t., b.l. 22-29).
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus tyrėjo R. L. tarnybiniu pranešimu, kur nurodoma, kad 2022 m. vasario 8 d. gavo pranešimą apie (duomenys neskelbtini), laiptinėje gulintį vyrą. Įvykio vietoje pasitiko J. L., su ja kartu buvo K. L., bute taip pat miegojo K. L.. Prie (duomenys neskelbtini) buto durų rado ant žemės prie laiptų gulintį nenustatytos tapatybės asmenį, kuris buvo sumuštas, kruvinu veidu, su kraujosruvomis po akimis, sunkiai kvėpuojantį. Atvykę greitosios medicininės pagalbos darbuotojai apžiūrėję asmenį pristatė į Kauno klinikas. (1 t., b.l. 32).
2022 m. vasario 8 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kur nurodoma, kad apžiūrėtas dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu be kita ko paimti daiktai ir objektai: raudonos spalvos dėmės, rastos koridoriuje ant grindų, nuoplova; raudonos spalvos dėmės, rastos ant dviračio galinio rato (koridoriuje), nuoplova; raudonos spalvos dėmės, rastos koridoriuje ant grindų, nuoplova; raudonos spalvos dėmių, rastų ant vonios kambario durų, nuoplova; raudonos spalvos dėmių (lašų), rastų ant vonios kambario durų, nuoplova; raudonos spalvos dėmių (lašų), rastų koridoriuje ant sienos, prie dviračio, nuoplova; raudonos spalvos dėmės, rastos vonios kambaryje, ant skalbimo mašinos priekinės dalies, nuoplova; raudonos spalvos dėmių (lašų), rastų ant vonios krašto, nuoplova; raudonos spalvos dėmės, rastos svetainėje ant grindų, netoli durų, nuoplova; raudonos spalvos dėmių, rastų ant šaldytuvo viršutinių durelių, svetainėje, nuoplova; raudonos spalvos dėmės, rastos svetainėje ant grindų, linoleumo dangos tarpe, nuoplova; mėlynos spalvos sportiniai batai, sutepti raudonos spalvos skysčiu, rasti svetainėje po staliuku; raudonos spalvos dėmės, rastos svetainėje ant staliuko krašto, nuoplova; juodos spalvos striukė su raudonos spalvos dėmėmis, rasta svetainėje ant minkštasuolio; mėlynos spalvos pagalvė su raudonos spalvos dėme, rasta svetainėje ant grindų, tarp fotelių; suglamžyta popierinė servetėlė su raudonos spalvos dėme, rasta svetainėje ant grindų, už fotelio; stiklinis butelis su užrašu ant etiketės „Žalios devynerios“, rastas virtuvėje prie šiukšlių dėžės; stiklinis butelis su užrašu ant etiketės „Kvietinė degtinė“, rastas virtuvėje ant šiukšlių dėžės; devynios nuorūkos, rastos virtuvėje ant staliuko; atidaryta popierinių servetėlių „Zewa“ pakuotė su raudonos spalvos dėme, rasta svetainėje ant staliuko, mobilaus ryšio telefonas „Nokia“, rastas svetainėje ant staliuko; buitinės paskirties peilis su dėmėmis, panašiomis į kraują, rastas svetainėje ant lentynos; dvi nuolaidų kortelės „Ačiū“, dvi dovanų kortelės „Maxima“, viena nuolaidų kortelė „Mano Rimi“, SIM kortelės „Ežys“ rėmelis, viena vizitinė kortelė, rastos svetainėje ant lentynos viršaus; keturiolika tuščių plastikinių alaus butelių ir viena tuščia alaus skardinė, rasti svetainėje už fotelio. (1 t., b. l. 33-71).
2022 m. balandžio 7 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokolu, kur nurodoma, kad buvo papildomai apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini), nustatant tikslų patalpų ir daiktų išsidėstymą, sudarant trimatį patalpų modelį. (1 t., b.l. 72-95).
2022 m. vasario 9 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus pateikta informacija apie tai, kad laiptinėje rastas sumuštas asmuo yra E. S., gim. 1991 m. rugpjūčio 12 d. (1 t., b.l. 117).
Nukentėjusio asmens E. S. duomenys (1 t., b.l. 105-116).
Viešosios įstaigos Jonavos greitosios medicinos pagalbos stoties pateikti duomenys apie greitosios medicinos pagalbos kvietimą į (duomenys neskelbtini). (2 t., b.l. 89-91).
Bendrosios pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateiktu garso įrašu, kuriame užfiksuotas pranešimą iš telefono numerio (duomenys neskelbtini). (2 t., b.l. 94-96).
2022 m. vasario 15 d. pranešimu, kur nurodyta, kad prijungimui prie bylos buvo pateikti policijos pareigūnų nešiojamos vaizdo kameros Nr. (duomenys neskelbtini) įrašai. (2 t., b.l. 97).
2022 m. kovo 3 d. apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti vaizdo kameros Nr. (duomenys neskelbtini) įrašai, susiję su tiriamu įvykiu, viso kompaktinėje plokštelėje išsaugoti septyni vaizdo įrašai.
Vaizdo įrašas „(duomenys neskelbtini)“ yra 05:05 min. trukmės. Prasidėjus vaizdo įrašui, matomas nespalvotas vaizdas - einama daugiabučio namo kiemu, link laiptinės. Įėjus į laiptinę laiptais nueinama į aikštelę. Prie dešiniau esančių durų stovi J. L., kuri pasako, kad pareigūnai atvyko. Kol pareigūnai eina link J. L., girdimos moters frazės, kad ji vedė šunį, asmuo visas mėlynas, nurodė, kad asmens nepažįsta. Iš buto, kurio durys atidarytos, išeina K. L., kurio pareigūnė paklausia, ar pažįsta asmenį, nurodo, kad nepažįsta. Pareigūnė kalbasi su medikais. Įraše girdimas sunkus, nelygus dūsavimas ir alsavimas. Pareigūnė pasilenkia prie gulinčio vyriškio, matoma, kad jis guli ant nugaros, kojos pasuktos į dešinę pusę ir uždėtos ant laiptų pakopos. Vyriškio visas veidas kruvinas. Pareigūnė apieško vyriškio striukės kišenes, tačiau dokumentų neranda. K. L. stovi laiptinėje, žiūri į gulintį vyrą ir tyli.
Vaizdo įrašas „(duomenys neskelbtini)“ 5 min. trukmės. Ekrano kairės pusės apatiniame kampe matomas užrašas „(duomenys neskelbtini)“. Vaizdo įrašas yra ankstesnio įrašo tęsinys. Įraše girdima, kad gulinčio vyro kvėpavimas pasikeičia, darosi sunkesnis, girdisi kriokimas. Pareigūnė įeina į butą; matomas pareigūnas, rankoje laikantis mėlynos spalvos apsauginę veido kaukę su raudonos spalvos dėmėmis. J. L. pasako, kad kaukę naudojo ji, jai iš nosies bėgo kraujas. Pareigūnas sako, kad kaukė galimai priklauso vyrui, gulinčiam laiptinėje. Tuo metu pareigūnė išeina iš buto, prieina prie laiptinėje gulinčio žmogaus ir pakviečia ateiti pareigūną iš buto. Matoma, kad į laiptinę sugrįžta du pareigūnai, kurių vienas nueina į butą, rankoje laikydamas alkoholio kiekio matuoklį. Pareigūnė atkreipia dėmesį į laiptinėje gulinčio žmogaus kojų padėtį, pasako, kad sužalotas vyras yra „iš šito buto; jo kojos užkeltos ant laiptų“. Į tokius pareigūnės žodžius J. L. atsako - „ne, ne, tikrai ne; mes jo nepažįstam“. Iš karto po to į laiptinę įeina du medikai, moteris ir vyras, kurie prieina prie gulinčio vyro. Pareigūnė medikei paaiškina, kad mano, jog vyras miega, tačiau galimai buvo išmestas iš buto. Medikė pasilenkia prie vyro, pradeda jį apžiūrėti, klausosi kvėpavimo; sako, kad kraujas apkrešėjęs. Pareigūnė apžiūri gulinčio vyro drabužių kišenes, ieškodama dokumento; iš striukės vidinės kišenės išima mobilaus ryšio telefoną ir įdeda jį atgal. Iš buto išėjęs pareigūnas nurodo, kad bute yra kraujo. Pareigūnė nueina į butą, pasako, jog jai atrodo, kad kraujo lašai yra neseni. Vaizdo įrašas baigiasi.
Vaizdo įrašas „(duomenys neskelbtini)“ yra 5 min. trukmės. Vaizdo įrašas yra ankstesnio įrašo tęsinys. Įraše pareigūnė su pareigūnu apžiūrinėja buto aplinką ir kambarius. Viename iš kambarių ant lovos sėdi K. L., netoliese stovi J. L.. Pastaroji nenori pasitikrinti blaivumo. Vaizdo įraše matoma, kad pareigūnas patikrina J. L. blaivumą, alkoholio kiekio matuokliu ir pasako, kad prietaisas rodo „1,85“. Po to patikrinamas K. L. blaivumas; pareigūnas pasako, kad prietaisas rodo „1,66“. Pareigūnė šiuos duomenis užrašo, paklausdama asmenų vardo, pavardės ir gimimo metų. Vaizdo įrašas baigiasi.
Vaizdo įrašas „(duomenys neskelbtini)“ yra 5 min. trukmės. Vaizdo įrašas yra ankstesnio įrašo tęsinys. Pareigūnai duoda pasirašyti K. L. ir J. L. į žurnalą. Pareigūnė paklausia, ar bute yra tik J. L. ir K. L.. J. L. atsako, kad bute dar yra šios vyras K. L., kuris miega. Pareigūnė atidaro vieno kambario duris, matoma stovinti dvigulė lova ir ant jos gulintis vyras - K. L.. Pareigūnė klausia K. L., ar jis ką nors girdėjo ir matė, kas susiję su žmogumi, gulinčiu laiptinėje. K. L. atsako, kad nieko nežino, nes tik 6 valandą grįžo. Pareigūnai pasako, kad reikės pasitikrinti blaivumą. J. L. nurodo, kad K. L. visą laiką buvo kambaryje, miegojo, anksti ryte išėjo į darbą ir jo dieną namuose nebuvo. Vaizdo įraše matoma, kad tikrinamas K. L. blaivumas; pareigūnas pasako – „nuliai“. Pareigūnė išeina iš buto į laiptinę, joje nei sužaloto vyro, nei medikų nėra. Pareigūnė padaro įrašus žurnale, išeina iš laiptinės į kiemą. Matoma, kad iš kiemo išvažiuoja greitosios medicinos pagalbos automobilis. Vienas pareigūnas stovi prie laiptinės ir kalba telefonu; pasakoja, ką matė bute ir ką pavyko sužinoti. Pareigūnė pasako, kad eina į automobilį, padėti prietaisą.. Vaizdo įrašas baigiasi.
Vaizdo įrašas „(duomenys neskelbtini)“ yra 5 min. trukmės. Vaizdo įrašas yra ankstesnio įrašo tęsinys. Pareigūnė nueina į laiptinę, iš pareigūno paima automobilio raktus, pasilieka laiptinėje. Pareigūnas, kuris prieš tai kieme kalbėjo telefonu, stovi laiptinėje prie buto durų. Šis pareigūnas pasako, kad K. L. reikia pasodinti į automobilį. Kiti du pareigūnai išveda K. L. iš laiptinės. Pareigūnė daro įrašus žurnale. Vaizdo įrašas baigiasi.
Vaizdo įrašas „(duomenys neskelbtini)“ yra 02:39 min. trukmės. Vaizdo įrašas yra ankstesnio įrašo tęsinys. Pareigūnai kambaryje po stalu pamato padėtus kruvinus sportinius batus. Girdima, kad pareigūnas nurodo J. L. „nepulti“ valyti, taškyti vandenį, vis tiek nieko nenuplaus. Pareigūnai kalbasi, kad atvažiuos ekspertas ir apžiūrės patalpas. Vaizdo įrašas baigiasi.
Vaizdo įrašas „(duomenys neskelbtini)“ yra 04:32 min. trukmės. Pareigūnė yra daugiabučio namo kieme, įeina į laiptinę. Pareigūnė lipa laiptais į viršų, pabeldžia į duris, esančias dešinėje. Ant durų buto numerio nėra. Šalia pareigūnės yra du pareigūnai. Į buto duris kelis kartus pabeldžiama, tuomet jas atidaro moteris. Pareigūnė paklausia, kur yra sūnus. Moteris paaiškina, kad sūnus buvo atėjęs, bet į butą jo neįleido. Bute prie moters stovi vyras. Pareigūnė paklausia, prieš kiek laiko buvo atėjęs sūnus. Moteris ir vyras pasako, kad tai buvo maždaug prieš tris valandas. Pareigūnai nurodo, kad turi įsitikinti, ar moters ir vyro sūnaus tikrai nėra bute. Pareigūnai įeina į butą; klausia, kaip atrodė sūnus, ar buvo girtas, ar jo rūbai, rankos nebuvo kruvini, ar rūbai nebuvo suplėšyti. Moteris ir vyras nurodė, kad sūnus buvo girtas, bet daugiau nieko negali pasakyti. Į klausimus pareigūnams atsako - „ne, ne“. Moteris pasako, kad sūnus gali būti pirmame aukšte. Pareigūnai išeina iš buto. Vaizdo įrašas baigiasi. (3 t., b. l. 64-74).
2022 m. kovo 1 d. apžiūros protokolu, kur nurodoma, kad apžiūrėjus Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateiktą skaitmeninio garso įrašo kopiją, nustatytas dviejų asmenų telefoninio pokalbio turinys (A – BPC darbuotoja, B – pranešėja):
B: Norėjau išvest šunį, išsigandau išėjus.
A: Vienas, vienas, du.
B: Labas vakaras.
A: Laba vakarą.
B: A-a-a. Norėčiau greitąją.
A: Adresu kokiu?
B: Nes vedžiau šunį į lauką ir prie laiptinė guli žmogus, nepažįstamas.
A: Mhm, kokiu adresu?
B: (duomenys neskelbtini).
A: (duomenys neskelbtini)?
B: (duomenys neskelbtini).
A: (duomenys neskelbtini). Tai kur jis guli, laiptinėj?
B: Laiptinėj. Gal nuo laiptų nukrito, aš nežinau net, žinokit.
A: O jis kraujuotas, ar kaip?
B: Taip, taip, taip.
A: Mhm. O jis nereaguoja?
B: Dabar, bent jau aš kiek bandžiau kelt, pakelt, ne.
A: Mhm.
B: Miega.
A: O durų kodas yra?
B: (duomenys neskelbtini).
A: Kelintam aukšte guli?
B: (duomenys neskelbtini).
A: (duomenys neskelbtini). O kelinta laiptinė ten bus?
B: (duomenys neskelbtini).
A: (duomenys neskelbtini).
B: Nes va visa pradėjau drebėti net, pamačius.
A: Aha, aha. O ten stipriai kraujuoja? Iš kur?
B: Šiaip jisai kraujuotas, aš nežinau. Aš namie iš vis buvau, tai.
A: Aha, supratau. O sakykit kiek ten panašiai jam metų gal?
B: A-a-a, m-m-m.
A: Apie kiek?
B: Nu jaunas. Trisdešimt penkių gal kokių, trisdešimt.
A: Mhm, supratau.
B: Gal dar net nėra.
A: Mhm.
B: Nežinau.
A: Supratau. Informuosim tarnybas. Jūsų vardas, pavardė, kas praneša?
B: J. L..
A: Mhm, gerai. Informuojam tarnybas. Ačiū Jum, laukite.
B: Gerai, malonu. Ačiū. Viso gero.
A: Viso.
Pokalbio trukmė: 1 min. 36 s. (3 t., b. l. 60-63).
Medicinos dokumentų išrašu, kur aprašyta 2022 m. vasario 8 d. 00:45 val. pristatyto nežinomo asmens būklė, tai tyra pacientas atvežtas Jonavos greitosios pagalbos medicinos darbuotojų, rastas gulinti laiptinėje, pranešta, kad sumuštas. Atvykus pacientas neintubuotas, veidas ištinęs, anizokorija, dešinys vyzdys platus į šviesą nereaguojantis, kairys reaguoja silpnai, vidutinio pločio. (2 t., b.. 101-104). `
Žemesnės instancijos teismas
2022 m. vasario 8 d. daiktų pateikimo protokolu, kur nurodyta, kad LSMUL slaugytoja pateikė E. S. daiktus: 12 medvaržčių, sukarpytą juodos spalvos sportinį megztinį, sukarpytą pilkos spalvos megztinį, sukarpytus pilkos spalvos marškinėlius, sportinių batų „Adidas“ porą, dvejas sukarpytas juodos spalvos sportines kelnes, juodos spalvos kojinių porą, sukarpytas pilkos spalvos apatines kelnaites, suplyšusią juodos spalvos striukę. (2 t., b.l. 105-108).
2022 m. balandžio 5 d. daiktų apžiūros protokolu, kur nurodyta, kad daiktai buvo apžiūrėti ir nustatyta ant juodos spalvos sportinio megztinio priekinės dalies matomi rudos spalvos sutepimai, ant pilkos marškinėlių priekinės dalies matomi rudos spalvos sutepimai, ant sportinių batų „Adidas“ priekinių dalių matomos raudonos spalvos dėmės, kojinės nešvarios, ant jų padų matomos rudos spalvos dėmės, ant apatinių kelnaičių matomos rudos spalvos dėmės. Ant kitų daiktų bylai reikšmingų pėdsakų nerasta. (3 t., b. l. 75-92).
2022 m. vasario 8 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kur nurodoma, kad J. L. pateikė mobilaus ryšio telefoną „SAMSUNG“ (2 t., b.l. 109-110).
2022 m. vasario 9 d. ir 2022 m. vasario 17 d. apžiūros protokolais, kur nurodyta, kad buvo apžiūrėtas mobilaus ryšio telefonas „Samsung A12“, ir SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), o taip pat šiame mobilaus ryšio telefone rasti duomenys. Mobilaus ryšio telefono aplanke „Files&Media“ rasta nuotrauka „(duomenys neskelbtini)“, daryta 2022 m. vasario 7 d., kurioje pavaizduotas ant grindų ant kairio šono nusmauktomis kelnėmis gulintis vyras, o šalia jo – pasilenkęs stovi kitas vyras, kuris kairėje rankoje laiko morką, pridėtą prie vyro Nr. 1 sėdmenų, ties išange. Mobilaus ryšio telefono aplanke „Files&Media“ rasta nuotrauka „(duomenys neskelbtini)“, daryta 2022 m. vasario 7 d. 16:33:15, kurioje pavaizduotas ant grindų ant kairio šono nusmauktomis kelnėmis gulintis vyras Nr. 1, o šalia jo pasilenkęs stovi vyras Nr. 2, kuris kairėje rankoje laiko morką, pridėtą prie vyro Nr. 1 sėdmenų, ties išange; iš veido bruožų matyti, kad vyras Nr. 2 yra M. B.. Mobilaus ryšio telefono aplanke „Files&Media“ rasta nuotrauka „(duomenys neskelbtini)“, daryta 2022 m. vasario 7 d. 16:44:40, kurioje pavaizduotas ant grindų ant kairio šono nusmauktomis kelnėmis gulintis vyras (Nr. 1). Mobilaus ryšio telefono aplanke „Files&Media“ rasta nuotrauka „(duomenys neskelbtini)“, daryta 2022 m. vasario 7 d. 16:33:08, kurioje pavaizduotas ant grindų ant kairio šono nusmauktomis kelnėmis gulintis vyras (Nr. 1), o šalia jo pasilenkęs stovi vyras Nr. 2 (M. B.), kuris kairėje rankoje laiko morką, pridėtą prie vyro Nr. 1 sėdmenų, ties išange.
Mobilaus ryšio telefono aplanke „Facebook Messenger“ rastos bylai reikšmingos žinutės: 2022 m. vasario 7 d. 17:32:56 siųsta žinutė „Facebook Messenger“ naudotojui „K. A.“ - „Ko nekeli telo skambinu, bet kur esi“;
2022 m. vasario 7 d. 17:36:24 tam pačiam adresatui siųsta žinutė su tekstu - „tavo pagalbos reiktu, nes sunus, jau neimanoma“;
2022 m. vasario 7 d. 17:38:20 ir 2022 m. vasario 7 d. tam pačiam adresatui siųstos žinutės be teksto, pridedant po du failus, kurių turinys neišlikęs;
2022 m. vasario 7 d. 17:38:33 tam pačiam adresatui siųsta žinutė su tekstu - „Jis tada taves isigando, nes tavo gabaritai, kuvalda“; „Facebook Messenger“ naudotojas „K. A.“ į žinutes neatsakė;
2022 m. vasario 8 d. 02:45:10 siųsta žinutė „Facebook Messenger“ naudotojui „A. C.“ su tekstu - „(duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)nežinau kaip baigsis“; „Facebook Messenger“ naudotojas „A. C.“ į žinutę neatsakė. (3 t., b. l. 103-109, 110-117).
2022 m. vasario 10 d. nutarimu gražintas mobilaus ryšio telefonas J. L. (2 t., b.l. 152).
2022 m. balandžio 4 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų protokolu, kur nurodoma, kad A. M. pateikė mobilaus ryšio telefoną „ZTE“ (2 t., b.l. 115-116).
2022 m. balandžio 4 d. daiktų apžiūros protokolu, kur nurodoma, kad apžiūrėjus A. M. pateiktą mobilaus ryšio telefoną, su ikiteisminio tyrimu susijusios informacijos nerasta. (3 t., b.l. 118-125).
2022 m. balandžio 4 d. nutarimu gražintas mobilaus ryšio telefonas A. M. (2 t., b.l. 155).
Žemesnės instancijos teismas
2022 m. vasario 8 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kur nurodoma, kad K. L. pateikė mobilaus ryšio telefoną „SAMSUNG“ (2 t., b.l. 117-118).
2022 m. vasario 23 d. daiktų apžiūros protokolu, kur nurodoma, kad apžiūrėjus K. L. pateiktą mobilaus ryšio telefoną, su ikiteisminio tyrimu susijusios informacijos nerasta. (3 t., b.l. 127-135).
2022 m. vasario 25 d. nutarimu gražintas mobilaus ryšio telefonas K. L. (2 t., b.l. 159-160).
2022 m. vasario 8 d. reikalaujamų daiktų protokolu, kur nurodoma, kad K. L. pateikė oranžinės spalvos marškinėlius, pašiltintus marškinėlius, juodos spalvos džinsines kelnes, juodos spalvos kojines, mėlynos spalvos apatinius, pilkos spalvos gumines šlepetes. (2 t., b.l. 124-125).
2022 m. gegužės 26 d. apžiūros protokolu, kur nurodyta, kad buvo apžiūrėti K. L. pateikti drabužiai, kurie nebuvo pateikti teismo biologijos specialistams: oranžinės spalvos marškinėliai, juodos spalvos kojinių pora, mėlynos spalvos apatines kelnaitės. Apžiūros metu tyrimui reikšmingų pėdsakų nerasta. (3 t., b.l. 135-142).
Žemesnės instancijos teismas
2022 m. vasario 8 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kur nurodoma, kad M. B. pateikė pilkos spalvos sportinį bliuzoną, juodos spalvos sportinio tipo kelnes, juodos spalvos sportinio tipo striukė su baltos spalvos juostelėmis, juodos spalvos batai suvarstomi raišteliais. (2 t., b.l. 121-122).
2022 m. vasario 8 d. pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu, kur nurodoma, kad iš K. L., jo sutikimu paimtas seilių lyginimasis pavyzdys. (2 t., b.l. 142-143).
2022 m. vasario 8 d. pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu, kur nurodoma, kad iš K. L., jo sutikimu paimtas rankų delnų ir pirštų atspaudų pavyzdžiai. (2 t., b.l. 145).
2022 m. vasario 8 d. pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu, kur nurodoma, kad iš M. B., jo sutikimu paimtas seilių lyginimasis pavyzdys. (2 t., b.l. 146-147).
2022 m. balandžio 6 d. apžiūros protokolu, kur nurodoma, kad apžiūrėtas 2022 m. vasario 8 d. įvykio vietos apžiūros metu paimtas mobilaus ryšio telefonas „Nokia“, ir SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) (abonento Nr. (duomenys neskelbtini)). Apžiūros metu bylai reikšmingų duomenų nenustatyta. (3 t., b. l. 46-52)
2022 m. gegužės 26 d. apžiūros protokolu, kur nurodoma, kad apžiūrėtos 2022 m. vasario 8 d. įvykio vietos apžiūros metu paimtos kortelės: nuolaidų kortelės „Ačiū“, dovanų kortelės „Maxima“ nuolaidų kortelė „Mano Rimi“, išankstinio apmokėjimo ryšio paslaugos SIM kortelės „Ežys“, Nr. + 3706928623, rėmelis, MB „AlonTech“ vizitinė kortelė. Apžiūros metu bylai reikšmingų duomenų nenustatyta. (3 t., b. l. 54-59).
2022 m. kovo 16 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad E. S. mirties priežastis - sunki galvos smegenų trauma: kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš abiejų pusrutulių, daugybiniai galvos smegenų sumušimai, kraujo išsiliejimas po voratinkliniu galvos smegenų dangalu bei į galvos smegenų skilvelius. Tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu ir pabrinkimu, transtentoriniu galvos smegenų kamieno strigimu, antrine galvos smegenų išemija, progresuojančiu kvėpavimo funkcijos nepakankumumu, acidoze, sepsiu, sepsiniu šoku. E. S. mirtis konstatuota 2022 m. vasario 11 d. 18:10 (LSMUL KK gydymo stacionare ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys). E. S. konstatuota: 1) sunki galvos smegenų trauma: kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš abiejų pusrutulių, daugybiniai galvos smegenų sumušimai, kraujo išsiliejimas po voratinkliniu galvos smegenų dangalu bei į galvos smegenų skilvelius; poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, dešinės akies vokuose, pereinant į dešinį žandą, odos nubrozdinimai nosyje, dešiniame žande, pareinant į nosį, nubrozdinimas viršutinės lūpos gleivinėje, muštinė žaizda viršutinėje lūpoje, pogleivio kraujosruvos lūpose ir apatinių dantų dantenose, odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva kairiame žande; minkštųjų audinių kraujosruvos kairiame smilkinyje, akių vokuose, dešiniame skruoste, žande, pažandėje, kaktoje, kakle, dešiniame smilkininiame raumenyje; nosies kaulų lūžis, padaryti kietais bukais daiktais, ne mažiau dvylika (12) trauminių poveikių, keleto valandų iki patekimo į stacionarą laikotarpyje; dėl sunkios galvos smegenų traumos: kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu virš abiejų pusrutulių, daugybinių galvos smegenų sumušimai, kraujo išsiliejimo po voratinkliniu galvos smegenų dangalu bei į galvos smegenų skilvelius nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas, kuris, prasidėjus anksčiau minėtoms komplikacijoms, tapo mirties priežastimi; poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, dešinės akies vokuose, pereinant į dešinį žandą, odos nubrozdinimai nosyje, dešiniame žande, pareinant į nosį, nubrozdinimas viršutinės lūpos gleivinėje, muštinė žaizda viršutinėje lūpoje, pogleivio kraujosruvos lūpose ir apatinių dantų dantenose, odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva kairiame žande; minkštųjų audinių kraujosruvos kairiame smilkinyje, akių vokuose, dešiniame skruoste, žande, pažandėje, kaktoje, kakle, dešiniame smilkininiame raumenyje izoliuotai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą; nosies kaulų lūžis izoliuotai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą; 2) poodinės kraujosruvos šonuose, dešinio VIII-o šonkaulio lūžis su kraujosruvomis tarpšonkauliniuose raumenyse, padaryti trimis ar daugiau trauminiais poveikiais, artimu galvos traumos padarymui laiku. Poodinės kraujosruvos šonuose ir kraujosruva dešiniuose tarpšonkauliniuose raumenyse atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Dešinio VIII-o šonkaulio lūžis atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. E. S. galvos traumavimo metu, tikėtina, buvo veidu į jį žalojusius asmenis (vertikalioje ar horizontalioje padėtyje – pasakyti negalima). Poodinės kraujosruvos šonuose, dešinio VIII-o šonkaulio lūžis su kraujosruvomis tarpšonkauliniuose raumenyse galėjo būti padaryti E. S. būnant įvairiose padėtyse. Sužalojimų padarymo eiliškumo nustatyti negalima. Jėgos, kuria buvo padaryti sužalojimai, skaitinės išraiškos nustatyti negalima. Sužalojimų, būdingų savigynai, nekonstatuota. Galvos sužalojimai griuvimui nebūdingi. Ar po patirtų sužalojimų E. S. galėjo atlikti kokius nors savarankiškus veiksmus, apsprendžia jo sąmonės būklė, apie kurią tuoj po sužalojimų padarymo duomenų nėra. (3 t., b. l. 175-180).
2022 m. vasario 10 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus gauta specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad J. L. konstatuota poodinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytą sritį. Sužalojimas galėjo būti padarytas būnant nukentėjusiajai įvairiose padėtyse. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas galėjo būti padarytas galimai prieš 1-2 savaites iki apžiūros, o ne užduotyje nurodytu laiku 2022 m. vasario 7 d. Sužalojimas nebūdingas tyčiniam savęs žalojimuisi, nebūdingas griuvimui. Sužalojimas nebūdingas savigynai. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. (3 t., b. l. 185-186).
2022 m. vasario 10 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad A. M. šviežių sužalojimų nekonstatuota. (3 t., b. l. 192-193).
2022 m. vasario 10 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad K. L. konstatuota kairio skruosto sumušimas, poodinė kraujosruva dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimas dešinėje plaštakoje, paviršinė žaizdelė dešinėje plaštakoje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Sužalojimai galėjo būti padaryti būnant įvairiose padėtyse. Sužalojimai galėjo būti padaryti trijų trauminių poveikių pasėkoje. Medicininių duomenų, nurodančių sužalojimų padarymo eiliškumą, nėra. Sužalojimai galėjo būti padaryti galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2022 m. vasario 7 d. Sužalojimai galėjo būti padaryti kietu buku daiktu ir galėjo gautis suduodant smūgius kumščiu, spiriant koja ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu. Sužalojimai nebūdingi savigynai. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. (4 t., b. l. 4-6).
2022 m. vasario 10 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad M. B. kūne sužalojimų nekonstatuota. (4 t., b. l. 11-12).
2022 m. balandžio 6 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad:
1. Ant K. L. džinsinių kelnių su diržu (1 mėg.), M. B. bliuzono (4 mėg.), M. B. striukės (5 mėg.), M. B. kairio bato (6, 7 mėg.), juodos striukės, paimtos kambaryje nuo sofos ( 8 mėg.), dešinio sportinio bato, paimto nuo grindų kambaryje ( 9 mėg.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su E. S. DNR profiliu su 99,9999999999999999999999% tikimybe.
2. Ant K. L. dešinės guminės šlepetės (3 mėg.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas mišrus ne mažiau dviejų asmenų DNR profilis, iš kurio vienas sutampa su E. S. DNR profiliu su 99,9999999999999999999999% tikimybe, o kitas su K. L. DNR profiliu su 99,9999999999999999999999% tikimybe.
3. M. B. kairės rankos nagų nuokarpose (14 mėg.) žmogaus kraujo nerasta. Atlikus DNR tyrimą, gautas mišrus ne mažiau dviejų asmenų DNR profilis, kuriame galima išskirti dominuojnatį DNR profilį, kuris sutampa su M. B. DNR profiliu su 99,9999999999999999999999% tikimybe ir nepilną DNR priemaišos profilį, kuris sutampa su E. S. DNR profiliu su 99,9999999999999999999999% tikimybe.
4. K. L. dešinės ir kairės rankų nagų nuokarpose (10, 11 mėg.) žmogaus kraujo nerasta. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su K. L. DNR profiliu su 99,9999999999999999999999% tikimybe.
5. M. B. dešinės rankos nagų nuokarpose (13 mėg.) žmogaus kraujo nerasta. Atlikus DNR tyrimą, gautas dominuojantis vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su M. B. DNR profiliu su 99,9999999999999999999999% tikimybe, su nežymia DNR priemaiša, kuri nėra tinkama tolimesniam asmenų identifikavimui.
6. Ant K. L. džinsinių kelnių su diržu (2 mėg.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, DNR profilio, tinkamo tolimesniam asmenų identifikavimui, negauta.
7. E. S. dešinės ir kairės rankos nagų nuokarpose (16, 17 mėg.) žmogaus kraujo nerasta. Atlikus DNR tyrimą, DNR profilių, tinkamų tolimesniam asmenų identifikavimui, negauta.
8. Ant K. L. marškinių, K. L. kairės guminės šlepetės, M. B. sportinių kelnių dėmių ir sutepimų, tinkamų tyrimui, nerasta. (4 t., b. l. 20-41)
2022 m. gegužės 12 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad ant peilio geležtės (1 mėg.), nuoplovose nuo grindų koridoriuje prie tualeto durų (3 mėg.), nuo grindų koridoriuje prie kambario durų (4 mėg.), nuo vonios kambario durų (5 mėg.), nuo vonios krašto (6 mėg.), nuo grindų kambaryje prie durų (7 mėg.), ant pagalvės (8 mėg.), rastas žmogaus kraujas; ant peilio rankenos (2 mėg.) rasti žmogaus kraujo pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su E. S. DNR profiliu (SI Nr. (duomenys neskelbtini) 18 mėg.) su 99,9999999999999999999999% tikimybe. (4 t., b. l. 50-60).
Alkoholio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, kurioje nurodyta, kad 2022 m. vasario 8 d. 00:09 val. J. L. buvo nustatytas 1,39 promilių neblaivumas, o 2022 m. vasario 8 d. 00:11 val. K. L. - 1,66 promilių neblaivumas. (4 t., b. l. 61-63).
Alkoholio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, kurioje nurodyta, kad 2022 m. vasario 8 d. 04:18 val. A. M. buvo nustatytas 1,43 promilių neblaivumas. (4 t., b. l. 64-66).
Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos 2022 m. kovo 23 d. specialisto išvada, kurioje nurodoma, kad K. L. atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga. (4 t., b.l. 114).
Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės 2022 m. kovo 22 d. aktu, kuriame nurodoma, kad nusikalstamos veikos įvykdymo metu tiriamajam M. B. konstatuojamas psichikos sutrikimas – psichikos ir elgesio sutrikimas dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas (F10.2). nusikalstamos veikos įvykdymo metu tiriamasis M. B. galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Tiriamasis dėl nustatyto psichikos sutrikimo ar psichinės būsenos ypatumų galėjo visiškai suvokti pavojingų nusikaltimų veikų pobūdį ar valdyti savo veiksmus. Šiuo metu tiriamajam A. B. konstatuojamas psichikos sutrikimas – psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas (F10.2). Šiuo metu tiriamasis M. B. gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Tiriamasis dėl savo psichikos būklės gali suprasti bylai reikšmingas aplinkybes, duoti parodymus. Tiriamajam priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones taikyti nerekomenduojama. (5 t., b.l. 125).
Motyvuojamoji dalis
III. Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas
BK 129 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už kito žmogaus gyvybės atėmimą. Ši veika gali būti padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, kaltės turinys atskleidžiamas ne vien išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-423/2006, 2K-366/2011, 2K-316-699/2015, 2K-267-942/2017, 2K-231-303/2018 ir kt.).
Ištirtų įrodymų visuma leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamieji K. L. ir M. B. veikė tyčia, suvokė savo veiksmų esmę, siekė nusikalstamų pasekmių ir jas sukėlė. Nustatyta, kad K. L. ir M. B. tyčia, bendrais veiksmais, rankomis, kojomis, sudavė ne mažiau dvylikos smūgių E. S. į galvą, veidą, ne mažiau trijų smūgių į krūtinę, tuo padarė sunkią galvos traumą: kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu virš abiejų pusrutulių, daugybinių galvos smegenų sumušimus, kraujo išsiliejimą po voratinkliniu galvos smegenų dangalu bei į galvos smegenų skilvelius, nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas, kuris, prasidėjus komplikacijoms, tapo mirties priežastimi. Šias aplinkybes patvirtina 2022 m. kovo 16 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos aplinkybės dėl E. S. mirties priežasties. Nurodytoje specialisto išvadoje teigiama, kad mirties priežastis – sunki galvos smegenų trauma. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamieji nurodė, kad rankomis ir kojomis sudavė smūgius nukentėjusiam asmeniui į galvą, veidą, žandą, šonus. Kaltinamųjų pripažįstamų suduotų smūgių dislokacija atitinka ant nukentėjusio kūno rastus sužalojimus, todėl nėra abejonių, kad kaltinamųjų smūgiais buvo padaryti sužalojimai, kurie įtakojo asmens mirtį.
Nagrinėjamoje byloje iš kaltinamųjų ir tiesioginių įvykio liudytojų A. M., J. L. parodymų matyti, kad 2022 m. vasario 7 d. (duomenys neskelbtini), kaltinamieji bei liudytojai vartojo alkoholį. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamieji negalėjo tiksliai nurodyti įvykio aplinkybių, nes sakė, kad beveik nieko nepamena dėl alkoholio vartojimo, vartojo alkoholį jau ne pirmą dieną. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis M. B. nurodė, kad savo kaltę pripažįsta dėl 3 suduotų smūgių, tačiau teismas abejoja šių aplinkybių teisingumo. Pats M. B. nurodė, kad jis pirmas sudavė smūgius dešine ranka į nosį, ranka iš delno į priekį ir iš kojos, teigia, kad šie smūgiai buvo suduoti kambaryje. Tuo tarpu kaltinamasis K. L. nors ir neginčija M. B. nurodomų aplinkybių, tačiau jis apklausos metu nurodė, kad M. B. pradėjo pulti nukentėjusį asmenį iš karto, trenkė į nosį. Taip pat nurodė, kad M. B. sudavė 2-3 kartus nuėjus į koridorių. Šios aplinkybės parodo, kad kaltinamųjų parodymai dėl smūgių sudavimo kiekio, vietos nesutampa. Abejones dėl kaltinamųjų nurodomų aplinkybių teisingumo kelia ir tai, kad patys kaltinamieji teisme teigė, kad iki įvykio ilgą laiką vartojo alkoholį, buvo neblaivūs įvykio metu, ne visas aplinkybes tiksliai prisimena. Todėl M. B. teiginiai, jos jis tiksliai prisimena sudavęs tik tris jo nurodytus smūgius, yra abejotini, nes esant ilgalaikio apsvaigimo būsenoje negali asmuo tiksliai prisiminti tik jam palankas aplinkybes, tuo tarpu abejoti dėl visų kitų tos dienos įvykio teisingumo.
Tuo tarpu liudytojai A. M. ir J. L. iš esmės nuosekliai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme paaiškino konflikto tarp kaltinamųjų ir E. S. kilimo aplinkybes, matė, kaip kaltinamieji abu mušė E. S. į įvairias kūno vietas. Liudytojai nurodė, kad konfliktas prasidėjo kambaryje jiems vartojant alkoholį. Kambaryje buvo suduoti pirmieji smūgiai, kuriuos sudavė tiek K. L., tiek M. B.. J. L. nurodė, kad vėliau kaltinamieji E. S. užsipuolė ties vonios kambario durimis, kur tiek K., tiek M. kumščiais smūgiavo nukentėjusiam asmeniui per veidą, galvą, nugarą. Taip pat liudytoja J. L. nurodė, kad praėjus neilgam laiko tarpui vėl kilo muštynės kambaryje ir ji matė, kad K. ir M. kojomis spardė ant grindų gulinį E. S.. Liudytojas A. M. taip pat patvirtino, kad jiems sėdint kambaryje K. su M. pradėjo mušti nukentėjusį kumščiais į veidą, smūgių buvo suduota daugiau negu trys. M. plikom rankom pradėjo boksuoti E. S. į veidą, į krūtinę. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas E. Ž., kurio nurodytos aplinkybės patvirtino liudytojo A. M. parodymus. E. Ž. buvo pareigūnas, kuris iš karto po įvykio surado ir kalbėjo su A. M., tai yra buvo pirmas asmuo, kuriam, praėjus neilgam laiko tarpui, apie įvykio aplinkybes pasakojo A. M.. Liudytojo E. Ž. parodymai patvirtino, kad A. M. visų apklausų metu nurodė tas pačias aplinkybes. Teismas laiko, kad liudytojų nurodytas aplinkybes patvirtina ir specialisto išvada (4 t., b.l. 20-41, 50-60), kurioje nurodyta, kad tiek ant K. L., tiek ant M. B. rūbų, avalynės rasta E. S. kraujo. Nukentėjusio asmens DNR taip pat buvo rasta M. B. panagėse. Taip pat E. S. kraujo rasta įvykio bute koridoriuje, vonios kambaryje.
Teismas sutinka, kad nors liudytojų aplinkybes smulkiose detalėse nesutampa, tačiau teismui nekyla abejonių, kad K. L. ir M. B. sudavė smūgius nukentėjusiam E. S., kurių kiekio nei patys kaltinamieji, nei liudytojai negalėjo konkrečiai nurodyti.
Byloje esanti specialisto išvada patvirtina, kad E. S. kūne gausu įvairaus pobūdžio sužalojimų, nuo kurių visumos ištiko mirtis. Nekyla abejonių, kad specialisto išvadoje nurodyti sužalojimai atitinka kaltinamųjų atliktus smurtinius veiksmus, kas leidžia konstatuoti, kad kaltinamųjų suduotų smūgių pasekmė buvo E. S. mirtis.
Nors tiek tyrimo metu, tiek ir teisme kaltinamieji davė parodymus, kuriais buvo siekiama palengvinti M. B. atsakomybę, tačiau teismas vadovaujasi parodymais kaltinamųjų ir liudytojų toje apimtyje, kiek tai neprieštarauja vieni kitiems bei teisme ištirtiems rašytiniams įrodymams, jais vadovaujasi bei daro išvadą, kad dėl E. S. nužudymo kalti abu kaltinamieji. Kaip jau buvo nurodyta bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis M. B. pripažino tik atliktus smūgius, tačiau konstatavus jo nurodytų aplinkybių neatitikimą nustatytų įvykių aplinkybių, teismas laiko, kad tokiu būdu kaltinamasis M. B. siekia palengvinti savo teisinę padėtį. Tokios pačios pozicijos laikosi ir K. L., kuris prisiimdamas didesnę atsakomybės dalį už smurtinius veiksmus, siekia padėti bendrininkui. Tuo tarpu teismui konstatavus, jų parodymų netikslumą, laikytina, kad kaltinamųjų kaltė dėl E. S. nužudymo kartu bendrais veiksmais yra pilnai įrodyta teisiamojo posėdžius ištirtais įrodymais.
Teismas sprendžia, kad kaltinamieji suduodami smūgius nukentėjusiajam suvokė darantys nusikalstamą veiką, suprato, jog savo veika kėsinasi į E. S. gyvybę, numatė, kad bendrai rankomis ir kojomis suduodami ne mažiau kaip 15 smūgių į įvairias kūno sritis, tame tarpe ir į gyvybiškai svarbią galvos sritį, gyvybę gali atimti, ir nors nenorėjo atimti jam gyvybės, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti, t. y. nusikaltimą padarė veikdami netiesiogine tyčia. Būtent nuo daugybinių muštinių sužalojimų buvo padaryta sunki galvos trauma, kuri, prasidėjus komplikacijoms, tapo mirties priežastimi. Kaltinamieji yra pakaltinami, savo veiksmus suprato, juos valdyti galėjo, tačiau veikė nusikalstamai, dėl to, kad buvo neblaivūs ir tai turėjo įtakos jų tokiems veiksmams . Taigi, K. L. ir M. B. yra kalti dėl E. S. nužudymo, jų veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 1 dalyje, sudėtis.
Kaltinamųjų veiksmai darant nusikalstamą veiką ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuoti kaip padaryti bendrininkų grupėje. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Būtinas bendrininkų grupės požymis yra tas, kad joje turi būti bent du vykdytojai, t. y. mažiausiai du bendrininkai turi įvykdyti objektyviuosius bendros nusikalstamos veikos sudėties požymius (ar jų dalį). Nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad kėsinasi į tą patį objektą bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdytojai (BK 24 straipsnio 3 dalis).
Bylos duomenimis nustatyta, kad fizinį smurtą nukentėjusio E. S. atžvilgiu naudojo abu kaltinamieji, tačiau jie tarpusavyje dėl savo veiksmų iš anksto nesitarė, kiekvienas jų atliko smurtinius veiksmus prieš nužudytąjį tuo pačiu metu, kiekvieno jų smurtiniai veiksmai – smūgiai, buvo nukreipti į E. S. gyvybiškai svarbų organą – galvą. Tai, kad nebuvo kaltinamųjų išankstinio susitarimo dėl neteisėtų veiksmų, nepaneigia jų bendrininkavimo. Teismų praktikoje yra aiškinama, kad kaltininkų bendrininkavimas gali būti pripažįstamas ir tais atvejais, kai kaltininkai konkliudentiniais veiksmais pritaria neteisėtiems veiksmams. Šiuo atveju vienam iš kaltinamųjų sudavus smūgius nukentėjusiajam, nedelsiant jam padėjo kitas, taip pat suduodamas smūgius. Šios aplinkybės patvirtina, kad abu kaltinamieji bendrais, konkliudentiniais vienas po kito sekusiais smurtiniais veiksmais sukėlė E. S. mirtį sukėlusius sužalojimus. Jie kėsinosi į tą patį objektą ir kiekvienas savo veiksmais realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, todėl jie laikytini bendravykdytojais (BK 24 straipsnio 3 dalis). Teismas daro išvadą, kad nors kaltinamieji tarpusavyje nesitarė sumušti E. S., susitarimas bendriems veiksmas šioje byloje kilo spontaniškai, t. y. nukentėjusiajam kartu vakarojant ir vartojant alkoholį su kaltinamaisiais, kaltinamieji ėmė jį mušti rankomis ir spardyti. Nors nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą teisme nebuvo konkrečiai nustatyti kiekvieno iš kaltinamųjų suduotų smūgių skaičius nukentėjusiajam, tačiau abu jie sudavė smūgius nukentėjusiajam į galvos sritį, siekė bendro tikslo – sužaloti E. S., t. y. veikė bendrai. Tais atvejais, kai dėl objektyvių priežasčių nėra įmanoma tiksliai nustatyti konkrečiai suduotų smūgių vietos ir jų reikšmės asmens mirčiai, tačiau byloje surinktais ir teismo posėdžiuose išnagrinėtais įrodymais nustatyta, jog asmenys sudavė aukai daugybę smūgių į gyvybei pavojingas vietas, tokiomis aplinkybėmis klausimas, kieno suduoti smūgiai buvo lemiami atimant gyvybę asmeniui, nėra teisiškai reikšmingas, kvalifikuojant nusikaltimą, ir negali paneigti išvados, kad nužudymą bendrais veiksmais padarė du asmenys. Inkriminuojant nužudymą, padarytą bendrininkų grupe, pakanka nustatyti, kad du ar daugiau asmenų bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje susitarė šią nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, ir toks susitarimas nebūtinai turi būti išreikštas žodžiu. Susitarti įmanoma ir konkliudentiniais veiksmais, pavyzdžiui, rodant pritarimą kito asmens smurtavimui, prisidedant prie smurtinių veiksmų, slepiant nusikaltimo pėdsakus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-10-628/2023). Kaltinamieji K. L. ir M. B. suprato, kad suduodami smūgius žmogui į gyvybiškai svarbią kūno vietą, t. y. galvą, kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali ją atimti, ir nors to nenorėjo, tačiau sąmoningai leido atsirasti tokiems padariniams, tuo pačiu parodydami savo abejingumą galimam nukentėjusiojo gyvybės atėmimui.
Bylos nagrinėjimo metu buvo ištirti įrodymai, tai yra pranešimas apie pradėta ikiteisminį tyrimą, įvykio vietos apžiūros protokolas, bendrosios pagalbos centro pateiktas garso įrašas, įvykio vietoje buvusių policijos pareigūnų atlikti vaizdo įrašai, kurie patvirtina aplinkybes, jog E. S. buvo rastas sumuštas namo laiptinėje šalia buto, kuriame gyveno K. L.. Tyrimo metu nebuvo nustatytos tikslios aplinkybės, kaip nukentėjęs asmuo iš buto pateko į laiptinę. Nėra nustatyta, ar bute buvę asmenys dėl neblaivumo, ar dėl siekimo išvengti pasekmių nenurodė arba nurodė skirtingas šias aplinkybes, tačiau nekyla abejonių, kad smurtiniai veiksmai prieš E. S. buvo atlikti kaltinime nurodytoje vietoje ir nurodytu laiku, kaip ir nekyla abejonių dėl neteisėtų veiksmų vykdytojų. Todėl tyrimo metu nenustatytos visos tikslios aplinkybes, neturi įtakos nustatytų asmenų kaltės nustatymui, ar veikos kvalifikavimui.
Teismo posėdžio metu buvo apklausti liudytojai R. B., E. B., kurie nurodė, kad M. B. apie 16 val. buvo prie jų namų ir bendravo su liudytoju E. B. ilgą laiką. Tačiau iš esmės šios aplinkybės kaltės nustatymui reikšmės neturi. Kaltinamajame akte nurodyta, kad neteisėti veiksmai buvo įvykdyti nuo 14 val. Iki 17.30 val., tai yra apibrėžtas laiko tarpas, kuris iš dalies apima ir liudytojų nurodomą laikotarpį nuo 16 val. Nurodyti liudytojai negalėjo nurodyti tikslaus laiko, jų nurodomas laikas yra apytikslis, kas nepaneigia kaltinamojo galimybės būti nusikaltimo vietoje. Bylos nagrinėjimo metu nekilo ginčo dėl to, kad M. B. buvo įvykio vietoje, sudavė smūgius, kas parodo, kad jei jis apie 16 val. buvo išėjęs iš K. L. namų, vadinasi kaltinime nurodyti veiksmai buvo atlikti iki jo išėjimo, tai yra galimai laikotarpiu nuo 14 iki 16 val.
Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti mirusios liudytojos R. J. parodymai, kurie nelaikytini svarbiais šios bylos nagrinėjime. Šios liudytojos nurodytas aplinkybes, tai yra tai, kad ji apie 23 val. savo namo kieme girdėjo kaltinamųjų balsus, nėra patvirtintos kitais byloje surinktais įrodymais, todėl jais nesivadovautina.
IV. Bausmės skyrimas
Skiriant bausmę kaltinamiesiems, vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įtvirtintais BK 54 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus, tikslus, padarytas pasekmes, kaltinamųjų atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes bei kitas, bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.
Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad nusikalstamą veiką jie padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei veikė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nors kaltinamajame akte nėra nurodyta aiški prokuroro pozicija dėl BK 60 straipsnio 1 dalyje numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, tačiau teismas mano, kad esant šiai aplinkybei pačiame kaltinime, jos inkriminavimas nelaikytinas kaltinamųjų sunkinančia padėtį.
Atsakomybę lengvinančių aplinkybių dėl nužudymo nėra nustatyta. Nors kaltinamasis K. L. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad kaltę pripažįsta, nurodė, kad tai jis sumušė E. S., tačiau teismui konstatavus jo parodymų nepatikimumą, bei nustačius jo siekį palengvinti kito kaltinamojo atsakomybę, laikytina, jog jo prisipažinimas nelaikytinas atitinkantis atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms keltinus reikalavimus. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų. Kaltinamasis M. B. iš dalies pripažino, kad sumušė E. S., tačiau kaltę jis pripažino tik iš dalies, klaidino teismą dėl savo suduotų smūgių veiksmų, stengėsi palengvinti savo atsakomybę, ir nors proceso metu jis nurodė, kad blogai vertina savo poelgį, tačiau toks apgailestavimas, vertinant jį aukščiau nurodytų aplinkybių kontekste, nelaikytinas nuoširdžiu pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
Kaltinamieji padarė labai sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalis ir 129 straipsnio 1 dalis), už kurį įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę nuo septynerių iki penkiolikos metų. Nusikaltimu sukelti neatkuriami padariniai – atimta žmogaus gyvybė. Veika baigta, padaryta veikiant netiesiogine tyčia.
K. L. ankščiau teistas, inkriminuojamą nusikaltimą padarė praėjus trumpam laikui po ankstesnės laisvės atėmimo bausmės atlikimo, baustas administracinėmis nuobaudomis (4 t., b. l. 187-195), jauno amžiaus, sveikas, dėl psichikos ar priklausomybės ligų nėra registruotas, priverčiamųjų medicininio poveikio priemonių taikyti nereikia (4 t., b.l. 114). Pats teismo posėdžio metu pripažino priklausomybę nuo svaiginančių medžiagų, nedirba, nesimoko.
M. B. teistas, nusikaltimą įvykdė neišnykus ankstesniam teistumui, baustas administracinėmis nuobaudomis (6 t., b. l. 1-19), yra jauno amžiaus, nustatyti psichinės sveikatos sutrikimai (5 t., b.l. 74, 84), tačiau Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės 2022 m. kovo 22 d. aktas patvirtina, kad M. B. supranta savi veiksmų esmę ir gali juos valdyti (5 t., b. l. 123-125), nedirbantis, nesimokantis.
Pagrindų taikyti BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalių nuostatas ir paskirti kaltinamiesiems švelnesnes nei įstatymo nustatyta bausmė, byloje nenustatyta. BK 54 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę, jei sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Aukščiau nustatytos aplinkybės neduoda pagrindo padaryti išvadą, kad sankcijų ribose už inkriminuotas veikas kaltinamiesiems paskirtinos bausmės prieštarautų teisingumo principui, išimtinių aplinkybių dėl kurių būtų galima taikyti BK 54 straipsnio 3 dalyje nuostatas, nenustatyta.
Bausmės paskirtis nurodyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. Tai sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Kaip nurodyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad abu kaltinamieji kartu smurtavo prieš nukentėjusį asmenį, kiekvienas iš jų sudavė smūgius, kurie galėjo įtakoti asmens mirtį, abiejų smurtiniai veiksmai praktiškai vienodai buvo intensyvūs ir palaikantys vienas kitą. Taip pat vertinant abiejų kaltinamųjų asmenybes ir charakterizuojančius duomenis, tai, kad abu vedė asocialų gyvenimo būdą, abu yra teisti, bausti administracine tvarka, šį nusikaltimą įvykdė neišnykus ankstesniems teistumams, kas leidžia daryti išvadą, kad aplinkybės, kurios yra svarbios individualizuojant bausmę, yra iš esmės panašios, todėl abiem kaltinamiesiems nustatytini vienodi bausmės dydžiai.
Teismas, įvertinęs K. L. asmenybę, nustatytas jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, ankstesnius teistumus ir charakterizuojančią medžiagą, jam nustatytina laisvės atėmimo bausmė dydis atitinkantis sankcijoje numatytos bausmės vidurkį, tai yra 11 metų laisvės atėmimo.
Teismas, įvertinęs M. B. asmenybę, nustatytas jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, ankstesnius teistumus charakterizuojančią medžiagą, jam nustatytina laisvės atėmimo bausmė dydis atitinkantis sankcijoje numatytos bausmės vidurkį, tai yra 11 metų laisvės atėmimo.
Iš bylos duomenų matyti, kad K. L. ir M. B. laikinai sulaikyti 2022 m. vasario 8 d. 2022 m. vasario 9 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimis K. L. ir M. B. paskirtas suėmimas, kuris buvo tęsiamas, ir šiuo metu jo terminas numatytas iki 2023 m. balandžio 8 d. Vadovaujantis BK 66 straipsniu suėmimo laikas įskaitytinas į atliktos bausmės laiką.
Kardomoji priemonė suėmimas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, siekiant užtikrinti nuosprendžio vykdymą, nekeistina, kadangi suėmimo pagrindai nėra išnykę (BPK 122 straipsnio 2 dalis).
V. Dėl civilinių ieškinių
Nukentėjusioji N. S., nužudytojo motina, teisme pateikė civilinį ieškinį dėl 80 000 Eur neturtinės žalos, 1280 Eur turtinės žalos ir atstovavimo išlaidų priteisimo (7 t., b. l. 24-29, 43-50).
Kauno teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 3872,16 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimo.
Dėl turtinės žalos priteisimo
Nukentėjusioji N. S. savo ieškinį dalyje dėl 1280 Eur turtinės žalos atlyginimo grindė patirtomis sūnaus laidojimo išlaidomis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.291 straipsnis nustato, kad jeigu nukentėjęs asmuo miršta, jo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusio asmens gyvybės atėmimu. Atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos. Nukentėjusios ir civilinės ieškovės N. S. ieškinys turtinei žalai atlyginti yra pagrįstas, todėl tenkintinas visa apimtimi ir iš kaltinamųjų solidariai priteistina 1280 Eur turtinei žalai atlyginti. Nustatant turtinės žalos dydį, teismas vertina tai, kad kaltinamieji neginčijo turtinės žalos dydžio. Civilinė ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, apie sūnaus laidojimui patirtas išlaidas – laidojimo paslaugų biuro „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitymo už prekes ir paslaugas išrašą, (7 t., b.l. 26), kur nurodoma, kad laidojimo paslaugos kainavo 1280 Eur. Šioje sąskaitoje faktūroje yra ranka darytas įrašas, jog gėlės kainavo 60 Eur. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad ji iš VSDF gavo apie 300 Eur išmoką, tačiau ši suma buvo panaudota gedulingiems pietums, kurių apmokėjimo dokumento neišsaugojo, taip pat jai kainavo jos grįžimo į laidotuves kelionė iš Vokietijos. Teismas laiko, kad 1280 Eur yra pagrįsti oficialiais dokumentais. Tuo tarpu nurodytos sumos, kurios nėra pagrįstos dokumentais – gedulingi pietūs ir kelionės išlaidos, laikytinos protingomis, todėl nekyla abejonių, jog gauta 300 Eur išmoka buvo šioms išlaidoms panaudota. Tad likusi nepadengta 1280 Eur suma priteistina iš kaltinamųjų solidariai.
Dėl neturtinės žalos priteisimo
CK 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 straipsnio l dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus gyvybės atėmimo atveju yra žalos padariniai ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai.
Dėl E. S. nužudymo jo motina N. S. prašo priteisti 80 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad ji palaikė ryšius su sūnumi, dažnai su juo bendraudavo, susisiekdavo per kitus vaikus. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios metu nurodytos aplinkybės skiriasi. Ikiteisminio tyrimo metu N. S. nurodė, kad jos ir sūnaus santykiai nebuvo tamprūs, su juo susisiekdavo retai, per kitus asmenis, nes pats E. S. telefonus pragerdavo ir jų neturėjo. Ji pati į Lietuvą negrįžo ilgą laiką, žino, kad sūnus gyveno asocialų gyvenimą, vartodavo alkoholį. Tačiau neatsižvelgiant į nukentėjusiosios prarastą ryšį su vaiku, negali būti paneigti nukentėjusiosios patirti išgyvenimai, praradus sūnų. Negali būti paneigta aplinkybė, kad tėvams vaikų netektis, neatsižvelgiant į juos siejusius ryšius, sukelia stiprius neigiamus išgyvenimus, ilgalaikį emocinį stresą, sielvartą. Atsižvelgiant į tai, teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės, jog sirgo depresija, patyrė neigiamas emocijas, yra teisingos. Teismas vertina, kad sukeltos pasekmės yra negrįžtamo pobūdžio, ir bet kokia piniginė suma negalėtų kompensuoti artimo žmogaus netekties. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakcija, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą.
Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, greta minėtų, turinčių lemiamą reikšmę pinigais įvertinant neturtinės žalos dydį kriterijų, atsižvelgiama ir į kaltininkų turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. (CK 6.282 straipsnis). Be to, neturtinė žala yra materialinis atlygis, kurį nukentėjusieji teisėtai tikisi gauti, tačiau priteisus sumą, kuri dėl objektyvių priežasčių negalės būti išieškota, bus diskredituojamas paties neturtinės žalos atlyginimo instituto vaidmuo, toks sprendimas nepateisins pagrįstų nukentėjusiųjų lūkesčių. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamieji K. L. ir M. B. jokio turto neturi, iki veikos padarymo oficialiai niekur nedirbo, neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos. Taigi realių galimybių atlyginti priteistą neturtinę žalą tokioje apimtyje, kiek to prašo nukentėjusioji, nėra. Dirbdami įkalinimo įstaigoje bei vėliau po bausmės atlikimo, kaltinamieji per ilgą laiką galėtų atlyginti tik palyginti nedidelę dalį prašomos priteisti žalos. Todėl esant aptartų aplinkybių visumai, nukentėjusiųjų ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio neatitiktų CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, be to, priteisus prašomas pinigų sumas bus nutolta nuo formuojamos teismų praktikos panašiose bylose. Įvertinus visas aukščiau paminėtas aplinkybes, atsižvelgiant į neturtinės žalos dydį, kuris teismų praktikoje paprastai priteisiamas panašaus pobūdžio bylose, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, N. S. civilinis ieškinys kaltinamiesiems dėl 80 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, mažintinas, priteisiant iš kaltinamųjų K. L. ir M. B. solidariai nukentėjusiajai N. S. 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Civiliniame ieškinyje N. S. prašė priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau byloje nepateikta šias išlaidas patvirtinantys dokumentai, todėl jos nepriteistinos.
Dėl Teritorinės ligonių kasos ieškinio
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Šioje byloje Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 3872,16 Eur žalos atlyginimo solidariai iš K. L. ir M. B. (2 t., b. l. 78-80). Ieškinyje nurodyta, kad E. S. 2022 m. vasario 8-11 d. gydytas LSMU ligoninės Kauno klinikų Neurochirurgijos intensyvios terapijos ir Centriniame reanimacijos skyriuose dėl trauminės subdurinės hemoragijos. Už paciento gydymą ligonių kasa iš PSDF biudžeto lėšų sumokėjo 3872, 16 Eur, ligonių kasa atlygindama gydymo įstaigoms už nukentėjusio E. S. gydymą patyrė žalą. Tarp patirtos žalos ir kaltinamųjų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Byloje nustatyta, kad būtent dėl kaltinamųjų veiksmų mirė E. S., kuriam buvo atliktos įvairios gydymo procedūros, dėl ko ligonių kasa sumokėjo gydymo įstaigoms. Atsižvelgiant į nurodytą, civilinis ieškinys tenkintinas ir iš kaltinamųjų solidariai Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui priteistina 3872,16 Eur žala už E. S. gydymą.
VI. Daiktiniai įrodymai ir kiti klausimai
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio nuostatas priimtinas sprendimas dėl byloje esančių daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:
1) E. S. paimti daiktai - 12 medvaržčių, sukarpytas juodos spalvos sportinis megztinis, sukarpytas pilkos spalvos megztinis, sukarpyti pilkos spalvos marškinėliai, sportinių batų „Adidas“ pora, dvejos sukarpytos juodos spalvos sportinės kelnės, juodos spalvos kojinių pora, sukarpytos pilkos spalvos apatinės kelnaitės, suplyšusi juodos spalvos striukė, – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.
- raudonos spalvos dėmės, rastos koridoriuje ant grindų, nuoplova (obj. Nr. 1);
- raudonos spalvos dėmės, rastos ant dviračio galinio rato (koridoriuje), nuoplova (obj. Nr. 2); - raudonos spalvos dėmės, rastos koridoriuje ant grindų, nuoplova (obj. Nr. 3);
- raudonos spalvos dėmių, rastų ant vonios kambario durų, nuoplova (obj. Nr. 4);
- raudonos spalvos dėmių (lašų), rastų ant vonios kambario durų, nuoplova (obj. Nr. 5);
- raudonos spalvos dėmių (lašų), rastų koridoriuje ant sienos, prie dviračio, nuoplova (obj. Nr. 6);
- raudonos spalvos dėmės, rastos vonios kambaryje, ant skalbimo mašinos priekinės dalies, nuoplova (obj. Nr. 7);
- raudonos spalvos dėmių (lašų), rastų ant vonios krašto, nuoplova (obj. Nr. 8);
- raudonos spalvos dėmės, rastos svetainėje ant grindų, netoli durų, nuoplova (obj. Nr. 9);
- raudonos spalvos dėmių, rastų ant šaldytuvo viršutinių durelių, svetainėje, nuoplova (obj. Nr. 10);
- raudonos spalvos dėmės, rastos svetainėje ant grindų, linoleumo dangos tarpe, nuoplova (obj. Nr. 11);
- mėlynos spalvos sportiniai batai, sutepti raudonos spalvos skysčiu, rasti svetainėje po staliuku (obj. Nr. 12);
- raudonos spalvos dėmės, rastos svetainėje ant staliuko krašto, nuoplova (obj. Nr. 13);
- juodos spalvos striukė su raudonos spalvos dėmėmis, rasta svetainėje ant minkštasuolio (obj. Nr. 14);
- mėlynos spalvos pagalvė su raudonos spalvos dėme, rasta svetainėje ant grindų, tarp fotelių (obj. Nr. 15);
- suglamžyta popierinė servetėlė su raudonos spalvos dėme, rasta svetainėje ant grindų, už fotelio (obj. Nr. 16);
- stiklinis butelis su užrašu ant etiketės „Žalios devynerios“, rastas virtuvėje prie šiukšlių dėžės (obj. Nr. 17);
- stiklinis butelis su užrašu ant etiketės „Kvietinė degtinė“, rastas virtuvėje ant šiukšlių dėžės (obj. Nr. 18);
- devynios nuorūkos, rastos virtuvėje ant staliuko (obj. Nr. 19);
- atidaryta popierinių servetėlių „Zewa“ pakuotė su raudonos spalvos dėme, rasta svetainėje ant staliuko (obj. Nr. 20);
- mobilaus ryšio telefonas „Nokia“, rastas svetainėje ant staliuko (obj. Nr. 21);
- buitinės paskirties peilis su dėmėmis, panašiomis į kraują, rastas svetainėje ant lentynos (obj. Nr. 23);
- dvi nuolaidų kortelės „Ačiū“, dvi dovanų kortelės „Maxima“, viena nuolaidų kortelė „Mano Rimi“, SIM kortelės „Ežys“ rėmelis, viena vizitinė kortelė, rastos svetainėje ant lentynos viršaus (obj. Nr. 24);
- keturiolika tuščių plastikinių alaus butelių ir viena tuščia alaus skardinė, rasti svetainėje už fotelio (obj. Nr. 25),
nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.
gražintini K. L., perduodant juos per bausmės atlikimo vietos administraciją;
gražintini M. B., perduodant juos per bausmės atlikimo vietos administraciją.
5) Lyginamieji pavyzdžiai, daktiloskopinės kortelės ir bylos nagrinėjimui reikšmingos laikmenos: - K. L. lyginamasis seilių pavyzdys,
nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.
6) - kompaktinė plokštelė, kurioje išsaugotas Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateikta garso įrašo kopija,
- kompaktinė plokštelė, kurioje išsaugoti policijos pareigūno vaizdo kameros Nr. (duomenys neskelbtini) įrašai,
- kompaktinė plokštelė, kurioje išsaugota mobilaus ryšio telefone „Samsung“, IMEI 1: Nr. (duomenys neskelbtini), IMEI 2: Nr. (duomenys neskelbtini) rasta informacija,
- kompaktinė plokštelė, kurioje išsaugotas buto/įvykio vietos patalpų trimatis modelis, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini prie bylos.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo
Kauno apygardos teisme buvo gautos patikslintos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) pažymos dėl patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų baudžiamojoje byloje (7 t., b.l. 185-194). Jore nurodoma, kad teikiant antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam M. B. buvo patirtos 691,67 Eur dydžio išlaidos, kaltinamajam K. L. – 768,32 Eur).
Gynėjai šioje byloje M. B. ir K. L. paskirti 2022 m. birželio 29 d. Kauno apygardos teismo nutartimi BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Iš pateiktų pažymų matyti, kad advokatė Rasa Kalkauskienė teikė antrinę teisinę pagalbą K. L., o advokatė Violeta Naujokienė – M. B..
Vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš jo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į kaltinamųjų turtinę padėtį, o būtent, kad jie nedirba, jokio turto neturi, nuo 2022 m. vasario 9 d. yra suimti, jiems skiriama ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė, priteisiami civiliniai ieškiniai dėl žalos atlyginimo, todėl, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl kaltinamųjų gynimo pirmosios instancijos teisme iš K. L. ir M. B. nepriteistinos, kadangi tai nepagrįstai apsunkintų kaltinamųjų padėtį.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
K. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausmę.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo K. L. pratęsti kardomąją priemonę – suėmimą.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu į atliktos bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2022 m. vasario 9 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
M. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausmę.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo M. B. pratęsti kardomąją priemonę – suėmimą.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu į atliktos bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2022 m. vasario 9 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nukentėjusios ir civilinės ieškovės N. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamųjų K. L. ir M. B. solidariai priteisti N. S. 20 000 Eur (dvidešimt tūkstančius Eur) neturtinei žalai atlyginti ir 1280 Eur (tūkstantį du šimtus aštuoniasdešimt Eur) turtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų dėl kaltinamųjų gynimo teisme iš K. L. ir M. B. nepriteisti.
Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš K. L. ir M. B. solidariai Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai 3872,16 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt du Eur 16 cnt) turtinei žalai atlyginti, pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (kodas 191351679), sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:
1) E. S. paimti daiktai - 12 medvaržčių, sukarpytas juodos spalvos sportinis megztinis, sukarpytas pilkos spalvos megztinis, sukarpyti pilkos spalvos marškinėliai, sportinių batų „Adidas“ pora, dvejos sukarpytos juodos spalvos sportinės kelnės, juodos spalvos kojinių pora, sukarpytos pilkos spalvos apatinės kelnaitės, suplyšusi juodos spalvos striukė,
– nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
- raudonos spalvos dėmės, rastos koridoriuje ant grindų, nuoplova (obj. Nr. 1);
- raudonos spalvos dėmės, rastos ant dviračio galinio rato (koridoriuje), nuoplova (obj. Nr. 2); - raudonos spalvos dėmės, rastos koridoriuje ant grindų, nuoplova (obj. Nr. 3);
- raudonos spalvos dėmių, rastų ant vonios kambario durų, nuoplova (obj. Nr. 4);
- raudonos spalvos dėmių (lašų), rastų ant vonios kambario durų, nuoplova (obj. Nr. 5);
- raudonos spalvos dėmių (lašų), rastų koridoriuje ant sienos, prie dviračio, nuoplova (obj. Nr. 6);
- raudonos spalvos dėmės, rastos vonios kambaryje, ant skalbimo mašinos priekinės dalies, nuoplova (obj. Nr. 7);
- raudonos spalvos dėmių (lašų), rastų ant vonios krašto, nuoplova (obj. Nr. 8);
- raudonos spalvos dėmės, rastos svetainėje ant grindų, netoli durų, nuoplova (obj. Nr. 9);
- raudonos spalvos dėmių, rastų ant šaldytuvo viršutinių durelių, svetainėje, nuoplova (obj. Nr. 10);
- raudonos spalvos dėmės, rastos svetainėje ant grindų, linoleumo dangos tarpe, nuoplova (obj. Nr. 11);
- mėlynos spalvos sportiniai batai, sutepti raudonos spalvos skysčiu, rasti svetainėje po staliuku (obj. Nr. 12);
- raudonos spalvos dėmės, rastos svetainėje ant staliuko krašto, nuoplova (obj. Nr. 13);
- juodos spalvos striukė su raudonos spalvos dėmėmis, rasta svetainėje ant minkštasuolio (obj. Nr. 14);
- mėlynos spalvos pagalvė su raudonos spalvos dėme, rasta svetainėje ant grindų, tarp fotelių (obj. Nr. 15);
- suglamžyta popierinė servetėlė su raudonos spalvos dėme, rasta svetainėje ant grindų, už fotelio (obj. Nr. 16);
- stiklinis butelis su užrašu ant etiketės „Žalios devynerios“, rastas virtuvėje prie šiukšlių dėžės (obj. Nr. 17);
- stiklinis butelis su užrašu ant etiketės „Kvietinė degtinė“, rastas virtuvėje ant šiukšlių dėžės (obj. Nr. 18);
- devynios nuorūkos, rastos virtuvėje ant staliuko (obj. Nr. 19);
- atidaryta popierinių servetėlių „Zewa“ pakuotė su raudonos spalvos dėme, rasta svetainėje ant staliuko (obj. Nr. 20);
- mobilaus ryšio telefonas „Nokia“, rastas svetainėje ant staliuko (obj. Nr. 21);
- buitinės paskirties peilis su dėmėmis, panašiomis į kraują, rastas svetainėje ant lentynos (obj. Nr. 23);
- dvi nuolaidų kortelės „Ačiū“, dvi dovanų kortelės „Maxima“, viena nuolaidų kortelė „Mano Rimi“, SIM kortelės „Ežys“ rėmelis, viena vizitinė kortelė, rastos svetainėje ant lentynos viršaus (obj. Nr. 24);
- keturiolika tuščių plastikinių alaus butelių ir viena tuščia alaus skardinė, rasti svetainėje už fotelio (obj. Nr. 25),
nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
gražinti K. L., perduodant juos per bausmės atlikimo vietos administraciją;
gražinti M. B., perduodant juos per bausmės atlikimo vietos administraciją.
5) Lyginamieji pavyzdžiai, daktiloskopinės kortelės ir bylos nagrinėjimui reikšmingos laikmenos: - K. L. lyginamasis seilių pavyzdys,
nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
6) - kompaktinė plokštelė, kurioje išsaugotas Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateikta garso įrašo kopija,
- kompaktinė plokštelė, kurioje išsaugoti policijos pareigūno vaizdo kameros Nr. (duomenys neskelbtini) įrašai,
- kompaktinė plokštelė, kurioje išsaugota mobilaus ryšio telefone „Samsung“, IMEI 1: Nr. (duomenys neskelbtini), IMEI 2: Nr. (duomenys neskelbtini) rasta informacija,
- kompaktinė plokštelė, kurioje išsaugotas buto/įvykio vietos patalpų trimatis modelis, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti prie bylos.
Dėl nuosprendžio per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam kaltinamajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti paduotas apeliacinis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.