Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo R. B. patikslintą ieškinį atsakovui S. J. dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad atsakovas jo namuose atliko remontą. Sutarė, kad jis nupirks rąstų, atsakovas supjaus, paruoš malkas, parduos ir pasidalins pelną. Nurodė, kad atsakovas jį apgavo. Jis nupirko rąstus, atsakovas supjovė malkas ir pardavė, tačiau pinigų už rąstus negrąžino, taip pat apgaule įgijo automobilį (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) . Jis bandė su atsakovu tartis, tačiau nepavykus, kreipėsi į policiją. Dėl prarasto turto, apklausų, dalyvavimo teismo posėdžiuose, patyrė stresą, dvasinius išgyvenimus, pablogėjo sveikata, sutriko miegas. Jis atsakovo šeimai negrasino, su atsakovu už remontą atsiskaitė, nėra už jokius darbus atsakovui skolingas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai

Iš prie civilinės bylos prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 1-254-610/2021 matyti, kad 2021 m. balandžio 30 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu atsakovas S. J. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, piktnaudžiaudamas R. B. pasitikėjimu, naudodamas nukentėjusiojo pasitikėjimo įgijimo ir klaidinimo priemones, t. y. žinodamas, kad nukentėjusysis R. B. dėl patirtos ligos nepajėgus vykdyti fizinės veiklos ir dėl patirtos ligos apsunkintai bendrauja, žadėdamas prie vykdomos veiklos prisidėti jam perduotų medžių kapojimu ir su R. B. nupirktu automobiliu, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) , valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvežioti pagamintas malkas, nuslėpdamas tikruosius ketinimus pasisavinti automobilį, jis 2019 m. gruodžio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam R. B. perdavus sutartai veiklai vykdyti krovininį automobilį (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 850 Eur, taip pat 125 Eur, duotus krovininio automobilio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) , valst. Nr. (duomenys neskelbtini), techninei apžiūrai atlikti, nukentėjusiajam automobilio bei pinigų negrąžino, automobilį pardavė kitam asmeniui, apgaule įgijo R. B. priklausantį 975 Eur vertės turtą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2020 m. vasario mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, vykdydamas išankstinį sumanymą, bei prisistatydamas teisėtu krovininio automobilio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) , valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininku, nors automobilis priklausė R. B., įkalbėjo apie nusikalstamą sumanymą nieko nežinantį L. K. savo Facebook paskyroje įkelti skelbimą apie parduodamą automobilį (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) , valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko E. Š. susisiekė skelbime nurodytais kontaktais su automobilio pardavėju ir sutarė dėl automobilio pirkimo ir E. Š. 2020-02-05 tiksliau nenustatytu laiku, į L. K. sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank banke, už tariamai S. J. priklausantį automobilį pervedė 600 Eur, ir tą pačią dieną, t. y. 2020-02-05 apie 18 val. Stasys J. R. B. priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) , valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pristatė E. Š. gyvenamuoju adresu (duomenys neskelbtini), o pervestus ir išgrynintus pinigus L. K. tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku perdavė S. J.. Nuosprendis įsiteisėjęs.

Ieškovas reiškia reikalavimą dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo: 1 200 Eur už atsakovui perduotus rastus ir 500 Eur neturtinės žalos.

Dėl turtinės žalos

Kaip matyti iš prie civilinės bylos prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 1-254-610/2021 2021 m. balandžio 30 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžio, jame nurodyta, kad R. B. civiliniu ieškiniu prašo priteisti iš kaltinamojo 850 Eur už automobilį (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) , valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 125 Eur perduotus automobilio techninei apžiūrai atlikti ir 1 200 Eur už kuriuos buvo nupirkti ir kaltinamajam S. J. perduoti medžiai. Vertinant įrodymus nustatyta, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką prieš nukentėjusį. Teismas pasisakė, jog nėra pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, nekyla abejonių dėl nukentėjusio nurodomų išlaidų teisingumo. Tačiau kaip matyti iš bylos duomenų, nukentėjusiam nuosavybės teise priklausantis automobilis yra surastas ir saugomas. Kadangi automobilis grąžintinas R. B., jo vertę iš kaltinamojo prašoma priteisti nepagrįstai. S. J. neinkriminuota ir jis nebuvo kaltintas piniginių lėšų perduotų medienai pirkti neteisėtu užvaldymu, todėl šioje dalyje civilinis ieškinys ikiteisminio tyrimo metu buvo priimtas nepagrįstai, tokio pobūdžio civilinį ieškinį nukentėjęs turi teisę reikšti civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Kaip matyti iš prijungtos baudžiamosios bylos, S. J. nuteistas už tai, kad „S. J. žinodamas, kad nukentėjusysis R. B. dėl patirtos ligos nepajėgus vykdyti fizinės veiklos ir dėl patirtos ligos apsunkintai bendrauja, žadėdamas prie vykdomos veiklos prisidėti jam perduotų medžių kapojimu ir su R. B. nupirktu automobiliu, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) , valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvežioti pagamintas malkas, nuslėpdamas tikruosius ketinimus pasisavinti automobilį<...>“. Taigi nors kaltinimas S. J. ir nebuvo pareikštas dėl piniginių lėšų medienai pirkti neteisėto užvaldymo, tačiau kaip matyti iš baudžiamosios bylos, ieškovas ir atsakovas buvo sutarę vykdyti veiklą, tai yra gaminti malkas ir jas išvežioti ieškovo nupirktu automobiliu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) , valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovas atsakovui buvo perdavęs nupirktus rąstus malkoms gaminti. Ieškovas teismui nurodė, kad nupirko rastų už 1 200 Eur, juos perdavė atsakovui, į bylą pateikė krovinio važtaraštį, nurodė, kad su atsakovu planavo vykdyti veiklą, tačiau atsakovas jį apgavo, pagamino malkas, jas pardavė, tačiau pinigų jam negrąžino. 2021 m. balandžio 30 d. nuosprendyje nurodyta, kad perskaičius kaltinamąjį aktą S. J. pareiškė, kad kaltę pripažįsta iš dalies. Parodė, kad su nukentėjusiu R. B. susipažino, kuomet pas jį dirbo. Pasikalbėjo apie malkų verslą. Pateikė dėl to R. B. pasiūlymą <...> nupirko miškovežį rąstų, pirko su nukentėjusiu kartu, mokėjo R. B., apie 1200 Eur. Rąstai buvo parvežti į jo namus, juos supjovė<...>. Kažkiek malkų pardavė, išvežiojo žmonėms pagal skelbimus, gavo virš 2 000 Eur, uždarbį pasidalino su nukentėjusiuoju, kuriam davė 500 Eur. Nukentėjusysis R. B. parodė, kad su kaltinamuoju susipažino apie pusę metų iki įvykio, kai šis remontavo jo namus. Gruodžio mėnesį jam pasiūlius susitarė dėl bendros veiklos, pirkti medieną, paruošti ir parduoti malkas, nupirko automobilį (duomenys neskelbtini) markės <...> Po automobilio nupirkimo, nupirko medieną, sumokėjo 1 200 Eur, padėjo medieną kaltinamojo namuose. S. J. ją pjovė ir vežė pardavinėti. Matė, kad medienos ant kiemo neliko, ją pardavė, kam ir už kiek nežino. Iš S. J. gavo vieną kartą 100 Eur, ir dar kartą 50 Eur. Daugiau jokių pinigų nedavė <...> Vasario pradžioje paprašė grąžinti pinigus, sakė grąžinti per mėnesį, tačiau S. J. išvyko iš Lietuvos. Tada kreipėsi į policiją, jam priklausantis automobilis jau buvo kažkur dingęs. Pareiga atlyginti žalą atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos – žala (CK 6.249 straipsnis), neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 str.) ir kaltė (CK 6.248 straipsnis). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra ta, kad asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog asmuo turėjo, nesilaikė pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais neveikimu ar veikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos ir dėl jo neteisėtų veiksmų ar neveikimo atsirado žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-(duomenys neskelbtini) /2011). Ieškovas, reikalaudamas atlyginti žalą, neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. jam tenka pareiga įrodyti būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas, kurių neįrodžius žalos atlyginimas negalimas. Lietuvos Respublikos CK 6.248 str. nustato, jog civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu yra asmens kaltė.

Taigi kaip matyti iš baudžiamosios bylos atsakovas nuteistas už tai, kad <...> turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, piktnaudžiaudamas R. B. pasitikėjimu, naudodamas nukentėjusiojo pasitikėjimo įgijimo ir klaidinimo priemones, t. y. žinodamas, kad nukentėjusysis R. B. dėl patirtos ligos nepajėgus vykdyti fizinės veiklos ir dėl patirtos ligos apsunkintai bendrauja, žadėdamas prie vykdomos veiklos prisidėti jam perduotų medžių kapojimu ir su R. B. nupirktu automobiliu, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) , valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvežioti pagamintas malkas, nuslėpdamas tikruosius ketinimus pasisavinti automobilį <...>, kas patvirtina, kad atsakovas, įgijęs ieškovo pasitikėjimą, panaudodamas apgaulę ir žadėdamas prie vykdomos veiklos prisidėti jam perduotų medžių kapojimu, iš perduotų medžių (1 200 Eur vertės) pagamino malkas, jas pardavė, tačiau pinigų už perduotus rastus, ieškovui negrąžino, tai yra atliko neteisėtus veiksmus panaudodamas apgaulę (CK 6.246 straipsnis). Žalos dydžio neneigia ir pats atsakovas, tai patvirtina jo parodymai baudžiamosios bylos metu, kuriuos teismas šioje byloje laiko prejudiciniais faktais; ieškovas pateikė į bylą krovinio važtaraštį, kas patvirtina pirkimo faktą, taigi žala įrodyta (CK 6.246 straipsnis). Jei atsakovas nebūtų piktnaudžiavęs R. B. pasitikėjimu, naudodamas nukentėjusiojo pasitikėjimo įgijimo ir klaidinimo priemones, t. y. žinodamas, kad nukentėjusysis R. B. dėl patirtos ligos nepajėgus vykdyti fizinės veiklos ir dėl patirtos ligos apsunkintai bendrauja, nebūtų atsiradusi žala, nes ieškovą suklaidinus, jis negalėjo išreikšti tikrosios valios dėl atsakovo pasiūlymo prisidėti prie bendros veiklos, dėl ko yra priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis). Atsakovas nuteistas už sukčiavimą pagal BK 182 straipsnį, tai yra jo kaltė, veikiant tiesiogine tyčia, klaidinat ieškovą ne tik dėl automobilio (duomenys neskelbtini) , vals. Nr. (duomenys neskelbtini), bet ir dėl susitarimo vykdyti bendrą veiklą, kuriai suklaidintas ieškovas atsakovui perdavė rąstus 1 200 Eur vertės, nustatyta (CK 6.248 straipsnis). Atsakovas teismui pateikė elektroniniu laišku rašytą atsiliepimą, kuriam teismas nustatė trūkumus, o jų nepašalinus, grąžino jį padavusiam asmeniui. Tačiau vertinat nurodytas atsakovo aplinkybes dėl 500 Eur grąžinimo, tai atsakovas nenurodė koks liudytojas, nagrinėjant baudžiamąją bylą šias aplinkybes patvirtino. Dėl kitų nurodytų aplinkybių, kad buvo susitarimas, kad atsakovas likusią sumą pasiliks už remonto darbus bei malkų kapojimą, pjovimą, krovimą, įmontuotas kameras, tai šių aplinkybių atsakovas neįrodė, apie jas nepasisakė ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, pažymint, kad ieškovas reiškia reikalavimą dėl perduotų rąstų, o ne pinigių lėšų, gautų pardavus malkas, nes kaip baudžiamojoje byloje nurodė pats atsakovas, malkas pardavęs gavo apie 2 000 Eur. Dėl ieškovo sukeltų nepatogumų ir baimės atsakovo šeimai, šių aplinkybių nedetalizavo, į teismo posėdį neatvyko, elgėsi pasyviai, dėl ko teismas vertina tai kaip atsakovo siekį išvengti atsakomybės. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta iš atsakovo ieškovui priteistina 1 200 Eur turtinės žalos.

Dėl neturtinės žalos

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymai. Taigi, būtinumas atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą – konstitucinis principas. Vienas iš neturtinės žalos atlyginimo teisinio reglamentavimo ypatumų yra padarytos žalos dydžio nustatymo kriterijų taikymas. Atlyginant turtinę žalą, visais atvejais yra įmanoma vadovautis visiško žalos atlyginimo principu, kai padarytos žalos dydis gali būti išreiškiamas piniginiu ekvivalentu ir ta žala gali būti atlyginama pinigais. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad piniginės kompensacijos dydis kiekvienu konkrečiu atveju yra nustatomas teismo pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis). Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais ir pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatytų reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. M. , L. M. v. UAB „Ekstra žinios“, bylos Nr. 3K-3-26/2009).

Neturtinės žalos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviaisiais ir objektyviaisiais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir lemiančiais pareigą įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Pažymėtina, kad žalos atlyginimo teisiniai santykiai lemia būtinybę ne tik atlyginti padarytą žalą, bet ir tai, kad, nustatant neturtinės žalos dydį, būtų laikomasi lygiateisiškumo principo, t. y. kad analogiškos bylos būtų sprendžiamos panašiai, taip pat proporcingumo principo. Dėl šios priežasties nustatydami neturtinės žalos dydį teismai turi remtis įstatymų nustatytais ir teismų praktika suformuotais ir taikomais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais bei atsižvelgti į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos dydžius, taip įgyvendindami teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus (CK 1.2, 1.5 straipsniai, CPK 4 straipsnis). Ieškovas prašo priteisti 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad dėl atsakovo veiksmų, panaudojus apgaulę, kai jis atsakovui perdavė sutartai veiklai vykdyti krovininį automobilį (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) , valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat 125 Eur, duotus krovininio automobilio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) , valst. Nr. (duomenys neskelbtini), techninei apžiūrai atlikti, jam atsakovas automobilio bei pinigų negrąžino, automobilį pardavė kitam asmeniui, apgaule įgijo jam priklausantį, o po to teisminei procesai su kuriais jis niekada prieš tai nebuvo susidūręs kėlė stresą, įtampą, dvasinius išgyvenimu, pradėjo kamuoti nemiga, nerimas. Kaip matyti iš nuosprendžio, atsakovas piktnaudžiavo ieškovo pasitikėjimu, naudodamas nukentėjusiojo pasitikėjimo įgijimo ir klaidinimo priemones, t. y. žinodamas, kad nukentėjusysis R. B. dėl patirtos ligos nepajėgus vykdyti fizinės veiklos ir dėl patirtos ligos apsunkintai bendrauja, kas patvirtina, kad ieškovo sveikatos būklė po patirto insulto buvo suprastėjusi, kas patvirtina, kad asmuo kuriam nustatytas 35 procentų darbingumas, po patirto insulto, jautriau vertino jo atžvilgiu patirtą atsakovo skriaudą, išgyveno dėl prarasto turto ir teisminio proceso, kaip nurodė teismui jaudinosi prieš apklausas, dėl ko sutriko nemiga, kamavo stresas, dėl ko teismas šiuo atveju vertindamas individuliai ieškovo patirtus dvasinius išgyvenimus dėl nusikaltimo metu jo buvusios būklės po patirto insulto, daro išvadą, kad ieškovo prašomos neturtinės žalos dydis yra teisingas, todėl iš atsakovo ieškovui priteistina 500 Eur neturtinės žalos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Ieškovas šioje byloje yra atleistas nuo žyminio mokesčio, todėl iš atsakovo valstybei priteistinas 38 Eur žyminis mokestis (1700X3procentaiX75procentai) ir 3,10 Eur už procesinių dokumentų įteikimą, viso 41 Eur (CPK 83 str. 1 d. 3 p., 80 str. 1 d. 1 p., 88 str.1 d. 3 p.). Į bylą pateikta pažyma, kad už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą yra 270 Eur, todėl iš atsakovo priteistina 270 Eur valstybei už antrinę teisinę pagalbą (CPK 96 str., 9 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259-260, 270, straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 700 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus eurų) žalos atlyginimo.

Priteisti iš atsakovo S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 41 Eur (keturiasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 270 Eur (du šimtus septyniasdešimt eurų) valstybei už suteiktas ieškovui teisines paslaugas, šias išlaidas sumojant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamąją sąskaitą, „Swedbank“, AB, Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.