Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs(duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, faktinė gyv. vieta(duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta(duomenys neskelbtini), teistas:1) 2016-03-07 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 str. 2d., 300 str. 2d. , 63 str. 1 d., 4 d., laisvės atėmimu 5 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 str. 1, 2, 3 d. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, 2016-03-29 nuosprendis įsiteisėjo; 2)2017-02-20 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 str. 1 d. laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Pritaikius BK 64(1)str. bausmė sumažinta 1/3 dalimi ir nustatyta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams. Pritaikius BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, nuosprendis įsiteisėjo 2017-03-14; 3) 2017-03-15 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams. Pritaikius BK 64(1) str., bausmė sumažinta iki aštuonių mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., bausmė subendrinta su 2016-03-07 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta laisvės atėmimas devyniems mėnesiams. Ši bausmė BK 63 str. 4d., 9 d. pagrindu dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta 2017-02-20 Vilkaviškio rajono apylinkės nuosprendžiu, ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 p,7p.,8p., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: 1) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, 2) būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose, 3) dirbti arba registruotis darbo biržoje. Paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - nukentėjusiajai padarytos 378 eurų turtinės žalos atlyginimą, nustatant, jog žala nukentėjusiajai turi būti atlyginta per aštuonis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos(LR BK 67 str. 2 d. 4 p.). Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 12 d. nutartimi panaikino bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiuntė atlikti laisvės atėmimo bausmę, 2019-05-09 nutartimi patvirtintas nutarimas taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos. Termino pabaiga – 2019 m. spalio 30 d.. Teistumas neišnykęs. Kaltinamas pagal BK 182 str. 1d..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Iš 2019-12-15 transporto priemonės pirkimo pardavimo sutarties matyti, kad sutartis surašyta ranka, mėlynos spalvos tušinuku. Sutarties sudarymo vieta nurodoma (duomenys neskelbtini) Transporto priemonės pardavėjas R. B. (įrašytas jo asmens kodas ir telefono numeris), pirkėjas S. J. (įrašytas jo asmens kodas ir telefono numeris, adresas). Transporto priemonė "Mercedes Benz 207" valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (surašyta rida, identifikavimo Nr., registracijos dokumento serija ir Nr.). Transporto priemonės kaina 1000 eurų. Pasirašo, kad transporto priemonę pardavė R. B. (ranka parašyta vardas, pavardė ir parašas). Pasirašo, kad transporto priemonę pirko S. J. (ranka parašyta vardas, pavardė ir parašas).

Iš 2020-02-05 transporto priemonės pirkimo pardavimo sutarties matyti, kad sutartis surašyta ranka, mėlynos spalvos tušinuku. Sutarties sudarymo vieta nurodoma(duomenys neskelbtini). Transporto priemonė pardavėjas S. J. (įrašytas jo asmens kodas ir telefono numeris), pirkėjas E. Š. (įrašytas jo asmens kodas ir telefono numeris, adresas). Transporto priemonė "Mercedes Benz 207" valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (surašyta rida, identifikavimo Nr., registracijos dokumento serija ir Nr.). Transporto priemonės kaina 600 eurų. Pasirašo, kad transporto priemonę pardavė S. J. (ranka parašyta vardas, pavardė ir parašas). Pasirašo, kad transporto priemonę pirko E. Š. (ranka parašyta vardas, pavardė ir parašas). (I t., b.l. 127-132)

2020-09-04 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-1851 (20), nustatyta, kad 2019-12-15 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties eilutėje "Transporto priemonę pardavė" prie rankraštinio įrašo "R. B.", pasirašė R. B. ar S. J., ar S. J., ar kitas asmuo, nustatyti negalima. (II t., b.l. 22-24)

Iš Kazlų Rūdos PK užklausimo ir UAB „Marijampolės techninių apžiūrų centras“ atsakymo, matyti, kad transporto priemonė Mercedes Benz 207 V.Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpyje nuo 2019-12-01 iki 2020-03-05 apžiūrai buvo pristatyta vieną kartą 209-12-16.

Kaltinamasis savo kaltę dėl sukčiavimo neigė. Pripažino tik tai, kad yra skolingas R. B.. Teigė, kad apgaulės nenaudojo, susidariusius santykius su nukentėjusiais nurodydamas kaip civilinius, iš esmės aiškindamas, kad tikslo užvaldyti turtą bei išvengti prievolės neturėjo. Teismas tokį jo aiškinimą vertina kaip siekimą išvengti atsakomybės, jis paneigtas visuma byloje surinktų įrodymų.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės ar ją panaikino. Sukčiavimą, kaip nusikalstamą veiką, nuo kitų teisės pažeidimų, tarp jų ir nuo civilinio delikto, skiria ir daro turto užvaldymą ar turtinės teisės įgijimą neteisėtą, prievolės vengimą apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, asmenis, kurių žinioje yra turtinė teisė ar turtas, siekiant tokiu būdu įgyti svetimą turtą, išvengti prievolės. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar turtinės teisės įgijimo, prievolės išvengimo būdas ir gali pasireikšti nukentėjusiojo suklaidinimu jam pateikiant objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją arba nutylint esmines jo apsisprendimui aplinkybes. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto perleidimu, prievolės užskaitymu ar panaikinimu kaltininkui, tačiau kaltininko apgaulė turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui minėtiems veiksmams atlikti.

Visų pirma teismas pažymi, kad nėra jokio pagrindo netikėti nukentėjusiojo R. B. parodymų teisingumu, juos jis davė būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės, nėra aplinkybių dėl kurių jis būtų suinteresuotas melagingai apkaltinti S. J.. Kaltinamojo aiškinimas nėra nuoseklus bei neatitinka faktinių aplinkybių dėl nukentėjusiojo automobilio Mercedes Benz perleidimo ir techninės apžiūros atlikimo. Kaip matyti iš byloje esančios 2019-12-15 sutarties bei liudytojos S. J. parodymų, ji surašė šią sutartį nedalyvaujant nukentėjusiam, joje įrašė datą, kurią sutartis ir buvo surašyta, tuo tarpu automobilis techninei apžiūrai buvo pristatytas tik 2019-12-16, bei tik tada paaiškėjo, kad yra techniškai netvarkingas, eksploatacija negalima. Pats kaltinamasis pripažįsta, kad automobilį nupirko nukentėjęs už savo pinigus, R. B. vardu surašyta ir pirkimo pardavimo sutartis, todėl akivaizdu, kad netrukus po automobilio nupirkimo dar iki techninės apžiūros atlikimo bei bendro sumanymo vykdymo, nėra jokios priežasties R. B. automobilį parduoti, o S. J. jį pirkti, tuo labiau už ženkliai didesnę nei pirkimo kainą(sutartyje nurodoma 1000 eurų kaina). Kaip nustatyta specialisto išvada nėra galimybės nustatyti kas pasirašė minėtą 2019-12-15 sutartį, teismas vadovaujasi nukentėjusiojo parodymais iš kurių matyti, kad jis savo automobilio nepardavė ir jokios sutarties nepasirašinėjo, todėl ši sutartis yra suklastota, surašyta tik turint tikslą neteisėtai disponuoti šiuo automobiliu, taip pat ir jį parduodant, tokiu būdu apgaule įgyjant transporto priemonės pirkėjo lėšas. Pažymėtina, kad S. J. išankstinį tikslą užvaldyti svetimą turtą bei tyčią sukčiauti, patvirtina ir faktiniai jo veiksmai, o būtent pardavęs nukentėjusiojo R. B. nupirktomis lėšomis įgytą medieną bei už jas gavęs apie 2000 eurų, jis piniginių lėšų nukentėjusiam negrąžino, perdavė tik nedidelę dalį, R. B. reikalaujant. Pinigų gautų už automobilį iš nukentėjusiojo E. Š., R. B. neperdavė taip pat. Neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis prieš gaudamas turtą, pateikė nukentėjusiam R. B. melagingą informaciją apie realius savo ketinimus, ko pasekoje jam turtas buvo perduotas. Darytina išvada, kad S. J. panaudojo apgaulę tam, kad užvaldytų nukentėjusio R. B. turtą. Kaip pasisakyta aukščiau, kaltinamasis neturėjo teisės disponuoti R. B. automobiliu, jis jam nepriklausė, sutartis tarp jo ir R. B. suklastota, todėl kaltinamasis panaudojo apgaulę E. Š. atžvilgiu, nurodydamas save kaip parduodamo automobilio savininką, pateikdamas suklastotą dokumentą naudojo apgaulę, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, neteisėtai užvaldė ir šio nukentėjusiojo turtą.

Teismo nustatytos faktinės aplinkybės, kaltinamojo kaltė yra patvirtintos visuma įstatymo nustatyta tvarka surinktų, leistinų, išdėstytų, abejonių nekeliančių duomenų (išskyrus paneigtą kaltinamojo aiškinimą) kurie yra įrodymai, pagrindu.

Įvertinus išdėstytus įrodymus, teismas konstatuoja, jog kaltinamasis padarė teismo nustatytą nusikalstamą veiką. Tai yra suprasdamas savo veiksmų pobūdį ir pavojingumą, svetimo turto įgijimo tikslu, pasinaudodamas nukentėjusiojo R. B. sveikatos būkle bei ribota galimybe pačiam vykdyti malkų ruošimo ir pardavimo veiklą, nutylėjo esminę aplinkybę apie tikruosius savo ketinimus, E. Š. pateikdamas suklastotą sutartį ir pristatydamas save kaip transporto priemonės Mercedes Benz 207 V.Nr. (duomenys neskelbtini) savininką, per laikotarpį nuo 20129 gruodžio mėnesio iki 20120 vasario 5 dienos,apgaule gavo iš nukentėjusių R. B. ir E. Š. turtą didesnės nei 5 MGL bei mažesnės nei 250 MGL vertės. Teismas sprendžia, kad S. J. veikė vieninga tyčia ir tikslu, jo veika tęstinė. Atsižvelgiant į nurodytą, kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

S. J. nusikaltimą padarė būdamas teistas, taip pat ir dėl nusikalstamos veikos nuosavybei. Vertintina, kad kaltinamasis anksčiau teistas tris kartus, nusikaltimą padarė nepraėjus ilgesniam laiko tarpui po bausmės atlikimo, žalos visiškai neatlyginęs, kas rodo abejingumą pasekmėms, veiką padarė ir prieš nukentėjusį turintį sveikatos sutrikimų. Vadovaujantis BK 54 str., 61str. numatytais bausmių skyrimo pagrindais, teismas sprendžia, jog jam turi būti paskirta laisvės atėmimo bausmė žemesnė už vidurkį.

Nors kaltinamasis ir yra recidyvistas, tačiau šiuo metu dirba, nėra duomenų, kad po šios veikos padarymo per pusantrų metų laikotarpį , nusikalto, tai suteikia pagrindo manyti, kad asmuo gali gyventi nenusižengdamas įstatymui, šiuo atveju vertinant veikos padarymo aplinkybes ir asmenybę, tai, kad padaryta žala nėra didelė, teismas sprendžia, kad geriausiai bausmės paskirtį atitiktų probacijos taikymas. Atsižvelgiant į paminėtą, teismas įvertinęs asmenybę, nusikaltimo pavojingumą ir pobūdį, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes sprendžia, kad yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl taikytinos BK 75 str. 1 ir 2 d. nuostatos, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant ir paskiriant teismo įpareigojimus

Kaltinamajam pareikšti civiliniai ieškiniai. Civilinis ieškovas R. B. reiškė 2175 eurų civilinį ieškinį. Civilinis ieškovas E. Š. reiškė 630 eurų civilinį ieškinį.

BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Remiantis CK 6.263 str. žala padaryta asmeniui visais atvejais turi būti atlyginta atsakingo asmens. Tiek deliktinės, tiek sutartinės atsakomybės atveju įstatyme žalos sąvoka apibrėžta kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šiuo atveju įrodyta ir teismo neabejotinai nustatyta padaryta žala, reikšminga ir kvalifikuojant veiką, yra ieškovų dėl apgaulės kaltinamajam perduoti pinigai ir turtas. Neabejotina, kad jeigu nebūtų buvę kaltinamojo neteisėtų veiksmų, civilinis ieškovas E. Š. nebūtų pervedęs pinigų už automobilį bei kurą jo pristatymui, turtinės žalos nebūtų patyręs. Teismas sprendžia, kad E. Š. civilinis ieškinys pagrįstas, įrodytas, todėl vadovaujantis CK 6.248 str., 6.263 str. , BPK 117 str. tenkintas visiškai.

Kaip matyti iš R. B. pareikšto civilinio ieškinio jis prašo priteisti iš kaltinamojo 850 eurų už automobilį Mercedes Benz V.Nr.(duomenys neskelbtini), 125 eurus perduotus automobilio techninei apžiūrai atlikti, ir 1200 eurų už kuriuos buvo nupirkti ir kaltinamajam S. J. perduoti medžiai.

Vertinant įrodymus nustatyta, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką prieš nukentėjusį. Teismas pasisakė, jog nėra pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, nekyla abejonių dėl nukentėjusio nurodomų išlaidų teisingumo. Tačiau kaip matyti iš bylos duomenų, nukentėjusiam nuosavybės teise priklausantis automobilis yra surastas ir saugomas. BPK 108 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas įsitikinęs, jog proceso metu rasti daiktai priklauso nukentėjusiam, nusprendžia šiuos daiktus grąžinti savininkui. Kadangi automobilis grąžintinas R. B., jo vertę iš kaltinamojo prašoma priteisti nepagrįstai. Pažymėtina, kad BPK 109 straipsnis numato, kad baudžiamajame procese gali būti reiškiamas civilinis ieškinys tik dėl nusikalstama veika padarytos žalos, nusikalstamos veikos ribos apibrėžtos kaltinimo. S. J. neinkriminuota ir jis nebuvo kaltintas piniginių lėšų perduotų medienai pirkti neteisėtu užvaldymu, todėl šioje dalyje civilinis ieškinys ikiteisminio tyrimo metu buvo priimtas nepagrįstai, tokio pobūdžio civilinį ieškinį nukentėjęs turi teisę reikšti civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į nurodytą R. B. civilinis ieškinys atmestinas kaip atlygintas, dalyje dėl 1200 eurų sumos už kurią pirkta mediena priteisimo, paliktinas nenagrinėtu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį 10(dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, S. J. įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo terminu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dirbti.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.

Civilinio ieškovo R. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) pareikštą ieškinį dalyje dėl 1200 eurų priteisimo palikti nenagrinėtu, likusioje dalyje atmesti.

Civilinio ieškovo E. Š. (gim. (duomenys neskelbtini)) pareikštą ieškinį tenkinti, priteisti jo naudai 630 eurų iš S. J..

Nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti nukentėjusiam R. B. automobilį Mercedes Benz V. Nr. (duomenys neskelbtini)(saugomas(duomenys neskelbtini)), automobilio registracijos liudijimą(saugomas byloje 1 t. b.l. 119), automobilio užvedimo raktą (saugomas Marijampolės AVPK Kazlų Rūdos PK).

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.