Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-749-460/2021

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-09-27
Bylos Nr.: e2A-749-460/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-08495-2019-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Aušra Maškevičienė, Almantas Padvelskis, Danutė Žvinklytė
Atsakovas: individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos ,, (duomenys neskelbtini)“
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės ,,Baltic casings“

Kategorijos

2.6.10.5.2.1Bendrosios deliktinės atsakomybės nuostatos
3.1.3.3Tinkama ir netinkama proceso šalis
3.3.1.18.4Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
3.3.1.19.2Pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų

Civilinė byla Nr. e2A-749-460/2021Teisminio proceso Nr. 2-06-3-08495-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.1; 3.1.3.3; 3.3.1.18.4; 3.3.1.19.2 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 27 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, Danutės Žvinklytės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos ,, (duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Baltic casings“ ieškinį (patikslintą) atsakovei individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrijai ,, (duomenys neskelbtini)“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Baltic casings“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašė priteisti iš atsakovės 8 967,74 Eur nuostolių atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindiniai ieškinio argumentai:

1.1. Ieškovė nurodė, jog 2015 m. gruodžio 14 d. varžytynių akto pagrindu turto pardavimo varžytynėse įgijo BUAB ,,Pušų alėja“ turtą: vandenvietės techninį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 10,50 kv. m; vandentiekio tinklų vamzdyną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); fekalinės kanalizacijos vamzdyną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); spaudiminės kanalizacijos tinklų vamzdyną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); vandentiekio liniją, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); vandentiekio liniją, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); buitinių nuotekų tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); buitinių nuotekų tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – turtas). Turtu neatlygintinai naudojamasi tiekiant gyventojams vandenį į (duomenys neskelbtini), ir teikiant nuotekų tvarkymo paslaugas. Ieškovė dar 2016 m. sausio 6 d. rašte siūlė atsakovei tapti turto naudotoja, mokant ieškovei, fiksuotą mėnesio mokestį, tačiau atsakovė pasiūlymą atmetė. Atsakovė nuo 2017 m. kovo 7 d. iki 2017 m. gruodžio 6 d. ieškovei priklausantį turtą administravo ir juo neatlygintinai naudojosi, todėl ieškovė už šį laikotarpį prašė teismo priteisti žalą iš atsakovės.

1.2. Papildomai nurodė, jog ieškovė yra verslininkė. Turtą įsigijo tikėdamasi gauti grąžos iš šios investicijos, todėl nėra davusi leidimo turtu naudotis neatlygintinai. Ieškovė, būdama privati įmonė, neturi pareigos savo nuosavybe prisidėti prie viešųjų interesų tenkinimo. Taigi ieškovė mano, kad per laikotarpį, kai jai priklausantis turtas buvo naudojamas neatlygintinai, patyrė žalos. Žalą vertina kaip negautas pajamas, kurias pagrįstai tikėjosi gauti už naudojimąsi jai nuosavybės teise priklausančiu turtu. Negautas pelnas – tai ieškovės negautas infrastruktūros nuomos mokestis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. balandžio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino: priteisė ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Baltic casings“ iš atsakovės individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos ,, (duomenys neskelbtini)“ 8 967,74 Eur skolos, 6 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. lapkričio 13 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo, 3 953 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:

2.1. Teismas nustatė, jog ieškovei nuosavybės teise priklauso inžineriniai tinklai (turtas). Naudojantis šiuo turtu, (duomenys neskelbtini) gyventojams yra teikiama šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslauga. Nors atsakovės atstovas akcentavo, jog gyventojams nereikia vamzdžių, o reikia vandens, teismas atkreipė dėmesį, jog šios paslaugos (vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo) teikimo užtikrinimas, nesant kitos alternatyvos, neatsiejamas nuo naudojimosi ieškovės turtu. Byloje yra pateikti duomenys, jog, tiek pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, tiek šioms pasibaigus, vandenvietėje esančių skaitiklių rodmenų priėmimo–perdavimo procedūrose dalyvavo, laikinajam turto administratorius rodmenis perdavė, o pasibaigus laikinosioms apsaugos priemonėms, šiuos rodmenis, kaip ir raktus nuo vandenvietės, perėmė IGNSB ,, (duomenys neskelbtini)“. Tai sudaro pagrindą išvadai, jog tuo laikotarpiu, kai turtui nebuvo paskirtas laikinasis administratorius, turtu naudojosi ir jį valdė atsakovė. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas kritiškai įvertino atsakovės argumentus, jog ieškinys pareikštas ne tam subjektui.

2.2. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės atstovo argumentus, jog tinklų eksploatacija ir remontas – vandens tiekėjo pareigos dalis. Ieškovė nėra viešasis geriamojo vandens tiekėjas, tačiau infrastruktūros, reikalingos šiai paslaugai teikti, savininkė, todėl pareiga prižiūrėti tokio pobūdžio infrastruktūrą ir atlikti jos remontą ieškovei kyla iš įstatymo.

2.3. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, jog laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 7 d. iki 2017 m. gruodžio 6 d. ieškovės turtu naudojosi, jį valdė atsakovė. Duomenų, jog šiuos veiksmus atsakovė atliko ieškovės sutikimu, byloje nėra.

Šalies argumentai

2.4. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 8 967,74 Eur nuostolių atlyginimo. Nurodė, jog dėl atsakovės veiksmų negavo 8 967,74 Eur pajamų, kurias tikėjosi gauti. Šią sumą apskaičiavo pagal 2016 m. sausio 6 d. atsakovei pateiktą pasiūlymą dėl naudojimosi ieškovės turtu. Atsakovė ieškovės prašomos priteisti pajamų sumos neginčijo, duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, jog ieškovės prašomos priteisti turto naudojimo pajamos yra per didelės, nepateikė.

Žemesnės instancijos teismas

2.5. Teismas konstatavo, jog byloje pateikti įrodymai ir nustatytos aplinkybės patvirtina, jog nuo 2017 m. kovo 7 d. iki 2017 m. gruodžio 6 d. atsakovė naudojosi ieškovės turtu, tačiau nemokėjo už naudojimąsi šiuo turtu. Byloje esančių įrodymų visuma nesudaro pagrindo abejoti ieškovės prašomos priteisti sumos realumu, atsakovė šios sumos realumo nepaneigė, kaip ir nepaneigė aplinkybių, jog iš turto naudojimo gavo naudą, kuri gali būti išreikšta piniginiu ekvivalentu (CPK 178 straipsnis). Kadangi byloje pateikti duomenys, jog atsakovė ieškovės turtu naudojosi, nuo 2017 m. kovo 7 d. iki 2017 m. gruodžio 6 d. šį turtą valdė ir naudojo gyvenvietės gyventojų poreikiams tenkinti, rinko lėšas už vandens gavimą ir nuotekų tvarkymą, dėl atsakovės veiksmų ieškovė prarado galimybę iš turto gauti naudą. Atsakovė turtu naudojosi be ieškovės sutikimo, taigi teismas pripažino, jog už naudojimąsi turtu ieškovei turi būti atlyginta.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Atsakovė individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrija ,, (duomenys neskelbtini)“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, taip pat priteisti iš ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

Atsiliepimas

3.1. Atsakovė nurodo, jog Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje byloje, iškeltoje pagal 2021 m. balandžio 9 d. ieškinį, ieškovė prašo priteisti iš Klaipėdos rajono savivaldybės po 2 853,91 Eur per mėnesį nuomos mokesčio už bendrijos reikmėms AB „Klaipėdos vanduo“ naudojamų tinklų nuomą. Šioje byloje ieškovė prašė už tą patį laikotarpį priteisti iš bendrijos po 1 000 per mėnesį už tų pačių tinklų valdymą, nors juos valdė ta pati AB „Klaipėdos vanduo“, teikdama vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugą. Teismui buvo pateikti nauji duomenys, kurie neabejotinai turi reikšmės bylai ir kurie taip pat privalėjo būti tiriami ir vertinami. Buvo būtina atnaujinti bylos nagrinėjimą ir nustatyti, kodėl už tą patį laikotarpį yra reikalaujama užmokesčio iš skirtingų subjektų ir kodėl skiriasi reikalaujamos sumos dydis. Teismas to nepadarė, todėl pažeidė Civilinio proceso kodekso 256 straipsnį. Atsakovė pažymi, kad skundžiamame sprendime teismas sprendė dilemą dėl reikalavimo dydžio ir jo įrodinėjimo naštos, todėl nauji duomenys, susiję su šiuo dydžiu, buvo svarbi nauja faktinė aplinkybė, kuri sudarė pagrindą atnaujinti bylos nagrinėjimą.

3.2. Ginčo atveju nėra aiškus ieškovės pasirinktas pažeistų teisių gynimo būdas. Nors kiekvienu iš šių civilinių teisių gynimo būdų siekiama to paties rezultato – piniginių sumų, tačiau reikalavimas priteisti pinigines lėšas nepagrįsto praturtėjimo pagrindu ir reikalavimas atlyginti patirtą žalą (nuostolius) yra savarankiški civilinių teisių gynimo būdai, kuriems įstatymai nustato skirtingas tenkinimo sąlygas. Atsakovė mano, jog tai lėmė faktą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai identifikavo faktinį ieškinio pagrindą, t. y. ieškovės nurodytas aplinkybes, kuriomis ji grindė savo reikalavimą dėl atitinkamų pinigų sumų priteisimo. Šio procesinio pažeidimo, atsižvelgiant į priešingos šalies, kuriai pareikštas reikalavimas, teises bylos nagrinėjimo metu pasinaudoti atitinkamomis teisminės gynybos priemonėmis, negalima ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

3.3. Atsakovė pažymi, jog nėra ir niekada nebuvo ieškovės tinklų administratorė, nes tokia veikla nesivertė ir nei įstatymo, nei teismo sprendimo pagrindu nebuvo ja paskirta. Bendrija niekada jokiais pagrindais nevaldė ieškovės tinklų, nes viešosios paslaugos suteikimui juos valdė ir naudojo AB „Klaipėdos vanduo“. Taip pat pažymi, kad bendrija negalėjo nepagrįstai praturtėti ieškovės sąskaita, nes už vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą bendrijos gyventojai mokėdavo viešosios paslaugos teikėjai AB „Klaipėdos vanduo“, kuri naudojosi ieškovės tinklais ir kurios teikiamos paslaugos kaina nustatyta įvertinant ir tai, kad naudojami tinklai dėvisi (amortizacija) ir juos gali tekti remontuoti. Be to, pareigą užtikrinti galimybę ir teisę teikti viešąją paslaugą turi Klaipėdos rajono savivaldybė, iš kurios ieškovė ir prašo nuomos mokesčio už faktinį valdymą. Kadangi savivaldybė šios pareigos neneigia ir vykdydama Klaipėdos apygardos teismo sprendimą inicijavo civilinę bylą dėl nuomos santykių pripažinimo, akivaizdu, kad sutaupyti ieškovės sąskaita galėjo tik Klaipėdos rajono savivaldybė arba AB „Klaipėdos vanduo“, bet ne bendrija.

3.4. Bendrija, atsisakydama mokėti ieškovei po 1 000 Eur, negalėjo net hipotetiškai jai padaryti žalos (nuostolių), nes viešosios paslaugos teikimą privalo užtikrinti tik Klaipėdos rajono savivaldybė, o ne bendrija.

3.5. Atsakovė nurodo, jog bylos duomenys nesuteikia pagrindo pripažinti, kad bendrija nurodomu laikotarpiu buvo ieškovei priklausančių tinklų naudotoja, kadangi viešąją paslaugą teikė ir tinklais naudojosi būtent AB „Klaipėdos vanduo“. Bendrija tik rinko lėšas iš gyventojų atsiskaitymui su viešosios paslaugos tiekėju, todėl bendrija negali būti pripažinta tinklų naudotoja ar administratore.

3.6. Teismas turėjo ir privalėjo nustatyti daikto valdymo atitinkamu laikotarpiu faktą, subjektą, kuris jį valdė, ir subjektą, kuris iš daikto valdymo gavo finansinę naudą arba sutaupė ieškovės sąskaita, tačiau to nepadarė, todėl neatskleidė bylos esmės. Šis pažeidimas lėmė tai, kad į bylą neįtraukti asmenys, kurių teisėms ir pareigoms teismo sprendimas gali turėti įtakos.

3.7. Teismo teiginys, kad ginčo tinklais bendrija ir jos gyventojai naudojasi be jų savininko sutikimo, yra nepagrįstas, teisiškai nemotyvuotas ir nelogiškas. Bendrija ir jos gyventojai gauna viešąją paslaugą iš AB „Klaipėdos vandenys“, kuri naudojasi ginčo tinklais neturėdama ieškovės sutikimo tai daryti neatlygintinai.

3.8. Atsakovė mano, kad teismas pažeidė bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, numatančią, kad įrodyti turi tas, kas teigia. Ieškovė teigia, kad ji turi teisę gauti už tinklų naudojimą po 1 000 Eur per mėnesį, nes yra atlikusi tinklų vertės įvertinimą, tai reali pelno marža, todėl atsakovės atsisakymas ją mokėti yra neteisėtas veiksmas. Pažymi, kad nei atsakovė, nei gyventojai neturi pareigos mokėti tinklų savininkei už jos turto naudojimą viešajai paslaugai teikti. Nėra jokios teisės normos, kuri numatytų pareigą atsakovei mokėti už tinklus arba susitarti dėl tinklų naudojimo viešosios paslaugos teikimui. Tai privalo atlikti Klaipėdos rajono savivaldybė. Akivaizdu, kad atsakovė nėra atlikusi jokio neteisėto veiksmo.

3.9. Atsakovė pažymi, jog nuo pat atsiliepimo pateikimo laikėsi pozicijos, kad ieškovės reikalaujamas negautų pajamų dydis yra nepagrįstas. Neaišku, kodėl teismas teigia, jog atsakovė neginčijo reikalaujamos sumos dydžio. Šis teismo teiginys neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir atsakovės procesinės pozicijos.

3.10. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad teismas rėmėsi Civilinio kodekso ketvirtosios knygos nuostatomis, reglamentuojančiomis kito asmens turto administravimą. Mano, kad teismas bandė pritarti ieškovės teiginiams, kad atsakovė ginčo laikotarpiu buvo faktinė turto administratorė ir iš turto valdymo (administravimo) gavo naudos (pajamas), kurią turi grąžinti ieškovei. Atsakovė negali vienu metu būti faktinis tinklų naudotoja ir jų administratorė. Atsakovės nuomone, šią teisės taikymo klaidą lėmė tai, jog teismas nesiėmė priemonių pašalinti ieškinio trūkumus.

3.11. Ieškovė tai pat bandė remtis ir kito asmens reikalų tvarkymo, nepagrįsto praturtėjimo institutais, kurių teismas sprendime neaptarė, taigi liko neatskleista bylos esmė.

4. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

4.1. Atsakovė laikosi pozicijos, jog ginčo atveju nėra aiškus ieškovės pasirinktas pažeistų teisių gynimo būdas, dėl to atsakovė negalėjo pasinaudoti tinkamomis teisinėmis priemonėmis, taip pat nurodo, jog reikalavimas priteisti pinigines lėšas nepagrįsto praturtėjimo pagrindu ir reikalavimas atlyginti žalą yra savarankiški civilinių teisių gynimo būdai. Ieškovė viso teisminio proceso metu savo pažeistas teises gynė deliktinės atsakomybės pagrindu. Ieškovė byloje neįrodinėjo nepagrįsto praturtėjimo instituto sąlygų visumos ir savo pažeistų teisių negynė nepagrįsto praturtėjimo instituto pagrindu.

4.2. Atsakovės teigimu, nepasirinktas teisių gynimo būdas lėmė tai, jog pirmosios instancijos teismo netinkamai identifikavo faktinį ieškinio pagrindą. Ieškovė buvo aiškiai nurodžiusi pažeistų teisių gynimo būdą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pareiga nurodyti faktinį ieškinio pagrindą tenka ieškovui, o teismas atlieka tik teisinę kvalifikaciją.

4.3. Atsakovė nurodo, jog byloje būtina nustatyti, kodėl skiriasi ieškovės reikalaujamos sumos dydis, kodėl ir kokiu būdu 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pakeitė savivaldybės pareigas, kylančias iš imperatyvaus įstatyminio reglamentavimo, tačiau ieškovė mano, kad šie apeliacinio skundo argumentai nepagrindžia skundžiamo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo. Bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme jau yra baigtas ir įrodymų tyrimas jau yra atliktas. Atsakovė nenurodo jokių teisinių argumentų, kuriais grindžia savo poziciją dėl būtinybės iš naujo atlikti įrodymų tyrimą.

4.4. Pirmosios instancijos teismas tinkamai atliko byloje esančių įrodymų tyrimą ir padarė teisingą išvadą, kad ieškovei priklausančią infrastruktūrą naudojo ir valdė atsakovė. Atsakovė nepagrindžia apeliaciniame skunde nurodomų teismo padarytų teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, įrodymų tyrimą ir vertinimą, pažeidimų, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tam tikrų aplinkybių, siekdama, kad byloje būtų paneigtas neteisėto ieškovei priklausančio turto naudojimo faktas.

4.5. Atsakovė nurodo, jog sprendimas turėtų būti panaikintas dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo, t. y. kad sprendimas gali turėti įtakos AB „Klaipėdos vanduo“ teisėms ir pareigoms, tačiau AB „Klaipėdos vanduo“ nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą. Sprendime teismas nepasisakė dėl AB „Klaipėdos vanduo“ materialiųjų teisių ir pareigų, todėl absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas neegzistuoja.

4.6. Pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl ieškovės reikalaujamos priteisti sumos dydžio pagrįstumo ir 8 967,74 Eur iš atsakovės priteisė kaip negautas pajamas. Atsakovė nesutinka su šiomis teismo išvadomis, tačiau nepateikia visiškai jokių teismo padarytas išvadas paneigiančių įrodymų.

4.7. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovė pateikė papildomus įrodymus. Ši byla nagrinėjama daugiau nei 1,5 metų. Manytina, kad atsakovė turėjo pakankamai laiko pateikti teismui visus įrodymus, todėl ieškovė prašo teismo neprijungti prie bylos atsakovės naujai pateiktų įrodymų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Kadangi apeliaciniame skunde atsakovė kelia klausimą dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo egzistavimo, teisėjų kolegija šiuo klausimu pasisakys kitoje nutarties dalyje.

6. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

7. Atsakovė su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: už turto administravimą akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ išrašytas sąskaitas faktūras už laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. balandžio 30 d. Pažymėtina, jog naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal Civilinio proceso kodekso 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktų įrodymų turinį ir jų reikšmę nagrinėjamai bylai, bylos specifiką, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, siekdamas išlaikyti protingą pusiausvyrą tarp proceso koncentruotumo, ekonomiškumo ir dispozityvumo principų, atsisako priimti su apeliaciniu skundu naujai pateiktus įrodymus. Kolegija nemano, kad jie reikšmingi vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą apeliacinio skundo argumentų pagrindu, be to, atsakovė nepagrindė naujų įrodymų pateikimo būtinybės.

Faktinės bylos aplinkybės

8. Byloje nustatytos toliau nurodomos faktinės aplinkybės. Ieškovei UAB ,,Baltic casings“ 2015 m. gruodžio 14 d. Turto varžytynių akto Nr. 1 pagrindu nuosavybės teise priklauso pastatas – vandenvietės techninis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), inžineriniai tinklai – vandentiekio tinklų vamzdynas (įskaitant 4 vnt. artezinių gręžinių) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), inžineriniai tinklai – fekalinės kanalizacijos vamzdynas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), inžineriniai tinklai – spaudiminės kanalizacijos tinklų vamzdynas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), taip pat vandentiekio tinklai – vandentiekio linija (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vandentiekio tinklai – vandentiekio linija (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuotekų šalinimo tinklai – buitinių nuotekų tinklai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuotekų šalinimo tinklai – buitinių nuotekų tinklai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini) (toliau kartu – turtas).

9. Iš byloje pateikto šalių susirašinėjimo nustatyta, jog 2015 m. gruodžio 30 d. ieškovė informavo atsakovę apie turto savininko pasikeitimą, pasiūlė IGNSB ,, (duomenys neskelbtini)“ perimti UAB ,,Baltic casings“ priklausančių vandentiekio ir nuotekų inžinerinių tinklų administravimą. Atsakovė 2016 m. sausio 5 d. rašte UAB ,,Baltc casings“ prašė pateikti konkretų turto administravimo pasiūlymą su sutarties projektu atsakovės valdybai apsvarstyti. Ieškovė 2016 m. sausio 6 d. rašte ,,Dėl vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo“ pasiūlė IGNSB ,, (duomenys neskelbtini)“ tapti inžinerinių tinklų ir įrenginių naudotoja, mokant turto savininkei fiksuotą 1 000 Eur + PVM mokestį, nepriklausantį nuo vandens sunaudojimo ir nuotekų surinkimo kiekio (bendrija savo vardu eksploatuoja tinklus, vykdo vandens tiekimą – nuotekų surinkimą, atsiskaito su paslaugų tiekėjais ir administruoja mokesčių surinkimą iš gyventojų). Atsakovė 2016 m. sausio 8 d. rašte pasiūlymą atmetė; nurodė, jog dėl nepakankamų techninių, finansinių ir vadybinių pajėgumo neturi jokių galimybių gauti licenciją vykdyti geriamojo vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo veiklą. Ieškovė 2016 m. sausio 8 d. rašte pasiūlė atsakovei persvarstyti siūlymą, nesant galimybės atsakovei administruoti tinklų, pasamdyti tai galinčius atlikti trečiuosius asmenis. Atsakydama į ieškovės raštą, atsakovė 2016 m. sausio 28 d. rašte informavo ieškovę, kad kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės merą dėl nepertraukiamo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo užtikrinimo (duomenys neskelbtini) gyventojams. Ieškovė pateikė IGNSB ,, (duomenys neskelbtini)“ gyventojams sutarties dėl naudojimosi turtu projektą, ragino pasirašyti sutartį. Tačiau atsakovė sutarties nepasirašė, pateikė pastabas ir alternatyvų sutarties projektą dėl vandens tiekimo paslaugų. 2016 m. gegužės 18 d. rašte atsakovė atsisakė apmokėti sąskaitą faktūrą Nr. 399, ieškovės išrašytą už naudojimąsi vandentiekio ir nuotekų tinklais; pažymėjo, jog sutartis tarp šalių nėra pasirašyta.

10. Įsiteisėjusiame Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. kovo 21 d. sprendime (civilinės bylos Nr. e2-1247-618/2018) nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 18 d. iki 2017 m. kovo 2 d. teismo procesinių sprendimų pagrindu ieškovės turtui buvo nustatytas laikinas paprastasis administravimas, administratorė – AB ,,Klaipėdos vanduo“. AB ,,Klaipėdos vanduo“, naudodamasi ieškovės vandentiekio ir nuotekų inžineriniais tinklais, teikė IGNSB ,, (duomenys neskelbtini)“ gyventojams šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas. 2016 m. lapkričio 23 d. (duomenys neskelbtini) vandenvietės vandens skaitiklio perdavimo–priėmimo aktu turtas perduotas administruoti AB ,,Klaipėdos vanduo“. 2017 m. kovo 7 d. (duomenys neskelbtini) vandenvietės vandens skaitiklio perdavimo–priėmimo aktu AB ,,Klaipėdos vanduo“ turtą grąžino IGNSB ,, (duomenys neskelbtini)“.

11. Iš bylos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. e2-8044-1071/2019) ieškovės turtui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo ieškovei priklausančio turto laikinąja administratore paskirta AB ,,Klaipėdos vanduo“. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimu IGNSB ,, (duomenys neskelbtini)“ ieškinys dėl viešojo intereso gynimo patenkintas iš dalies, teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gegužės 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-466-642/2020, pirmosios instancijos 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimą pakeitė: patikslino rezoliucinę dalį, nustatė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo UAB ,,Baltic casings” užtikrinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą (duomenys neskelbtini) gyventojams, teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones paliko galioti iki sprendimo įvykdymo.

Dėl ieškovės pareikšto reikalavimo atlyginti žalą

12. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 8 967,74 Eur žalos atlyginimo. Nurodė, jog laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 7 d. iki 2017 m. gruodžio 6 d. atsakovė naudojosi ieškovės turtu neatlygintinai, dėl to ieškovė negavo pajamų. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, nurodė, jog ieškovė ieškinį grindžia deliktinės atsakomybės sąlygomis, tačiau atsakovė neteisėtų veiksmų neatliko, ieškinys pateiktas ne tam subjektui.

13. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nustatė, jog ieškovei nuosavybės teise priklauso inžineriniai tinklai. Naudojantis šiuo turtu (duomenys neskelbtini) gyventojams yra teikiama šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslauga. Nors atsakovės atstovas akcentavo, jog gyventojams nereikia vamzdžių, o reikia vandens, teismas atkreipė dėmesį į tai, jog vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugos teikimo užtikrinimas, nesant kitos alternatyvos, neatsiejamas nuo naudojimosi ieškovės turtu. Teismas nurodė, jog teismo posėdyje atsakovės atstovas IGNSB ,, (duomenys neskelbtini)“ pirmininkas paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 7 d., kai buvo panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, iki 2017 m. gruodžio 6 d., kai laikinosios apsaugos priemonės turtui pritaikytos kitoje civilinėje byloje, turto administratoriaus nebuvo, atsakovė iš gyventojų rinko lėšas, kad sumokėtų už elektrą, reikalingą vandeniui išgauti, padengtų nuotekų šalinimo išlaidas viešajam vandens tiekėjui. Teismas pažymėjo, jog byloje yra pateikti duomenys, kad tiek pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, tiek šioms pasibaigus, vandenvietėje esančių skaitiklių rodmenų priėmimo–perdavimo procedūrose dalyvavo atsakovė IGNSB ,, (duomenys neskelbtini)“. Taigi teismas padarė išvadą, jog laikotarpiu, kai turtui nebuvo paskirtas laikinasis administratorius, turtu naudojosi ir jį valdė atsakovė, todėl kritiškai įvertino atsakovės argumentus, jog ieškinys pareikštas ne tam subjektui. Kolegija nesutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.

14. Civilinio proceso kodekso 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu. Jeigu ieškovas nesutinka, kad jis būtų pakeistas kitu asmeniu, tai šis asmuo gali įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko. Apie tai teismas praneša šiam asmeniui (2 dalis). Jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės (3 dalis). Teismui nusprendus pakeisti netinkamą šalį tinkama arba įstojus į bylą trečiajam asmeniui, bylos nagrinėjimas atidedamas. Pakeitus netinkamą šalį tinkama ar įstojus į procesą naujiems byloje dalyvaujantiems asmenims, bylos nagrinėjimas pradedamas iš pradžių, išskyrus atvejus, kai naujai į procesą įstojęs byloje dalyvaujantis asmuo prašo, kad byla būtų nagrinėjama toliau (4 dalis).

15. Aiškindamas šias teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal CPK 45 straipsnyje įtvirtintos teisės normos prasmę prašyti pakeisti netinkamą šalį (tiek ieškovą, tiek atsakovą) gali bet kuri šalis, taip pat šis pakeitimas gali įvykti ir teismo iniciatyva; tačiau bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2014).

16. Vertindamas atsakovo tinkamumą teismas turi atsižvelgti į šalių tarpusavio teisinius santykius. CPK 135 straipsnyje, įtvirtinančiame reikalavimus, keliamus ieškinio turiniui, nustatyta, kad ieškovas privalo išdėstyti faktinį ieškinio pagrindą, t. y. faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, nurodyti teisinio ieškinio pagrindo nereikalaujama. Ieškovui išdėsčius faktinį reikalavimo pagrindą, teismas, nagrinėdamas bylą, teisinį santykį kvalifikuoja ex officio (pagal pareigas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2009).

17. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad netinkamą šalį pakeisti tinkama galima tik pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą ir nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turėtų atsakyti, turi pasiūlyti ieškovui pakeisti pradinį atsakovą tinkamu ir paaiškinti netinkamos šalies nepakeitimo procesines pasekmes. Pirmosios instancijos teismui nepasiūlius ieškovui pakeisti netinkamo atsakovo tinkamu ir nepaaiškinus pasekmių, sprendžiama, kad padarytas esminis proceso teisės normų pažeidimas, nulėmęs neteisingą bylos išnagrinėjimą iš esmės ir sudarantis pagrindą panaikinti skundžiamą teismo procesinį sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2009; 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568-313/2015; 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-916/2019).

18. Atsakovė laikėsi pozicijos, jog yra netinkama atsakovė byloje. Ieškovės nuomone, jai priklausančiais inžineriniais tinklais ginčo laikotarpiu faktiškai naudojosi atsakovė.

19. Kolegija, pasisakydama dėl atsakovės tinkamumo byloje, pažymi, jog geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas yra viena valstybės reguliuojamų ūkinės veiklos sričių. Ši aplinkybė lemia ginčo santykių teisinio reglamentavimo ypatumus, kuriais nukrypstama nuo klasikinio civilinės teisės santykių, grindžiamų subjektų autonomijos ir sutarties laisvės principais, reglamentavimo. Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.391 straipsnyje įtvirtintą įstatymų konkurencijos taisyklę santykiams, susijusiems su aprūpinimu vandeniu ir kitų rūšių energija per jų tiekimo tinklus, prioritetiškai taikomos kitų, specialiųjų, įstatymų normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3 -135/2012).

20. Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo valstybinio valdymo ir reguliavimo pagrindus ir vandens tiekėjų bei abonentų (vartotojų) teisinius santykius, – Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas (toliau – GVTNTĮ), kurio tikslas – nustatyti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimo ir planavimo bendruosius reikalavimus, kad būtų išvengta neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai, užtikrintas nepertraukiamas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimas, užtikrinta visuomenės poreikius atitinkanti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra ir sudarytos sąlygos fiziniams ir juridiniams asmenims gauti saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog įstatymu savivaldybės įpareigotos užtikrinti, kad viešosiomis paslaugomis galėtų naudotis visi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2012).

21. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas yra viešasis interesas. Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatyme įtvirtinto tikslo užtikrinti visuomenės poreikius atitinkantį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą siekiama valstybės įgaliotoms institucijoms vykdant šios veiklos valstybinį reguliavimą (nustatant reikalavimus vandens tiekimui, kontroliuojant paslaugų kainas ir kt.) ir savivaldybėms organizuojant viešąjį vandens tiekimą viešojo vandens tiekimo teritorijose (teritorijose, kuriose savivaldybės privalo organizuoti (užtikrinti) viešąjį vandens tiekimą (galiojančios redakcijos Geriamojo vandens įstatymo 2 straipsnio 25 dalis, 4 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2012).

22. Remiantis Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsniu, 6 straipsnio 1 dalies 30 punktu, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimas – tai savarankiška savivaldybės funkcija viešųjų paslaugų teikimo gyventojams srityje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymuose (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme, Geriamojo vandens įstatyme) nustatyta pareiga savivaldos institucijoms užtikrinti jų teritorijų gyventojams galimybę viešai arba individualiai apsirūpinti reikiamu geriamojo vandens kiekiu, užtikrinti tiekiamo vandens kokybę ir saugą, rūpintis geriamojo vandens šaltinių apsauga ir kita. Šiai svarbiai viešajai funkcijai ir viešajam interesui – geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui – užtikrinti būtina valstybei, savivaldybei arba savivaldybės kontroliuojamai įmonei priklausanti naudojimui tinkama geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra ir parinktas viešasis tiekėjas. Tam, kad savivaldybė ir vandens tiekėjas galėtų užtikrinti viešosios paslaugos teikimą, be kitų priemonių, turi būti nustatyta tvarka, užtikrinanti vandens tiekimo infrastruktūros priežiūrą ir tinkamą eksploatavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2015).

23. GVTNTĮ 16 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, skirta viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui, nuosavybės teise turi priklausyti savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 6 ir 8 dalyse ir šio įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje. Šio straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir yra reikalinga bei tinkama viešajam geriamojo vandens tiekimui ir (arba) nuotekų tvarkymui, ir (arba) paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir yra reikalinga bei tinkama paviršinių nuotekų tvarkymui, turi būti savivaldybės institucijos iniciatyva perduodama savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui ar paviršinių nuotekų tvarkytojui vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos apraše nustatyta tvarka. Jeigu dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros ar paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros išpirkimo ir perdavimo savivaldybės arba viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo ar paviršinių nuotekų tvarkytojo nuosavybėn susitarti nepavyksta, savivaldybės institucijos iniciatyva turi būti sudaromos sutartys dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos) ir geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo. Jeigu dėl šio straipsnio 6 dalyje nurodytų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros perdavimo ir (arba) jos naudojimo sąlygų susitarti nepavyksta, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo sąlygas ir tvarką nustato teismas (8 dalis). Prašymą nustatyti geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo sąlygas ir tvarką teismui teikia savivaldybės taryba ar jos įgaliota institucija (10 dalis).

24. Nurodytų teisės normų ir kasacinio teismo išaiškinimų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad būtent savivaldybė įstatymo leidėjo įpareigota užtikrinti visuomenės poreikius atitinkantį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą, taigi atitinkamai ir infrastruktūrą, per kurią galėtų tai įgyvendinti. Užtikrindama visuomenės poreikius atitinkantį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą ir atlikdama su tuo susijusias funkcijas, savivaldybė pasitelkia viešuosius geriamojo vandens tiekėjus ir nuotekų tvarkytojus. GVTNTĮ 10 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad savivaldybių tarybos paskiria viešuosius geriamojo vandens tiekėjus ir nuotekų tvarkytojus ir paveda viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijose vykdyti viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą, 6 punkte – kad tvirtina geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų veiklos planus, 7 punkte – kad tvirtina paslaugų kainas ir kt. Sisteminė GVTNTĮ 16 straipsnio nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad būtent savivaldybė sprendžia dėl reikalingos ir tinkamos viešajam geriamojo vandens tiekimui ir (arba) nuotekų tvarkymui infrastruktūros, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims, perdavimo (išpirkimo) savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, o nesusitarus – dėl tokios infrastruktūros naudojimo tvarkos nustatymo tam, kad būtų užtikrinamas viešasis interesas – geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas.

25. Ieškovės teigimu, jai priklausanti infrastruktūra ginčo laikotarpį buvo realiai naudojama, bet už tai ieškovei nebuvo atlyginta. Pagal GVTNTĮ 16 straipsnio 6 dalį, būtent savivaldybės institucijos iniciatyva turėjo būti sudaroma sutartis su ieškove dėl infrastruktūros naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos) ir paslaugų teikimo. Tokios sutarties nesudarius, t. y. ieškovei ir savivaldybei susitarti nepavykus, pagal GVTNTĮ 16 straipsnio 10 dalį savivaldybės taryba ar jos įgaliota institucija turėjo teikti prašymą teismui nustatyti nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo sąlygas ir tvarką.

26. Kolegija pažymi, jog teisme buvo nagrinėjama byla pagal ieškovės individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovėms Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Baltic casings“, trečiajam asmeniui akcinei bendrovei „Klaipėdos vanduo“ dėl viešojo intereso užtikrinimo. Nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gegužės 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-466-642/2020, tenkino dalį atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic casings“ skundo, pakeitė Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir pareigojo atsakovę Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją per 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos užtikrinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ gyventojams kitu būdu, tai yra sudaryti sutartis su uždarąja akcine bendrove „Baltic casings“ dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos) ir geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo.

27. Taigi akivaizdu, jog užtikrinti geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą ir tinkamą tam reikalingos infrastruktūros naudojimą yra ne atsakovės IGNSB „(duomenys neskelbtini)“, o savivaldybės pareiga.

28. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad būtent viešasis vandens tiekėjas ir savivaldybė turi imtis iniciatyvos ir aktyvių veiksmų dėl nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo teisinių santykių įforminimo. Pirma, viešasis vandens tiekėjas turi nuspręsti dėl viešojo vandens tiekimo teritorijoje esančios, bet ne jo valdomos ar naudojamos pagal sutartį geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų reikalingumo ir tinkamumo viešajam vandens tiekimui ir, jeigu reikia, kreiptis į savivaldybę dėl šių objektų išpirkimo ar naudojimo teisės įgijimo pagal GVTNTĮ 18 straipsnio 2 dalį (galiojančios redakcijos įstatymo 16 straipsnio 7 dalis). Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, jau vien faktinis nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimas patvirtina jos reikalingumą viešosios paslaugos teikimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2012). Antra, savivaldybė atitinkamai turi spręsti klausimą dėl galimybės išpirkti kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančią nuotekų tvarkymo infrastruktūrą savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamos įmonės ar savivaldybės nuosavybėn arba sudaryti kitą sutartį dėl nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-1075/2018).

29. Remiantis nurodytomis teisės normomis ir kasacinio teismo išaiškinimais, GVTNTĮ 16 straipsnio 6, 7 dalyse įtvirtinta savivaldybės ir viešojo vandens tiekėjo pareiga imtis iniciatyvos ir aktyvių veiksmų dėl nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo teisinių santykių įforminimo, tačiau yra galimos ir realios tokios situacijos, kai savivaldybė ir viešojo vandens tiekėjas tokios pareigos nevykdo ir tai gali nulemti nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kuria faktiškai neatlygintinai naudojasi viešojo vandens tiekėjas, savininko nuosavybės teisės pažeidimą.

30. Ankstesnėse nutarties dalyse nurodytų argumentų pagrindu kolegija daro išvadą, kad ne IGNSB „(duomenys neskelbtini)“, o būtent savivaldybė turi materialinį suinteresuotumą šioje byloje, kurioje nagrinėjamas klausimas dėl ieškovei priklausančios infrastruktūros neteisėto naudojimo, taip galbūt sukeliant jai žalą, nes ieškovės infrastruktūra naudojama teikti viešąsias paslaugas, kurių tinkamą teikimą turi užtikrinti savivaldybė, pasitelkdama viešąjį vandens tiekėją.

31. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje atsakove yra patrauktas netinkamas asmuo. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog pradiniame ieškinyje, pateiktame teismui 2019 m. lapkričio 7 d., atsakovėmis buvo patrauktos IGNSB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „Klaipėdos vanduo“. 2020 m. liepos 7 d. pateiktame patikslintame ieškinyje ieškovė atsakove įtraukė ir Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją. Teismui 2020 m. liepos 9 d. priėmus nutartį įpareigoti ieškovę pašalinti patikslinto ieškinio trūkumus, ieškovė 2020 m. liepos 16 d. pateikė patikslintą ieškinį, jame reikalavimai pareikšti tik atsakovei IGNSB „(duomenys neskelbtini)“. 2020 m. liepos 20 d. nutartimi teismas priėmė patikslintą ieškinį. Atsakovė 2020 m. rugpjūčio 7 d. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, jame pažymėjo, jog bendrija ginčo turto nenaudoja ir jo neadministruoja, todėl negali būti atsakovė šioje byloje, ieškinys yra pareikštas netinkamam subjektui; kadangi AB „Klaipėdos vanduo“ yra subjektas administruojantis ginčo tinklus, o savivaldybės administracija turi pareigą užtikrinti viešosios paslaugos teikimą, atsakovės nuomone, abu šie subjektai turėjo būti įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų. Visgi, nors atsakovė kėlė klausimą dėl netinkamos atsakovės byloje, byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas būtų pasiūlęs ieškovei pakeisti netinkamą atsakovę tinkama ir paaiškinęs nesutikimo tai atlikti pasekmes. Priešingai, – pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog šios civilinės bylos dalykas nėra geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas, teismas nevertina Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos veiksmų šioje srityje ir (ar) viešojo vandens tiekėjo teikiamų paslaugų turinio, dėl šių subjektų teisių ir pareigų nepasisako, todėl, teismo nuomone, teisinio ir faktinio pagrindo į bylos nagrinėjimą įtraukti AB ,,Klaipėdos vanduo“ ir (ar) Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją nėra.

32. Nutartyje aptartų teisės normų ir kasacinio teismo praktikos pagrindu kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas padarė esminį proceso teisės normų pažeidimą, nulėmusi neteisingą bylos išnagrinėjimą iš esmės.

Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo

33. Atsakovė laikosi pozicijos, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, nes į bylą neįtraukti asmenys, kurių teisėms ir pareigoms gali turėti teismo sprendimas.

34. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu laikomas atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Sprendimu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė – sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos. Tik kartu egzistuojant šioms dviem sąlygoms, gali būti konstatuotas aptariamas sprendimo negaliojimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-55-313/2021).

35. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinį ir priteisė iš atsakovės individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos ,, (duomenys neskelbtini)“ ieškovei UAB „Baltic casings“ 8 967,74 Eur žalos atlyginimo. Teismas nurodė, jog nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo įtraukti į bylos nagrinėjimą savivaldybės administraciją ar AB „Klaipėdos vanduo“. Kolegijos nuomone, nurodytų asmenų, neįtrauktų į bylos nagrinėjimą, teisinė padėtis nebuvo modifikuota: jokios materialiosios teisės ar pareigos jiems nenustatytos, nepripažintos ir nepanaikintos, taigi absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas nagrinėjamu atveju neegzistuoja. Tačiau apeliacinės instancijos teismui konstatavus, jog ieškinys pareikštas ne tai atsakovei, o byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas būtų pasiūlęs ieškovei pakeisti netinkamą atsakovę tinkama ir paaiškinęs nesutikimo tai atlikti pasekmes, ir dėl šio esminio proceso teisės normų pažeidimo grąžinus bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, CPK nustatyta tvarka turės būti sprendžiamas klausimas dėl tinkamos proceso šalies (proceso šalių).

Dėl bylos procesinės baigties

36. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs teismas netinkamai taikė proceso ir materialiosios teisės normas (CPK 5, 45 straipsniai, GVTNTĮ 16 straipsnis) ir neatsižvelgė į kasacinio teismo formuojamą praktiką. Kadangi padarytas esminis proceso teisės normų pažeidimas (ieškovei nepasiūlyta pakeisti netinkamą atsakovę tinkama ir nepaaiškintos nesutikimo tai atlikti pasekmės), nulėmęs neteisingą bylos išnagrinėjimą iš esmės, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

37. Papildomai pažymėtina, jog apeliacinio skundo motyvuojamojoje dalyje nurodoma, kad sprendimas priimtas pažeidus proceso teisės normas, neatskleista bylos esmė, taigi prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo, tuo tarpu rezoliucinėje skundo dalyje formuluojamas reikalavimas panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kadangi apeliacinės instancijos teismas naikina sprendimą ir grąžina bylą nagrinėti iš naujo, tai, atsižvelgdamas į rezoliucinėje dalyje suformuluotą reikalavimą, laiko, kad apeliacinį skundą tenkina iš dalies.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

38. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 26 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teisėjai Aušra MaškevičienėAlmantas PadvelskisDanutė Žvinklytė