Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-17185-528/2012 pagal kreditoriaus „Swedbank“, AB pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo ne ginčo tvarka ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ginčo šalių sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, todėl bylą nagrinėjantis teismas turėjo sutarties sąlygas ex officio įvertinti pagal sąžiningumo kriterijus;Sudaryta kredito sutartis yra ilgalaikė, galutinis kredito grąžinimo terminas 2046-01-30, kreditas turi būti grąžinamas nedidelėmis dalimis kas mėnesį. Kredito sutartyje įtvirtintos vienašališką sutarties nutraukimą reglamentuojančios sąlygos ta apimtimi, kuria jos suteikia teisę kreditoriui vienašališkai nutraukti sutartį ir reikalauti iki sutarties nutraukimo grąžinti visą negrąžintą kreditą prieštarauja bendriesiems sąžiningumo reikalavimams ir iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo (kredito gavėjo) nenaudai;Skolininkės 2011-12-14 pašymas patvirtina, jog įsipareigojimai kreditoriui buvo pilnai vykdomi iki 2011-09-20. Kreditorius 2012-01-16 raštu Nr. SR-2177 nepagrįstai atsisakė tenkinti skolininkės prašymą leisti parduoti įkeistą butą jos surastam pirkėjui už protingą ir realią kainą;Kreditoriaus nustatytas papildomas kiek daugiau nei 1 mėnesio terminas grąžinti pradelstai skolai, laikytinas neprotingai trumpu, neatitinkančiu teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų. 10 darbo dienų terminas grąžinti visam negrąžintam kreditui ir kitiems mokėjimams pagal sutartį, taip pat laikytinas neprotingai trumpu ir pažeidžia teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus.

Vartotojai negali tam tikra apimtimi nevykdyti hipoteka užtikrintų prievolių ir tuo pačiu metu naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis siekiant nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo;Sutarties 11.2.1 punktas suteikia teisę nutraukti sutartį, bet ne įpareigoja. Tik nustatęs pažeidimo buvimo faktą, kreditorius kiekvienu atveju vertina pažeidimą, jo keliamas pasekmes ir grėsmę sutarties tolimesniam vykdymui, skolininko bendradarbiavimą su kreditoriumi ir kitas aplinkybes;Skolininkai nesilaikė sutarties sąlygų, t. y. negrąžino kredito dalių ir nemokėjo palūkanų, dėl to susidarė įsiskolinimas. Skolininkai reaguodami į banko raginimus ne kartą teikė bankui prašymus dėl susikaupusių įsiskolinimų atidėjimo. Bankas atsižvelgdamas į skolininkų prašymus keletą kartų (2009-03-17, 2009-05-21, 2010-03-03 ir 2011-01-21) pertvarkė kredito sutartį, t. y. pradelsti mokėjimai, nesumokėtos palūkanos buvo atidedamos restruktūrizuojant kredito sutartį. Tačiau skolininkai ir toliau pažeidinėjo kredito sutarties sąlygas. Skolininkų pradelsimai buvo ilgesni nei 30 (trisdešimt) dienų (216 dienų), t. y. skolininkai daugiau kaip pusę metų pradelsė grąžinti numatytas kredito dalis ir daugiau kaip pusę metų pradelsė grąžinti numatytas palūkanas, delspinigius ir kitus mokėjimus;Apeliantė nepagrįstai aiškina skolos hipotekos kreditoriaus naudai išieškojimą reglamentuojančias materialiosios teisės normas ir netinkamai interpretuoja bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimą nustatančias proceso teisės normas;Apeliantė piktnaudžiauja savo teisėmis, kadangi teismui pateikė analogišką atskirąjį skundą, kurį Kauno apygardos teismas jau yra išnagrinėjęs, paliekant Kauno miesto apylinkės teismo 2012-06-19 nutartį nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Hipotekos bylų nagrinėjimo tvarka pasižymi tokia specifika, kad hipotekos teisėjas tik patikrina, ar egzistuoja visos LR CK, LR CPK ir (ar) kituose teisės aktuose nustatytos sąlygos hipotekai įregistruoti, įkeisti, priverstinai išieškoti iš įkeisto turto ir kt., bet nesprendžia ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka. Vis dėlto hipotekos teisėjo vaidmuo negali apsiriboti vien tik formalių veiksmų atlikimu. Hipotekos bylas nagrinėjantis teisėjas, kaip ir bet kuris kitas teisėjas, veikdamas teismo vardu, įgyvendina konstitucinį imperatyvą, kad teismas vykdo teisingumą. Hipotekos bylą nagrinėjantis teisėjas taip pat privalo vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, o kai to reikalauja viešasis interesas, turi pareigą ir teisę veikti ex officio, kad šį interesą apsaugotų. Pažymėtina, kad ypatingosios teisenos bendrosios nuostatos teismo veiklą nukreipia ta linkme, pagal kurią LR CPK XXV skyriuje nurodytas bylas (inter alia bylas dėl hipotekos teisinių santykių) teismas išnagrinėja ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kyla ginčas dėl teisės (LR CPK 443 str. 7 d.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai. Tais atvejais, kai ginčo šalių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais sutarties sąlygas ex officio turi įvertinti pagal LR CK 6.188 str. įtvirtintus sąžiningumo kriterijus.

Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad skolininkei ir įkeisto daikto savininkei A. B., skolininkams L. B. ir V. B. nevykdant skolinio įsipareigojimo pagal 2006-02-21 Kredito sutartį Nr. 06-008493-FA su vėlesniais pakeitimais ir kreditoriui „Swedbank“, AB prašant, Kauno miesto apylinkės teismas 2012-06-19 nutartimi buvo areštuotas prievolės įvykdymo užtikrinimui kreditoriui įkeistas nekilnojamasis turtas, uždrausta areštuoto turto savininkei turtu disponuoti, o taip pat įspėti skolininkai ir šio turto savininkė, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių. Skolininkams per nurodytą terminą negrąžinus skolos, kreditorius kreipėsi į teismą su pakartotiniu pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo ne ginčo tvarka, kuris ir buvo patenkintas skundžiama nutartimi.

Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, ex officio neįvertino sutarties, iš kurios kyla skolininkų įsipareigojimai kreditoriui, sąlygos dėl sutarties nutraukimo pagrįstumo ir nepagrįstai patenkino kreditoriaus reikalavimą dėl priverstinio skolos išieškojimo ne ginčo tvarka. Pažymėtina, kad ginčijamoje nutartyje teismas pažymėjo, jog vertinant šalių sudarytą sutartį, kuri kvalifikuotina kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, nesąžiningumo sąlygų nenustatyta, nes sutarties šalių įsipareigojimai yra aiškūs, konkretūs ir suprantami. Kadangi sutarties šalys šiuo atveju buvo fizinis asmuo ir juridinis asmuo, teikiantis finansines paslaugas ir veikiantis verslo tikslais, o atsižvelgiant į bylos duomenis spręstina, kad fizinis asmuo sutartį sudarė savo šeimos poreikiams tenkinti, t.y. vartojimo reikmėms, ginčo šalių sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių. Įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi teismas nagrinėjamoje byloje jau konstatavo, jog tai, kad kredito sutarties sąlyga, kuri buvo pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį, pripažinta negaliojančia ab initio, savaime nereiškia, kad sutartis buvo nutraukta netinkamai, todėl vertintina, ar sutartis buvo nutraukta laikantis CK nustatytos tvarkos. Įstatyme nustatyta, kad tuo atveju, kai sutartis pažeidžiama praleidžiant įvykdymo terminą, ir tai nėra esminis sutarties pažeidimas, kreditorius gali sutartį nutraukti, jeigu kita šalis jos neįvykdo per papildomai nustatytą protingą terminą (CK 6.209 straipsnis, 6.217 straipsnio 3 dalis). CK 6.218 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jei toks terminas nenurodytas – prieš trisdešimt dienų (nagrinėjamu atveju kreditorius turėjo pranešti prieš 15 kalendorinių dienų (sutarties bendrosios dalies 11.2.1. punktas). 2011 m. spalio 27 d. pranešimu Nr. SR-50025 kreditorius informavo skolininkę apie susidariusį įsiskolinimą ir įspėjo, kad neįvykdžius pradelstų įsipareigojimų, nuo 2011 m. gruodžio 2 d. sutartis bus vienašališkai nutraukta (t. 1, b. l. 52). Teismas konstatavo, jog skolininkei buvo nustatytas protingas terminas įsiskolinimui pagal kredito sutartį padengti. Kaip matyti, skolininkė kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus nuolat pažeidinėjo nuo 2009 m., kuomet papildomais susitarimais kreditorius atidėjo mokėjimus (t. 1, b. l. 12-44). Kreditorius nurodė, kad skolininkė tinkamai nevykdė prisiimtų įsipareigojimų – nebemokėjo nuo 2011 m. gegužės 30 d. – vieną kartą 2011 m. rugsėjo 19 d. pervesta tik 87,23 EUR (t. 1, b. l. 4). Taigi, bylos duomenys patvirtina, kad kredito gavėjai sistemingai laiku nevykdė prievolių, kas laikytina esminiu sutarties pažeidimu, dėl ko kreditorius turėjo teisę nutraukti sutartį, tuo nepažeidžiant vartotojo interesų. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, jog kreditorius šiuo atveju laikytinas stipresniąja sutartinių teisinių santykių šalimi, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu, tuo apginti skolininkės interesus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors vartotojų teisių apsauga skirta išvengti stipresnės šalies primestų sąlygų, taip siekiant atkurti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, tačiau kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad ši papildoma apsauga nedaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiškia, kad vartotojai gali tam tikra apimtimi nevykdyti hipoteka užtikrintų prievolių ar naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis siekiant nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje A.P. ir D.P. v AB DnB NORD bankas, bylos Nr. 3K-3-58/2012). Nagrinėjamu atveju skolininkams sistemingai nevykdant prievolės mokėti įmokas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kredito davėjas įgijo teisę prieš laiką nutraukti sutartį bei pradėti priverstinio skolos išieškojimo procedūras iš įkeisto turto.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad Kauno miesto apylinkės teismas, ex officio įvertinęs 2006-02-21 Kredito sutarties Nr. 06-008493-FA sąlygų sąžiningumą, sutarties nutraukimo teisėtumą, pagrįstai konstatavo, jog sutartyje nesąžiningumo sąlygų nenustatyta, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti teismo nutarties atskirajame skunde išdėstytais motyvais. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, atskirasis skundas atmestinas, o Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 4 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.