Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Aloyzo Kruopio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. E. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 12 d. nuosprendžio, kuriuo E. E. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo bausme 10 metų bei pagal Lietuvos Respublikos BK 21 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 3 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2 ir 5 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir nustatyta galutinė subendrinta 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2012 m. rugpjūčio 16 d. iki 2013 m. kovo 12 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 3 dalimi, E. E. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant pas jį rastus pinigus – 15 litų ir 56 centus bei 436 eurus, taip pat nuspręsta išieškoti 895 litus ir 98 centus kaip konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. E. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą Lietuvos Respublikoje įgyti labai didelį kiekį - 608,4 gramo narkotinės medžiagos – kokaino ir ją kontrabanda išgabenti iš Lietuvos Respublikos į Italijos Respubliką, numatė, kad jis lėktuvu atvyks į Vilnių, kur iš J. Š. paims siuntą su 608,4 gramo narkotinės medžiagos – kokaino, iškart po to nuvyks į Vilniaus autobusų stotį ir iš ten tarptautinio maršruto „Euroline“ autobusu išvyks į Italijos Respubliką, Romą ir taip šią narkotinę medžiagą, nepateikiant muitinės kontrolei, išgabens iš Lietuvos Respublikos į Italijos Respubliką. Vykdant šį sumanymą, E. E. 2012 m. rugpjūčio 15 d. lėktuvu, reisu Roma – Vilnius, iš Italijos Respublikos atskrido į Vilnių ir apsistojo iš anksto rezervuotame viešbutyje „Comfort Vilnius“, esančiame Vilniuje, Gėlių g. 5. Po to, vykdant iš anksto numatytą planą, 2012 m. rugpjūčio 16 d., apie 8 val. 46 min. Vilniuje, Gėlių gatvėje, prie 7 namo iš anksto suderinus susitikimą su J. Š., jis pasikėsino iš jos įgyti labai didelį kiekį - 608,4 gramo narkotinės medžiagos – kokaino, tačiau nusikalstamų veikų nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi J. Š., jam nežinant, vykdydama 2012 m. liepos 20 d. Klaipėdos m. apylinkės teismo nutartį dėl siuntos perdavimo ir slapto sekimo atlikimo, jam perdavė siuntą su joje esančiomis ne narkotinėmis medžiagomis ir jis, tuoj pat po siuntos įgijimo, buvo sulaikytas Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų. Tokiais savo veiksmais E. E. pasikėsino įgyti labai didelį kiekį - 608,4 gramo narkotinės medžiagos – kokaino ir rengėsi šias narkotines medžiagas kontrabanda išgabenti iš Lietuvos Respublikos.

Apeliaciniame skunde aprašoma ir tai, kaip, įtariant narkotikų gabenimu, buvo sulaikyta prekių siunta iš Bolovijos (b. l. 2, t. 1), kurios siuntėjas – J. L. M., gavėjas – N. K.. Apeliantas, remdamasis liudytojų A. B. ir K. N. parodymais apie tai, kaip nuotraukoje atrodė minėtas J. L. M., pažymi, kad meksikietiškų bruožų asmuo į jį nepanašus, jis (E. E.) niekada nėra buvęs Bolivijoje, prekių siuntos siuntėjo jis nepažįsta ir nežinojo, kas yra minėtoje siuntoje iš Bolivijos. Be to, nuteistasis atkreipia dėmesį, kad byloje nėra duomenų, kad buvo bandoma išsiaiškinti, kas siuntė prekes iš Bolivijos ir kaip šis asmuo susijęs su juo (E. E.).

Apeliaciniame skunde teigiama, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. E. ir J. Š. nurodymus telefonu davė tas pats asmuo arba skirtingi asmenys, skambinę iš to paties telefono numerio, tačiau byloje nėra duomenų, kam priklausė telefono numeris, iš kurio buvo skambinta E. E. ir J. Š.. Be to, nuteistasis nurodo, kad, atliekant J. Š. telefono kontrolę, turėjo būti fiksuojami J. Š. pokalbiai ir šių pokalbių turinys su asmeniu, vardu T., tačiau tokių duomenų byloje nėra. Apeliantas pažymi, kad byloje nebuvo nustatytas ir asmuo „T.“, su kuriuo J. Š. susipažino interneto tinklapyje „Bado“. Nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teisme J. Š. parodė, kad su T. internetu bendravo 3-4 mėnesius, ji iš nuotraukų matė, kaip šis asmuo atrodė, ir jis nebuvo panašus į E. E.. Ši liudytoja parodė ir tai, kad asmuo, vardu T., jai atsiuntė iš Ispanijos kvepalų, tačiau, apelianto teigimu, šioje byloje nebuvo bandoma nustatyti, kas yra minėtas asmuo, vardu T., ir kaip šis asmuo susijęs su juo (E. E.).

Apeliaciniame skunde nesutinkama su skundžiamo nuosprendžio išvada, kad E. E. lėktuvo bilietą iš Romos į Vilnių pirko pats, mokėjimo kortele, mokėjimas atliktas 2012 m. rugpjūčio 14 d. (b. l. 52-53, t. 2). Nuteistojo teigimu, ši teismo išvada padaryta remiantis tuo, kad 2012 m. rugpjūčio 16 d. asmens kratos metu pas jį buvo rasta RIA INVID DI DENARO kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios tariamai atliktas mokėjimas už lėktuvo bilietą. Tačiau apeliantas paaiškina, kad ši kortelė yra ne mokėjimo priemonė, o jo vardu išduotos mokėjimo kortelės jis niekada neturėjo.

Nuteistasis nesutinka ir su kita pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal siuntos dydį ir svorį jis turėjo ir galėjo suprasti, jog paimtoje siuntoje yra narkotinės medžiagos ir kad jų kiekis - labai didelis. Apeliantas nurodo, kad, inkriminuojant kaltininkui narkotinių ar psichotropinių medžiagų labai didelio kiekio įgijimą, byloje turi būti nustatyta ir įrodyta, kad jis bent bendrais bruožais suvokė, koks yra narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekis, t. y. kaltininkas turi suvokti ne tokios medžiagos konkretų svorį, o tai, kad disponuoja būtent dideliu kiekiu tos medžiagos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-72/2007).

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegijos nuomone, E. E. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas įrodyta. Pirmosios instancijos teismo išvados padarytos remiantis byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtais įrodymais, kurių visetu pagrįstos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Visa tai leidžia teigti, kad teismas bylą ištyrė nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

E. E. nuteistas už pasikėsinimą įgyti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų bei už rengimąsi šias medžiagas kontrabandos būdu išgabenti iš Lietuvos Respublikos.

Nusikalstamos veikos kvalifikavimą pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį lemia veikos dalykas – labai didelis narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekis. Lietuvos Respublikos BK 269 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekis skirstomas į nedidelį, didelį ir labai didelį. Jis nustatinėjamas ir priskiriamas atitinkamai kategorijai, remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintos Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis. Už Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytų veiksmų padarymą asmuo atsako, jeigu jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės, taip pat suvokė, koks yra jų kiekis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2012, Nr. 2K-13/2011, 2K-507/2010, 2K-273/2010, 2K-532/2009, 2K-72/2007, 2K-597/2005).

Nors apeliantas savo kaltės nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nepripažino ir, kaip parodė - į Lietuvos Respubliką atvyko paprašytas pargabenti į Italijos Respubliką rėmą, tokius jo parodymus pirmosios instancijos teismas vertino kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiu nuteistojo parodymų vertinimu, nes visiškai neįtikinamas nuteistojo paaiškinimas, kad jis, paprašytas jam nepažįstamo žmogaus, jau kitą dieną po pažinties išvyko į svetimą šalį vien tam kad parvežtų nuotraukos ar veidrodžio rėmą (b. l. 111-113, t. 3). Priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad E. E., vykdamas į Lietuvos Respubliką, bent bendrais bruožais suvokė, kad jam perduotame siuntinyje yra narkotinės ar psichotropinės medžiagos. Visų pirma, toks daiktas kaip rėmas iš Lietuvos Respublikos į Italijos Respubliką gali būti siunčiamas paštu ar pasinaudojant krovinio gabenimo paslaugomis, ir tokio pobūdžio paslaugos kainuotų nepalyginamai mažiau nei E. E. kelionė į Lietuvos Respubliką ir iš Lietuvos Respublikos į Italijos Respubliką, jo apgyvendinimas viešbutyje, kitos turėtos išlaidos (taksi paslaugos, apmokėjimas oro uoste už bagažą) bei pažadėtas 800 eurų atlygis už paslaugą. Antra, minėto atlygio suma yra nepagrįstai per didelė už tokią daug pastangų nereikalaujančią pagalbą (tuo atveju, jei būtų iš tikrųjų gabenamas rėmas). Iš liudytojos J. Š. parodymų yra žinomas ir apie E. E. elgesį, paimant iš šios liudytojos siuntą. Pirmosios instancijos teisme liudytoja J. Š. teigė, kad jai atvykus, E. E. rankų gestais parodė pavažiuoti toliau nuo viešbučio ir tik tada sustoti, po ko jis ir paėmė siuntinį (b. l. 114-115, t. 3). Tokius jos parodymus patvirtina ir liudytojo L. M. parodymai. Pirmosios instancijos teisme jis teigė, kad E. E. prie viešbučio įsėdo į J. Š. automobilį, jie šiek tiek pavažiavo, tada iš automobilio išlipo E. E. su siunta (b. l. 113-114, t. 3). Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokios atsargumo priemonės, siekiant išvengti aplinkinių dėmesio, nebūtų reikalingos, jei nuteistasis būtų suvokęs, kad iš automobilio paima tik rėmą. Iš paties nuteistojo parodymų (b. l. 111-113, t. 3) žinoma, kad iš J. Š. paėmęs siuntinį, jis į Italijos Respubliką turėjo grįžti ne lėktuvu, o autobusu, ir tai neabejotinai turėjo sudaryti sąlygas išvengti muitinės kontrolės; likusi dalis pinigų E. E. buvo pažadėta sumokėti tuo atveju, jei nuteistasis grįš iš Lietuvos Respublikos į Italijos Respubliką, kas patvirtina, jog asmuo, paprašęs vykti į Lietuvos Respubliką pargabenti siuntinio, žinojo apie riziką, kad E. E. gali būti sulaikytas, ir apie šią riziką pasakė E. E..

Apeliaciniame skunde minimi telefoniniai pokalbiai taip pat neduoda pagrindo išvadai, kad E. E. bent bendrais bruožais nesuvokė, kad siuntinyje yra narkotinės ar psichotropinės medžiagos. Priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, iš apžiūros protokolo, kuriame užfiksuotas ir J. Š. automobilyje vykęs pokalbis tarp E. E. ir kito vyriškio, kalbėjusio Igbo kalba, matyti, kad E. E. nieko neklausė apie draudžiamas medžiagas, nesakė, kad tokių medžiagų jis neketina imti, tik keletą kartų pasiteiravo, ar jis turi paimti dėžę ir eiti (b. l. 86-88, t. 1).

Teisėjų kolegija taip pat įvertinusi E. E. pažadėto ir iš dalies gauto atlygio sumą (800 eurų), visumą aplinkybių, susijusių su prisiimta rizika būti sulaikytam, taip pat ir siuntinio, į kurį buvo supakuotos narkotinės medžiagos (prieš perduodant jas E. E. policijos pareigūnų pakeistos į druską), dydį (b. l. 23-29, t. 3) daro išvadą, kad E. E., nors ir nežinodamas konkretaus narkotinės medžiagos kiekio, bent bendrais bruožais suvokė, kad šis kiekis yra labai didelis. Kaip teisingai nurodyta ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, siuntinyje rasto kokaino kiekis - 608,4 gramo – daugiau nei šešis kartus viršija tą kiekį, kuris pagal aukščiau minėto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu patvirtintas rekomendacijas laikomas labai dideliu kiekiu.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad asmuo J. L. M.iš Bolivijos N. K. siuntė siuntą su narkotinėmis medžiagomis, šią siuntą N. K. vėliau perdavė J. Š., tačiau šios aplinkybės skundžiamame nuosprendyje neaptartos, byloje nenustatyta, kas yra minėtų medžiagų siuntėjas iš Bolivijos, su kuo bendravo J. Š., kas telefonu skambino J. Š. ir E. E., kodėl ikiteisminiai tyrimai dėl N. K. ir J. Š. nutraukti. Šioje baudžiamojoje byloje yra sprendžiamas ne aukščiau paminėtų asmenų kaltumo ar nekaltumo klausimas, o teisiškai vertinami E. E. veiksmai, šiam iš J. Š. pasikėsinant įgyti siuntą su narkotinėmis medžiagomis ir rengiantis šias medžiagas kontrabanda išgabenti iš Lietuvos Respublikos. E. E. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nėra nuteistas ir už kitų asmenų galimai atliktus veiksmus – narkotinių medžiagų siuntimą iš Bolivijos, šių narkotinių medžiagų įgijimą jas atsiuntus iš Bolivijos, taip pat jam neinkriminuoti ir J. Š. bei N. K. galimai atlikti veiksmai.

Taigi išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad E. E. pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažintas kaltu už tai, kad pasikėsino įgyti labai didelį kiekį - 608,4 gramo narkotinės medžiagos – kokaino ir rengėsi šias narkotines medžiagas kontrabanda išgabenti iš Lietuvos Respublikos. Jo veiksmais tinkamai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 21 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsni 2 dalį.

Apeliaciniame skunde nurodytas teiginys, kad nuteistasis neturėjo banko kortelės, taip pat neleidžia padaryti priešingos išvados dėl E. E. kaltės. Aplinkybė, ar E. E. pats nusipirko bilietą iš Romos į Vilnių, ar šį bilietą jam nupirko kitas asmuo, neturi įtakos jo padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimui. Pirmosios instancijos teismas išvadą, kad E. E. lėktuvo bilietą pirko pats, padarė ne tik remdamasis tuo, kad pas jį buvo rasta kortelė, kuri, kaip žinoma iš jo paties parodymų, priklausė jam, ši kortelė buvo reikalinga į Afriką pervesti pinigų seseriai (b. l. 112, t. 3), bet ir byloje esančiu UAB „BalticGroundServices“ raštu, kad E. E. bilietą skrydžiui iš Romos į Vilnių pirko pats, mokėjo kortele, mokėjimas atliktas 2012 m. rugpjūčio 14 d. (b. l. 52-53, t. 2).

Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalis nusikaltimo padarymo metu numatė laisvės atėmimo bausmę nuo 10 iki 15 metų, o Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimo bausmę nuo 3 iki 10 metų. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes už kiekvieną nusikalstamą veiką, atsižvelgė, kad E. E. tyčia pasikėsino ir rengėsi padaryti labai sunkų ir sunkų nusikaltimus, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių, byloje nėra duomenų apie jo ankstesnius teistumus, taip pat atsižvelgė ir į tokio pobūdžio nusikaltimų sukeliamą didelę žalą visuomenei, žmonių sveikatai bei gyvybei. Įvertinęs visumą šių aplinkybių, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus E. E. minimalias straipsnių sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes. Paskirtos bausmės nėra per griežtos, todėl nešvelnintinos. Šios bausmės tinkamai subendrintos apėmimo būdu.

Skundžiamame nuosprendyje tinkamai išspręstas ir E. E. pinigų konfiskavimo klausimas (Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalis), kas apeliaciniame skunde nėra ginčijama.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. E. apeliacinį skundą atmesti.