Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Pranas Šimkus Baudžiamoji byla Nr. 1A-869-185-2011-59

Teisėjas Dainius Strautininkas Teisminio proceso Nr. 1-54-1-00446-2010-8

Procesinio dokumento kategorija 1.1.8; 2.4.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2011 m. lapkričio 10 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Prano Šimkaus,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo Ž. K. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., ir nuteistas:

- pagal BK 214 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

- pagal BK 215 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

-pagal BK 182 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 2 (dviems) mėnesiams.

Bausmės subendrintos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 d., 4 d., 5 d. 1 p. bei 6 d., ir nustatyta galutinė subendrinta 2 (dviejų) metų 2 (dvejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Ž. K. nuteistas už tai, kad 2010 m. rugpjūčio 2 d., nenustatytą valandą, savo namuose, Vilniaus g. 73, Biržų mieste, pasinaudodamas AB „Swedbank" identifikacinių kodų kortelės, išduotos R. K., duomenimis, internetinės bankininkystės būdu, UAB „SMScredit.lt" pateikdamas R. K. asmeninius duomenis kaip savo, pasinaudodamas UAB „SMScredit.lt" paslauga - R. K. vardu paėmė iš UAB „SMScredit.lt" paskolą 750 litų, kuriuos UAB „SMScredit.lt" pervedė į R. K. sąskaitą AB „Swedbank" Nr. (duomenys neskelbtini), po to tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010 m. rugpjūčio 2 d. nenustatytą valandą savo namuose, (duomenys neskelbtini) neteisėtai įgijo svetimą mokėjimo instrumentą - mokėjimo kortelę VISA ELECTRON Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią AB bankui „Swedbank", išduotą R. K. vardu, ir tą pačią dieną neteisėtai panaudodamas R. K. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, neteisėtai panaudodamas R. K. elektroninio mokėjimo priemonę - AB banko „Swedbank" mokėjimo kortelę „VISA ELECTRON" Nr. (duomenys neskelbtini) ir Vytauto g. 36, Biržų mieste, esančiame AB „Swedbank" bankomate, paimdamas iš R. K. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pinigus - 750 litų, apgaule, savo naudai, įgijo svetimą turtą, padarydamas nukentėjusiajai R. K. 750 Lt turtinę žalą.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nuteistasis neneigia padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tačiau prašo švelninti bausmę. Bausmės skyrimas - viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų, o įstatymų leidėjo įtvirtinti bendrieji bausmės skyrimo principai yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, todėl bausmė turi būti individualizuota ir paskirta atsižvelgiant į baudžiamojo įstatymo reikalavimus. Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje numatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 56 straipsnis reglamentuoja bausmių skyrimą recidyvistams už tyčinių nusikaltimų padarymą, numatantį, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Ž. K. tyčines nusikalstamas veikas padarė, esant neišnykusiam ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui už tyčinius nusikaltimus (1 t., b.l. 89-91). Pagal BK 27 str. 1 d. nuostatą tai vertintina kaip nusikaltimų recidyvas, o nusikaltimus padaręs asmuo laikomas recidyvistu. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai už Ž. K. padarytus nusikaltimus nustatė griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą (BK 56 str. 1 d.).

Bausmių dydžiai individualizuoti įvertinus BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes, t.y. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytos dvi nusikalstamos veikos priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai, o viena – nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis)), kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, stadiją (padaryti baigti tyčiniai nusikaltimai siekiant savanaudiškų tikslų), kaltininko asmenybę (asmens pavojingumą ir nenorą keisti gyvenimo būdą rodo tai, kad nusikalto bausmės, skirtos už tyčinius savanaudiškus nusikaltimus, vykdymo atidėjimo metu, nors yra jauno amžiaus, tačiau nedirba ir nesimoko), BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs visas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi) bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinus minėtas aplinkybes, teismo paskirtų laisvės atėmimo bausmių trukmės už nusikaltimus, kurios savo dydžiu yra mažesnės, nei sankcijose numatyti laisvės atėmimo bausmių vidurkiai, negali būti laikomos aiškiai per griežtomis. Tokios bausmės atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 str.), bausmės skyrimo, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, nuostatas (BK 61 str.), neprieštarauja bausmės paskirčiai (BK 41 str.) ir savo dydžiu nėra per griežtos.

Bendrindamas bausmes, teismas įstatymo taip pat nepažeidė. Bausmių skyrimo, padarius kelias nusikalstamas veikas taisykles numato BK 63 straipsnis. Jis nustato, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirtas bausmes už idealiąja sutaptimi padarytas veikas pagal BK 182 str. 1 d. ir 215 str. 1 d., teismas subendrino apėmimo būdu (BK 63 str. 5 d. 1 p.), o po to dalinio sudėjimo būdu subendrino su bausme, skirta pagal BK 214 str. 1 d.

Taigi, keisti skundžiamą teismo nuosprendį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

NUTARIA:

Nuteistojo Ž. K. apeliacinį skundą atmesti.