- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-11-18
- Bylos Nr.
- 2A-2013-555/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01246-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Nersita“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Tomdeka“
- Kategorijos
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nersita“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4490-151/2014 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomdeka“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nersita“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
2012 m. birželio 1 d. šalys sudarė vienkartinę krovinio pervežimo sutartį Nr. 00743/2, kuria ieškovė (vežėjas) įsipareigojo pristatyti atsakovės (užsakovo) pateiktus krovinius nurodytu adresu, o atsakovė už suteiktas paslaugas įsipareigojo ieškovei sumokėti 2 800 Lt. Ieškovė nurodė, kad tinkamai atliko savo sutartinius įsipareigojimus ir pateikė CMR važtaraštį. Ieškovė už suteiktas paslaugas 2012 m. birželio 29 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą, serija TOL Nr. 000355 ir 2012 m. gruodžio 31 d. išrašė kreditinę PVM sąskaitą faktūrą, serija TOM Nr. 000355 nurodydama, kad sąskaita turi būti apmokėta iki 2013 m. sausio 31 d. 2014 m. sausio 8 d. ieškovės atstovas pareiškė pretenziją atsakovei, tačiau atsakovė į ją nereagavo. 2014 m. sausio 6 d. atsakovė pareiškė ieškovei pretenziją dėl dalinio krovinio pristatymo, pretenzijoje nurodė, kad sutinka sumokėti 317,36 Eur.
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 2 800 Lt už suteiktas pervežimo paslaugas, 153,27 Lt palūkanų, bylinėjimosi išlaidas, 6 procentus procesinių palūkanų, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. gegužės 20 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovės ieškovei 2 953,27 Lt skolos, 936 Lt bylinėjimosi išlaidų, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistus 2 953,27 Lt nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-01-29) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, priteisė iš atsakovės 13,46 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.
Teismas nurodė, kad byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog ieškovė suteikė paslaugą, už kurią atsakovė neapmokėjo. Teismas pažymėjo, kad atsakovės pateikti atsikirtimai, kad ieškovė netinkamai atliko paslaugą, t. y. pristatė ne visą krovinį, byloje nėra patvirtinti jokiais įrodymais. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nepagrįstai reikalauja taikyti ieškinio senatį, kadangi CMR konvencijos 32 str. 1 d. aiškiai nurodo, kad ieškiniai per vienerių metų laikotarpį gali būti pareiškiami dėl vežimų, t.y. dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo. CMR konvencijos 32 str. 1 d. c punktas nenurodo, kokie tai kiti atvejai, tačiau besąlygiškai tai turi būti susiję su vežimu. Pavyzdžiui, ieškinys vežėjui, kuris laiku ir tinkamai pristatė krovinį, tačiau pametė vieną iš jam perduotų krovinį lydinčių dokumentų, gali būti reiškiami per 1 metus, kurie pradedami skaičiuoti praėjus 3 mėnesiams po krovinio vežimo sutarties pasirašymo dienos. Teismas pažymėjo, kad atsiskaitymai tarp įmonių nepriskiriami vežimo paslaugoms ir CMR konvencija šios srities nereguliuoja, todėl atsiskaitymams tarp įmonių yra taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatos. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovė 2014 m. sausio 6 d. nutraukė senaties terminą, pripažindama 317,35 Eur skolą (CK 1.130 str., 2 d.). Nutraukus ieškinio senaties terminą, terminas prasideda iš naujo nuo to momento, kai išnyko aplinkybės, kurios buvo pagrindas ieškinio senaties terminą nutraukti (CK 1.130 str., 3 d.), taigi dėl 317,35 Eur arba 1 095,77 Lt senaties termino pradžia teismas laikė 2014 m. sausio 6 d. Todėl teismas sprendė, kad ieškovė ieškinio senaties nepraleido.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Apeliaciniame skunde nurodo, kad neapmokėjo pagal pateiktą PVM sąskaitą - faktūrą, kadangi ieškovės vairuotojas 2012 metais Hamburge pasikrovė tik dalį krovinio ir nieko neįspėjęs paliko pakrovimo vietą. Gavęs tik dalį krovinio, atsakovės klientas atsisakė apmokėti už pervežimą. Ieškovė su pretenzija kreipėsi į atsakovę tik 2014 m. sausio 8 d., o į teismą 2014 m. sausio 17 d.
Tarptautinis krovinių pervežimo važtaraštis bei šalių sutartis liudija, jog sutarties šalys susitarė pervežimą vykdyti vadovaujantis Tarptautinių krovinių pervežimo sutarčių konvencija (CMR konvencija). CMR konvencijos 32 straipsnyje nustatyta, kad teisė pateikti ieškinį dėl vežimų taikant šią konvenciją dėl senaties prarandama po vienerių metų. Pažymėtina, kad vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas tiek ieškiniams, reiškiamiems vežėjui dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo, tiek ir vežėjo reikalavimams sumokėti jam vežimo mokestį, ieškiniams, kylantiems iš delikto, ir kitiems ieškiniams, taikant konvenciją. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CMR konvencija turi būti taikoma visais atvejais, kai vežimo sutartis atitinka jos 1 straipsnyje įtvirtintus požymius: vežama kelių transporto priemone, vežama sausumos keliais, vežama už užmokestį, krovinio išsiuntimo ir gavimo vietos yra skirtingose valstybėse, krovinio išsiuntimo ir (ar) gavimo valstybės yra CMR konvencijos narės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2006; 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2006). Nacionalinė teisė tarptautinio pervežimo santykiuose taikoma subsidiariai - tik tiems su tarptautiniu krovinių pervežimu susijusiems santykiams, kurių CMR konvencija tiesiogiai nereglamentuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2009). Apeliantės vertinimu ieškovė nenurodė jokių svarbių aplinkybių, dėl ko ji negalėjo laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises. Ieškovė yra verslininkė ir turėjo galimybę ginti savo interesus pati ar per atstovą nepraleisdama ieškinio senaties termino pabaigos. Kasacinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, jog ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje N r. 3K-3-317/2008).
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu prašo skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas tinkamai taikė ieškinio senatį laikydamas, kad ieškovė ieškinio senaties nepraleido. CMR konvencijoje nesant nuostatų dėl terminų, numatytų 32 straipsnyje, nutraukimo arba atnaujinimo, šiems santykiams taikytini CK ieškinio senaties termino nutraukimo arba atnaujinimo pagrindai. Ieškovė pažymi, kad skolos faktas ir dydis byloje nėra ginčijamas.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinių skundų argumentų. Byloje keliamas klausimas dėl ieškinio senaties termino taikymo apmokėjimui už atliktą tarptautinį pervežimą.
Bylos medžiaga nustatyta, kad 2012 m. birželio 4 d. šalys sudarė Vienkartinę krovinio vežimo sutartį Nr. 00743/2, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo pervežti krovinį atsakovės nurodytu maršrutu, t. y. Vokietija-Estija, o atsakovė įsipareigojo apmokėti ieškovės pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą (b. l. 11, 13). Iš Tarptautinio krovinio transportavimo važtaraščio (CMR) turinio nustatyta, jog ieškovė pristatė krovinį atsakovės nurodytu maršrutu 2012 m. birželio 4 d. (b. l. 12). 2012 m. gruodžio 31 d. ieškovė atsakovei išrašė PVM sąskaitą-faktūrą TOM Nr. 000427 už atliktas krovinio pervežimo paslaugas 2 800 Lt sumai (b. l. 13). 2014 m. sausio 6 d. raštu atsakovė nesutiko su ieškovės paskaičiuota 2 800 Lt suma, argumentuodama tuo, jog buvo pristatyta tik dalis krovinio (b. l. 16). Dėl nurodytų priežasčių ieškovė, manydama, kad savo pareigas susitarime nustatytu laiku ir būdu įvykdė, kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės nesumokėtą sumą. Atsakovė teisme išreiškė prašymą taikyti ieškinio senatį. Teismas laikė, kad ginčo santykiams sprendžiant dėl ieškinio senaties termino, taikytinos ne CMR konvencijos, tačiau CK nuostatos, sprendė, kad ieškovė ieškinio senaties termino nepraleido, o atsakovei neginčijant įsiskolinimo, ieškinį tenkino.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CMR konvencija turi būti taikoma visais atvejais, kai vežimo sutartis atitinka jos 1 straipsnyje įtvirtintus požymius: vežama kelių transporto priemone, vežama sausumos keliais, vežama už užmokestį, krovinio išsiuntimo ir gavimo vietos yra skirtingose valstybėse, krovinio išsiuntimo ir (ar) gavimo valstybės yra CMR konvencijos narės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2006; 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2006). Taikant CMR konvenciją turi būti įvertinta tai, kad ši tarptautinė sutartis turi griežto (specialaus) reguliavimo efektą, t. y. klausimai, kurie patenka į jos reglamentavimo sritį, laikomi sureguliuotais išsamiai ir jokie nukrypimai nuo šio reglamentavimo negalimi – pagal CMR konvencijos 41 straipsnio 1 dalį visi susitarimai (išskyrus 40 straipsnyje leistus vežėjų susitarimus), kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai nukrypstama nuo šios Konvencijos normų, laikomi negaliojančiais. Nacionalinė teisė tarptautinio pervežimo santykiuose taikoma subsidiariai – tik tiems su tarptautiniu krovinių pervežimu susijusiems santykiams, kurių CMR konvencija tiesiogiai nereglamentuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2009).
Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs bylos medžiagą, pripažįsta, kad tarp šalių susiklosčiusiems sutartiniams tarptautinio krovinio vežimo keliais teisiniams santykiams taikytinos Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – CMR konvencijos) nuostatos. Ieškovė įrodinėja, kad senaties terminas turi būti skaičiuojamas pagal bendrąsias CK numatytas taisykles. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kaip matyti iš vienkartinės krovinio vežimo sutarties (b. l. 11), joje nurodyta, kad vykdant vežimą vadovaujamasi CMR konvencijos nuostatomis. Be to, į bylą pateiktas CMR važtaraštis (b. l. 12), iš kurio matyti, kad krovinį vežė pati atsakovė. Taigi iš nustatytų faktinių aplinkybių darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju ieškovė užsakovo atžvilgiu buvo vežėjas, kuris prisiėmė visą atsakomybę už pervežimą.
Taigi kvalifikavus, jog atsakovė buvo vežėjas, šalių teisiniams santykiams tiesiogiai taikytinos CMR konvencijos nuostatos, kadangi buvo vežama kelių transportu, už užmokestį, krovinio gavėjas ir siuntėjas yra skirtingų šalių teritorijose, šalys yra CMR konvencijos narės. Pažymėtina, kad nagrinėjamam ginčui taikytinas CMR konvencijos 32 straipsnio 1 punkte, o ne CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senatį teismas taiko šalies reikalavimu. Kadangi atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinį pateikė šio termino nepraleidusi ir jos reikalavimus tenkino. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2001 m. birželio 15 d. nutarime Nr. 31 dėl Lietuvos teismų praktikos, taikant Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) 45 punkte pateiktu išaiškinimu, kuriame nurodyta, kad vienerių metų ieškininės senaties terminas taikomas tiek ieškiniams, reiškiamiems vežėjui dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo, tiek ir vežėjo reikalavimams sumokėti jam vežimo mokestį, tarp jų ir reikalavimams dėl atlyginimo. Tokios pat pozicijos Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuojamoje teismų praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2010, 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2008 ir kt.). Nurodytų bylų ratio decidendi iš esmės sutampa su šioje civilinėje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog taikytinas CK numatytas ieškinio senaties terminas. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į sutarties sudarymo datą, senaties terminas turėjo būti pradedamas skaičiuoti nuo 2012 m. rugsėjo 2 d. (2012 m. birželio 1 d. + 3 mėnesiai), taigi pasibaigė – 2013 m. rugsėjo 2 d., tuo tarpu ieškovė ieškinį teismui pateikė tik 2014 m. sausio 24 d., terminą praleidusi beveik ketverius mėnesius. Taigi nagrinėjamu atveju vien ši aplinkybė leidžia teismui nenagrinėti pareikštų materialinių reikalavimų pagrįstumo, kadangi ieškovė tokiu būdu prarado galimybę savo galimai pažeistą teisę ginti teismine tvarka.
Atsižvelgdama į aukščiau minėtus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ieškinio senatį pagal CMR konvenciją reglamentuojančias teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Priėmus naują sprendimą ir ieškinį atmetus, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos. Byloje nustatyta, kad atsakovė patyrė 1 000 Lt atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme, 1 500 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme (b. l. 44, 71) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas), 89 Lt žyminio mokesčio už paduodamą apeliacinį skundą (b. l. 72) (CPK 80 straipsnis), kurios, patenkinus apeliacinį skundą ir atmetus ieškinį, priteistinos iš ieškovės. Pažymėtina, kad atstovavimo išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių. Atmetus ieškinio reikalavimus, iš ieškovės priteistinos 13,46 Lt išlaidos, susiję su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Vadovaujantis CPK 290-291, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės UAB „Tomdeka“, į. k. 302315357, atsakovei UAB „Nersita“, į. k. 301618547, 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų) (atitinka 289,62 eurus) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, 1 500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) (atitinka 434,43 Eur) atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme bei 89 Lt (aštuoniasdešimt devynis litus) (atitinka 25,78 Eur) žyminio mokesčio.
Priteisti iš ieškovės UAB „Tomdeka“, į. k. 302315357, 13,46 Lt (trylika litų, 46 ct) (atitinka 3,90 Eur) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimą valstybei (LR valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) „Sweedbank“ AB , kodas 73000, įmokos kodas 5660).