Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi privataus kaltinimo baudžiamąją bylą, kurioje

A. B. a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. atiduotas teismui kaltinant jį tuo, kad apšmeižė žmogų, o būtent:

-kad jis 2012 m. rugsėjo 16 d. apie 21.10 paskleidė grįžusiam J. J. sutuoktiniui Z. J., dirbančiam (duomenys neskelbtini), tikrovės neatitinkančią informaciją, o būtent, kad jo sutuoktinė tariamai neištikima jam, nes sekdamas ją, A. B. užfiksavo faktus, kad ji naktimis susitikinėjo su jo administracinę bylą tyrusio (duomenys neskelbtini)J. T. (J. T.), tokiu būdu ją pažemino, apšmeižė,

Motyvuojamoji dalis

t.y. padarė BK 154 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką;

-kad analogišką tikrovės neatitinkančią informaciją dėl J. J. tariamai artimų santykių su J. T. jis 2012 m. liepos - rugpjūčio mėnesiais raštu pateikė ir STT Vilniaus skyriui, dėl ko ši tarnyba apklausinėjo J. T., jo bendradarbius bei kitus asmenis, tokiu būdu ją pažemino, paniekino,

t. y. padarė BK 154 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Kaltinamasis A. B. padaręs šį nusikaltimą neprisipažino ir teisme paaiškino, kad jis tikrai neseka nukentėjusiosios ir jos gyvenimo, tačiau gyvena kaimynystėje ir 5 ar 6 kartus yra matęs, kaip pas ją lankėsi J. T.. Ne kartą ryte matė apie 7 val. išeinantį iš J. J. namų J. T.. Kiti kaimynai taip pat jam sakė, kad matydavo, kaip J. T. įsėsdavo į J. J. automobilį ir slėpdamasis, kad jo niekas nepamatytų, atsiguldavo ant sėdynių, ir jie išvažiuodavo. Jis neneigia, kad kalbėjosi su J. J. vyru, nes pastaroji pastoviai ji terorizuodavo. Jos sutuoktiniui pasakė, kad nori apginti savo šeimą, kad turi iš jo žmonos skundų, kad yra baudžiami savivaldybės darbuotojų, kad iš savivaldybės viešosios tvarkos skyriaus lankosi vyriškis, ir gal jis galėtų pasišnekėt su savo žmona. Išardyti šeimos neturėjo tikslo. Kai vyko pokalbis, J. J. dalinai jį girdėjo, nes buvo netoliese. J. J. vyro reakcija buvo labai rami. Jis sakė, kad reikia atsakyti už tokius žodžius. Nukentėjusios vyrui pasakė, kad jau anksčiau jam kaimynė sakė, kad negerai palikti žmoną vieną. Taip, jis pasakė jos vyrui, kad J. T. ateina, nakvoja jo namuose, ateina su gėlėmis, tačiau nesakė sutuoktiniui, kad jo žmona miega su J. T.. Pasakė nukentėjusiosios vyrui teisybę, t.y. tai, ką jis matė. Specialiai jos nesekė, pasakė tik tai, ką matė gyvendamas gretimame name, būdamas savo kieme. Visi kaimynai tą patį matė, kad pas J. lankosi vyriškis. Į STT kreipėsi dėl savivaldybės komisijos šališkumo, nes manė, kad santykiai tarp J. J. ir J. T. turi įtakos savivaldybės administracinės komisijos sprendimų šališkumui. Būtent į STT kreipėsi dėl to, kad manė, jog ši institucija tiria pareigūnų veiklą. Jo skundas buvo iširtas ir byla nutraukta.

Nukentėjusioji J. J. teisme paaiškino, kad konfliktai su A. B. prasidėjo nuo gegužės mėnesio, nes jo vaikai laistė jos automobilį. 2011 birželio mėn. kaimynai parašė skundą, kad ji plauna mašinas. 2012-06-11 buvo konfliktas dėl konteinerio. 2012 08 02 konfliktas dėl šiukšlių. 2012 09 16 jos vyro akivaizdoje buvo konfliktas dėl riboženklio. Ji neneigia, kad J. T. buvo pas ją atvažiavęs. Jis atvyko, kai 2011 metų birželį buvo parašytas skundas. Taip pat buvo atvykęs dėl šunų, kai buvo parašytas skundas 2012 metų gegužę. 2012 metų rugpjūtį ji pati iškvietė J. T., kad pažiūrėtų, jog pas ją pastatytos kameros. Taip pat 2012 metų rugsėjį buvo pas ją atvažiavęs, nes jos sesuo dalyvavo rinkimuose. Ji su J. T. susitikinėja tik esant reikalui. 2012 09 16 atvažiavo jos vyras. Jie grįžo iš vakarėlio, o vyras užsilaikė kieme, tada ji pamatė, kad vyras kalbasi su A. B.. Vėliau išgirdo dalį pokalbio, A. B. sakė, kad ,,su jūsų žmona pastovūs konfliktai, kurie sprendžiami tik jos naudai, kadangi pas ją yra labai artimas pažįstamas iš savivaldybės, kuris čia gyvena, nakvoja, atneša gėles. Žiemą ryte ant sniego matome pėdsakus, kad išėjo.“ Jos vyras pasakė, kad nelįstų į jų asmeninį gyvenimą, kad pasitiki ja. Tačiau šiuo metu vyras jau nepasilieka namie ir sako, kad atvažiuos, kai teismas viską išspręs. Vėliau siūlė A. B. ir jo žmonai ateiti ir atsiprašyti, tačiau niekas neatėjo. A. B. jos vyrui išsakyti žodžiai, apie tai, kad pas ją lankosi J. T., „sugriovė“ jos gyvenimą. Vyras nori išsiskirti ir laukia, kol teismas išnagrinės bylą. Pati ji jaučiasi apšmeižta, pažeminta, negali ramiai gyventi, dėl to gali likti viena, o iki šiol ją išlaikė vyras, todėl prašo priteisti 50000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei bylinėjimosi ir teismo išlaidas.

Liudytojas V. J. (V. J.) teisme paaiškino, kad buvo atvykęs prie nukentėjusiosios namų kai aiškinosi dėl to, kad A. B. mėto šiukšles į nukentėjusiosios konteinerį. J. T. jau buvo atvykęs. Ar J. T. ir J. J. bendrauja laisvalaikiu – jis nežino.

Liudytojas J. T. teisme paaiškino, kad buvo atvykęs pas J. J. du ar tris kartus, nes buvo aiškinamasi dėl skundo, kurį pateikė A. B., aplinkybių. Taip pat buvo atvykęs pas ją, kai reikėjo aiškintis jog ją užpuolė kaimynų šuo. Vieną kartą buvo vienas, kitą kartą su darbuotoja. Kartą buvo užėjęs į jos namus kartu su jos seserimi, gėrė kavą kartu. Tačiau nakties metu ar anksti ryte nei karto nebuvo ir niekada nenakvojo pas J. J., nes yra vedęs ir visada nakvoja namuose. Dėl šių apkalbų pašlijo jo ir žmonos santykiai. STT jis nebuvo apklaustas.

Liudytoja T. D. teisme paaiškino, kad nagrinėjo du protokolus, buvo iškviesta į STT, nes buvo B. skundas, neva administracinei komisijai buvo daroma pareigūno įtaka. Nežino, kodėl B. susiformavo tokia nuomonė, gal todėl, kad nutarimas buvo skelbiamas T. kabinete, nes buvo užimta salė. Nežino, ar J. T. ir j. J. yra pažįstami. Tačiau A. B. nepagrįstai įtaria J. T. ir ją, kaip komisijos narę, dėl netinkamo savo pareigų atlikimo ir jo atžvilgiu priimtų sprendimų įtakojimo.

Liudytoja R. J. teisme paaiškino, kad žino jog sesuo konfliktuoja su kaimynu. Sesuo jai yra viską papasakojusi, ji jai padėdavo rašyti skundus. Ji pati bendrauja su J. T. ir ne kartą pas seserį lankėsi su juo. Tai būdavo ir darbo dienomis ir laisvadieniais. Kai svečiuodavosi, jis visada išeidavo namo, nakvoti nelikdavo, išeidavo 8, 9 kartais 10 valandą vakaro. Tačiau negali atsakyti, ar J. T. vienas, be jos, lankydavo seserį. Jos ir sesers automobiliai yra panašūs, ji savo automobiliu veždavo J. T., tai gal žmonės ir supainiojo. Kai buvo sesers vardadienis, ji atvyko pas ją su gėlėmis, gal ir buvo J. T. – ji nepamena.

Liudytoja R. M. teisme paaiškino, kad žino, kad yra tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios konfliktas. Teko nekartą nagrinėti skundus. Buvo pareiškimas 2011 vasarą, kad J. J. plauna mašiną savo kieme. Važiavo su J. T. kartu išsiaiškinti aplinkybių. Vėlesnio skundo nagrinėjime dėl šiukšlių konteinerio J. T. nedalyvavo. Tačiau dėl J. J. ir J. T. santykių nieko paaiškinti negali, nes nieko nežino.

Liudytojas T. B. teisme paaiškino, kad dalyvavo, kai buvo nagrinėjami J. J. ir A. B. skundai. Nagrinėjant skundą dėl šiukšlių kartu pas J. J. važiavo ir J. T.. Jis visada važiuodavo aiškintis tik su jo paliepimu, tačiau A. B. pareiškus, kad J. T. priima palankius sprendimus J. J., buvo nuspręsta jo nebeprileisti prie kaimynų skundų nagrinėjimo. Apie J. J. ir J. T. santykius nieko nežino. Tačiau jam skambino bendrijos pirmininkė ir sakė, kad J. T. yra suinteresuotas asmuo, nes jis turi ryšius su J. J.. Sakė, kad T. pas ją vaikšto, liudytojas suprato, kad jie bendrauja artimai. J. T., paklaustas apie artimus santykius su J., tai neigė.

Liudytojas S. B. teisme paaiškino, kad žino jog kaltinamasis ir nukentėjusioji konfliktuoja. Apie tai jam pasakojo J. T., su kuriuo jis draugauja nuo 2008 metų, jie abu medžiotojai. J. T. dažnai pas jį atvažiuodavo, būdavo, kad automobilį palikdavo nakčiai ir jo garaže, jie anksti ryte važiuodavo medžioti, automobilį palikdavo pas jį. Kartais atvažiuodavo automobiliu su skiriamaisiais ženklais.

Liudytoja J. G. teisme paaiškino, kad ji yra pastebėjusi, kad pas jos kaimynę J. J. lankosi vyriškis. Jis visada stengdavosi uždengti veidą, kai jį pastebėdavo. Ji yra sakiusi nukentėjusiosios vyrui, kad nedera palikti moters ilgai vienos. Bandė jį įspėti, bet jis nesuprato užuominos. Matydavo nukentėjusiosios kieme automobilį su savivaldybės skiriamaisiais ženklais, matė, kaip iš jo išlipa vyriškis. Jie visi yra susitarę su kaimynais, kad bus stebima, ar nesilanko svetimi, t.y. propaguodavo saugią kaimynystę. Jai skambino kaimynė, sakė, kad matydavo nepažįstamą automobilį, kuris buvo statomas apačioje, o vyriškis dengdamas veidą popieriaus lapu, eidavo pas kaimynę J. J.. Tas automobilis buvo paliekamas reguliariai. Vyriškis dar šlubuodavo. Jis ateidavo vakare. O išeidavo ryte. Ji pati tai matė daugiau nei keletą kartų. Asmens išskirtinis bruožas, kad jis šlubčiojo. Vėliau jį atpažindavo. Pati matė, kaip minėtas asmuo prie seno (duomenys neskelbtini)laukdavo mašinos. Taip pat matė, kad šis vyriškis važiuodavo J. J. automobilyje atsigulęs, o kažkiek laiko palaukęs – išlipdavo. Kelis kartus matė jį anksti ryte, jis ėjo į savo automobilį, Audi tamsiai vyšninės spalvos. Vėliau suprato, kad tai J. T.. M. T. vairuojant Z. J. mašiną, jis vairavo vienas. Tai buvo 2011 metų žiemą. Iš viso per metus jį yra mačiusi pas J. J. atvykstant nuo 5 iki 10 kartų. A. B. kreipėsi į savivaldybę ir prašė padėti išspręsti konfliktus su J. J.. Kai ji ryte matydavo T., jis neturėdavo šautuvo, buvo su portfeliuku.

Liudytojas D. P. teisme paaiškino, kad gyvena nukentėjusiosios kaimynystėje, jos namas matyti iš jo kiemo: įvažiavimas į namą ir galinė namo dalis. Yra matęs pas ją atvykstantį vyrą. Taip pat matė jį išeinantį anksti ryte iš jos namo ir dengiantį savo veidą, būtent tą pusę, kuri matėsi jam. Jis žilstelėjęs, 180 cm. ūgio. Pastebėjo jį nuo 2012 metų vasaros. Yra girdėjęs, kad tai savivaldybės darbuotojas. Jis būdavo apsirengęs paprastai, tačiau ne medžioklei skirtais drabužiais.

Liudytojas G. D. teisme paaiškino, kad visas kaimas žino, jog pas J. J. lankosi žmogus iš savivaldybės. Pats jis yra matęs ryte apie 6.40-7 val. išeinantį iš J. J. namo. Pirma jis nesislėpė, vėliau pradėjo dangstytis. Matė apie 3-5 kartus. Tai J. T.. Vakare pas ją ateinantį matė vieną kartą, ryte išeinantį – kelis kartus. Pasirodė, kad jis šlubčioja.

Liudytojas Š. G. teisme paaiškino, kad ne tik girdėti teko iš kitų, kad pas J. J. lankosi svetimi žmonės, bet ir pats keletą kartų matė, kaip iš jos namų anksti ryte išeina žmogus. Matė kelis kartus vasarą, kelis – žiemą. Dažniausiai ryte. Visada tas pats žmogus, jį pažino iš eisenos, ūgio. Jį yra matęs kartą su J. J. parduotuvėje.

Liudytojas N. G. teisme paaiškino, kad gyvena toliau nuo J. J. namo, labiau apačioje. Yra matęs, kaip J. J. atveža savivaldybės mašina, kuri ryte apie 6.30-7 val. išvažiuoja. Per dvejus metus tai matė daug kartų. Matė, kaip šiek tiek raišas vyriškis eidavo, pirma pastatęs mašiną apačioje. Jis eidamas gatve susitikdavo tą asmenį, mano, kad jį pažintų. Asmuo atvažiuodavo automobiliu Siyonas su savivaldybės ženklais. Per susirinkimą jis dar pasakė, kad gerai, jog bendrijoje apsigyveno savivaldybėje dirbantis asmuo, padės reikalus sutvarkyti.

Liudytojas M. T. teisme paaiškino, kad žino, jog svetima mašina dažnai būdavo paliekama prie to namo, kur liudytojas gyvena, nes jis gyvena toliau nuo J. J. ir žino, kad pas ją lankosi vyriškis. Automobilį prie to namo palikdavo vis tas pats asmuo, kuris jo name negyvena. Tas asmuo palikdavo įvairius automobilius: Niva, Audi, Opel Zefyra. Gerai matė, kaip vyriškis Opelį pastatė į S. B. garažą, o nuo garažo jo paimti atvažiavo juodas Nisan automobilis, kurį vairavo J. J.. Vyriškis atsisėdo į galinę sėdynę, jie apsuko ratą ir užvažiavo į viršų. Automobiliai likdavo nakvoti prie jo namų. Tą vyriškį jis matė 10-15 metrų atstumu, gatvėje jį pažintų. To žmogaus pavardės nežinojo. Taip pat matė ir Vilniaus rajono savivaldybės viešosios tvarkos skyriaus automobilį baltos spalvos. Jis yra ne kartą sakęs, kad svetimi palieka automobilį prie jų namų. Tai buvo dar prieš konfliktą dėl konteinerių. Palikęs mašiną vyriškis eidavo į viršų, t. y. A. B. ir J. J. namų link. Tačiau nė karto nematė jo S. B. kieme tarp medžiotojų, to vyro veido bruožus įsidėmėjo.

Liudytojas J. Č. (J. Č.) teisme paaiškino, kad gyvena šalia A. B. ir J. J., namas Nr. (duomenys neskelbtini) (J.) jam iš antro aukšto gerai matyti, jis mato visą kiemą. Matė, kad J. J. name gal prieš 1,5 – 2 metus pradėjo lankytis vyriškis. Tą asmenį jis įsidėmėjo, nes lankėsi vienas žmogus. Tas vyriškis važinėjo Z. J. automobiliu, juodu Nissan, kad ateitų J. sūnus, jis nematė, jo ir nepažintų, bet Ježi už vairo jis nesumaišė. J. T. yra stambokas, neaukštas gal apie 170-175 cm ūgio, šlubčioja. Matė vieną kartą ateinantį iš apačios kaimo. Sėdėdami pas save matė, kaip J. J. su tuo vyriškiu nuėjo į 16 namą. Matė kelis kartus, abu kartus vakare.

Liudytoja A. B. teisme paaiškino, kad matė J. T. besilankantį pas J. J.. Matė, kad jis važinėja jos automobiliu, distanciniu pulteliu vartus atsidaro. Buvo rašiusi skundą dėl to, kad J. J. neleistinoje vietoje plauna automobilius. Dėl skundo pas ją buvo atvykę J. T. ir T. B.. Po to karto atvažiuodavo pas ją pastoviai, atveždavo gėlių ir saldainių. Stovėdavo balta tarnybinė mašina. Kartais atvažiuodavo, kartais ateidavo pėsčiomis. Susirūpino, kai J. T. jos vyrui pasakė, kad ,,susitiksime teisme“. Žino, kad vyras kreipėsi į STT. Žino, kad vyras perspėjo J. J. sutuoktinį dėl svetimo vyro apsilankymų pas jo žmoną. Sakė, kad jis buvo nustebęs ir sakė, kad pats išsiaiškins. Per savaitę J. T. matydavo 2-3 kartus pas J. J.. Vėliau jis pradėjo slėpti veidą nuo kitų. Pažindavo J. T. iš eisenos, nes jis šlubčioja.

Vaizdo medžiagoje užfiksuota, kad J. J. sutuoktinis ir A. B. kalbasi ir vaizdo įraše data sutampa su skunde nurodoma pokalbio tarp jų data.

BK 154 str. 1 d. numato baudžiamąją atsakomybę tam, kad kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo.

Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, kurio objektas – žmogaus garbė ir orumas. Asmens garbė ir orumas, privataus gyvenimo neliečiamumas, teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas yra žmogaus konstitucinės teisės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21, 22, 25, 44 straipsniai). Šios konstitucinės nuostatos apibrėžia, viena vertus, teisę į saviraiškos laisvę, antra vertus, žmogaus teisę į garbę ir orumą, privataus gyvenimo neliečiamumą. Šių nuostatų tarpusavio santykis bei jų derinimas yra vienas pagrindinių demokratinės ir pliuralistinės visuomenės bendrabūvio principų.

Pagal objektyviuosius požymius šmeižimu laikomas tikrovės neatitinkančios informacijos apie žmogų, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Tikrovės neatitinkanti, galinti paniekinti ar pažeminti asmenį informacija – tai žmogų diskredituojančios, prasimanytos ar klaidingos žinios.

Kadangi šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl, paskleisdamas informaciją, kaltininkas turi suvokti, kad jo skleidžiamos žinios neatitinka tikrovės ir gali paniekinti ar pažeminti asmenį, pakirsti pasitikėjimą juo. Nuomonė apie tam tikrą informaciją – tai faktų ir duomenų vertinimas, požiūris, todėl nuomonė nelaikoma žinia, jei pareikšta nuomone nepaskleidžiama nauja informacija.

Baudžiamoji atsakomybė už šmeižimą kyla asmeniui, paskleidusiam informaciją, t.y. perdavusiam žinias. Žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis - reiškinius, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Informacija egzistuoja kaip objektyvus reiškinys, todėl gali būti nustatyta remiantis atitinkamais duomenimis. Jų pagrindu asmuo gali atlikti jam svarbius, įdomius ar aktualius jo požiūrį atspindinčius svarstymus ar vertinimus, gali analizuoti, gretinti ar kitaip apdoroti informaciją ir gauti išvadas. Šios mąstymo veiklos rezultatai gali būti įvairių rūšių. Pirma, tai gali būti subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas - nuomonė. Ji negali būti peržiūrima ir paneigiama. Nuomonei netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis tikrais faktais. Antra, tyrimo, apibendrinimo, analizės ar kitokiu būdu kaip individualių pastangų rezultatas gali būti gaunama informacija - nauji duomenys apie daiktus, reiškinius, savybes ir kt. Teismas negali įpareigoti asmenį paneigti nuomonę ar atlyginti moralinę ir materialinę žalą už išsakytą nuomonę, net jeigu ji būtų šokiruojanti ar kelianti nerimą, nes kiekvienas asmuo turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti (Europos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijos 10 str. 1 d., LR Konstitucijos 25 str. 1 d., Visuomenės informavimo įstatymo 3 str. 1 ir 2 d.).

Kadangi šmeižto esminis požymis yra tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimas, kuri pasireiškia teiginiais, atskleidžiančiais naują informaciją, o nuomonės išreiškimas, jei ji pagrįsta tikrais faktais, nesudaro šmeižto kaip nusikaltimo sudėties, todėl siekiant išsiaiškinti ar skunde nurodytos apie J. J. informacijos paskleidimas jos sutuoktiniui bei tos pačios informacijos nurodymas skunde Specialiųjų tyrimų tarnybai yra nauji šmeižiamojo pobūdžio faktai, ar tik kaltinamojo A. B. nuomonė, pagrįsta jam žinoma informacija, teismas iš esmės remiasi pagrindiniu įrodymu – liudytojų, apklaustų posėdžio metu, parodymais.

Bylos nagrinėjimo metu buvo neginčytinai nustatyta, kad A. B. 2012 m. rugsėjo 16 d. apie 21.10 grįžusiam J. J. sutuoktiniui Z. J., dirbančiam keleivinio lėktuvo įgulos vadu užsienyje, pokalbio metu pasakė, kad pas pastarojo sutuoktinę J. J. namuose nakvoja J. T., ateina su gėlėmis pas ją. Vėliau analogiško turinio informaciją taip pat pateikė nurodęs ją savo skunde Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybai (b.l.52-55), t.y., kad „J. T. yra artimas J. J. pažįstamas, kuris dažnai lankosi ir nakvoja jos namuose, galima sakyti periodiškai gyvena“. Pati nukentėjusioji J. J., posėdžio metu patvirtino, kad girdėjo, kaip A. B. sakė jos sutuoktiniui jog ,,visos konfliktinės situacijos yra spendžiamos tik jos naudai todėl, kad sprendimus priima savivaldybėje dirbantis asmuo, kuris su ja gyvena, pas ją nakvoja, gėles nešioja, jie kartu atostogauja“. Kaltinamasis neneigė šią informaciją pasakęs J. J. sutuoktiniui, tačiau teisme paaiškino, kad tai padarė ne norėdamas ją apšmeižti, o nurodydamas tiesą atitinkančius faktus, be to siekdamas apginti savo šeimos interesus, nes pastaroji su skundais juos terorizuoja ir jis tikėjosi jos vyro pagalbos, kad jis galimai pabendraus su ja ir apramins. Išardyti šeimos neturėjo tikslo.

Apklausti posėdžio metu liudytojai J. G., D. P. G. D. Š. G., N. G., M. T., J. Č., A. B. teisme paaiškino, kad yra pastebėję, kad pas J. J. lankosi J. T. ir kiekvienas iš jų patvirtino: J. G. kad yra pastebėjusi, kad pas jos kaimynę J. J. lankosi vyriškis, kad jis visada stengdavosi uždengti veidą, kai jį pastebėdavo, kad matydavo nukentėjusiosios kieme automobilį su savivaldybės skiriamaisiais ženklais, matė, kaip iš jo išlipa vyriškis, kad jai kaimynai sakė, kad matydavo nepažįstamą automobilį, kuris buvo statomas apačioje, o vyriškis dengdamas veidą eidavo pas kaimynę J. J.. Vyriškis dar šlubuodavo, kad jis ateidavo vakare, o išeidavo ryte, kad šis vyriškis važiuodavo J. J. automobilyje atsigulęs, o kažkiek laiko palaukęs – išlipdavo, kad kelis kartus matė jį anksti ryte, jis ėjo į savo automobilį, Audi tamsiai vyšninės spalvos, ir tik vėliau suprato, kad tai J. T.; liudytojas D. P. – kad yra matęs pas J. J. atvykstantį vyrą, matė jį išeinantį anksti ryte iš jos namo ir dengiantį savo veidą, būtent tą pusę, kuri matėsi jam, yra girdėjęs, kad tai savivaldybės darbuotojas; liudytojas G. D. - kad visas kaimas žino, jog pas J. J. lankosi žmogus iš savivaldybės. Pats jį yra matęs ryte apie 6.40-7 val. išeinantį iš J. J. namo. Pirma jis nesislėpė, vėliau pradėjo dangstytis. Matė apie 3-5 kartus. Tai J. T.. Vakare pas ją ateinantį matė vieną kartą, ryte išeinantį – kelis kartus; liudytojas Š. G. - kad ne tik girdėti teko iš kitų, kad pas J. J. lankosi svetimi žmonės, bet ir pats keletą kartų matė, kaip iš jos namų anksti ryte išeina žmogus. Matė kelis kartus vasarą, kelis – žiemą. Dažniausiai ryte. Visada tas pats žmogus, ji pažino iš eisenos, ūgio; liudytojas N. G. - kad yra matęs, kaip J. J. atveža savivaldybės mašina, kuri ryte po to išvažiuoja. Per dvejus metus tai matė daug kartų. Matė, kaip šiek tiek raišas vyriškis eidavo, pirma pastatęs mašiną apačioje; liudytojas M. T. - kad žino, jog svetima mašina dažnai būdavo paliekama netoli jų namų, nes jie gyvena toliau nuo J. J. ir žino, kad pas ją lankosi vyriškis, kad yra matęs, kaip tas vyriškis įsėdo į J. J. vairuojamą ,,Nissan“ automobilį ir jie kartu išvažiavo. liudytojas J. Č. – kad matė, kad J. J. name pradėjo lankytis vyriškis, kuris važinėjo jos automobiliu, matė vieną kartą ateinantį iš apačios kaimo. Sėdėdami pas save matė, kaip J. J. su tuo vyriškiu namo eina, kad matė kelis kartus, abu kartus vakare; liudytoja A. B. - kad matė J. T. besilankantį pas J. J.. Matė, kad jis važinėja jos automobiliu, distanciniu pulteliu vartus atsidaro. Dėl skundo pas ją buvo atvykę J. T. ir T. B. ir po to karto atvažiuodavo pas ją pastoviai, atveždavo gėlių ir saldainių. Kartais atvažiuodavo, kartais ateidavo pėsčiomis, kad per savaitę J. T. matydavo 2-3 kartus pas J. J..

Nors kiti teisme apklausti liudytojai ( V. J., T. D., R. J., R. M., T. B., S. B.) ir nepatvirtino fakto, kad J. J. ir J. T. bendrauja artimai, tačiau ir nepaneigė šio fakto, juo labiau kad V. J., T. D., R. M., T. B., S. B. patvirtino, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios vyksta konfliktai, dėl abiejų teikiamų skundų, kad savivaldybė šiuos skundus tiria ir kad J. T. vykdavo pas J. J. į namus dėl konfliktų aiškinimosi. Vadinasi, jie patvirtino tik faktą, kad galimai nukentėjusioji su J. T. susitikinėjo tik pastarojo darbo reikalais, t. y. jam aiškinantis jam pavestas tarnybos funkcijas, tačiau nepaneigė fakto apie pastarųjų galimus santykius ne darbo metu. Todėl teismas daro išvadą, kad šių liudytojų parodymai visgi nepaneigia to fakto, kad J. J. ir J. T. buvo pažįstami ir susitikdavo, juo labiau, kad pati nukentėjusioji teisme nurodė, kad J. T. buvo pas ją atvažiavęs ir ne kartą. Nukentėjusiosios sesuo liudytoja R. J. taip pat teisme paaiškino, kad ji pati bendrauja su J. T. ir ne kartą pas seserį lankėsi su juo. Tai būdavo ir darbo dienomis ir laisvadieniais. Liudytojas J. T. neneigė, kad buvo atvykęs pas J. J. du ar tris kartus, nes buvo aiškinamasi dėl skundo, kurį pateikė A. B., aplinkybių. Taip pat buvo atvykęs pas ją, kai reikėjo aiškintis, jog ją užpuolė kaimynų šuo. Vieną kartą buvo vienas, kitą kartą su darbuotoja. Kartą buvo užėjęs į jos namus kartu su jos seserimi, gėrė kavą kartu.

Konstatuotina, kad A. B., remdamasis jam bei kitiems bendrijos kaimynams žinomais faktais apie J. T. apsilankymus pas J. J. namuose, išdėstė savo nuomonę, t. y. jų supratimą, vertinimą bei požiūrį į J. J. veiksmus. Teiginiai apie J. J. ir J. T. santykius ir jų vertinimą (nakvoja, gyvena) yra ne naujos tikrai egzistuojančios žinios (faktai), o asmens subjektyvi nuomonė, pagrįsta jam žinomais faktais, kad J. T. dažnai lankosi pas J. J., atvyksta vakare, mato išeinantį anksti ryte. Neabejotina, kad apibūdindamas J. J. ir jos veiksmus pastarosios sutuoktiniui, A. B. pateikė negatyvų šio asmens (t. y. J. J.) vertinimą. Nors vertinamieji teiginiai yra subjektyvaus pobūdžio, tačiau, kaip minėta, jie pagrįsti faktais. Liudytojų parodymai patvirtinta, kad vis gi J. T. lankėsi pas J. J. namuose, žmonės matydavo jį ateinant pas ją vakare ir išeinant iš jos namų anksti ryte. Taigi, nepaneigta, kad A. B. išsakyta nuomonė neturėtų jokio faktinio pagrindimo ir visiškai prieštarautų egzistuojančių faktinių duomenų esmei. Tokiu būdu darytina išvada, kad A. B., pateikdamas nuomonę apie J. J. jos sutuoktiniui, rėmėsi tikrovę atitinkančiais faktais ir tyčios paskleisti tikrovės neatitinkančią informaciją, o tuo pačiu ir šmeižti nukentėjusiąją, neturėjo. Mintys apie J. J. asmenį bei jos elgesį yra bendro pobūdžio samprotavimai, atspindėję ne tik A. B. bet ir kitų bendrijos narių, gyvenančių kaimynystėje nuomonę, todėl tokios nuomonės išreiškimas negali būti vertinamas kaip šmeižimas. Juo labiau, kad ir nukentėjusiosios pateikti rašytiniai įrodymai apie jos namuose vykusius darbus ir juos atlikusius asmenis nepaneigia aukščiau aptartų ir teisme nustatytų aplinkybių.

Teismas pažymi, kad sprendžiant atsakomybės pagal BK 154 straipsnį klausimą svarbu nustatyti, ar kaltinamo asmens išsakyta kritika neperžengė leistinų ribų. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtinta saviraiškos laisvė ir laisvė reikšti įsitikinimus, skelbti informaciją, o Konstitucijos 28 straipsnyje nurodyta, kad įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnis gina asmens teisę laisvai laikytis savo nuomonės, skleisti informaciją bei idėjas, valdžios pareigūnų netrukdomam. Įgyvendinant šias teises neturi būti pažeistos kito žmogaus teisės. Kartu Konvencija gina asmenį, paskleidusį kad ir ne visai tikslią informaciją, jeigu jis tai padarė sąžiningai klysdamas. Teismas konstatuoja, kad išnagrinėjus bylą nenustatyta, kad būtų pažeista pusiausvyra tarp teisės (laisvės) reikšti nuomonę, kritiką (kad ir aštrią) ir šios teisės ribojimo, ginant kritikuojamo asmens teises, ir daro išvadą, kad A. B. neperžengė teisės skleisti informaciją įgyvendinimo ribų, be to, neturėjo tikslo paniekinti ar pažeminti.

Esant nurodytoms aplinkybėms A. B. dėl kaltinimo šmeižimu išteisintinas, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Nukentėjusiosios J. J. civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu ir jai išaiškintina teisė pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 3 d. 2 p.), o prašymas dėl proceso išlaidų atlyginimo atmestinas (BPK 105 str. 6 d.).

Byloje pateikti pinigų priėmimo kvitai patvirtina, kad A. B. už atstovavimą byloje yra sumokėjęs 400 Lt (kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 37)), 2200 Lt (kvito Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 138)), 600 Lt ir 500 Lt (kvito Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) (b. l. 164-165). Šios išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš nukentėjusiosios J. J., pagal kurios pareiškimą buvo pradėtas procesas (BPK 105 str. 6 d.).

Daiktinį įrodymą – diską su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus - palikti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d., 415 str. 1 d.

nusprendė:

A. B. dėl kaltinimo, pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. (dėl dviejų nusikalstamų veikų), išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusiosios J. J. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu ir jai išaiškinti teisę pareikšti ieškinį civiline tvarka, o prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo - atmesti.

A. B. atstovavimo išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir iš J. J. jam priteisti 3700 Lt (tris tūkstančius septynis šimtus litų) šioms išlaidoms atlyginti.

Daiktinį įrodymą – diską su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.