Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nubaustosios J. M. atstovo advokato Algirdo Plataunos ir AB DNB lizingas atstovo advokato Mindaugo Balevičiaus apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-05-13 nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. atstovas advokatas A. Platauna prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą – neskirti administracinės nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo.

Apeliaciniame skunde AB DNB lizingas atstovas advokatas M. Balevičius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo nutarimais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teigia, kad teismas turi teisę skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimalioji arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Tai reiškia, kad nustačius išimtinių aplinkybių buvimą, teismas, vadovaudamasis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, turi teisę netaikyti ATPK 130² str. sankcijoje numatyto transporto priemonės konfiskavimo. Nurodo, kad lizingo bendrovė daiktą lizingo gavėjui visada perduoda valdyti ir naudoti lizingo sutarties pagrindu, todėl neįmanomas „daikto paėmimas prieš savininko valią“, t. y. lizingo gavėjas teisėtai perima valdyti ir naudoti transporto priemonę kartu su jos registracijos liudijimu, automobilio rakteliais. Apelianto statusas suponuoja ribotą galimybę kiekvieną dieną, valandą, minutę kontroliuoti kaip lizingo gavėjas naudojasi lizinguojamu turtu, t. y., ar nesėda už vairo neblaivus. Vien tai, jog lizingo sutartys dažniausiai sudaromos kelių metų terminui, o pačių lizingo sutarčių būna sudaryta keli tūkstančiai, suponuoja, jog lizingo bendrovei fiziškai neįmanoma „neatsitraukiant stovėti“ prie lizingo gavėjo bei kontroliuoti, kokios fizinės būklės yra sėdama vairuoti. Lizingo bendrovei tokie reikalavimai nėra numatyti jokiame teisės akte. Lizingo sutarties 4.2. punkte nurodyta, kad už automobilio saugų naudojimą yra atsakingas klientas, o 6.2.11. punkte įtvirtinta lizingo gavėjos (J. M.) pareiga pranešti apeliantui, kai valstybės valdymo institucijos pritaiko klientui poveikio priemones, kuriomis atimamos ar suvaržomos teisės veikloje, apribojamos teisės valdyti, naudotis ar disponuoti transporto priemone. Jokių pranešimų, tiek apie atimtą teisę vairuoti transporto priemones, tiek apie ketinimus vairuoti apsvaigus nuo alkoholio, apeliantas iš J. M. negavo, ji veikė be savininko žinios ir/ar prieš jo valią, kuris niekada nesutiko ir nesutiks, jog bendrovei nuosavybės teise priklausančiomis transporto priemonėmis būtų naudojamasi apsvaigus nuo alkoholio ar kitų medžiagų. Iš sąžiningo teisinių santykių dalyvio – AB DNB lizingas – buvo atimta galimybė užbėgti įvykiams už akių/išsaugoti turtą, t. y. arba nutraukti lizingo sutartį bei susigrąžinti apeliantui nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę, arba sulygti su lizingo gavėja J. M., kad iki teisės vairuoti transporto priemonę atgavimo, transporto priemonė bus saugoma/laikoma apelianto teritorijoje, o lizingo gavėja įsipareigoja toliau mokėti turto išpirkimo bei palūkanų mokėjimus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktriną, nuosavybės teisė yra ginama įstatymo, tačiau nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Taip pat Konstitucinio Teismo doktrinoje išaiškinta, kad savininkas, kitiems asmenims perduodamas turtą laikinai valdyti ar juo naudotis, lieka šio turto savininku, todėl jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika (Konstitucinio Teismo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 26 straipsnio pirmosios dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ 1997 m. balandžio 8 d.). ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilyginamas jo faktiniam žuvimui, dėl to savininkas praranda galimybę jį susigrąžinti natūra. Nepaisant to, jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-5-2011).

Administracinės nuobaudos taikymui keliamas proporcingumo reikalavimas, tai reiškia, kad tarp padaryto teisės pažeidimo bei už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2011).

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.

Nubaustoji J. M. dar Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-09-29 nutarimu buvo nubausta už tai, kad 2014-06-09 17.15 val., būdama neblaivi, vairavo tą patį automobilį „Nissan Juke“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei už tai, kad tą pačią dieną, 19.20 val., būdama neblaivi, dar kartą vairavo automobilį, sukėlė eismo įvykį, nepranešusi apie eismo įvykį policijai, iš jo pasišalino (b. l. 6–8). Labai šiurkštų administracinį teisės pažeidimą, už kurį nubausta skundžiamu nutarimu, J. M. padarė pakartotinai per metus laiko, nepraėjus nė devyniems mėnesiams po ankstesnių administracinių teisės pažeidimų padarymo. Tai parodo, kad J. M., žinodama, jog automobilis nuosavybės teise priklauso AB DNB lizingas, išvadų iš ankstesnio baustumo nepadarė, ji savo elgesio kritiškai neįvertino, buvo linkusi ir toliau vairuoti AB DNB lizingas priklausantį automobilį, būdama neblaivi ir neturėdama tam teisės. Nubaustoji apie pasekmes, kurios galėjo kilti vairuojant automobilį, būnant jai neblaiviai, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis (pritaikius paklaidą, 2,83 promilės), ir neturint tam teisės, nemąsto, jai jos visiškai nesvarbios.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nekonfiskuodamas automobilio, teismas J. M. būtų sudaręs sąlygas ir toliau daryti šiurkščius visuomenės saugumui didelį pavojų keliančius administracinės teisės pažeidimus, todėl konfiskuoti nevienkartinių administracinės teisės pažeidimų darymo priemonę – automobilį – buvo būtina. Nors automobilis nuosavybės teise ir nepriklauso nubaustajai, šiuo atveju jo konfiskavimas laikytinas proporcinga ir teisinga nuobauda ir tai negali būti vertinama kaip trečiųjų asmenų nubaudimas. Taigi taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas nėra jokio pagrindo.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-05-13 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-05-13 nutarimą palikti nepakeistą, J. M. atstovo advokato Algirdo Plataunos ir AB DNB lizingas atstovo advokato Mindaugo Balevičiaus apeliacinių skundų netenkinti.

Nutartis neskundžiama.