Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2014 m. gruodžio 23 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, turinti aukštąjį išsilavinimą, išsituokusi, Lietuvos Respublikoje nedirbanti, dekl. gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal LR BK 155 str. 1d., 155 str. 2d.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Kaltinamoji A. K. neviešai įžeidė žmogų, t. y. 2013-11-22, 2013-12-03 nukentėjusiosios G. P. paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ parašė nukentėjusiajai G. P. elektroninius laiškus, kuriuose rašydama įžeidžiančiu tonu į nukentėjusiąją kreipėsi keiksmažodžiais, įžeidžiamai apibūdino nukentėjusios G. P. išvaizdą, amžių, asmenines savybes, pavartodama keiksmažodžius, necenzūrinius ir lytinius organus apibūdinančius žodžius, kurie tiesiogiai nurodyti 2013-11-22, 2013-12-03 elektroniniuose laiškuose, tuo užgauliai nukentėjusiąją G. P. pažemino.

Be to kaltinamoji A. K. viešai įžeidė žmogų, t. y. 2013-11-25 savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ viešoje skiltyje be nukentėjusios G. P. sutikimo patalpino G. P. nuotrauką ir prie šios nuotraukos parašė įžeidžiančius žodžius, apibūdinančius nukentėjusios asmenybę ir gyvenimo aplinkybes, ši nuotrauka ir parašyti žodžiai buvo prieinami ir matomi ne tik kaltinamajai ir nukentėjusiajai, bet ir kitiems asmenims ir tuo užgauliai pažemino nukentėjusiąją G. P..

Kaltinamoji A. K. kalta prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad nuo 2012 m. gyveno su L. K., buvusiu G. P. sutuoktiniu. Per visą laiką G. P. skambinėdavo, rašydavo SMS, trukdydama jiems gyventi. Dėl tokių G. P. veiksmų jai buvo stresas, 2013 m. spalio ar lapkričio mėnesį prarado kūdikį. Norėdama jos atsikratyti, iš pykčio „Facebook“ socialiniame tinkle parašė nukentėjusios skunde nurodytu laiku ir nurodyto turinio žinutes nukentėjusiajai, taip pat patalpino be nukentėjusios žinios jos nuotrauką ir parašė nurodytą prierašą. Pripažįsta, kad laiškuose jos nukentėjusiajai rašyti žodžiai yra baisūs, įžeidžiantys, tačiau ji tuo nukentėjusios nenorėjo įžeisti, tik norėjo jos atsikratyti, kad daugiau neskambintų ir neiškištų į jos ir L. K. gyvenimą. Nukentėjusios nuotrauką paėmė iš jos „Facebook“ paskyros, ją patalpino savo paskyroje, nuotrauką su prierašu galėjo matyti ir kiti asmenys. Su civiliniu ieškiniu nesutinka, kadangi nukentėjusiajai nieko blogo nepadarė, tokiu būdu ji saugojo savo šeimą.

Nukentėjusioji G. P. parodė, kad su L. K. turi bendrą sūnų. L. K. nevykdė teismo sprendimo dėl išlaikymo sūnui, dėl to su juo bendravo telefonu. Po paskutinio skambučio 2013 m. lapkričio pabaigoje „Facebook“ paskyroje rado laišką ir pagal siuntėjo duomenis suprato, kad jis nuo A. K.. Šiame laiške ji buvo išvadinta necenzūriniais ir kitokiais žodžiais, su laiške buvusiais žodžiais anksčiau nebuvo susidūrusi, tokie žodžiai ją labai įžeidė ir paveikė negatyviai, matant bendradarbiams verkė. Į šį laišką ji atsakė tvarkingai. Po savaitės vėl gavo panašaus pobūdžio laišką nuo A. K., be to socialiniame tinkle „Facebook“ A. K. profilyje 2013-11-25 pastebėjo savo nuotrauką su įžeidžiančiu prierašu. Nuotrauka su prierašu išbuvo apie savaitę, ji buvo matoma bei prieinama ir kitiems asmenims, buvo parašytų kitų asmenų komentarų. Tiek laiškai, tiek nuotrauka turėjo jai neigiamas pasekmes- apie savaitę laiko negalėjo miegoti, verkdavo, jautė baimę, dėl pablogėjusios sveikatos kreipėsi į gydytojus, buvo paskirti ir vartojo raminamuosius vaistus nuo streso, 2-3 mėnesius gyveno būdama strese. Prašo priteisti 1000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Liudytoja A. P. parodė, kad jai paskambino labai susijaudinusi draugė G. P. ir pasakė, kad gavo labai negražų laišką. Vakare jos susitiko ir G. P. parodė socialiniame tinkle „Facebook“ gautą laišką. Ji šį laišką perskaitė. Tai buvo labai įžeidžiančio turinio žinutė, buvo grasinta G. P., kad nelįstų prie buvusio vyro, neprašytų išlaikymo, G. P. išvadinta apibūdinant moteriškais lytiniais organais, išvadinta senute ir kita. Laiške esantys žodžiai buvo skirti įžeisti G. P.. Šis laiškas buvo nuo A. K.. Praėjus kažkuriam laiko tarpui G. P. parodė A. K. „Facebook“ profilyje įdėtą jos nuotrauką su prierašu. Po šių įvykių ilgą periodą G. P. labai prastai jautėsi, buvo prastos nuotaikos, šoko būsenoje.

Liudytoja R. D. parodė, kad jos dukrai A. gyvenant su L. K., nukentėjusioji, buvusi L. K. žmona, nedavė jiems ramybės, skambinėdavo, manipuliuodama vaiku. A. K. dėl to labai pergyveno, pablogėjo jos sveikata. Dukra A. rašydama laiškus, kuriais kaltinama, ne įžeidinėjo, o kovojo dėl savo šeimos.

Iš susirašinėjimo elektroninėmis ryšio priemonėmis duomenų seka, kad siuntėjas „A. K. AK“ gavėjui „Giedrė GP“ 2013-11-22, 2013-12-03 parašiusi laiškus, kuriuose yra įžeidžiantys gavėjos amžių, išvaizdą, gyvenimo būdą ir asmenines savybes apibūdinantys žodžiai bei išsireiškimai, necenzūriniai žodžiai. Svetainėje (duomenys neskelbtini) nuotrauka, kaip patvirtino nukentėjusioji, kad tai jos nuotrauka, prie jos yra 2014-11-25 prierašas su įžeidžiančio turinio apibūdinimu ir trijų žmonių komentarai ( b. l. 12-14).

Iš Kalvarijos PK duomenų seka, kad 2014-01-24 nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl grasinimų pagal LR BK 145 str., kadangi nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių, ir įžeidimų pagal LR BK 155 str., G. K. dėl įžeidimų pasiūlyta kreiptis privataus kaltinimo tvarka. Nutarimas priimtas ištyrus 2014-01-07 G. K. pareiškimą dėl grasinamojo ir įžeidžiamo pobūdžio turinio laiškų, gautų socialiniame tinkle „Facebook“. Nutarime nurodyta, jog A. K. paaiškinusi, kad supykusi parašė socialiniame tinkle „Facebook“ G. K. įžeidžiančio turinio laiškus ( b. l. 24).

Iš teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizės akto seka, kad kaltinamoji pakaltinama. Šio akto aprašomojoje dalyje nurodyta, kad paklausus apie baudžiamojoje byloje jai reiškiamus kaltinimus, A. K. pripažįsta buvusiai savo vyro žmonai rašiusi įskaudinančius žodžius gindama savo šeimą, norėdama kad ji įsižeistų ir atsikabintų (b. l. 112141).

Iš medicininių dokumentų išrašo seka, kad 2013-12-05 G. P. kreipėsi į šeimos gydytoją ir jai buvo diagnozuota ūminė reakcija į stresą, rekomenduota psichiatro konsultacija ( b. l. 7), 2014-01-31 kreipėsi į šeimos gydytoją, buvo rekomenduotas medikamentinis gydymas nuo nerimo, miego sutrikimų ir psichiatro bei psichologo konsultacijos( b. l. 22). .

Įžeidimas yra neigiamas, nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų, jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Įžeidimo atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuojamas atsiliepimas apie žmogaus asmenybę, jo savybes. Pagal teismų praktiką, garbė – tai viešoji teigiama nuomonė apie asmenį, asmens geras vardas. Orumas – tai asmens savęs vertinimas, kurį lemia visuomenės įvertinimas. Ar veiksmas, įvertinimas yra įžeidžiantys, sprendžia pats nukentėjusysis. Pats užgaulumas suprantamas kaip veiksmai ar vertinimai, akivaizdžiai prieštaraujantys įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškos moralės reikalavimams. Užgauliu laikomas toks elgesys, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamas kito žmogaus orumas. Taigi, įžeidimas siejamas su užgauliu žmogaus, jo garbės ir orumo pažeminimu, t. y. siekiu paniekinti asmenį, pakirsti pasitikėjimą jo reputacija. Įžeidimas yra padaromas tiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas nepadoriai apibūdindamas asmenį suvokia, kad užgauliai žemina nukentėjusįjį, ir to nori. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma neviešai arba viešai, t. y. kai tai padaroma kitų asmenų akivaizdoje, jiems matant, girdint arba per visuomenės informavimo priemones, spaudinyje, o taip pat internete. Įstatymų leidėjas, įtvirtinęs BK 155 str. įžeidimo sudėtis, nenustatė būtinų nusikalstamos veikos sudėties subjektyviųjų požymių - motyvo, tikslo. Tai reiškia, kad baudžiamajai atsakomybei atsirasti pagal BK 155 str. 1 ar 2 d. neturi reikšmės paskatos, dėl kurių kaltininkas savo veiksmais įžeidė žmogų, taip pat rezultatas, kurio buvo siekiama įžeidinėjant žmogų. Minėtos aplinkybės yra svarbios tik parenkant bausmės rūšį ir jos dydį kaltininkui.

Kaltinamoji pripažino, jog ji parašė nukentėjusios skunde bei prie skundo pridėtuose elektroninio susirašinėjimo duomenyse esančio turinio laiškus bei savo „Facebook“ profilyje patalpino nukentėjusios nuotrauką su nurodytu prierašu. Nuosprendyje, viešame dokumente, šių laiškų ir prierašo turinys, atsižvelgiant į tai, kad jame yra necenzūrinių, visuotinai nepriimtinų išsireiškimų, necituojamas. Iš laiškų turinio seka, kad kaltinamoji A. K., rašydama laiškus nukentėjusiajai, patalpindama nuotrauką su prierašu, kreipdamasi į nukentėjusiąją ir vartodama keiksmažodžius, visuotinai nepriimtinus ir neigiamą, žeminantį požiūrį į asmenį reiškiančius žodžius, jais apibūdinusi nukentėjusios G. P. išvaizdą, amžių, asmenines savybes, pavartodama keiksmažodžius, necenzūrinius ir lytinius organus apibūdinančius žodžius turėjo suvokti ir suvokė, kad laiškų bei prierašo turinyje esanti informacija yra įžeidžiančio ir žeminančio asmens garbę ir orumą pobūdžio. Pati kaltinamoji tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek bylos dokumentuose ( ekspertizės aktas ) pripažino, kad jos rašyti žodžiai yra įžeidžiantys, kitą žmogų skaudinantys, baisūs. Nukentėjusioji tokius kaltinamosios A. K. išsireiškimus ir apibūdinimus vertino kaip užgaulius, ją įžeidžiančius, jos aplinkoje nepriimtinus išsireiškimus. teismas taip pat sprendžia, kad tiek elektroniniuose laiškuose esantys nukentėjusiąją apibūdinantys išsireiškimai, jų pobūdis, prasmė neabejotinai neatitinka bendražmogiškų vertybių, visuotinai priimtų elgesio normų ir bendravimo taisyklių, visuomenėje jie suprantami kaip neigiami asmens apibūdinimai ir yra užgaulaus pobūdžio. Nors kaltinamoji nurodė, kad ji tikslo įžeisti nukentėjusiąją neturėjo, o taip tik norėjo išsaugoti šeimą, tačiau pačių laiškų turinys ir parašyti žodžiai, pačios kaltinamosios suvokimas, kad rašyti žodžiai yra įžeidžiantys ir skaudinantys kitą žmogų, yra pagrindas spręsti, kad kaltinamoji suvokė, kad taip bus įžeista nukentėjusioji ir to siekė. Jos nurodoma šių veiksmų priežastis ar tikslas išsaugoti šeimą šiuo atveju veikos baudžiamumo nešalina. Kaltinamoji, patalpindama be nukentėjusios sutikimo nuotrauką su nurodytu taip pat neigiamu, užgauliu ir įžeidžiančiu jos asmenybės apibūdinimu, savo „Facebook“ profilyje skiltyje, kurią gali peržiūrėti ir kiti asmenys, suprato, kad tai galės pamatyti ir perskaityti ne tik ji ir nukentėjusioji, bet ir kiti asmenys, ir kad taip buvo patvirtina prie skundo pridėtame priede esantys po nuotrauka parašyti kitų asmenų komentarai. Kaltinamosios veiksmai neigiamai užgauliai atsiliepiant apie nukentėjusiosios asmenybę, akivaizdžiai prieštarauja bendražmogiškos moralės reikalavimams atitinkančiam nukentėjusiosios vertinimui. Nurodyti kaltinamosios veiksmai parašant elektroninius laiškus, kur jos išsireiškimus galėjo sužinoti tik nukentėjusioji, vertintini kaip neviešas žmogaus įžeidimas ir atitinka baudžiamojo nusižengimo, numatyto LR BK 155 str. 2d. požymius, o jos veiksmai patalpinant nuotrauką su prierašu internete- ir kitiems asmenims prieinamoje „Facebook“ profilio skiltyje -vertinama kaip viešas įžeidimas ir atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 155 str. 1d. požymius.

Kiekvienas asmuo turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, kai ji padaryta dėl nusikalstamos veikos (LR CK 6.250 str.2d., BPK 109 str.). Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą. CK normos taip pat nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos dydžio ribos. Tai palikta teismo diskrecijai. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-397/2012). Nukentėjusioji prašo priteisti 1000 litų neturtinei žalai atlyginti, ieškinį grindžia tuo, kad dėl kaltinamosios veiksmų, kuriais akivaizdžia buvo siekiama ją pažeminti ir įžeisti, patyrė didelį stresą, pažeminimą, psichologinį diskomfortą, dėl to sutriko sveikata, negalėjo ramiai miegoti ir susikaupti, dėl pablogėjusios sveikatos kreipėsi į gydytojus ir gydėsi. Neabejotinai teismas sprendė, kad kaltinamoji padarė tyčinį nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą. 1000 Lt neturtinės žalos dydis šiuo atveju atitinka nukentėjusiajai sukeltą padarinių sunkumą – nusikalstamomis veikomis buvo pažeista nukentėjusiosios garbė ir orumas, dalis veiksmų buvo padaryta viešai. Teismas pripažįsta, kad nukentėjusioji patyrė dvasinių kančių, išgyvenimų, tai neigiamai atsiliepė jos gyvensenai, sveikatos būklei, ką patvirtina liudytojos parodymai, medicininiai dokumentai. Prašoma priteisti suma artima minimaliai mėnesiniai algai. Kaltinamoji jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie jos itin blogą turtinę padėtį nepateikė. esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad nukentėjusios G. P. ieškinys tenkintinas visiškai, 1000 Lt neturtinės žalos dydis yra adekvati suma nukentėjusiajai sukeltų padarinių kompensacijai.

Nukentėjusioji prašo priteisti 3000 litų išlaidų jos atstovo advokato pagalbai apmokėti atlyginimo, pateikė teismui išlaidas patvirtinantį pinigų priėmimo kvitą (b.l. 128) . Iš bylos duomenų seka, kad atstovas teikė pagalbą ruošdamas skundą ir ieškinį juos pateikiant privataus kaltinimo tvarka teismui, dalyvavo bylos nagrinėjime teisme, teikė konsultacijas. Bylos nagrinėjimas užtruko nemažą laiką, tame tarpe ir dėl kaltinamosios neatvykimo į teismo posėdžius. Teismas sprendžia, kad prašomos priteisti išlaidos atitinka atstovo atlikto darbo apimtį, jos pagrįstos ir priteistinos iš kaltinamosios ( LR BPK 160 str. 2d. ).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios A. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamoji A. K. neteista, bausta administracine tvarka, yra pakaltinama. Pati kaltinamoji patvirtino, kad dirba, gauna pajamas, taip pat ji turi mažamečių vaikų. Įvertinus kaltinamosios padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltinamosios asmenybę, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus sankcijoje numatytas bausmes- baudas, o įvertimus jos turtinę ir šeimyninę padėtį( turi išlaikytinių), nors nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, skirtinos mažesnės negu sankcijų vidurkis baudos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301-305 str., 307 str. teismas

NUSPRENDĖ:

A. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 155 str.1 d. ir paskirti 40 ( keturiasdešimties ) minimalių gyvenimo lygių, t. y. 5200 ( penkių tūkstančių dviejų šimtų ) litų, kas atitinka 1506 ( vieną tūkstantį penkis šimtus šešis) eurus, baudą.

Pripažinti kalta padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR BK 155 str.2 d. ir 20 ( dvidešimties) minimalių gyvenimo lygių, t. y. 2600 ( dviejų tūkstančių šešių šimtų ) litų, kas atitinka 753 ( septynis šimtus penkiasdešimt tris ) eurus baudą.

LR BK 63 str. 1d., 4d. pagrindu prie griežtesnės bausmės pridėti dalį švelnesnės bausmės ir paskirti galutinę subendrintą bausmę-50 ( penkiasdešimties ) minimalių gyvenimo lygių, t. y. 6500 ( šešių tūkstančių penkių šimtų ) litų, kas atitinka 1882 ( vieną tūkstantį aštuonis šimtus aštuoniasdešimt du ) eurus baudą.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 6 ( šešis ) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, baudą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų Ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 6801. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Kardomosios priemonės neskirti.

Priteisti iš kaltinamosios A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai-civilinei ieškovei G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1000 Lt( vieną tūkstantį litų), kas atitinka 289,62EUR ( du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus ir 62 euro centus) nusikalstama veika padarytai neturtinei žalai atlyginti bei 3000 Lt ( tris tūkstančius litų), kas atitinka 868,86 ( aštuonis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus ir 86 euro centus) išlaidų atstovo pagalbai apmokėti.

Nuosprendis per 20d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.