Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ievos Gavelytės-Kalytienės, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nidos Vigelienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. M. gynėjos advokatės Virginijos Bradulskienės (toliau ir – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. kovo 10 d. nuosprendžio, kuriuo T. M. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams;

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį laisvės atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta laisvės atėmimo bausmė 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu, T. M. paskirta laisvės atėmimo bausmė 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta visiško sudėjimo būdu, taikant 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktį, prie šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartimi, kuria kitoje jau buvusioje išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. gruodžio 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo bausmė buvo pakeista į areštą, paskirtos ir nuosprendžio priėmimo dienai neatliktos arešto bausmės dalis – 3 (trys) paros arešto, arešto bausmę pakeitus laisvės atėmimu, ir T. M. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams 3 (trims) dienoms.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo T. M. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.

Bausmės pradžia skaičiuota nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2023 m. kovo 10 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Teigiama, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik nuteistajam atlikus pirmosios instancijos teismo pagrįstai įvertintą ir parinktą sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę – tai neleis T. M. daryti naujų nusikalstamų veikų. Prokuroro nuomone, apelianto argumentai dėl šios bausmės rūšies sušvelninimo yra nepagrįsti. Teismo paskirtas bausmės laikas yra pakankamai nedidelis, o kitos apelianto nurodytos priežastys nesudaro pagrindo teismo paskirtą bausmę pakeisti kitos rūšies bausme.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgęs jokių apeliacinio skundo ribas peržengiančių esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, patikrina bylą tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniame skunde.

Dėl bausmės skyrimo

5. Apeliaciniu skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo paskirta bausme ir prašoma ją sušvelninti. Pabrėžiama, kad nuteistasis T. M. savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino pilnai, nuoširdžiai gailėjosi, davė teisingus parodymus, visiškai atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą ir jo atsiprašė, nukentėjusysis jam atleido. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas T. M. bausmę, į išvardintas aplinkybes neatsižvelgė, taip pažeisdamas bausmės skyrimo taisykles – paskirta bausmė neatitinka BK 54 straipsnyje įtvirtintų tikslų. Teisėjų kolegija su šiais skundo argumentais nesutinka.

6. Teismas, spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, privalo atsižvelgti į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-976/2020).

7. Teismas, įvertinęs aplinkybių, reikšmingų skiriant bausmę, visumą, atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Šių aplinkybių įvertinimas leidžia teismui parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalies 1-5 punktuose numatytus bausmės tikslus: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę.

8. Atkreiptinas dėmesys, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019).

9. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam T. M. bausmę, įvertino tai, kad jis padarė du baigtus nusikaltimus, kurių objektas yra viešoji tvarka ir rimtis bei asmens sveikata. Vienas iš nusikaltimų, įtvirtintų BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), kitas, įtvirtintas BK 284 straipsnyje, – prie nesunkių (BK 11 straipsnio 4 dalis). Nusikaltimai buvo padaryti veikiant tyčia iš chuliganiškų paskatų, savo veiksmams pateisinti panaudojus mažareikšmę dingstį. Iš byloje esančių medicininių dokumentų matyti, kad nusikaltimu nukentėjusiajam M. D. buvo padarytas nosies kaulų lūžis (1 t., b. l. 70) ir nukentėjusysis turtinę ir neturtinę žalą įvertino 2 035 Eur (1 t., b. l. 62‑63). Nuteistasis T. M. nukentėjusiajam M. D. atlygino padarytą žalą ir su juo susitaikė. Tai patvirtina nukentėjusiojo M. D. pasirašytas susitaikymo protokolas (2 t., b. l. 41). Nuteistasis taip pat atlygino Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilį ieškinį – 108,65 Eur, kurio Vilniaus teritorinė ligonių kasa atsisakė (2 t., b. l. 40). Priešingai, negu teigiama apeliaciniame skunde, teismas įvertino šias aplinkybes ir pagrįstai nustatė atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog kaltininkas geranoriškai savo noru atlygino nusikaltimais padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad T. M. visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taigi nustatytos dvi nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. T. M. naujas nusikalstamas veikas padarė turint neišnykusį teistumą, todėl nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

10. Skundžiamame nuosprendyje taip pat buvo įvertinta ir T. M. asmenybė. Jis du kartus teistas (1 t., b. l. 133-136). T. M. paskutinių 3 m. laikotarpiu nebaustas administracine tvarka (1 t., b. l. 146). Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistasis dirbo ir turi galimybę dirbti toliau, tačiau iš duomenų apie asmenį SODROS DB išrašo matyti, kad nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo. Paskutiniai darbiniai santykiai fiksuoti iki 2018 m. vasario 9 d. (1 t., b. l. 148). Buvęs darbdavys nuteistąjį charakterizuoja teigiamai (2 t., b. l. 43). Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymas itin neigiamai paveiks nuteistąjį ir jo turtinę padėtį. Apelianto argumentas, jog laisvės atėmimo laikotarpiu T. M. neturės jokių pajamų, nes bausmės atlikimo metu negalės prasitęsti neįgalumo laikotarpio, kuris reikalingas norint gauti pareigūnų netekto darbingumo pensiją, yra nepagrįstas. Byloje nėra jokių tai patvirtinančių duomenų, todėl plačiau apie šiuos skundo argumentus nepasisakoma. Vien tai, kad asmuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu neturės pajamų, nėra priežastis, dėl kurios reikėtų minėtą bausmę pakeisti kitos rūšies bausme. Be to, akivaizdu, kad griežčiausios rūšies bausmė kartu sukelia nuteistajam ir atitinkamus nepatogumus bei pasekmes, kuriuos, be kita ko, galima buvo numatyti prieš padarant nusikalstamas veikas. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis turi sveikatos problemų – patyrė mikroinfarktą, atlikta kraujagyslių šuntavimo operacija, reikia reguliariai lankytis pas gydytojus ir vartoti paskirtus vaistus. Byloje nėra T. M. medicininių duomenų, kurie patvirtintų šiuos skundo teiginius. Duomenys apie patirtą mikroinfarktą yra užfiksuoti T. M. parodymuose (2 t., b. l. 51). Skundžiamame teismo nuosprendyje nurodyta, kad T. M. turi 50 procentų darbingumą, yra neįgalus. Apeliacinio skundo teiginį, kad laisvės atėmimo vietoje trijų mėnesių laikotarpiu jam nebuvo suteiktas reikiamas gydymas, paneigia Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos medicininiai pažymėjimai, iš kurių matyti, kad 2022 m. gruodžio 14 d., 2023 m. sausio 12 d., 2023 m. sausio 26 d., 2023 m. vasario 2 d., 2023 m. vasario 7 d. T. M. buvo leista duoti vaistus į kamerą (2 t., 45-47). Iš šių duomenų matyti, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninėje T. M. suteikiama sveikatos priežiūra. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistojo nurodoma negalia nesutrukdė padaryti jam inkriminuotų nusikaltimų, be to, nėra duomenų, kad jam būtų reikalingas gydymas, kurio jam negalėtų suteikti laisvės atėmimo vietose esančios gydymo įstaigos ar dėl turimų ligų jis negalėtų atlikti laisvės atėmimo bausmės.

11. Už BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą baudžiama laisvės atėmimu iki penkerių metų. Už BK 284 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė skirti BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą vienintelę laisvės atėmimo bausmę ir padarė nepagrįstą išvadą, kad reali laisvės atėmimo bausmė yra teisinga. Taip pat teigiama, kad paskirtas bausmės dydis yra per didelis. Teisėjų kolegija su šiuo skundo argumentu nesutinka. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę T. M., pagrįstai pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartimi, kuria kitoje jau išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. gruodžio 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo bausmė buvo pakeista į areštą dėl to, jog nevykdė teismo paskirtų įpareigojimų (2 t., b. l. 24-25). Tai rodo nuteistojo neigiamą požiūrį į moralės ir teisės normas bei jų laikymąsi. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad T. M. gali būti pataisytas ir perauklėtas tik izoliavus jį nuo visuomenės, už abi padarytas veikas paskyrus sankcijose numatytas su laisvės atėmimu susijusias bausmes, nes kitos rūšies bausmių nusikalstamiems T. M. polinkiams pakeisti nepakanka. Remdamasis aptartų aplinkybių visuma, pirmosios instancijos teismas pagrįstai už nuteistojo T. M. padarytus nusikaltimus paskyrė sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes, jų dydį nustatydamas artimą minimaliam ir bausmes subendrino apėmimu būdu.

12. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas T. M. paskyrė baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančią, tinkamai individualizuotą, adekvačią padarytiems nusikaltimams ir jo asmenybei bei teisingą bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo keisti skundžiamo nuosprendžio.

Dėl BK 75 straipsnio (ne)taikymo

13. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesvarstė galimybės taikyti BK 75 straipsnį ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo neatidėjo. Nuteistojo vertinimu, jis padarė išvadas apie savo ankstesnį elgesį, pasitaisė ir pakeitė gyvenimo būdą, todėl yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo vykdymo. T. M. išreiškė sutikimą vykdyti visus galimus įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemones. Taip pat pažymima, kad atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nuteistasis būtų naudingesnis visuomenei ir paskirti įpareigojimai jam turėtų pozityvesnę įtaką nei realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymas.

14. BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Atkreiptinas dėmesys, kad be formalių BK 75 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, viena svarbiausių aplinkybių, leidžiančių taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, yra teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Bausme siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Taigi, teismas, svarstydamas, ar gali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas, turi spręsti ne tik ar yra formalios BK 75 straipsnyje įtvirtintos sąlygos taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, bet ir tai, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad pagal šį teisinį reguliavimą bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga.

15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad bausmės vykdymo atidėjimas negali būti taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba nusikalstamos veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą. Situacijos, kai nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro tyčinį nusikaltimą, paprastai vertinamos kaip paneigiančios galimybę pasiekti bausmės paskirtį be realaus bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171-697/2019). Kadangi baudžiamajame įstatyme nėra išvardytos aplinkybės, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas šį klausimą, teismas turėtų įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, ar neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, ar savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ir kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, intensyvią priežiūrą ir (ar) BK 75 straipsnio 5 dalyje nustatytas pareigas. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-179-693/2017).

16. Nors nagrinėjamu atveju egzistuoja formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnį, t. y. nuteistajam T. M. paskirta laisvės atėmimo bausmė nesiekia BK 75 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto ketverių metų termino, tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, kad turi būti nustatytas ir materialusis BK 75 straipsnio taikymo pagrindas. Teisėjų kolegija, įvertinusi T. M. asmenybę, sprendžia, kad nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo. T. M. teistas 2 kartus už nusikaltimus, pavojingus žmogaus sveikatai ir gyvybei bei aplinkai (1 t., b. l. 133-136). Kaip jau buvo minėta, Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. gruodžio 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu T. M. buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė, tačiau jis nevykdė teismo paskirtų įpareigojimų, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartimi ši bausmė buvo pakeista į arešto bausmę (2 t., b. l. 24-25). Neatlikęs arešto bausmės, padarė naujas nusikalstamas veikas, dėl kurių padarymo buvo pripažintas kaltu ir nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Be to, nusikalstamas veikas padarė iš chuliganiškų paskatų. Toks nuteistojo elgesys rodo, kad jis nedaro išvadų dėl savo neteisėto bei pavojingo elgesio, nesilaiko visuomenėje priimtinų elgesio normų ir jas ignoruoja. Tiek anksčiau paskirta laisvės apribojimo bausme, tiek arešto bausme nepavyko T. M. sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Nors nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, atlygino nukentėjusiajam žalą, buvusio darbdavio charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 43), iš dalies darbingas, tačiau to nepakanka daryti išvadai, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą bausmės tikslai bus pasiekti, nuteistasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

17. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytus argumentus, nuteistąjį charakterizuojančias bei bylai reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesvarstė bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam T. M. ir jo netaikė.

Dėl bausmės vykdymo vietos parinkimo

18. Teismui netenkinus apeliacinio skundo, prašoma leisti T. M. likusią laisvės atėmimo bausmę atlikti Kauno kalėjime, adresu Technikos g. 345, Kaune. Nuteistasis yra buvęs vidaus tarnybos sistemos pareigūnas, todėl jam yra sudėtinga atlikti laisvės atėmimo bausmę Šiaulių kalėjime.

19. Apeliaciniame skunde išdėstytas prašymas leisti nuteistajam T. M. atlikti laisvės atėmimo bausmę Kauno kalėjime netenkinamas. Nuo 2020 m. liepos 1 d. BK 50 straipsnio 3 dalis, numatanti, jog bausmės atlikimo vietą parenka teismas, pripažinta netekusia galios. Pagal galiojančią Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) redakciją, nuteistųjų laisvės atėmimo bausmėmis konvojavimo į bausmių atlikimo vietas ir priėmimo jose tvarka, nuteistųjų perkėlimo į kitą bausmės atlikimo vietą sąlygos yra įtvirtintos BVK 30-31 straipsniuose. Pagal BVK 30 straipsnio 2 dalį, Konkrečią bausmės atlikimo vietą, kurioje nuteistasis turės atlikti laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgdama į nuteistojo keliamą pavojų, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, į nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę, o jei yra galimybė, – ir į nuteistojo nepilnamečio vaiko (vaikų) interesus bei nuteistojo arba kitų jo artimųjų nuolatinę gyvenamąją vietą, parenka laisvės atėmimo vietų įstaiga. To paties kodekso 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad nuteistųjų perkėlimo į kitas bausmės atlikimo vietas tvarką nustato teisingumo ministras. Atsižvelgiant į išdėstytą, nustatyti konkrečią laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo, tokia kompetencija nepriklausė ir pirmosios instancijos teismui.

20. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas T. M. paskyrė baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančią, tinkamai individualizuotą, adekvačią padarytiems nusikaltimams ir jo asmenybei bei teisingą bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta. Nuteistojo T. M. gynėjos advokatės Virginijos Bradulskienės apeliacinis skundas yra nepagrįstas, jį tenkinti ir naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo. Tai sudaro pagrindą skundą atmesti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo T. M. gynėjos advokatės Virginijos Bradulskienės apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos priėmimo dieną.