Telšių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Sigutei Dagienei, Inai Borusienei, dalyvaujant pareiškėjui T. P., nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusios institucijos atstovui Steponui Liaugaudui,

teismo posėdyje išnagrinėjo T. P. skundą dėl Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK 2012-10-26 nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Telšių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininkas Nerijus Gurauskas 2012-10-26 priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje T. P., pagal LR ATPK 124² str. 1 d., 124¹ str. 2 d., 124¹ str. 3 d. Nutarime nurodyta pažeidimo esmė ir nustatytos aplinkybės: T. P. 2012-10-01, apie 09:55 val. Pylimo gatvėje, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Mini Cooper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelyje turinčiam po vieną eismo juostą kiekviena kryptimi, kirto plačią ištisinę ženklinimo liniją, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, skirtą maršrutiniam transportui, lenkė kelių ruože kur blogai matomas kelias (vingyje) ir tokiais veiksmais kėlė grėsmę eismo saugumui. Tokiais veiksmais pažeidė KET 3 pried. 1.2; 9, 8, 145.3 punktų reikalavimus. T. P. pagal LR ATPK 124² str. 1 d., paskirta 800 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 5 mėnesiams, pagal LR ATPK 124¹ str. 2 d., skirta 300 Lt bauda, pagal LR ATPK 124¹ str. 3 d. skirta 150 Lt bauda. Vadovaujantis LT ATPK 33 str. T. P. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 800 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 5 mėnesiams.

Skundu T. P. teismo prašo panaikinti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje dalį, kuria jam paskirta 800 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 5 mėnesiams.

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariatas teismui pateikė atsiliepimą, kuriame jis nesutinka su skundu ir prašo palikti nutarimą nepakeistą, tai teismo posėdyje nurodė ir protokolą surašiusios institucijos atstovas S.Liaugaudas.

Teismo posėdyje T. P. iš pradžių nepripažino, kad padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 124² str. 1 d., nes mano, kad jo veiksmai negalėjo sukelti pavojaus eismo ir žmonių saugumui. T. P. paaiškino, kad labai skubėdamas iš universiteto važiavo Pylimo gatve Vilniuje į darbą, kur yra nežymus posūkis. Priekyje jo važiavo policijos autobusiukas, jis labai skubėjo iš studijų darbo reikalais, nors studijuoja dieninėse studijose ir tą dieną oficialiai nedirbo, todėl nutarė aplenkti priekyje važiavusį policijos automobilį. Jis kirto plačią ištisinę ženklinimo liniją, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, skirtą maršrutiniam transportui, ir aplenkė policijos automobilį. Lenkdamas suprato, kad gali būti policijos pareigūnų sustabdytas, bet kodėl taip padarė paaiškinti negalėjo. Priešpriešiais atvažiuojančių automobilių nebuvo ir mano, kad atlikdamas lenkimo manevrą, toje kelio dalyje, kur to daryti negalėjo, jokios grėsmės eismo saugumui ir kitiems eismo dalyviams nesukėlė, nes jo veiksmai nesukėlė jokių padarinių, kadangi nei turtas nei sveikata niekam nebuvo sužalota. Aplenktame policijos automobilyje važiavę policijos pareigūnai jį sustabdė ir priėję prie jo automobilio neprisistatę grubiai pareikalavo jo dokumentų. Jie iškvietė Kelių policijos pareigūnus, kurie atvykę surašė jam administracinių teisės pažeidimų protokolą. Iš sustabdžiusių ir protokolą surašiusių policijos pareigūnų elgesio ir jų bendravimo mano, kad jie yra šališki, tai yra suinteresuoti, kad jis būtų griežtai nubaustas, nors nutarimą šioje byloje priėmė Mažeikių rajono PK pareigūnas. Teismo posėdyje atlikus įrodymų tyrimą, baigiamosiose kalbose T. P. jau iš esmės pripažino visus jam inkriminuotus pažeidimus ir sutiko su jam paskirtomis piniginėmis baudomis, tai yra ir su galutine 800 Lt bauda, tačiau prašė teismo, kad jam nebūtų skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, nes jam teisė vairuoti automobilį yra reikalinga dėl studijų Vilniuje ir dėl darbo.

Teismo posėdyje liudytojai policijos pareigūnai J. G. ir D. P. davė iš esmės vienodus parodymus ir paaiškino, kad su tarnybiniu automobiliu tik išvažiavo iš Vilniaus miesto 3 PK ir važiavo Pylimo gatve Vilniuje į teismą, konvojavo tris asmenis. Vairuojant tarnybinį policijos ženklais pažymėtą specialų, prailgintą, praaukštintą ir sutvirtintą, sulaikytiems asmenims konvojuoti skirtą, todėl sunkų, 13 vietų autobusą „Fiat Ducato“ vairavo J. G., kartu sulaikytus asmenis konvojavo D. P. ir tyrėja, kuri važiuojant automobilyje sklaidė bylą, ją tikrino, kad būtų paruošta teismui. Važiavo 30-40 km/h greičiu, greičiausiai galėjo važiuoti iki 50 km/h. Važiavo tokiu greičiu, kokiu greičiu važiavo automobiliai prieš juos, tai yra jie važiavo eismo srauto judėjimo greičiu, tikrai ne lėčiau, nes laiku turėjo nuvykti į teismą. Eismas jų judėjimo kryptimi buvo didelis, priekyje važiavo automobilių kolona tiek, kiek to su vingiu į dešinę kelio atkarpoje buvo matomumas, kuris buvo apie 20-30 m. Jie važiavo iš paskos kito automobilio saugiu apie 2,5 m atstumu. Staiga dideliu greičiu ir greitai, kirsdamas plačią ištisinę kelio ženklinimo liniją, išvažiuodamas į priešpriešinę tik maršrutiniams automobiliams skirtą juostą, juos aplenkė automobilis „Mini Cooper“ ir užvažiavęs už jų automobilio staiga pristabdė. Tai pamatęs J. G. buvo priverstas stipriai stabdyti jo vairuojamą sunkų automobilį, kad neatsitrenktų į prieš juos staiga užvažiavusį automobilį „Mini Cooper“. Kadangi konvojavo sulaikytus asmenis, pirma mintis, buvo kad juos gal būt blokuoja, galimai siekiant išlaisvinti konvojuojamus asmenis. Lenkdamas jų didelį ir platų policijos autobusą tame kelio ruože kur yra posūkis, automobilio „Mini Cooper“ vairuotojas neturėjo galimybės matyti priešpriešiais atvažiuojančių automobilių, todėl labai rizikavo savo gyvybe, o staiga užvažiavęs prieš jų automobilį sukėlė realią grėsmę ir jų, bei konvojuojamų asmenų sveikatai, o gal ir gyvybei. Konvojuodami sulaikytus asmenis jie vykdo labai svarbų ir atsakingą darbą, todėl jie negali nukrypti nei nuo maršruto, nei nuo maršruto grafiko, laiko, todėl į galimai matomus smulkius kelių eismo taisyklių pažeidimus paprastai nereaguoja. Tačiau šiuo atveju matydami labai grubų ir pavojingą vairavimą, keliantį grėsmę jiems ir eismo saugumui, ir tokią pavojingą situaciją, kada J. G. turėjo staigiai stabdyti, siekdamas užtikrinti savo ir kitų kartu važiavusių ir konvojuojamų žmonių saugumą, jie negalėjo nereaguoti į automobilio „Mini Cooper“ vairuotojo elgesį, todėl įjungę tarnybinio automobilio švyturėlius sustabdė šį automobilį. Šiuo atveju liudytojai tiksliai neprisiminė, kuris pirmas nuėjo prie „Mini Cooper“ vairuotojo, tačiau kategoriškai patvirtino, kad būdami kriminalinės policijos pareigūnai ir šiuo atveju nevilkėdami tarnybinės uniformos priėję prie vairuotojo prisistatė, parodė tarnybinius pažymėjimus, nes tai jiems yra įprastas veiksmas atliekamas vykdant tarnybines pareigas, ir vairuotojui paaiškino, kodėl jis buvo sustabdytas. Be to J. G. akivaizdžiai matomoje vietoje ant krūtinės buvo pasikabinęs policijos ženklą. Automobilio „Mini Cooper“ vairuotojas stabdomas iš karto sustojo, ir jam didesnių paaiškinimų nereikėjo, jis pats suprato ir pripažino, kad padarė pažeidimą, jis elgėsi mandagiai, su juo jokio konflikto nebuvo. Vairuotojas nurodė, jog manė, kad automobilius stabdyti gali tik Kelių policijos pareigūnai, bei paminėjo, kad taip pasielgė, jog labai skuba. Jie dėl sustabdyto vairuotojo iškvietė Kelių policijos ekipažą ir stovėdami kartu su sustabdyto automobilio vairuotoju sulaukė atvykusių Kelių policijos pareigūnų. J. G. nurodė, kad po šio įvykio kalbėjosi su kartu su jais važiavusia tyrėja, kuri nurodė, kad šio įvykio nelabai matė, kadangi tuo metu dėmesį buvo sutelkusi į teismui vežamą bylą, todėl ji savo paaiškinimų net ir neišdėstė tarnybiniame pranešime ir jis mano, kad ji nelabai ką ir galėtų papildomai paaiškinti. Prieš automobilio „Mini Cooper“ vairuotoją nusiteikę tikrai nėra, o jį sustabdė, todėl, kad tai padaryti privalėjo vykdydami savo tarnybines pareigas.

Skundas netenkintinas.

ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pavojingas vairavimas, tai yra transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, – užtraukia baudą vairuotojams nuo 400 šimtų iki 800 šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki 6 mėnesių.

Lietuvos Respublikos ATPK 301 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtos teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Atsižvelgiant į teismui pateiktą bylos medžiagą, administracinių teisės pažeidimų protokolą, nutarimą, policijos pareigūnų D. J., M. K. tarnybinius pranešimus ir prašymus, skundą ir prie jo pridėtą gatvių planą, fotonuotrauką, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato atsiliepimą, liudytojais apklaustų ir teisme bei valstybei prisiekusių policijos pareigūnų J. G., D. P., kurių suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, tarnybinius pranešimus, jų paaiškinimus teismo posėdyje, kurie išsamūs, nuoseklūs, ir kuriais teismas neturi pagrindo netikėti ar abejoti, be to jų parodymus patvirtina kita byloje esanti rašytinė medžiaga, o taip pat į administracinėn atsakomybėn patraukto T. P. paaiškinimus ir iš esmės pripažinimą padarius jam inkriminuotus tris administracinius teisės pažeidimus matyti, kad pareiškėjas T. P. 2012-10-01, apie 09:55 val. Pylimo gatvėje, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Mini Cooper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelyje turinčiam po vieną eismo juostą kiekviena kryptimi, kirto plačią ištisinę ženklinimo liniją, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, skirtą maršrutiniam transportui, lenkė didelį konvojavimui skirtą policijos automobilį „Fiat Ducato“, kelių ruože kur blogai matomas kelias (vingyje) ir tokiais veiksmais sukėlė grėsmę eismo saugumui ir sukėlė pavojingą situaciją, tai yra sukėlė pavojų pirmiausia sau pačiam ir savo bei kitų turtui, o taip pat aplenktame automobilyje važiavusiems žmonėms, kadangi šio automobilio vairuotojas buvo priverstas stipriai stabdyti, siekdamas neatsitrenkti į T. P. vairuotą ir staiga už priekio užvažiavusį jo automobilį „Mini Cooper“, tai yra imtis tokių veiksmų, kad nebūtų sugadintas turtas bei būtų užtikrintas kartu automobilyje važiavusių žmonių saugumas. Tokiais veiksmais T. P. padarė kelis eismo taisyklių pažeidimus, tai yra pažeidė Kelių eismo taisyklių 3 pried. 1.2 p. reikalavimus bei KET 9, 8, 145.3 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d., 124¹ str. 2 d., 124¹ str. 3 d. Šis vertinimas atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą teismų praktiką administracinėse bylose Nr. N-261-1106/2008, N-444-921/2011, N-575-542/2012).

Administracinės nuobaudos tikslai yra užkirsti kelią pažeidimams, auklėti piliečius (LR ATPK 1, 20 str.). LR ATPK 7 straipsnis nustato, kad niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo. Tam įgalioti organai ir pareigūnai taiko administracinio poveikio priemones jų kompetencijos ribose, tiksliai pagal įstatymus. LR ATPK 30 straipsnis nustato, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio Kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų.

Skiriant administracines nuobaudas, atsižvelgtina į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (LR ATPK 30 straipsnis).

Telšių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininkas Nerijus Gurauskas skirdamas T. P. administracine nuobaudas, teisingai T. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė ir jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę nurodė, kad T. P. pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies pažeidimą, už kurį jau buvo paskirta administracinė nuobauda.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. T. P. už administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d., 124¹ str. 2 d., 124¹ str. 3 d. Mažeikių rajono policijos komisariato Kelių policijos poskyrio viršininkas Nerijus Gurauskas pagrįstai paskyrė galutinę subendrintą 800 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 5 mėnesiams.

Organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos (LR ATPK 30¹ str. 1 d.). Mažesnės nuobaudos, nei sankcijoje numatyta minimali, ar švelnesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje, skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu.

T. P. sutinka su jam paskirtomis piniginėmis baudomis, tai yra ir su galutine 800 Lt bauda, tačiau prašo teismo, kad jam nebūtų skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, nes jam teisė vairuoti automobilį yra reikalinga dėl studijų Vilniuje ir dėl darbo.

Šiuo atveju teismas nagrinėdamas T. P. skundą atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį, į T. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę, kad jis studentas, dirbantis, ne kartą baustas administracine tvarka, inkriminuotus tris pažeidimus padarė praėjus mažiau nei vienam mėnesiui nuo to laiko, kada jam už tokios pačios rūšies pažeidimus jau buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones vienam mėnesiui, nors vairuotojo pažymėjimas jam reikalingas vykti į studijas ir darbui, tačiau jis išvadų nepadarė ir toliau daro pavojingus ir grubius administracinius teisės pažeidimus, todėl teismas konstatuoja, kad šios nustatytos aplinkybės tikrai negali būti laikomos ypatingomis aplinkybėmis, dėl kurių būtų galima taikyti švelnesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą.

Taigi atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus ir administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybes, teismas sprendžia, jog tokių išskirtinių aplinkybių byloje nebuvo nustatyta. T. P. nurodytos aplinkybės, kad jis studijuoja Vilniuje ir yra dirbantis, todėl jam yra būtinas vairuotojo pažymėjimas negali būti išimtinėmis, leidžiančios teigti, kad straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas būtų akivaizdžiai neteisingas ir neproporcingas. Teismas pažymi, jog pareiškėjo padaryti pažeidimai yra grubūs, keliantys didelį pavojingumą eismo saugumui ir kitiems eismo dalyviams. Administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų (ATPK 20 straipsnis), o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Tai, kad pareiškėjui skirtoji galutinė nuobauda lems nepatogumus dėl darbo, studijų, nes teisė vairuoti transporto priemones reikalinga atliekant darbines funkcijas, vadovaujantis formuojama teismų praktika, nesudaro pagrindo išskirtiniam administracinės nuobaudos švelninimui. Neigiami padariniai, susiję su padarytu pažeidimu ir taikytina nuobauda, yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias jam, ar jo artimiesiems. Įstatymas prioritetu laiko visuomenės viešąjį interesą, siekiant prevencinių priemonių taikymu užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio grubius teisės pažeidimus, asmeninį suinteresuotumą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų. Esant tokioms aplinkybėms, pažeidėjo interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš kitų visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei pagal nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo skunde nurodytais motyvais panaikinti teisėtą ir pagrįstą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato pareigūno nutarimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

T. P. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Mažeikių rajono apylinkės teismą.