Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Sigita Bružienė, sekretoriaujant Sandrai Gulevičiūtei, dalyvaujant ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovui T. D., nedalyvaujant atsakovei I. J., dalyvaujant jos atstovei advokato padėjėjai D. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei I. J. dėl žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje surinktais rašytiniais įrodymais ir šalių atstovų paaiškinimais nustatyta, kad tarp ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ir atsakovės I. J. 2013-07-11 buvo sudaryta įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 03/250566530 (toliau - Sutartis) , pagal kurią laikotarpiui vieno mėnesio laikotarpiui buvo apdrausta automobilio MERCEDES (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), civilinė atsakomybė dėl tretiesiems asmenims eismo įvykio metu padarytos žalos asmeniui ir turtui. 2013 m. liepos 14 d. Didžiojoje Britanijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė atsakovei priklausanti ir jos vairuojama transporto priemonė MERCEDES (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir TOYOTA , valst.Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas M. A.. Eismo įvykio metu buvo apgadinta M. A. priklausanti transporto priemonė ir sutrikdyta šia transporto priemone važiavusio asmens sveikata. Ieškovė dėl įvykusio eismo įvykio bendrovei Royal and S. A. išmokėjo 42153,83 Lt draudimo išmoką. 2015-01-08 ir 2015-02-12 teisme gauti ieškovo prašymai priimti ieškinio dalies dėl 984,14 Eur atsisakymą ir iš atsakovės priteisti 17678,83 Lt (5120,14 Eur) žalos atlyginimo, 115,20 Eur žyminio mokesčio, 5 procentus metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas.

CPK 140 str. 1 d. numato, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą. Ieškinio atsisakymo rašytiniame pareiškime turi būti nurodyta, kad asmeniui yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės (CPK 42 str. 2 d., 140 str. 1 d., 293 str. 4 p., 294 str.).

Ieškovo prašymas, dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo, t.y. 984,14 Eur išmokos priteisimo, nurodžius, kad jam yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės, kaip neprieštaraujantis įstatymui ir niekieno teisių ir teisėtų interesų nepažeidžiantis, teismo priimtinas. Civilinė byla Nr. 2-755-214/2015, dalyje dėl 984,14 Eur žalos atlyginimo priteisimo nutrauktina, nurodant, kad bylą šioje dalyje nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 str. 2 d.).

Tarp šalių yra kilęs ginčas ar draudėja pažeidė draudimo sutarties sąlygas ir ar buvo atsakovė tinkamai supažindinta su draudimo sutarties sąlygomis.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.992 str. 2 d. įtvirtina imperatyvią nuostatą, jog draudikas privalo prieš sudarydamas draudimo sutartį, įteikti draudimo rūšies taisyklių kopiją draudėjui. CK 6.185 str. 2 d. nustato, jog sutarties standartinės sąlygos privalomos kitai šaliai tik tuo atveju, jeigu jai buvo sudaryta tinkama galimybė su tomis sąlygomis susipažinti. Draudimo sutarties šalys paprastai nesidera dėl sutarties sąlygų, nes jas, kaip standartines, parengia draudikas, t. y. sutartis sudaroma prisijungimo būdu (CK 6.160 str. 2 d., 6.185 str. 1 d.). Draudimo sutarties specifika, pasireiškianti draudiko teise vienašališkai nustatyti sutarties sąlygas, įpareigoja draudiką kitai šaliai – draudėjui, tinkamai atskleisti standartines sutarties sąlygas. Sudarydamos draudimo sutartį abi jos šalys privalo atskleisti viena kitai esminę reikšmę turinčią informaciją, kuria disponuojant kiekviena iš šalių galėtų objektyviai apsispręsti dėl sutarties sudarymo. Sudarant sutartį prisijungimo būdu standartinės sutarties sąlygos yra privalomos kitai šaliai tik tuo atveju, jeigu standartines sutarties sąlygas parengusi šalis tinkamai jas atskleidė, t. y. sudarė protingą galimybę kitai šaliai susipažinti su standartinėmis sutarties sąlygomis. Kad kitai šaliai buvo suteikta galimybė susipažinti su standartinėmis sutarties sąlygomis, gali būti pripažįstama tik tada, jeigu jos visos yra įtrauktos į rašytinės sutarties tekstą arba pateiktos kaip sutarties priedas atskirame dokumente, atsiųstos kitai šaliai iki sutarties pasirašymo arba pateiktos susipažinti sutarties pasirašymo metu. Aplinkybę, kad kita šalis buvo tinkamai supažindinta su standartinėmis sutarties sąlygomis, privalo įrodyti standartines sąlygas parengusi šalis. Taigi, siekiant užtikrinti prisijungimo būdu sudaromos sutarties šalių interesų pusiausvyrą, įstatymas įtvirtina pareigą ieškovui sudaryti tinkamas galimybes atsakovei susipažinti su standartinėmis sutarties sąlygomis ir tik ieškovei šią pareigą įvykdžius sutarties standartinės sąlygos gali būti privalomos atsakovei. Taigi, šiuo atveju pareiga įrodyti tinkamo supažindinimo su standartinėmis sutarties sąlygomis tenka ieškovui, kuris turi konkrečiai įrodyti, kad šią pareigą atliko.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 6 straipsnis numato, kad prieš sudarydamas draudimo sutartį, draudėjas privalo suteikti draudikui jo prašomą teisingą informaciją ir pateikti dokumentus, būtinus draudimo sutarčiai sudaryti. Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 91 straipsnis numato kokia informacija privalo būti suteikta draudėjui, t.y. prieš draudimo sutarties sudarymą draudikas privalo suteikti draudėjui CK 6.993 straipsnio 8 dalyje nurodytą informaciją; informaciją apie draudimo sutarčiai taikomą teisę, o kai draudimo sutarties šalys gali laisvai pasirinkti taikomą teisę, – teisę, kurią pasirinkti siūlo draudikas. Minėto draudimo įstatymo 91 straipsnio 5 dalis reglamentuoja, kad tais atvejais, kai yra numatytas individualus draudimo sutarties sąlygų aptarimas, draudikas privalo pranešti draudėjui apie siūlomą draudimo sutarties sąlygą ir jos pasekmes. Ši individualiai aptarta sąlyga galioja tik tuo atveju, kai draudėjas raštu patvirtina susipažinęs su ja ir raštu išreiškia sutikimą, kad sąlyga būtų draudimo sutarties dalis.

Byloje nustatyta, kad atsakovė 2013-07-11 sudarė įprastinę transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartį su draudiku AB „Lietuvos draudimas“, atstovaujamo VĮ „Regitra“. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovė atvykusi į VĮ „Regitra“ įsigijo 1 mėnesio laikotarpiui transporto priemonės draudimo sutartį, sumokėjo 72 Lt mėnesinę draudimo įmoką. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai: 2013-07-11 įprastinė transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartis, įprastinės transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutarties liudijimas (b.l. 9-10, 79). Be to, tai patvirtina ir liudytojų L. M. ir A. A. parodymai, kuriais teismas netikėti neturi pagrindo, jie yra nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems, o atvirkščiai patvirtinantys ir papildantys nurodomas aplinkybes (CPK 189 str.). Liudytojas L. M. parodė, kad jis su atsakove registravo mašiną Regitroje ir draudė mašiną 1 mėnesiui. Nurodė, kad draudimo sutartį sudarė tas pats asmuo, kuris registravo mašiną Regitroje. Asmuo sudaręs tą sutartį nieko neaiškino, nieko neklausinėjo, jie nieko nepasirašinėjo. Kalbos apie važiavimą į užsienį nebuvo. Kaina atsakovei tiko, nes tai buvo pigiausias variantas. Liudytojas A. A. parodė, kad jis yra draudimo agentas, jis pasiūlo draustis pagal jų bendrovės sąlygas, o jei nesutinka, tai draudžiasi kur nors kitur. Nurodė, kad prieš atsakovei sutinkant draustis jis klausė ar turi vairuotojo stažą, kiek jai metų, t.y. to kas įtakoja draudimo kainą, o ar klientė ketina važiuoti į kairės pusės kelio eismo šalis, šių sutarties sąlygų nesiaiškino, nes klientų yra daug ir reikia visus kuo greičiau aptarnauti. Ant sutarčių pasirašinėja klientai, o jie patys ne. Draudimo agento, sudariusio draudimo sutartį, pateiktas paaiškinimas byloje patvirtina atsakovės teiginius, kad jai nebuvo sudaryta tinkama galimybė susipažinti su draudimo sutarties sąlygomis, nes atsakovė draudimo įmoką atliko tuo pačiu metu kai registravo transporto priemonę, tiek sudarant sutartį tiek draudimo įmokos apmokėjimo metu su draudimo sąlygomis atsakovė nebuvo supažindinta, apie jas nebuvo kalbėta, informacijos, susijusios su draudimo sutarties individualiomis sąlygomis liečiančiomis transporto priemonės naudojimą valstybėse, kuriose eismas vyksta kairiąja kelio puse, draudikas neprašė suteikti. Atsižvelgiant į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir į tai, kad pareiga supažindinti su individualiomis draudimo sutarties sąlygomis tenka draudikui, o draudėja raštu nėra patvirtinusi susipažinusi su draudimo sutarties sąlygomis, teismas sutinka su atsakovės ir jos atstovės argumentais, jog ieškovas nesupažindino atsakovės su draudimo sutarties sąlygomis. Ieškovas į bylą nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis tinkamai atliko draudiko pareigą supažindinti atsakovę su draudimo sutarties sąlygomis. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, atmestinas ieškovo argumentas dėl draudimo sutarties gale esančios nuostatos „Draudėjas/sutartį sudarantis asmuo patvirtina, kad yra supažindintas su draudimo sutarties sąlygomis“. Draudimo sutarties analizė leidžia daryti išvadą, jog, viena vertus, į draudimo sutarties turinį įtraukta minėta nuostata dėl draudėjo susipažinimo su sutarties sąlygomis, kita vertus, draudėja sudariusi draudimo sutartį nepasirašė draudimo sutartyje ir kartu nepatvirtino, kad inter alia yra susipažinusi su ginčo sąlyga, nustatyta draudimo sutarties 1.5.2.6 punkte, ir su šios sąlygos pasekmėmis, apibrėžtomis draudimo sutarties 1.5.3 punkte. Kaip konstatuota aukščiau, ieškovė neįrodė, kad ji supažindino atsakovę su aukščiau įvardytomis draudimo sutarties sąlygomis, kas sudaro pagrindą konstatuoti, jog draudimo sutarties ginčo sąlygos, kurias, ieškovės teigimu, pažeidė atsakovė, negali būti panaudotos prieš atsakovę ir atsakovei negali kilti šių draudimo sutarties sąlygų pažeidimo pasekmės, nes atsakovei nebuvus pasirašytinai supažindintam su draudimo sutarties 1.5.2.6 ir 1.5.3 punktuose nustatytomis sąlygomis, šios sąlygos neįgijo teisinės galios (Draudimo įstatymo 78 straipsnio 5 dalis). Kaip jau buvo nustatyta ir aukščiau nurodyta, ieškovės materialinio subjektinio reikalavimo faktinis pagrindas – atsakovės padaryti draudimo sutarties, tiksliau – šios sutarties ginčo sąlygų, pažeidimai, todėl, nesant teisinio pagrindo teigti, kad atsakovė ieškovės įrodinėjama apimtimi pažeidė draudimo sutartį, nėra pagrindo tenkinti ieškovės materialinį subjektinį reikalavimą, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178 str.).

Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė ginčija ir ieškovo patirtų išlaidų dydį. TPVCAPDĮ 22 straipsnio normoje inter alia nustatyta, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. Draudimo įstatymo 96 str. 2 d. numato, kad draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti. Pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką, tuo atveju, kai draudikas reiškia regresinius reikalavimus asmenims, atsakingiems už padarytą žalą, nepakanka įrodyti draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodinėti, ar atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais (eismo įvykiu). Jei nukentėjusiajam (draudėjui) dėl kokių nors priežasčių buvo sumokėta daugiau, negu privalėtų atlyginti žalą padaręs asmuo, tai ir tokiu atveju draudikas iš žalą padariusio asmens regreso tvarka gali gauti tokio dydžio žalos atlyginimą, kuris yra realus ir pagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010). Byloje pateikti įrodymai nepagrindžia, kad ieškovo išmokėtas žalos atlyginimo dydis tretiesiems asmenims yra pagrįstas. Iš pateiktų bendrovės RSA sąskaitų, susirašinėjimo medžiagos, gydymo ataskaitos ir sąskaitų, (b.l. 7-38, 87-107), matyti tik tam tikras nurodytų išlaidų (advokatų, teisininkų, abstraktaus gydymo, įvairių kitų išlaidų) dydis, tačiau šias išlaidas pagrindžiantys dokumentai iš esmės nėra pateikti. Ieškovė nepateikė autoįvykio medžiagos iš Didžiosios Britanijos, kuri galimai pagrįstų žalos dydį, nėra atlikto remonto sąskaitų, nėra aiškus gydymo išlaidų pagrįstumas, kadangi iš patektų dokumentų matyti, kad nukentėjusysis patyrė skausmą, įvertintą tik dviem iš dešimties balų, skirtas pagal reikalą nuskausminamasis vaistas ibuprofenas ir nustatyta, kad bendriesiems savęs apsitarnavimo įgūdžiams, miegui, socialiniui gyvenimui įtakos nėra, o darbui tik lengvas poveikis, nustatytas bendrasis kaklo/nugaros minkštųjų audinių patempimas, nėra pagrįstas ir nurodytos moralinės žalos 14 267,46 Lt dydis (b.l. 88-90, 127-136). Be to, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog bendrovė RSA, kuriai ieškovė išmokėjo reikalaujamas sumas, turi reikalavimo teisę ir kad atlygino nukentėjusiajam Didžiosios Britanijos piliečiui jo patirtą žalą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika patvirtina, kad vien lėšų sumokėjimo fakto nepakanka, turi būti įrodyta nuostolių kilmė, sudėtis ir dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2009). Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškinys atmestinas, nes nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovė prašo priteisti iš ieškovo 1077,38 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti pagal pateiktus pinigų priėmimo kvitus, sąskaitas. Teismas, vertindamas šių išlaidų kompensavimo pagrįstumą, atsižvelgia į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus maksimalius užmokesčio dydžius. Atsižvelgiant į ginčijamą pinigų sumą, bylos apimtį, sudėtingumą, teisinių paslaugų teikimo pobūdį, atstovavimą teisme, atsakovės prašomos priteisti 1077,35 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti pripažintinos pagrįstomis ir priteistinos iš ieškovės.

Valstybei iš ieškovės priteistinos 5,06 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1, 4 p., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263 str., 265 str., 270 str., 307 str., teismas

nusprendžia:

priimti ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ į.k. 110051834 ieškinio atsisakymą dalyje dėl 984,14 Eur sumos priteisimo, civilinėje byloje, pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ į.k. 110051834 ieškinį pareikštą atsakovei I. J., a.k(duomenys neskelbtini) ir civilinę bylą Nr. 2-755-214/2015 dalyje, dėl 984,14 Eur sumos priteisimo nutraukti.

Ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ į.k. 110051834, ieškinį dalyje dėl 5120,14 Eur žalos atlyginimo, 115,20 Eur žyminio mokesčio, 5 procentus metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės I. J., a.k(duomenys neskelbtini) atmesti.

Priteisti atsakovei I. J., a.k(duomenys neskelbtini) iš AB „Lietuvos draudimas“, į.k. 110051834, 1077,35 Eur (vieną tūkstantį septyniasdešimt septynis eurus 35 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš AB „Lietuvos draudimas“, į.k. 110051834, 5,06 Eur (penkis eurus 6 eurocentus) pašto išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, į.k. 188659752, sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.