Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto R. K. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. liepos 11 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. K. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Šiaulių AVPK ANBNS arba Institucija) vyresniosios tyrėjos Eglės Rimavičės 2023 m. gegužės 2 d. nutarimu Nr. 40-ANR_N-3823-2023 nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 427 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2023 m. kovo 29 d., 12.15 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,46 promilės neblaivumas, bei nepraėjus vieneriems metams nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. R. K. paskirta 1000 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonės: specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 36 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 18 mėnesių, bei transporto priemonės „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo

10. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visumą byloje esančių duomenų, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo R. K. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamoje nutartyje, su kuo sutinka ir apeliacinės instancijos teismas, R. K. padarė vieną pavojingiausių ir šiurkščiausių KET pažeidimų – vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas girtumo laipsnis – 1,46 promilės artimas vidutiniam, už kurį įstatymas numato baudžiamąją atsakomybę. Vairuodamas transporto priemonę dienos metu jis tokiu savo elgesiu kėlė realų pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, nes, kaip matyti, iš bylos medžiagos, apie galimai girtą vairuotoją pranešė kitas eismo dalyvis. Byloje įvertinta ir tai, kad R. K. kaltę dėl nusižengimo pripažino, gailėjosi, tai pagrįstai pripažinta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, be to, dirba ir atliekamos darbo funkcijos tiesiogiai susijusios su transporto priemonių vairavimu, o netekęs šios teisės negalės tinkamai rūpintis šeima. Tačiau vien šių aplinkybių nepakanka, kad būtų galima paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje. Pažymėtina, kad aptartos aplinkybės buvo įvertintos Institucijos 2023 m. gegužės 2 d. nutarimu, R. K. paskyrus minimalią ANK 427 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudą ir alternatyvios administracinio poveikio priemonės – teisės transporto priemones atėmimą ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, minimaliam terminui. O R. K. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės iš esmės yra analogiškos skunde apylinkės teismui nurodytoms. Aukštesnės instancijos teismas skunde nurodytas apeliantą teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, kaip antai, įgijęs išsilavinimą, dirba, sukūręs šeimą, prisideda prie pagalbos nuo karo kenčiančiai šaliai (Ukrainai), aktyvus gyvenamosios vietos bendruomenės narys, baudas už ankstesnius administracinius nusižengimus sumokėjęs, padarė tinkamas išvadas dėl padaryto administracinio nusižengimo – išklausė anoniminį kursą dėl alkoholio žalos, jo vartojimo atsisakymo, neturi pagrindo pripažinti išskirtinėmis ir, kaip pageidauja apeliantas, paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje. Išskirtinėmis nelaikytinos ir kitos R. K. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog apeliantas tokiu būdu netenka galimybės vykdyti darbinės veiklos, tuo pačiu ir pagrindinio visos šeimos pajamų šaltinio, nes jo vadovaujamoje bendrovėje likęs tik vienas darbuotojas negalės perimti visų darbų, todėl bendrovė galimai bankrutuos. Aukštesnysis teismas nekvestionuoja, jog minėtos aplinkybės yra reikšmingos, tačiau šiuo atveju jos nevertinamos, kaip išskirtinės, sudarančios pagrindą skirti apeliantui švelnesnę negu numatytą įstatyme administracinio poveikio priemonę. Sutiktina, kad teisės vairuoti transporto priemones laikinas netekimas apeliantui sukels tam tikrų nepatogumų, tačiau aplinkybės, susijusios su darbine veikla, šeimos finansiniais nuostoliais nustatomos daugumoje šios kategorijos administracinių nusižengimų bylų ir nelaikytinos išskirtinėmis. Pastebėtina, kad apelianto nurodytos aplinkybės egzistavo ir iki jo padaryto administracinio nusižengimo bei jam buvo žinomos, jis aiškiai suvokė, jog specialiosios teisės vairuoti transporto priemones turėjimas jam yra reikalingas, tačiau tai nesulaikė jo nuo teisės pažeidimų, neprivertė susimąstyti apie ateityje galinčias kilti neigiamas pasekmes. Šios bylos kontekste svarbus ir visuomenės interesas bei siekis užtikrinti, kad šiurkščius ir pavojingus KET pažeidimus darantiems asmenims kuo ilgiau būtų apribota galimybė naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones bei uždrausta dalyvauti eisme, taip siekiant apsaugoti kitų asmenų turtą, sveikatą ir gyvybę. Todėl apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog minimali bauda ir administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas minimaliam įstatyme numatytam terminui šiuo atveju yra adekvati, proporcinga ir ne per griežta nuobauda, juolab, kad už analogiškus nusižengimus, t. y. transporto priemonės vairavimą, padarytą neblaivaus, apeliantas nubaustas jau trečią kartą vos per ketverius metus.

11. Kaip minėta, asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl judėjimo laisvės, darbinės veiklos, gyvenamosios vietos ypatumų, dalyvavimo visuomeninėje ar sportinėje veikloje ar pan., privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį bei galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl KET pažeidimo. Administracinių nusižengimų registro išrašas patvirtina, kad apeliantas neblaivus ir be teisės vairuoti transporto priemones už automobilio vairo sėdo ne pirmą kartą: 1) 2019 m. vasario 6 d. jis buvo nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį – už tai, kad vairavo transporto priemonę neblaivus (0,62 promilės), jam paskirta 300 Eur bauda ir specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių; 2) 2019 m. balandžio 20 d. jis nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, nes vairavo transporto priemonę, kai ši teisė atimta, už ką paskirta 450 Eur bauda; 3) 2022 m. rugpjūčio 24 d. nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį už transporto priemonės vairavimą neblaiviam (nustatytas 1,37 promilės) neblaivumas, už ką paskirta 800 Eur bauda ir specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių. Ir šį kartą R. K. už automobilio vairo sėdo neblaivus, ir vairavo transporto priemonę, kurioje antialkoholiniai variklio užraktai neįrengti, kokią vairuoti jam draudžiama, bei žinodamas apie jam galinčias kilti itin neigiamas pasekmes. Toks apelianto lengvabūdiškas elgesys tik patvirtina jo atsainų požiūrį į įstatymų numatytų reikalavimų laikymąsi.

12. Nors savo prašymą sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą apeliantas grindžia teismų praktika, kaip pats nurodo, panašiose bylose, tačiau pastebėtina, kad visi skunde pateikiami teismų praktikos pavyzdžiai yra dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 422 straipsnio 5 dalyje („Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai“), kas neatitinka nagrinėjamos situacijos aplinkybių ir nelaikytina tinkamu precedentu, bei dauguma atveju jie priimti pirmosios instancijos teismų. Šiame kontekste pažymėtina, kad priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose teismai yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose (Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis). Teismo precedento esmę sudaro stare decisis principas, grindžiamas teismo sprendimo autoritetu: visas tapačias vėlesnes bylas būtina spręsti taip, kaip išspręsta byla, kurioje suformuluotas teismo precedentas – auctoritas rerum similiter judicatarum (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-76/2012, 2K-297-303/2019), o esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, taip pat ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Pažymėtina, kad vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis). Taigi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nagrinėdami bylas kaip precedentais turi vadovautis jų sprendimų priėmimo metu esamais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo panašiose bylose suformuluotais (pateiktais) išaiškinimais.

13. ANK 34 straipsnio straipsnio 6 dalis numato, jog sprendžiant šios normos taikymą reikia atsižvelgti į teisingumo ir protingumo principus, tačiau šioje byloje, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, administracinio poveikio priemonės terminų sutrumpinimas nebūtų teisingas ir neatitiktų aukščiau aptarto tiek R. K. asmenybės, tiek ir jo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo vertinimo. R. K. padarytas administracinis nusižengimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, o toks pavojingas pakartotinis elgesys rodo, kad anksčiau skirta bauda ir specialiosios teisės atėmimas nuobaudos tikslų, numatytų ANK 22 straipsnyje, nepasiekė, apeliantas jokių išvadų nepadarė, elgiasi neatsakingai ir kelia grėsmę kitiems kelių eismo dalyviams. Įvertinus nurodytų aplinkybių visumą R. K. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų apygardos teismas neturi teisinio pagrindo.

Dėl automobilio konfiskavimo

14. ANK 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik tas turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus. Turto konfiskavimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už ANK 427 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Pagal ANK 29 straipsnio 2 dalį, konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas.

15. Byloje nustatyta, kad automobilis „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį apsvaigęs nuo alkoholio vairavo R. K., yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 427 straipsnio 1 dalyje, padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal ANK 29 straipsnį, požymius. Iš bylos medžiagos matyti, kad automobilis „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)“ priklauso R. K. įmonei, kuriai jis ir vadovauja. Nors byloje buvo pateikta šio automobilio pirkimo-pardavimo sutartis, 2023 m. kovo 28 d. sudaryta tarp įmonės vadovo R. K. ir trečiojo asmens, tačiau tiek iš sutarties sąlygų, tiek ir paties R. K. paaiškinimų matyti, kad sandoris būtų baigtas tik pristačius automobilį pirkėjui ir šiam atsiskaičius už jį, kas nebuvo padaryta, t. y. nusižengimo padarymo metu šiuo turtu disponavo ir jį valdė R. K.. Be to, byloje nesant duomenų apie minėto automobilio priklausomybę ir kitam R. K. įmonės darbuotojui, ši transporto priemonė laikytina R. K. nuosavybe, atitinkančia ANK 29 straipsnyje nurodytus konfiskuotino turto požymius. Vadovaujantis ANK 427 straipsnio 3 dalies nuostatomis, už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą transporto priemonės konfiskavimą skirti privaloma.

16. Iš Institucijos 2023 m. gegužės 2 d. nutarimo matyti, kad administracinį nusižengimą padariusiam R. K. buvo skirta ANK 29 straipsnyje numatyta administracinio poveikio priemonė – turto (automobilio) konfiskavimas, kurio apeliantas prašo netaikyti. Išnagrinėjus apeliacinį skundą, skundžiamą nutartį ir administracinio nusižengimo bylos medžiagą konstatuojama, kad individualizuodamas nuobaudą, apylinkės teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias turto, kuris buvo pažeidimo įrankis (priemonė), konfiskavimo klausimą. Pažymėtina, kad administracinių poveikio priemonių paskirtis yra padėti įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslus. Pagal ANK straipsnio 2 dalį, administracinių nuobaudų paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti juos, taip pat atimti ar apriboti jiems galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Įvertinus duomenis apie ankstesnius R. K. padarytus administracinius nusižengimus, susijusius su transportu, skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad šios administracinio poveikio priemonės taikymas nagrinėjamu atveju yra būtinas administracinės nuobaudos tikslams įgyvendinti. Už tai, kad automobilį vairavo būdamas neblaivus R. K. baudžiamas jau trečią kartą, kartą nubaustas ir už tai, kad vairavo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai ši jam buvo atimta, o ir nagrinėjamu atveju jis vairavo transporto priemonę, kurioje neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, kokią jam uždrausta vairuoti Šiaulių AVPK ANBNS 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu, todėl yra pagrindas išvadai, jog transporto priemonė konfiskuota teisėtai, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, teismų praktikos suformuluotų nuostatų ir proporcingumo principo. Susidariusios situacijos vertinimo nekeičia ir tai, kad minėta transporto priemonė buvo skirta perduoti Ukrainos valstybei. Apygardos teismo vertinimu, šio administracinio nusižengimo byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių administracinio nusižengimo priemonės konfiskavimą.

17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visumą nuobaudai skirti reikšmingų aplinkybių, sprendžia, kad R. K. paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, ji nėra per griežta, yra proporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui, atitinkanti pastarojo asmenybę, bei teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime negali būti laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

18. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuojama, jog Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. liepos 11 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl keisti ją ir sutrumpinti R. K. skirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, terminą ar netaikyti administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. liepos 11 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto R. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.