Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-11-18 · Civilinė byla Nr. e2A-1143-613/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-18
Bylos Nr.
e2A-1143-613/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Erinija Kazlauskienė, Danutė Žvinklytė, Giedrė Seselskytė
Atsakovas
E. G.
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Vitės valdos“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1143-613/2019 (S) Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05471-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 3.3.1.14; 3.3.1.20.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 18 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Žvinklytės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo E. G. patikslintą apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. kovo 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-302-618/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vitės valdos“ ieškinį atsakovui E. G. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vitės valdos“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo E. G. 6 148,19 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad atsakovui E. G. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovė pagal Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. balandžio 11 d. įsakymą Nr. AD1-616 yra paskirta daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini) (toliau – Ginčo daugiabutis), bendrojo naudojimo objektų administratore. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2016 m. balandžio 26 d. statinio techninės priežiūros patikrinimo akte Nr. 47 užfiksuota, kad Ginčo daugiabučio stogo būklė yra bloga – pastato stogas yra šlaitinis, dengtas asbestcemenčio lakštais, lakštai susidėvėję, vietomis apsamanoję, pažeisti, drėgmė patenka į vidų. Minėtu statinio techninės priežiūros patikrinimo aktu ieškovė buvo įpareigota organizuoti ir iki 2016 m. spalio 1 d. atlikti Ginčo daugiabučio stogo dangos keitimą, lietaus vandens pašalinimo nuo pastato sistemos keitimą, suremontuoti dūmtraukius ir apie įpareigojimo įvykdymą raštu informuoti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos statybos leidimų ir statinių priežiūros skyrių. Ieškovė pažymi, kad ji ne kartą buvo užfiksavusi blogą stogo būklę ir ne kartą organizavo Ginčo daugiabučio bendrasavininkų balsavimus raštu šiuo klausimu. Paskutiniojo Ginčo daugiabučio bendrasavininkų balsavimo, kuris vyko 2016 m. kovo 23 d., metu iš 9 balsavimo biuletenių buvo gauti tik 3 biuleteniai, kuriuose namo bendrasavininkai nurodė, jog nepritaria Ginčo daugiabučio stogo remonto darbams. 2016 m. rugpjūčio 17 d. Ginčo daugiabučio rangovo parinkimo konkurso tvarka remonto darbams atlikti protokolu buvo parinktas mažiausią kainą pasiūliusi rangovė UAB „Professional Masters Group“, kuri pasiūlė 26 004,08 Eur kainą, išsimokėjimo terminas – 12 mėn. Ieškovė nurodo, kad atsakovo įsiskolinimą sudaro 4 876,65 Eur skola už Ginčo daugiabučio stogo remonto darbus ir 1 271,54 Eur skola už laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio mėn. iki 2018 m. balandžio mėn. suteiktas administravimo, techninės priežiūros ir kitas paslaugas, iš viso – 6 148,19 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. kovo 6 d. sprendimu ieškovės UAB „Vitės valdos“ ieškinį tenkino – priteisė iš atsakovo E. G. 6 148,19 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4. Teismas nustatė, kad ieškovės 2011 m. gegužės 11 d., 2012 m. gegužės 17 d., 2013 m. gegužės 3 d. ir 2014 m. balandžio 7 d. Ginčo daugiabučio kasmetinės apžiūros aktais nustatyta, kad buvo rekomenduojama remontuoti gyvenamojo namo stogo dangą, lietaus nuvedimo sistemą. Tačiau Ginčo daugiabučio būtų ir kitų patalpų savininkai balsavimo raštu biuleteniais nepritarė stogo remontui. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2016 m. balandžio 26 d. statinio techninės priežiūros patikrinimo akte Nr. 47 nurodyta, kad Ginčo daugiabučio stogas yra šlaitinis, dengtas asbestcemenčio lakštais, kurie susidėvėję, vietomis apsamanoję, pažeisti, drėgmė patenka į pastato vidų, stogo dangos būklė bloga. Reikalaujama iki 2016 m. spalio 1 d. organizuoti ir atlikti pastato stogo dangos keitimą, lietaus vandens pašalinimo nuo pastato sistemos keitimą, suremontuoti dūmtraukius ir apie reikalavimo įvykdymą raštu informuoti Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyrių. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos skyrius 2016 m. birželio 27 d. išdavė ieškovei specialiuosius paveldosaugos reikalavimus Ginčo daugiabučio stogo dangos paprastojo remonto darbams. Klaipėdos miesto savivaldybė administracija 2016 m. liepos 29 d. išdavė ieškovei rašytinį pritarimą Ginčo daugiabučio stogo dangos paprastojo remonto darbų projektui. Ieškovei paskelbus Ginčo daugiabučio stogo paprastojo remonto darbų konkursą, buvo pasirinktas rangovas UAB „Professional Masters Group“, kuris pasiūlė 26 004,08 Eur kainą ir su kuriuo sudaryta rangos sutartis Nr. V44. Pagal 2016 m. gruodžio mėn. atliktų darbų aktą UAB „Professional Masters Group“ atliko darbų už 21 853,93 Eur, o pagal 2017 m. sausio mėn. atliktų darbų aktą atliko darbų už 4 150,15 Eur.

5. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, jog Ginčo daugiabučio stogo remonto darbai buvo atlikti vadovaujantis Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2016 m. balandžio 26 d. statinio techninės priežiūros patikrinimo akte Nr. 47 nustatytu įpareigojimu, todėl ieškovė neturėjo pareigos organizuoti butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą ir gauti jų sutikimą remonto darbams atlikti.

6. Teismas pažymėjo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2016 m. balandžio 26 d. statinio techninės priežiūros patikrinimo aktas Nr. 47 nėra nuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka, atsakovas taip pat nepateikė duomenų, patvirtinančių nurodytas aplinkybes. Priešingai, byloje esantys ieškovės Ginčo daugiabučio kasmetinės apžiūros aktai patvirtina, kad prasta namo stogo būklė nustatyta jau 2011 m. gegužės 11 d., dėl ko ieškovė ne kartą organizavo Ginčo daugiabučio bendrasavininkių susirinkimus dėl pritarimo Ginčo daugiabučio stogo remonto darbų atlikimui.

7. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad jis 1995 m. atliko Ginčo daugiabučio stogo dalies, esančios virš jo buto, remontą, ši stogo dalis buvo geros būklės, todėl ieškovė nepagrįstai atliko viso stogo remonto darbus.

8. Teismas pažymėjo, kad 2016 m. balandžio 26 d. statinio techninės priežiūros patikrinimo akte neišskirta atskirų stogo dalių būklė, tik bendrai nurodyta, jog stogo dangos būklė bloga, o ieškovė įpareigota organizuoti ir atlikti pastato stogo dangos keitimą, lietaus vandens pašalinimo nuo pastato sistemos keitimą, suremontuoti dūmtraukius. Ginčo daugiabučio stogo dangos būklė konstatuota ieškovės Ginčo daugiabučio kasmetinės apžiūros aktuose bei 2013 m. balandžio mėn. namo atnaujinimo (modernizavimo) projekte, t. y. šiuose dokumentuose taip pat nėra išskirta atskirų stogo dalių būklė, o nurodoma, kad viso stogo būklė yra prasta.

9. Teismas nurodė, kad 2016 m. balandžio 26 d. statinio techninės priežiūros patikrinimo aktas surašytas praėjus daugiau nei 20 metų po remonto darbų, kuriuos nurodo atlikęs atsakovas, ir praėjus beveik 5 metams po ieškovės 2011 m. organizuoto balsavimo dėl stogo dalies remonto darbų atlikimo, todėl akivaizdu, kad bėgant laikui stogo būklė, įskaitant galimai remontuotos jos dalies būklę, kito, ir 2016 m. balandžio 26 d. akto surašymo metu stogo būklė galėjo neatitikti teisės aktų nustatytų reikalavimų, dėl ko kilo poreikis atlikti stogo remontą.

10. Teismas taip pat pažymėjo, jog atsakovas nurodytas aplinkybes grindžia byloje pateiktomis foto nuotraukomis, kurios anot atsakovo, atliktos 2013 metais bei byloje patektu V. M. rašytiniu paaiškinimu. Vis dėlto, teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kada darytos minėtos foto nuotraukos, jos nėra pakankamai išsamios, iš jų neįmanoma nustatyto stogo būklės. Be to, foto nuotraukos atspindi stogo būklę 2013 m., o ne 2016 m., kai buvo surašytas statinio techninės priežiūros patikrinimo aktas. Byloje patektais V. M. rašytinis paaiškinimas yra susijęs su aplinkybe, jog atsakovas 1995 m. galimai atliko Ginčo daugiabučio stogo dalies remontą, tačiau šiuose paaiškinimuose nepateikta duomenų apie vėlesnę Ginčo daugiabučio stogo būklę.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Atsakovas E. G. patikslintu apeliaciniu skundu prašo teismo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. kovo 6 d. sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Patikslintas apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1. Atsakovo vertinimu, teismas neištyrė svarbių bylai aplinkybių, t. y. savivaldybės stogo būklės akto sudarymo aplinkybių. Todėl jis pats kreipėsi į Klaipėdos m. savivaldybę. Iš savivaldybės gauto atsakymo turinio galima daryti išvadą, kad sudarant ir pasirašant aktą buvo padarytas Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Nauji nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 108.3. punkto pažeidimas. Akte nurodyta savivaldybės atstovė L. G. privalėjo apžiūrėti viso stogo būklę vietoje, tačiau ji niekada nesilankė atsakovui priklausančiose pastogės patalpose, į kurias ji be paties atsakovo negalėjo patekti. Taip pat buvo padarytas ir minėto reglamento 108.5 punkto pažeidimas, kadangi statinio techninės priežiūros patikrinimo aktas nebuvo įteiktas atsakovui. Todėl teismas, netyręs, kad akte nurodytos aplinkybės neatitinka faktinėms, priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą.

11.2. Teismas taip pat padarė klaidingas išvadas dėl suremontuotos stogo dalies, nurodydamas, kad galbūt suremontuotos stogo dalies būklė kito ir galėjo neatitikti įstatymų reikalavimų. Tačiau byloje nėra ir ieškovė nepateikė jokių fotonuotraukų, kurios galėtų patvirtinti blogą stogo dalies būklę. Teismas netyrė kai kurių byloje pateiktų įrodymų – suremontuoto stogo dalies tinkamą būklę visi devyni namo naudotojai tame tarpe ir atsakovas patvirtino raštu, taip pat atsisakymu balsuoti už inicijuojamus ieškovės darbus biuleteniuose. Teismui pateiktose 2013 m. projektuotojo ir atsakovo darytose nuotraukose matosi aktuali bylai stogo būklė, todėl atsakovas įsitikinęs, kad teismas buvo šališkas, netyrė arba neatidžiai tyrė bylos medžiagą ir priėmė neteisėtą sprendimą.

Atsiliepimas

12. Ieškovė UAB „Vitės valdos“ atsiliepimu į atsakovo E. G. apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. kovo 6 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1. Teismas, spręsdamas, kad ieškovė priėmė sprendimą dėl Ginčo daugiabučio stogo remonto darbų atlikimo pagrįstai ir laikydamasi teisės aktų reikalavimų, ištyrė ir įvertino visas aplinkybes ir vadovaudamasis įrodymų visetu priėmė pakankamai motyvuotą ir teisiškai pagrįstą sprendimą.

12.2. Teismas atsižvelgė į tai, jog kad ieškovė, kaip Ginčo daugiabučio bendrojo naudojimo objektų administratorė, net kelis kartus organizavo Ginčo daugiabučio bendraturčių balsavimus raštu, kurių metu balsavimo raštu biuleteniuose buvo nurodyta, kad neremontuoto stogo dalies būklė yra bloga, siūloma atlikti dalinį šiferio keitimą, tačiau sprendimai dėl remonto darbų organizavimo nebuvo priimti dėl pačių Ginčo daugiabučio bendraturčių neišreikštos valios.

12.3. Ieškovės manymu, teismas tinkamai įvertino ir tą aplinkybę, kad 2016 m. balandžio 26 d. statinio techninės priežiūros patikrinimo aktas nėra nuginčytas teisės aktų numatyta tvarka ir tai, kad atsakovas nepateikė duomenų, patvirtinančių jo teiginius, kad Ginčo daugiabučio stogo būklė, užfiksuota minėtame statinio patikrinimo akte, neatitinka tikrovės.

12.4. Ieškovė visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog praėjus 20 metų nuo atsakovo nurodomų atliktų stogo remonto darbų ir praėjus beveik 5 metams po ieškovės organizuoto balsavimo dėl stogo dalies remonto darbų, stogo dangos būklė galėjo objektyviai kisti ir neatitikti teisės aktų nustatytų reikalavimų, dėl ko kilo poreikis atlikti stogo remontą. Esminė aplinkybė šio ginčo atveju yra tai, kad ieškovė veikė, vadovaudamasi minėtame akte nustatytu įpareigojimu, todėl netgi neturėjo pareigos organizuoti Ginčo daugiabučio patalpų savininkų susirinkimo ir gauti jų sutikimą (pritarimą) remonto darbams atlikti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys).

14. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl ginčo esmės

15. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl priteistos skolos už Ginčo daugiabučio stogo remonto darbus, iš esmės teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė bylai, atsakovo vertinimu, svarbių aplinkybių dėl 2016 m. balandžio 26 d. statinio techninės priežiūros patikrinimo akto sudarymo bei padarė klaidingas išvadas dėl virš atsakovui priklausančių patalpų esančios stogo dalies remonto būtinumo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais atsakovo argumentais.

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovui E. G. nuosavybės teise priklauso Ginčo daugiabučio butas Nr. 10, o ieškovė UAB „Vitės valdos“, kaip Ginčo daugiabučio administratorė, vykdo pagrindinį uždavinį – įgyvendina įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su Ginčo daugiabučio bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra. Ieškovė, vykdydama Ginčo daugiabučio priežiūrą, 2011 m. gegužės 11 d., 2012 m. gegužės 17 d., 2013 m. gegužės 3 d. ir 2014 m. balandžio 7 d. surašė Ginčo daugiabučio kasmetinės apžiūros aktus, kurių 4 ir 9 punktais rekomendavo remontuoti Ginčo daugiabučio stogo dangą, lietaus nuvedimo sistemą bei kaminus. Tačiau tiek 2014 m., tiek 2016 m. vykusiais balsavimais raštu nebuvo gautas Ginčo daugiabučio būtų ir kitų patalpų savininkų pritarimas Ginčo daugiabučio stogo remontui.

17. Remiantis Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus 2016 m. balandžio 28 d. Statinio techninės priežiūros patikrinimo aktu Nr. 47, Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus specialistas, įvertinęs pateiktus Ginčo daugiabučio dokumentus bei apžiūrėjęs patį Ginčo daugiabutį, be kita ko, nustatė:

Aprašomoji dalis

17.1. Ginčo daugiabučio stogas yra šlaitinis, dengtas asbestcemenčio lakštais. Lakštai susidėvėję, vietomis apsamanoję, pažeisti, drėgmė patenka į pastato vidų. Stogo dangos būklė bloga.

17.2. Lietloviai ir lietvamzdžiai pažeisti rūdžių, susidėvėję, deformuoti, nesandarūs, būklė bloga.

17.3. Švieslangiai nesandarūs, mediniai rėmai surūdiję, skardos pažeistos rūdžių. Dūmtraukiai yra silikatinių plytų mūro. Dūmtraukių mūras apiręs, plytos iškritusios, plytas rišančioji medžiaga ištrupėjusi, skardos pažeistos rūdžių. Dūmtraukių ir švieslangių būklė bloga.

18. Minėtu 2016 m. balandžio 28 d. Statinio techninės priežiūros patikrinimo aktu Nr. 47 ieškovės pareikalauta organizuoti ir iki 2016 m. spalio 1 d. atlikti Ginčo daugiabučio stogo dangos keitimą, lietaus vandens pašalinimo nuo pastato sistemos keitimą, suremontuoti dūmtraukius ir apie reikalavimo įvykdymą raštu informuoti Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyrių.

19. Ieškovė, vykdydama 2016 m. balandžio 28 d. Statinio techninės priežiūros patikrinimo akto Nr. 47 įpareigojimą, paskelbė Ginčo daugiabučio rangovo parinkimo remonto darbams atlikti konkursą. Konkurse dalyvavo trys konkurso dalyvės: UAB „Lankstinys“, UAB „Klaibuta“ ir UAB „Professional Masters Group“. Remiantis konkurso komisijos 2016 m. rugpjūčio 17 d. protokolu, komisija, išnagrinėjusi gautus pasiūlymus ir įvertinusi kainų santykį, Ginčo daugiabučio stogo remonto darbams pasirinko mažiausią kainą pasiūliusią dalyvę UAB „Prefessional Masters Group“ su bendra pasiūlyta 26 004,08 Eur kaina. Pagal rangovo pateiktus atliktų darbų aktus bei PVM sąskaitas-faktūras stogo remonto darbai buvo atlikti už bendrą 26 004,08 Eur kainą.

Atsiliepimas

20. Atsakovas nesutinka su ieškovės pareikšto ieškinio reikalavimais dėl skolos už atliktus Ginčo daugiabučio stogo remonto darbus priteisimo, ginčydamas dalies jų būtinumą bei atitikimą jų paskyrimo reikalavimams. Tačiau atsakovas nei ginčijo ieškovės 2011 m. gegužės 11 d., 2012 m. gegužės 17 d., 2013 m. gegužės 3 d. ir 2014 m. balandžio 7 d. Ginčo daugiabučio kasmetinės apžiūros aktus ir juose nustatytas aplinkybes, nei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus sprendimą įpareigoti ieškovę atlikti Ginčo daugiabučio stogo remonto darbus. Atsakovas 2014 m. birželio mėn. būtų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu biuleteniu netgi buvo pritaręs ieškovės siūlymui atlikti Ginčo daugiabučio stogo remonto darbus, rangovą parenkant konkurso būdu. Atsakovas tik jau po atliktų Ginčo daugiabučio stogo remonto darbų pradėjo reikšti pretenzijas dėl atsiskaitymo su ieškove už atliktus Ginčo daugiabučio stogo remonto darbus.

21. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. CK 4.83 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta šios taisyklės išimtis, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka.

22. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Pastaruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

23. Taigi atitinkamų išlaidų susiejimas su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais yra teisiškai reikšmingas todėl, kad pareiga apmokėti šias išlaidas nepriklauso nei nuo buto ir kitų patalpų savininko sutikimo, nei nuo administratoriaus valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-137-684/2017).

24. Nagrinėjamam ginčui aktualūs privalomieji statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimai buvo nustatyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakyme Nr. 351 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji daugiabučių gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ patvirtinimo“, kuris galiojo iki 2017 m. sausio 1 d. Pagal šio reglamento 5 punkto nuostatą, prie privalomųjų reikalavimų visumos yra priskirti reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo, jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus. Ginčo daugiabučio stogas yra pripažįstamas pagrindine namo konstrukcija CK 4.82 straipsnio 1 dalies prasme, todėl atsakovui, kaip ir kitiems Ginčo daugiabučio būtų ir kitų patalpų savininkams, tenka įstatyme įtvirtinta pareiga prisidėti prie jo būklės išlaikymo. Kadangi Ginčo daugiabučio stogas iki rangovo atlikto remonto buvo blogos būklės, jis neatitiko privalomų statinio naudojimo reikalavimų, kas lėmė pareigą jį remontuoti, o atsakovui prisidėti prie remonto išlaidų dalies atlyginimo (CK 4.82 straipsnio 3 dalis, 4.83 straipsnio 4 dalis).

25. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas. Naikinti skundžiamą sprendimą patikslintame apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl atsakovo patikslintas apeliacinis skundas netenkinamas, o Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. kovo 6 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

26. Kiti patikslinto apeliacinio skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

27. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, kad nei viena šalis nepateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų, jų apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. kovo 6 d. sprendimą nepakeistą.

Teisėjos Erinija KazlauskienėGiedrė SeselskytėDanutė Žvinklytė