- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-07
- Bylos Nr.
- 2-787/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Gailiūnas, Donatas Šernas, Dalia Vasarienė
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „Statnuoma“, A. K., S. M.
- Kategorijos
- 126.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Dalios Vasarienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorių uždarosios akcinės bendrovės „Statnuoma“, A. K., S. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutarties, kuria nutarta uždarąją akcinę bendrovę „SAAS įranga“ pripažinti bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, bankroto byloje Nr. B2-3000-345/2012.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. balandžio 2 d. nutartimi UAB „SAAS įranga“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB ,,Bankroto departamentas LT“.
2010 m. balandžio 21 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas 2010 m. balandžio 2 d. nutarties dalį, kuria bankroto administratoriumi buvo paskirta UAB ,,Bankroto departamentas LT“, panaikino ir UAB „SAAS įranga“ administratoriumi paskyrė R. M..
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 30 d. nutartimi patvirtinto BUAB „SAAS įranga“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, kurį patikslino 2011 m. birželio 10 d., 2012 m. sausio 24 d., 2012 m. vasario 10 d. ir 2012 m. lapkričio 12 d. nutartimis.
Šalies argumentai
BUAB „SAAS įranga“ administratorius R. M. 2012 m. lapkričio 14 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu pripažinti įmonę bankrutavusia ir paskelbti ją likviduojama dėl bankroto. Nurodė, kad pasiūlymų sudaryti taikos sutartį negauta, realių galimybių atkurti normalią įmonės veiklą nėra, 2012 m. spalio 8 d. įvykęs kreditorių susirinkimas nutarė kreiptis į teismą su prašymu pripažinti BUAB „SAAS įranga“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. lapkričio 16 d. nutartimi nutarė pripažinti BUAB „SAAS įranga“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
Teismas nustatė, kad 2012 m. spalio 8 d. įvykęs BUAB „SAAS įranga“ kreditorių susirinkimas nutarė kreiptis į teismą dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, bankrutuojančios įmonės kreditoriai per įstatymo numatytą terminą taikos sutarties nesudarė, galimybių atstatyti įmonės mokumą nėra. Šių aplinkybių pagrindu, vadovaudamasis Įmonių bankroto įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 15 punktu, 30 straipsniu, teismas nutarė įmonę pripažinti bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
III. Atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimo į jį argumentai
Kreditoriai UAB „Statnuoma“, A. K. ir S. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartį.
Atsiliepimas
Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1.Bankroto administratorius, kreipdamasis į teismą su prašymu pripažinti BUAB „SAAS įranga“ bankrutavusia ir likviduojama, pažeidė apeliantų, kaip galimų BUAB „SAAS įranga“ didžiausių kreditorių, teises. Teismo nutartis dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama negali būti priimta tol, kol nebus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-66-104/2012 (ieškovas UAB „SEB lizingas“, atsakovai A. K. ir S. M.). Neišsprendus minėtos bylos dėl laidavimo ir nežinant, kas bus BUAB „SAAS įranga“ kreditoriai, t. y. ar UAB „SEB lizingas“, ar solidariai A. K. ir S. M., negalima tvirtinti galutinio kreditorių sąrašo ir pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduojama.
2. Nėra pagrindo sutikti, jog AB DnB NORD bankas turi 268 011,58 Lt dydžio finansinį reikalavimą. UAB „SAAS įranga“ prievolių AB DnB NORD bankui įvykdymo užtikrinimui A. K. bei UAB „Statnuoma“ įkeitė jiems priklausantį turtą. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nutartimi Nr. I-1352V/2010 ir 2010 m. gruodžio 8 d. nutartimi Nr. 1-1620/2010 AB DnB NORD bankas buvo įpareigotas jam įkeistą turtą parduoti, o bankroto administratorius R. M. apie tai informuotas. Tačiau AB DnB NORD bankas to nepadarė (A. K. vis dar moka žemės mokestį už jam jau nepriklausančius sklypus, o vagonėliai saugomi UAB „Statnuoma“ teritorijoje). Bankroto administratorius, teikdamas prašymą pripažinti bendrovę bankrutavusia ir likviduojama, žinojo apie minėtam bankui įkeistą turtą, tačiau nesiėmė jokių veiksmų paspartinti turto realizavimą ir tokiu būdu panaikinti AB DnB NORD banko finansinį reikalavimą.
BUAB „SAAS įranga“ administratorius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti kreditorių UAB „Statnuoma“, A. K. ir S. M. atskirąjį skundą ir priteisti iš apeliantų bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime teigia, kad 2012 m. spalio 8 d. įvykusiame susirinkime dalyvavo septyni kreditoriai, iš jų ir vienas iš skundą pateikusių kreditorių S. M.. UAB „Statnuoma“ ir A. K. susirinkime nedalyvavo ir savo nuomonės darbotvarkės klausimais raštu nepareiškė. Kreditorių susirinkimo nutarimai buvo priimti teisėtai. Visi septyni susirinkime dalyvavę kreditoriai, iš jų ir vienas iš skundą pateikusių kreditorių S. M., ketvirtuoju darbotvarkės klausimu „Dėl bendrovės pripažinimo likviduojama“ balsavo „už“. Kreditorių susirinkimo nutarimai nebuvo apskųsti teismui ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, todėl administratorius pateikė teismui prašymą dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia bei likviduojama dėl bankroto. Atsakovo teigimu, apeliantai piktnaudžiauja savo teisėmis, siekdami vilkinti bankroto bylą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkintinas. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis paliktina nepakeista.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Šios taisyklės taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui.
Nagrinėjau atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta atsakovą UAB „SAAS įranga“ pripažinti bankrutavusia ir jį likviduoti dėl bankroto, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 23 straipsnio 15 punkto nuostatą, kreditorių susirinkimas turi teisę siūlyti teismui taikyti įmonei likvidavimo procedūrą. Kreditoriai gali priimti sprendimą siūlyti taikyti šią procedūrą jau pirmame kreditorių susirinkime. Pagal ĮBĮ 30 straipsnį, teismas, išnagrinėjęs bankroto bylą ir pripažinęs įmonę bankrutavusia, priima nutartį likviduoti įmonę dėl bankroto. Teismas pripažįsta įmonę bankrutavusia ir priima nutartį įmonę likviduoti, jei per 3 mėnesius nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos nebuvo priimta nutartis dėl taikos sutarties sudarymo ir jei teismas šio termino nepratęsė. Teismas, gavęs įmonės kreditorių susirinkimo siūlymą taikyti įmonei likvidavimo procedūrą anksčiau nei per 3 mėnesius nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos, turi nedelsdamas spręsti klausimą dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir jos likvidavimo. Teismas, pripažinęs įmonę bankrutavusia ir priėmęs nutartį likviduoti ją dėl bankroto, patvirtina kiekvieno kreditoriaus patikslintų reikalavimų sumą, likvidavimo tvarką, kitus likvidavimo procedūrai vykdyti būtinus pavedimus ir nurodymus. Įmonės likvidatoriaus funkcijas atlieka administratorius šio įstatymo nustatyta tvarka (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2544/2011).
Iš bylos duomenų matyti, kad BUAB „SAAS įranga“ 2012 m. spalio 8 d. kreditorių susirinkime buvo priimtas nutarimas kreiptis į teismą dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto (26-27 b. l., 3 t.). Už šį nutarimą balsavo kreditoriai, kurių reikalavimų suma sudarė 57,97 proc. visų susirinkime dalyvavusių kreditorių finansinių reikalavimų sumos. Būtent šio nutarimo pagrindu BUAB „SAAS įranga“ bankroto administratorius ir kreipėsi į teismą su prašymu spręsti klausimą dėl BUAB „SAAS įranga“ pripažinimo bankrutavusia ir paskelbimo likviduojama dėl bankroto (192 b. l., 2 t.). Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pripažino UAB „SAAS įranga“ bankrutavusia ir nutarė ją likviduoti dėl bankroto (193 b. l., 2 t.).
Atskirajame skunde teigiama, jog nutartis dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama negalėjo būti priimta, kadangi dar nėra išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-66-104/2012, kur ieškovas - UAB „SEB lizingas“, atsakovai – A. K. ir S. M., o trečiasis asmuo - BUAB „SAAS įranga“. Anot apeliantų, tik išnagrinėjus šią civilinę bylą, paaiškės galutinis bankrutuojančio atsakovo kreditorių sąrašas.
Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, jog dar nėra išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-66-104/2012, nuo kurios baigties gali pasikeisti galutinis bankrutuojančio atsakovo kreditorių sąrašas, nesudaro pagrindo teigti, jog teismas negalėjo priimti nutarties pripažinti UAB „SAAS įranga“ bankrutavusia ir ją likviduoti.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad kreditorių reikalavimai, atsiradę iki bankroto bylos iškėlimo dienos, pagal ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalį gali būti tvirtinami teismo nutartimi, kuria teismas pripažino įmonę bankrutavusia ir nutarė ją likviduoti, ar po to atskirai priimta nutartimi dėl kreditoriaus reikalavimo ar patikslinto reikalavimo. Tokia nutartis gali būti priimama iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos (ĮBĮ 26 str. 1 d., 30 str. 3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-591/2008). Taigi, pagal šį kasacinės instancijos teismo išaiškinimą, kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu, gali būti tvirtinami teismo nutartimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Todėl aplinkybė, kad teisme yra nagrinėjama civilinė byla, nuo kurios baigties gali pasikeisti bankrutuojančios įmonės finansinių reikalavimų sudėtis, negali būti pakankamas pagrindas atsisakyti pripažinti įmonę bankrutavusia ir priimti nutartį likviduoti ją dėl bankroto, kai yra nustatytos visos ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos, nes tai neatitiktų pagrindinio įmonių bankroto proceso tikslo – kiek įmanoma operatyviau patenkinti visų įmonės kreditorių interesus ir teisėtus lūkesčius (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-2119/2011; 2011 m. spalio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-2544/2011).
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas; nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, tarp jų už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas; negali būti nustatoma priverstinė hipoteka (ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p.).
Kaip matyti iš bylos duomenų, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 2 d. nutartis, kuria atsakovui iškelta bankroto bylą, apeliacine tvarka nebuvo apskųsta, todėl ji įsiteisėjo 2012 m. balandžio 12 d. Apeliantų nurodytos Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 7 d. ir 2010 m. gruodžio 8 d. nutartys, kuriomis nutarta leisti bankui parduoti atsakovo naudai įkeistą turtą, buvo priimtos, jau įsiteisėjus teismo nutarčiai atsakovui iškelti bankroto bylą.
Teisėjų kolegija pažymi, jog minėtos Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartys klausimo dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto teisingam išsprendimui teisinės reikšmės neturi, nes šiomis nutartimis buvo leista parduoti turtą, kuris nuosavybės teise nepriklauso bankrutuojančiai įmonei, o tik buvo įkeistas banko naudai bankrutuojančios įmonės prievolių įvykdymui užtikrinti. Be to, kaip jau minėta šioje nutartyje, bankrutuojančios įmonės kreditorių (tame tarpe ir AB DnB NORD banko) finansiniai reikalavimai gali būti tikslinami iki teismas priims nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos.
Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, jog nėra pagrindo laikyti skundžiamą nutartį neteisėta ir dėl apelianto S. M. pateiktų papildomų paaiškinimų, kurie buvo pateikti Lietuvos apeliaciniam teismui po atsakovo pateikto atsiliepimo į atskirąjį skundą (30-31 b. l., 3 t.). Apelianto paaiškinimai nėra susiję su apeliacijos objektu. Nagrinėjamu atveju nėra tikrinamas 2012 m. spalio 8 d. kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumas ir pagrįstumas. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, įrodančių, jog S. M. ar kiti kreditoriai būtų skundę kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo nutarta kreiptis į teismą dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia bei likviduotina dėl bankroto, ar kitokių duomenų, įrodančių, jog šis nutarimas įsiteisėjusia teismo nutartimi yra pripažintas neteisėtu. Taigi, aptariamas kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas teisėtu. Kita vertus, jeigu S. M. kreditorių susirinkime darbotvarkės klausimu „Dėl bendrovės pripažinimo likviduojama“ ir būtų balsavęs „prieš“, akivaizdu, kad kreditorių, balsavusių „už“, balsų būtų vis tiek pakakę priimti tokį pat nutarimą. Įstatymo nustatyta tvarka nenuginčijus kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, nėra pagrindo laikyti jį neteisėtu ir juo nesivadovauti (ĮBĮ 24 str. 5 d.).
Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu teisėjų kolegija darom išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad bankroto administratorius su pasiūlymu pradėti BUAB „SAAS įranga“ likvidavimo procedūrą kreipėsi kreditorių susirinkimo, kuriame dalyvavo ir apeliantas S. M., pavedimu, per bankroto bylos nagrinėjimo laikotarpį pasiūlymų dėl taikos sutarties sudarymo negauta (nebuvo prašyta pratęsti terminą taikos sutarčiai pateikti), kitokių priemonių išvengti įmonės bankrutavimo nesiimta, pagrįstai nutarė pripažinti BUAB „SAAS įranga“ bankrutavusia ir ją likviduoti dėl bankroto. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.).
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas prašo teismo priteisti iš apeliantų bylinėjimosi išlaidas, tačiau jam nepateikus šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų, jo prašymas netenkinamas (CPK 93 str., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,
nutaria:
Palikti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartį nepakeistą.