Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Jankienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovei D. P. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei ieškinio su priedais kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – atsakovės darbovietės administracijai. Atsakovė teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovei išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių yra pagrindas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką bei atsakovės atžvilgiu priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė. Butas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. 1-1291 perduotas valdyti savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise. Minėtas butas 2015 m. balandžio 21 d. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išnuomotas atsakovei S. P.. Nuomos sutarties 3 punkte buvo įtvirtinta teisė gyventi ir šio nuomininko šeimos nariams: (duomenys neskelbtini). S. P. mirus (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2018 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė laikyti D. P. pagrindine ginčo buto nuomininke ir įpareigojo savivaldybės įmonę „Vilniaus miesto būstas“ pasirašyti su ja nuomos sutartį. Tarp savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ir D. P. 2018 m. sausio 15 d. buvo sudaryta Vilniaus miesto savivaldybės būsto nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ginčo butas – (duomenys neskelbtini), buvo išnuomotas D. P.. Faktiškai ginčo butas nuomininkei D. P. perduotas 2018 m. sausio 23 d. Vilniaus miesto savivaldybės būsto perdavimo-priėmimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-1218-1099/2020 2020 m. vasario 26 d. sprendimu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „C. V. I. G.“ ieškinį atsakovei savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys Vilniaus miesto savivaldybė, D. P.. Byloje nustatyta, kad 2016 m. liepos 25 d., 2016 m. rugpjūčio 15 d. ir 2016 m. spalio 5 d. buvo apgadintas/užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Byloje nustatyta, kad butas buvo užlietas iš aukščiau esančio buto, t. y. (duomenys neskelbtini). Teismas ieškovei akcinei draudimo bendrovei ,,C. V. I. G.“ priteisė iš savivaldybės įmonės ,,Vilniaus miesto būstas“ kaip buto valdytojos 4 735,17 Eur nuostolių, 5 proc. metines procesines palūkanas ir 107,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Sprendimas įsiteisėjo 2020 m. spalio 6 d. Ieškovė savivaldybės įmonė ,,Vilniaus miesto būstas” vykdydama teismo sprendimą akcinei draudimo bendrovei ,,C. V. I. G.” sumokėjo 4 735,17 Eur nuostolius, 107,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ir 174,38 Eur procesines palūkanas, iš viso 5116,55 Eur.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad su S. P., o vėliau ir su D. P. sudarytose nuomos sutartyse 5.3 bei 5.4 punktuose numatyta nuomininko pareiga naudoti savivaldybės bustą pagal paskirtį, jį prižiūrėti, laikyti tvarkingą ir geros būklės, savivaldybės būstu naudotis nepažeidžiant kitų pastate esančių butų ir bendrojo naudojimo patalpų savininkų (naudotojų) teisių bei teisėtų interesų. Atitinkamai 35 ir 19 punkte nustatyta, jog nuomininkas privalo atlyginti žalą tretiesiems asmenims, jeigu ji buvo padaryta dėl nuomininko kaltės ar aplaidumo.

CK 6.246 straipsnio 1 dalis įtvirtinta, kad civilinė atsakomybė atsiranda pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Atitinkamai CK 6.263 straipsnio 1 dalis numato pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nebūtų padaryta kitam asmeniui žalos. Nagrinėjamos bylose atveju nustatyta, kad ieškovė savivaldybės įmonė ,,Vilniaus miesto būstas“ atlygino nuostolius, patirtus 2016 m. liepos 25 d., 2016 m. rugpjūčio 15 d. ir 2016 m. spalio 5 d. užliejus butą, esantį (duomenys neskelbtini). Civilinėje byloje Nr. e2-1218-1099/2020 nustatyta, kad butas buvo užlietas iš aukščiau esančio buto, t. y. (duomenys neskelbtini). Duomenų, dėl tuo metu kilusios techninės avarijos, ar kad užliejimas įvyko ne dėl buto nuomininkų kaltės, nėra. Nustačius, jog užliejimo šaltinis buvo ginčo bute, laikytina, kad žalą lėmė nuomininko pareigos užtikrinti tinkamą ir saugų ginčo bute esančios santechnikos įrangos naudojimą nevykdymas arba netinkamas vykdymas. Nustačius, kad užliejimas įvyko dėl nuomininkų kaltės, ieškovė, atlyginus kito asmens padarytą žalą turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis).

Minėtas butas 2015 m. balandžio 21 d. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. 1(duomenys neskelbtini) buvo išnuomotas atsakovei S. P.. Nuomos sutarties 3 punkte buvo įtvirtinta teisė gyventi ir šio nuomininko šeimos nariams: (duomenys neskelbtini). CK 6.588 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas reglamentavimas, jog pilnamečiai vaikai, jų sutuoktiniai (sugyventiniai) ir nuomininko vaikaičiai priskiriami prie šeimos narių, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį. CK 6.589 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas. Vėliau, tarp savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ir D. P. 2018 m. sausio 15 d. sudarytos Vilniaus miesto savivaldybės būsto nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, butas buvo išnuomotas atsakovei D. P.. Užliejimo metu atsakovė D. P., remiantis CK 6.589 straipsnio 1 dalimi, turėjo tokias pačias pareigas ir teises kaip ir pagrindinis nuomininkas, todėl jai kyla pareiga atlyginti dėl užliejimo patirtus nuostolius. Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, atsakovė reikalavimo ir jo dydžio neginčijo. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, iš atsakovės ieškovės naudai priteisiama 5116,55 Eur nuostolių (CK 6.280 straipsnio 1 dalis, CK 6.589 straipsnio 1 dalis, 6.246 straipsnio 1 dalis).

Ieškinį tenkinus, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojamos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CPK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų buvo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteisiamos bylinėjimosi išlaidos – 115,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnis 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės nepriteisiamos, nes pagal neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios išlaidų sumos (5,00 Eur) (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės D. P. ieškovės savivaldybės įmonės ,,Vilniaus miesto būstas“ naudai 5116,55 Eur (penkis tūkstančius vieną šimtą šešiolika eurų penkiasdešimt penkis euro centus) nuostolių ir 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos 5116,55 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. gruodžio 15 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės D. P. į valstybės biudžetą 115,00 Eur (vieną šimtą penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Atsakovė turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 30 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.