Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vyriausiojo specialisto 2022 m. gegužės 19 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-01-ANR_N-1260-2022 (ROIK 22166776256).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Institucija) vyriausiojo specialisto 2022 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. VMI-01-ANR_N-1260-2022 (ROIK 22166776256) (toliau – ir nutarimas) D. A. (toliau – ir pareiškėja) pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 187 straipsnio 2 dalį, dėl to, kad ji, būdama UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) vadove, atsakinga už juridinio asmens veiklos organizavimą, neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Valstybinei mokesčių inspekcijai būtų pateiktos pridėtinės vertės mokesčio (forma FR0600) ir mėnesinės pajamų mokesčio (forma GPM313) deklaracijos už 2022 m. vasario ir kovo mėnesius, o taip pat neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Valstybinė mokesčių inspekcija) būtų pateikti gaunamų ir išrašomų pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų duomenys į išmaniosios mokesčių administravimo informacinės sistemos (i.MAS) elektroninių sąskaitų faktūrų posistemį (i.SAF) už 2022 m. vasario ir kovo mėnesius, kurie turėjo būti pateikti už kiekvieną kalendorinį mėnesį. Šiais veiksmais D. A. pažeidė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr.IX-751 78 straipsnio 5 dalies, 85 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007, 24 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 42² straipsnio 1 dalies ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos viršininko 2004 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. VA-55 (2016 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. VA-28 redakcija) patvirtintų Pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų duomenų tvarkymo ir pateikimo taisyklių 30.1 punkto nuostatas, todėl jai buvo paskirta administracinė nuobauda – 200 Eur dydžio bauda (b. l. 9-10).

Dėl nutarimo 2022 m. gegužės 19 d. D. A. pateikė skundą, kuriame nurodė, kad pandemijos laikotarpiu UAB (duomenys neskelbtini) nevykdė veiklos, nes veikla yra susijusi su tiesioginiu kontaktavimu su žmonėmis. Dėl įmonės ekonominės būklės teko atsisakyti buhalterio paslaugų, o ji pati neturi buhalterinio išsilavinimo, todėl su Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovo pagalba telefonu pildė minėtas deklaracijas. 2022 metais, pasibaigus Covid–19 suvaržymams, pakeitė įmonės veiklos sritį ir pradėjo prekiauti drabužiais, tačiau neturi finansinių galimybių samdytis buhalterį, todėl „Sodra“ ir kitus mokesčius tenka susimokėti iš šeimos biudžeto. Jai skirta 200 Eur bauda yra dideli pinigai, todėl prašo peržiūrėti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyriausiojo specialisto 2022 m. gegužės 19 d. nutarimą ir sušvelninti paskirtą nuobaudą, kadangi praeityje nėra padariusi jokių nusižengimų (b. l. 3).

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėja pažeidė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 78 straipsnio 5 dalies, 85 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007, 24 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 42² straipsnio 1 dalies ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos viršininko 2004 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. VA-55 patvirtintų Pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų duomenų tvarkymo ir pateikimo taisyklių 30.1 punkto nuostatas.

Atsiliepime taip pat nurodoma, kad nesutinkama su D. A. skunde pateiktu argumentu, jog ji iki 2022 m. gegužės 19 d. nutarimo skirti jai administracinę nuobaudą nebuvo padariusi jokių nusižengimų, nes pareiškėjai 2022 m. kovo 14 d. administracinėje byloje ne teismo tvarka Nr. VMI-01-ANR_N-505-2022 (ROIK 22161214469) buvo skirtas įspėjimas pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktu, tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas, yra laikomas atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, buvo įvertinta, kad pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį buvo padarytas administracinis nusižengimas, o būtent, kad D. A. padarė mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos pažeidimą bei atliko pavėluotą deklaracijų pateikimą, todėl jai buvo skirta minimali ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatyta 200 Eur piniginė nuobauda. Vadovaujantis ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu atsiliepime prašoma palikti nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti (b. l. 26-28).

Teismo posėdžio metu pareiškėja D. A. parodė, kad prieš Covid-19 pandemiją įmonėje buvo viskas gerai. Tačiau, prasidėjus pandemijai, įmonės veikla visiškai sustojo. Teko atsisakyti buhalterės, nes nebuvo pajamų jai mokėti. „Sodra“ reikalus tvarkė pati pareiškėja, nes jai telefonu paaiškino kaip tai daryti, todėl puikiai sekėsi. Buhalterė pridėtinės vertės mokestį deklaruodavo kas ketvirtį. Ji per pandemiją sugalvojo kitą veiklą, mėgindama „suktis iš padėties“. Taip pat pripažįsta, kad nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Jos veikla visiškai pasikeitė, pradėjo prekiauti rūbais, kuriuos pirko iš (duomenys neskelbtini). Gavusi įspėjimą iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, kad nesumokėjo pridėtinės vertės mokesčio, netrukus telefonu išsiaiškino, kad, kai prekė yra perkama iš Europos Sąjungos, reikia kas mėnesį deklaruoti pridėtinės vertės mokestį. Pradėjo ieškoti buhalterės, tačiau kainos buvo labai didelės, todėl pati skambino į Valstybinę mokesčių inspekciją ir pateikė visas deklaracijas savo jėgomis, nes buhalterės neišgali turėti. Ji ištaisė tai, kas buvo blogai, o po nuobaudos paskyrimo stengiasi pateikti visas deklaracijas. Pastarosios yra su klaidomis, bet jas pateikinėja. Nusižengimo padarymo fakto neginčija, mano, kad paskirtą baudą galima iš šeimos biudžeto ar vyro algos sumokėti, tačiau nuo pandemijos atlyginimo sau neišsimoka, o gautas pajamas padengia „Sodra“ mokesčiams. Taip pat atkreipia dėmesį, kad per pastaruosius septynerius metus įmonė neturėjo jokių sunkumų ir panašių įvykių, todėl prašo teismo kiek įmanoma sumažinti paskirtos baudos dydį.

Teismo posėdžio metu institucijos atstovas G. G. parodė, kad nesutinka su pareiškėjos skundu, nes ji nebuvo pateikusi deklaracijų, praleido terminus, todėl vadovaujantis ANK 187 straipsnio 2 dalimi jai buvo skirta minimali 200 eurų nuobauda. Taip pat pastebėjo, kad įspėjimas D. A. skirtas kovo 14 d., tačiau vėliau buvo pakartotinai užfiksuoti pažeidimai, todėl nuspręsta surašyti nutarimą ir skirti minimalią nuobaudą. Prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą, tačiau neprieštarauja dėl skirtos nuobaudos sumažinimo.

Skundas tenkintinas.

ANK 187 straipsnio 2 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos pažeidimą, ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pavėluotą pateikimą ar nepateikimą, neteisingų duomenų įrašymą į mokesčių administratoriui pateiktas ataskaitas, deklaracijas ar kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų, neteisingų duomenų pateikimą. Toks pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo dviejų šimtų iki trijų šimtų devyniasdešimties eurų.

Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl nusižengimo, numatyto ANK 187 straipsnio 2 dalyje, padarymo fakto nėra. Skunde keliamas tik institucijos 2022 m. gegužės 19 d. nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas ir prašoma sumažinti paskirtą nuobaudą. Pareiškėjos skundas motyvuojamas tuo, kad Lietuvoje prasidėjus Covid-19 pandemijai, įmonės veikla visiškai sustojo, o dėl blogos ekonominės būklės teko atsisakyti buhalterio paslaugų bei pakeisti įmonės veiklos sritį. Nuo pandemijos pradžios neturi galimybių išsimokėti net sau darbo užmokesčio, kadangi visas pajamas gautas iš įmonės veiklos skiria mokesčiams sumokėti.

Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus, gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, jo įvykdymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-2-693/2018, Nr. 2AT-12-719/2018). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008-01-21, 2011-01-31, 2012-09-25 nutarimai).

Įvertinus bylos medžiagą, teismo posėdžio metu išsakytus šalių argumentus, darytina išvada, kad Valstybinė mokesčių inspekcija skirdama nuobaudą atsižvelgė į visas bylai reikšmingas aplinkybes bei paskyrė D. A. nuobaudą, atitinkančią administracinio nusižengimo bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pavojingumą. Dar 2022 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. VMI-01-ANR_N-505-2022 D. A. už teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų duomenų, pajamų mokesčio, pridėtinės vertės mokesčio deklaracijų už 2022 m. sausio mėnesį nepateikimą buvo skirta švelniausia administracinė nuobauda – įspėjimas, jai taip pat buvo išaiškinta privalomų teikti dokumentų pateikimo tvarka ir terminai. Atsiliepime teisingai pažymėta ir tai, kad D. A. pakartotinai padarė administracinį teisės nusižengimą, tačiau jai paskirta minimali bauda. D. A. yra UAB (duomenys neskelbtini) vadovė, todėl jai tenka atsakomybė už vadovui tenkančių pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Kita vertus, kaip nurodė pati pareiškėja, ji teisės pažeidimą, nors ir po gauto įspėjimo, pašalino. Savo kaltės neneigia, nurodo, kad teisės pažeidimą padarė dėl sunkios įmonės padėties ir specialių žinių neturėjimo. Šios jos nurodomos aplinkybės nepaneigtos.

Pareiškėja prašo kiek įmanoma sumažinti jai skirtą baudą. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.

Pareiškėja nedalyvavo Institucijai sprendžiant jos atsakomybės klausimą, todėl pagrįstai skundžiamame nutarime nurodoma, kad jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Tačiau teisme jos išsakyti argumentai sudaro pagrindą spręsti, kad ji prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, todėl tai laikytina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalis).

Teismo nuomone, nors D. A. veika atitinka ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius ir yra pasiekusi administraciniam nusižengimui būdingą pavojingumą, tačiau veika padaryta neatsargiai, ilgalaikių ar esminių neigiamų pasekmių įstatymo saugomiems gėriams nesukėlė, o iš pareiškėjos paaiškinimų matyti, kad pažeidimai pašalinti. Nors savaime šios aplinkybės nėra ypatingai išskirtinės, o paskirta bauda nėra didelė, vis tik pasaulinės COVID-19 pandemijos kontekste, objektyviai pasunkėjus įmonių veiklos vykdymui, taip pat įvertinus tai, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, pareiškėja iki aptariamų dviejų nutarimų nebuvo bausta už panašaus pobūdžio administracinius nusižengimus, tai, kad teisės pažeidimai pašalinti, manytina, jog aukščiau išvardintos aplinkybės leidžia svarstyti švelnesnės nuobaudos skyrimo klausimą. Kaip minėta, D. A. administracinį nusižengimą padarė pakartotinai, tačiau atsižvelgtina į tai, kad šiuo atveju netgi po įspėjimo ji jau kitą mėnesį ir toliau kas mėnesį turėjo teikti privalomus dokumentus, kas, neturint specialiųjų žinių, laiko atžvilgiu yra sunkiai operatyviai įgyvendinama, todėl manytina, kad šis jos baustumas nėra reikšmingas vertinant nuobaudos dydžio klausimą.

Apibendrinant konstatuotina, kad nors Valstybinė mokesčių inspekcija pagal tuo metu nustatytas aplinkybes priėmė pagrįstą nutarimą ir paskyrė pagrįstą nuobaudą, vis tik nagrinėjamu atveju net ir minimalios, ANK 187 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos nuobaudos (200 Eur), paskyrimas neatitiktų padarytos veikos pavojingumo, kaltininkės asmenybės, prieštarautų teisingumo principui. Todėl teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti D. A. paskyrus mažesnę administracinę nuobaudą, nei ANK 187 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos D. A. skundą tenkinti.

Pakeisti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vyriausiojo specialisto 2022 m. gegužės 19 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-01-ANR_N-1260-2022 (ROIK 22166776256) ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, skirti D. A. administracinę nuobaudą – 50 Eur baudą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.