Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. N. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2026 m. sausio 8 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-574-2026.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2026 m. sausio 8 d. nutarimu A. N. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 421 straipsnio 1 dalį už tai, kad Vilniuje, Kirtimų g. 61, kelio ruože, pažymėtame Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“, 1 priedo 102 punkte „Pervaža be užtvaro“, 139 punkte „Daugiakelis geležinkelis“ ir 204 punkte „Stop“ numatytais kelio ženklais, 2025 m. lapkričio 24 d. 16.43 val., vairuodamas automobilį „Nissan Qashqai“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė reikalavimo sustoti prieš geležinkelio pervažą pastatyto kelio ženklo „Stop“ ir nesustodamas pervažą pravažiavo, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 168 ir 170 punktų reikalavimus; už šio administracinio nusižengimo padarymą A. N. paskirta 360 Eur dydžio bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dviem mėnesiams.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. N. skundu prašo pakeisti nutarimą ir juo paskirtą administracinio poveikio priemonę: paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta minimali ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinio poveikio priemonės neskirti, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Skundas argumentuojamas tuo, kad A. N. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, savo kaltės neginčija, nuoširdžiai dėl to gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Vairuodamas buvo blaivus ir įsitikino, kad pervažiuoti geležinkelio pervažą yra saugu, nesukėlė eismo įvykio, nepadarė žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui, nepažeidė kitų Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Iki šiol nėra buvęs baustas už analogiško ar panašaus administracinio nusižengimo padarymą, turi ilgametę vairavimo patirtį, yra doras ir teigiamai vertinamas visuomenės narys. Teisė vairuoti transporto priemones būtina darbui tiekėju atsiimant ir vežant prekes visoje Lietuvoje, taip pat rūpinantis šeima, savo sveikata ir sergančia motina, kuri gyvena Š. ir kurią privalomai reikia vežti į Vilniuje esančią gydymo įstaigą ir kitas medicinos įstaigas. Netekęs teisės vairuoti transporto priemones prarastų vienintelį pajamų šaltinį, negalėtų vykdyti finansinių įsipareigojimų ir pasirūpinti artimaisiais. Ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukeltų neproporcingai neigiamas pasekmes ne tik jam, bet ir jo artimiesiems. Suvelninus administracinio poveikio priemonę arba jos netaikant, būtų pakankamai paveiktas, taip pat būtų pasiekti administracinės atsakomybės tikslai, nebūtų pažeistas nei viešasis interesas, nei teisingumo principas.

Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu prašo palikti nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti. Atsiliepimas argumentuojamas tuo, kad nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, byloje ištirti visi reikšmingi duomenys. Pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas nėra, nes tam nenustatytos išimtinės aplinkybės.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. N. teismo posėdžio metu palaikė skundo reikalavimą jame išdėstytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad nežino, kodėl nesustojo, galimai buvo susimastęs dėl kitų dalykų. Nepaisant to, prieš pervažiuodamas geležinkelio pervažą įsitikino, kad traukinių nėra. Ten traukiniai praktiškai nevažinėja, vietovė yra gamyklų teritorijoje. Turi prižiūrėti motiną. Jo tėvas yra miręs, o sesė neturi teisės vairuoti transporto priemones. Nors dukra ir sutuoktinė turi teisę vairuoti transporto priemones, tačiau dukra studijuoja K., o sutuoktinė nepadės jam dirbti.

Skundas atmestinas.

ANK 421 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė vairuotojams, be kita ko, už kelio ženklo „Stop“, kuris pastatytas prieš geležinkelio pervažą, reikalavimo nesilaikymą.

Kelių eismo taisyklių pagrindu, be kita ko, prieš pradėdamas judėti per geležinkelio pervažą ir judėdamas per ją, eismo dalyvis privalo vadovautis kelio ženklais (168 punktas); duodamas kelią artėjančiai bėginei transporto priemonei, taip pat tuo atveju, kai važiuoti per geležinkelio pervažą draudžiama, vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, kelio ženklą „Stop“, šviesoforą, pakeliamąjį užtvarą, o jeigu jų nėra, – ne arčiau kaip 10 m atstumu nuo pirmojo bėgio. Vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, kai ji naudojama su kelio ženklu „Stop“, o jeigu jos nėra, – prieš minėtą kelio ženklą, net ir mirksint baltam šviesoforo signalui (170 punktas); pirmumo kelio ženklai, nurodantys vairuotojui važiavimo per nereguliuojamas sankryžas, važiuojamųjų dalių sankirtas arba siaurus kelio ruožus pirmenybę, yra, be kita ko ženklas „Stop“, draudžiantis važiuoti nesustojus prieš šį kelio ženklą (Kelių eismo taisyklių 1 priedo II skyriaus 204 punktas).

Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn A. N. patrauktas už tai, kad nesilaikė kelio ženklo „Stop“, kuris pastatytas prieš geležinkelio pervažą, reikalavimo. A. N. tai pripažino. Be A. N. prisipažinimo jo kaltę padarius administracinį nusižengimą įrodo policijos pareigūnų tarnybinio automobilio registratoriaus įrašas, kuriame tai objektyviai užfiksuota; policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad policijos pareigūnai pastebėjo, kaip A. N. vairuojamas automobilis „Nissan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nesustojo prieš kelio ženklą „Stop“ ir pervažiavo geležinkelio pervažą; ir kiti byloje esantys įrodymai, kurie sutampa tarpusavyje, atskirose detalėse vieni kitus papildo. A. N. būdamas vairuotojas negalėjo nesuvokti, kad privalėjo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“, pastatytą prieš geležinkelio pervažą, ir, sprendžiant iš jo teisme duotų paaiškinimų apie tai, jog geležinkelio pervaža yra gamyklų teritorijoje ir traukiniai ten važiuoja labai retai, sąmoningai to nepadarė, todėl veikė tiesiogine tyčia. A. N. veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 421 straipsnio 1 dalį.

ANK 421 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda nuo trijų šimtų šešiasdešimt iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų. Šio straipsnio 2 dalies pagrindu už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dviejų iki šešių mėnesių.

Nagrinėjamu atveju A. N. paskirta minimalaus 360 Eur dydžio bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam dviejų mėnesių terminui. Paskirtos baudos A. N. neginčija. Skundu prašoma neskirti A. N. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba sutrumpinti šios administracinio poveikio priemonės terminą. Pagrindo tam teismas nenustatė.

Pagal ANK 34 straipsnį išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (1 dalis); asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (3 dalis); Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti (6 dalis).

Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą. Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-22-648/2024 12 punktą).

A. N. padarė vieną administracinį nusižengimą, susijusį su transportu, pažeidė važiavimo per geležinkelio pervažas taisykles, tai yra šiurkštus Kelių eismo taisyklių pažeidimas, galintis sukelti negrįžtamas pasekmes, veiką padarė tiesiogine tyčia. Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo sudėtis yra formalioji, nereikalaujanti pavojingų padarinių kilimo. Byloje yra tam tikrų A. N. asmenybę teigiamai apibūdinančių duomenų: jis pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, dirba, turi šeimą, prižiūrį senyvo amžiaus motiną, neteistas ir kt. Vis dėlto, A. N. asmenybė nėra apibūdinama išskirtinai teigiamai. Administracinių nusižengimų registro duomenimis A. N. per pastaruosius penkerius metus buvo aštuonis kartus baustas už administracinius nusižengimus transportui: tris kartus už greičio viršijimą iki 18 km/val., du kartus už stovėjimą draudžiamoje vietoje, vieną kartą už vairavimą naudojantis mobiliojo ryšio priemone, vieną kartą už kelio ženklo „Važiuoti tiesiai“ reikalavimo nevykdymą ir vieną kartą už važiavimą eismo juosta, skirta tik maršrutiniam transportui, paskiras baudas sumokėjo. Tai neleidžia A. N. apibūdinti kaip pavyzdingą vairuotoją, rodo, kad praeityje taikytos administracinės nuobaudos tinkamo poveikio jam nepadarė. Tai turi didelę reikšmę, nes nagrinėjamas administracinis nusižengimas taip pat yra susijęs su transportu.

Pabrėžtina, kad tokios aplinkybės, kaip teigiamas asmenybės apibūdinimas, didelis vairavimo stažas, tokio pažeidimo padarymas pirmą kartą, būtinumas turėti teisę vairuoti transporto priemones dėl darbo, taip pat tam, jog būtų galima pasirūpinti savo ir artimųjų sveikata, ir pan., iš esmės kurios ir nurodytos skunde, teismų praktikoje nepripažįstamos išimtinėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 2 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-15-788/2024 17 punktą; 2021 m. lapkričio 23 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-387/2021 18 punktą). Be to, pagrindo tam nesudaro ir skunde minimos A. N. ir netiesiogiai jo artimiesiems dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo kilsiančios neigiamos pasekmės, nes skiriama nuobauda (administracinio poveikio priemonė) ir turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtas administracinio poveikio priemones, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 12 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-2-387/2024 14 punktą). Nors A. N. nurodė, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas apsunkina jo galimybę dirbti prekių tiekėju, rūpintis motina, vis dėlto, teismo vertinimu, šiais laikais įmanoma rasti laikiną išeitį tam, kad išsaugoti turimą darbą arba laikinai rasti kitą darbą, nesusijusį su transporto priemonių vairavimu, be to, teisę vairuoti transporto priemones turi jo sutuoktinė ir dukra, tuo labiau, jog jam paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas yra itin trumpas.

Dėl skunde nurodytų teismų sprendimų, kuriais, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, buvo paskirta švelnesnė administracinio poveikio priemonė arba ji neskirta, pažymėtina, kad, individualizuojant administracinę atsakomybę, kiekvienas atvejis yra individualus, todėl kitų asmenų atžvilgiu priimti teismų sprendimai precedento tam nesudaro.

Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, administracinėn atsakomybėn patrauktas A. N. nenurodė ir teismas nenustatė jokių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių padarytą administracinį nusižengimą ar patį A. N., kurios sudarytų pagrindą nagrinėjamą atvejį laikyti išskirtiniu, leistų daryti išvadą apie mažesnį nei įprastai tokio pobūdžio veikoms būdingas pavojingumą ar mažesnį paties A. N. pavojingumą, bei rodytų, kad sankcijoje nustatytų minimalaus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino taikymas prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesą būtų galima užtikrinti dar labiau švelninant šią administracinio poveikio priemonę, todėl pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir A. N. skirti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, negu numatytas ANK 422 straipsnio 6 dalyje, arba apskritai neskirti šios administracinio poveikio priemonės, nėra.

Tai, kas išdėstyta, sudaro pagrindą palikti nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2026 m. sausio 8 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-574-2026 nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto A. N. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.