Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Egidijaus Tamašausko, Mindaugo Šimonio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. M. (S. M.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. sausio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3472-214/2019 pagal ieškovo S. M. (S. M. ) ieškinį atsakovui ERGO Insurance SE Lietuvos filialui, tretieji asmenys M. P. ir L. P., dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

11. Apeliantas pateikė naujus įrodymus - automobilio BMW kompiuterinio tyrimo medžiagą ( t.2, b.l. 179-194), kurią prašė prijungti prie bylos ir vertinti kartu su apeliaciniu skundu. Nurodė, kad gavęs draudiko nurodymą patikrinti BMW, Sankt-Peterburge įvykdė šį nurodymą.

12. Naujų įrodymų apeliacinėje instancijoje pateikimas reglamentuojamas CPK 314 straipsnyje. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apelianto pateikta automobilio BMW tyrimo medžiaga jau yra pateikta į bylą (t.2, b.l. 83-99), teismo buvo prijungta ir aptariama 2018 m. kovo 23 d. teismo posėdyje, todėl pakartotinai į bylą nepriimama.

13. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl atsisakymo išmokėti draudimo išmoką nukentėjusiam trečiajam asmeniui, taip pat proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymus ir įrodinėjimą, jų vertinimą, aiškinimo ir taikymo.

14. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau – TPVCAPDĮ). Su eismo įvykiu susijęs transporto priemonės valdytojas ir pretenziją dėl padarytos per eismo įvykį žalos teikiantis asmuo privalo pateikti draudikui arba Biurui turimus eismo įvykio ir žalos įrodymus, padėti jiems nustatyti įvykio aplinkybes ir žalos dydį, laikytis draudiko ar Biuro nurodymų, jeigu jie buvo duoti, leisti draudikui ar Biurui ištirti per eismo įvykį padarytos žalos priežastis ir nustatyti jos dydį (TPVCAPDĮ 12 str. 2 d.). Šio įstatymo atžvilgiu Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ir Draudimo įstatymas taikomi kaip lex generalis (liet. bendrasis įstatymas) (CK 6.988 straipsnio 3 dalis, 6.1018 straipsnis, TPVCAPDĮ 1 straipsnio 6 dalis). Draudimo įstatymo 98 str. 4 d. nustato, kad draudiko reikalavimu fiziniai ir juridiniai asmenys privalo pateikti turimą informaciją apie draudžiamojo įvykio ir įvykio, kuris gali būti pripažintas draudžiamuoju, aplinkybes ir pasekmes.

15. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad jei draudikui kyla abejonių dėl eismo įvykio aplinkybių, atsižvelgiant į įvykį, eismo įvykio deklaracijoje ar ją atitinkančiame dokumente nurodytą informaciją ar kitas aplinkybes, pavyzdžiui, kai eismo įvykio deklaracijoje ar ją atitinkančiame dokumente nurodytos aplinkybės nesutampa su kitomis aplinkybėmis ar informacija, jis privalo išsamiai ištirti eismo įvykio aplinkybes, siekdamas nustatyti draudžiamojo įvykio faktą, pasekmes ir draudimo išmokos dydį. Nei TPVCAPDĮ, nei kitas įstatymas nesuteikia eismo įvykio deklaracijai ar ją atitinkančiam dokumentui didesnės įrodomosios galios, todėl teismas, nagrinėdamas tokį ginčą, turi vertinti visus šalių pateiktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-1075/2018).

16. Šioje byloje pirmosios instancijos teismui buvo pateikti duomenys, kad 2016 m. vasario 24 d. 0.10 val. Mastaičių - Pažėrų žiedinėje sankryžoje, Kauno rajone, įvyko eismo įvykis, kurio metu trečiojo asmens M. P. vairuojamas automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į ieškovo vairuojamą ir ieškovui priklausantį automobilį BMW, v.n. (duomenys neskelbtini). Abu eismo įvykio dalyviai užpildė deklaraciją (t.1, b.l. 10), kelių policijos nekvietė, trečiasis asmuo M. P. pripažino savo kaltę dėl eismo įvykio. Ieškovas tą pačią dieną pateikė savo automobilį BMW Kauno nepriklausomų autoekspertų biurui, kuris nustatė, kad automobiliui padarytos žalos atkūrimo sąnaudos yra 10 296,65 Eur (be PVM, t.1, b.l. 20).

17. Eismo įvykio kaltininku prisipažinęs M. P. buvo apsidraudęs civilinę atsakomybę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu pas atsakovę. Todėl ieškovas pareikalavo žalos atlyginimo iš atsakovės kaip trečiojo asmens civilinės atsakomybės draudiko (TPVCAPDĮ 13 str.). Šalys neginčijo, kad draudikui (atsakovei) apie eismo įvykį buvo pranešta 2016m. vasario 24 d. (pranešė ieškovas, t.1, b.l. 61) ir 2016 m. vasario 25 d. (pranešė trečiasis asmuo M. P., t.1, b.l. 58). Taip pat nėra ginčo, kad draudikui (atsakovei) buvo pateiktos apžiūrai abi įvykyje dalyvavę transporto priemonės, draudiko įgaliotas darbuotojas apžiūrėjo ir nufotografavo abu automobilius (t.1, b.l. 63-112).

18. Atsakovė 2016 m. rugpjūčio 12 d. atsisakė išmokėti draudimo išmoką tuo pagrindu, kad nukentėjęs asmuo (ieškovas) vengė bendradarbiauti, nepateikė automobilio BMW kompiuterio patikrinimo rezultatų ir neatsakė į klausimyno klausimus, todėl atsakovė negalėjo įsitikinti draudžiamojo įvykio buvimu (Draudimo įstatymo 98 str. 1-3 dalys) ( t.1, b.l. 40).

19. Ieškovo atstovė pripažino faktą, kad ieškovas gavo atsakovės prašymą atsakyti į klausimyno klausimus, tačiau ieškovas įvertino, kad klausimai yra nesusiję su ginčo eismo įvykiu, yra persekiojantys jį kaip asmenį, todėl į klausimus nusprendė neatsakyti. Pirmosios instancijos teismo 2018 m. kovo 23 d. teismo posėdyje buvo pagarsinta, kokie klausimai ieškovui buvo pateikti klausimyne (klausimynas ieškovui buvo pateiktas rusų kalba, t.y. jam suprantama kalba): pavyzdžiui, kada ir kur ieškovas įsigijo automobilį BMW; kas, neskaitant ieškovo, dar naudojosi ieškovo automobiliu; per kokį pasienio kontrolės postą ieškovas atvyko į Lietuvą su savo automobiliu BMW; kokiu maršrutu ieškovas atvyko iki eismo įvykio vietos; kokiose draudimo bendrovėse ir kokios rūšies draudimu buvo apdraustas ieškovo automobilis BMW; kokius defektus ieškovo automobilis turėjo iki šio eismo įvykio; ar iki eismo įvykio ieškovas buvo pažįstamas su kitu eismo įvykio dalyviu; kokiose įmonėse iki eismo įvykio ieškovas atlikdavo automobilio BMW techninius aptarnavimus; ir kt. (posėdžio garso įrašo nuo 59:52 min.). Atsakovės atstovas paaiškino, kad klausimai buvo užduoti norint nustatyti, ar ieškovo automobilis turėjo gedimų/avarijų iki ginčo eismo įvykio, ar buvo mokėtos kitos draudimo išmokos, ar ieškovas vyko tokiu maršrutu, kur galėjo būti užfiksuotas filmavimo kamerų, kas padėtų įsitikinti automobilio būkle ir t.t. Liudytoju apklaustas atsakovės darbuotojas, transporto priemonių žalų administravimo grupės vadovas V. P. nurodė, kad ieškovas galėjo neatsakyti į kai kuriuos klausimus, jeigu įžvelgė juose asmeninį pobūdį, tačiau ieškovas apskritai neatsiuntė jokio atsakymo, nors klausimo apie automobilio defektus iki ginčo eismo įvykio, liudytojo teigimu, negalima laikyti asmeniniu (posėdžio garso įrašo nuo 02:02:04 min.).

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad Draudimo įstatymo 98 str. 4 d. nenustatyta draudimo išmokos reikalaujančio asmens teisė kvestionuoti draudiko reikalavimus ir pačiam vertinti, ar draudikui pakanka duomenų apsispręsti dėl išmokos mokėjimo. Todėl atmestini apelianto argumentai, kad jis pateikė visus duomenis apie eismo įvykį, leido atlikti automobilio patikrinimą, kompiuterinį tyrimą, atsakė į visus klausimus, pateikė paaiškinimus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad neatsakymas į papildomai pateiktus klausimyno klausimus vertintinas kaip ieškovo nebendradarbiavimas su draudiku ir visos informacijos nepateikimas TPVCAPDĮ 12 str. 2 d. prasme. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad paties ieškovo draudikui pateikta informacija apie automobilį buvo netiksli, antai „Kauno nepriklausomų ekspertų biuro“ pateiktame 2016 m. vasario 24 d. aiškinamajame rašte yra nurodoma, kad apžiūrėtas automobilis, pagamintas 2010 m. vasario 11 d. (t.1, b.l. 20), tačiau to paties įvertinimo metu surašytoje pažymoje apie vidutinę transporto priemonės rinkos kainą automobilio pagaminimo metai nurodomi 2003 ir atitinkamai pagal pagaminimo metus ir automobilio ridą yra skaičiuojama vidutinė rinkos kaina (t.1, b.l. 23-24). Iš įvertinimo pažymos 1.4 p. matyti, kad koeficiento, įvertinančio tikrosios ir normuotos ridos skirtumą, reikšmė yra 10,33 proc., kas reiškia, kad ridos rodmuo keičia automobilio vertę ir atitinkamai keičia padarytos žalos paskaičiavimą (t.1, b.l. 23-25). Duomenys apie automobilio BMW ridą, kuriuos draudikas gavo iš autorizuoto serviso „Krasta auto“ rodo, kad automobilio rida buvo atsukta: 2015 m. spalio 13 d. fiksuota 146 419 km rida (t.1, b.l. 121), o „Kauno autoekspertų biuro“ apžiūros akte nurodoma 53 771 km rida (t.1, b.l. 21). Tokie duomenys vertė draudiką papildomai aiškintis aplinkybes, be kita ko, turinčias reikšmės ir padarytos žalos dydžio nustatymui.

21. Atsakovė taip pat teigė, kad ieškovas neatliko automobilio kompiuterinės diagnostikos. Liudytoju apklaustas V. P. nurodė, kad ieškovui atvykus tą pačią dieną po įvykio, t.y. 2016 m. vasario 24 d., atlikti kompiuterinio patikrinimo nebuvo įmanoma, nes servise nebuvo laisvo laiko. Ieškovas skubėjo namo, todėl buvo leista jam išvažiuoti. Apytikriai po savaitės buvo apžiūrėtas trečiojo asmens M. P. (įvykio kaltininko) vairuotas automobilis, o 2016 m. kovo mėnesį ieškovui elektroniniu paštu buvo nusiųstas reikalavimas atlikti kompiuterinį BMW tyrimą autorizuotame servise ir atsiųsti protokolą elektroniniu paštu (2018 m. kovo 23 d. teismo posėdžio garso įrašo nuo 01:35:11 min.). Kompiuterinis tyrimas, liudytojo teigimu, būtų parodęs duomenis apie automobilio šoninių saugos pagalvių suveikimą, laiką, automobilio greitį suveikimo metu ir pan. Pateiktus kompiuterinio tyrimo protokolus turi analizuoti specialistas ir pateikti išvadas. Tačiau ieškovas kompiuterinio tyrimo duomenų draudikui nepateikė.

22. Ieškovo atstovė pripažino, kad draudikas pareikalavo pateikti automobilio kompiuterinę diagnostiką, tačiau teigė, kad kompiuterinio tyrimo buvo pareikalauta tik 2016 m. birželio mėnesį (2018 m. kovo 23 d. teismo posėdžio garso įrašo nuo 46:54 min.). Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas 2016 m. birželio 4 d. pateikė užsakymą dėl automobilio BMW diagnostinės patikros, patikra buvo atlikta, tačiau protokolas nebuvo pateiktas draudikui, nepateikimo faktas nurodomas ir ieškinio pareiškime. Patikros protokolą su vertimais į lietuvių kalbą ieškovo atstovė pateikė tik 2018 m. balandžio 6 d. šios bylos proceso metu (t.2, b.l. 82-99). Ieškovo atstovė nurodė, kad kompiuterinės patikros duomenys nebuvo pateikti draudikui todėl, kad draudikas nesureguliavo apmokėjimo už patikrinimą klausimo. Teisėjų kolegija vertina, kad tokia aplinkybė kaip nesureguliavimas apmokėjimo klausimo, negali būti vertinama kaip priežastis nepateikti draudikui kompiuterinio tyrimo duomenų. Ieškovas turėjo ir pats bendradarbiauti su draudiku, jeigu kilo apmokėjimo problema, pvz., pateikdamas draudikui serviso sąskaitą, pareikalaudamas apmokėti. Kompiuterinės patikros rezultatų pateikimas tik teismo proceso metu vertintinas kaip nepakankamas ieškovo bendradarbiavimas su draudiku. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nepakankamas bendradarbiavimas sutrukdė draudikui tinkamai, visapusiškai, išsamiai išsiaiškinti įvykio aplinkybes ir nuspręsti dėl draudimo išmokos mokėjimo.

23. Draudikas, kaip minėta, yra saistomas Draudimo įstatymo nustatytų reikalavimų, be kita ko ir 98 str. 2 ir 3 dalyje nustatytų, t.y. jis privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, neturi teisės nuspręsti, išmokėti ar neišmokėti draudimo išmoką, jeigu nėra įsitikinęs, kad draudžiamasis įvykis buvo.

24. Ieškovo atstovė argumentavo, kad draudikas nesilaikė Draudimo įstatymo 98 str. 2 dalyje nustatytų sprendimo priėmimo terminų, nes per 30 dienų nuo transporto priemonės apžiūros nepriėmė sprendimo, mokėti ar nemokėti išmoką. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka, nes 30 dienų terminas draudimo išmokai mokėti arba motyvuotam sprendimui dėl išmokos nemokėjimo priimti yra nustatytas ne nuo transporto priemonių apžiūros, o nuo to momento, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes, pasekmes ir draudimo išmokos dydį (Draudimo įstatymo 98 str. 2 d.). Pagal šios bylos situaciją, terminas draudiko sprendimui priimti net neprasidėjo, nes ieškovas nepateikė draudikui visos informacijos, kurios buvo reikalaujama.

25. Pirmosios instancijos teismas paskyrė byloje ekspertizę, ekspertui buvo pateikti klausimai: koks yra deklaruoto eismo įvykio mechanizmas; ar deklaruoto eismo įvykio dalyvių parodymai techniniu požiūriu yra pagrįsti; ar automobilių apgadinimai tarpusavyje suderinami. Jeigu ne, tai kokie kiekvieno automobilio apgadinimai nėra susiję su nagrinėjamu įvykiu; ar susidūrus automobiliams vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis galėjo suveikti a/m (duomenys neskelbtini) XDRIVE saugos pagalvės (t.2, b.l. 101). Eksperto išvadoje atsakyta, kad susidūrimo metu BMW, tikėtina, stovėjo arba judėjo nedideliu greičiu. Techniniu požiūriu ekspertas nurodė negalintis nustatyti, ar vairuotojų nurodytos aplinkybės apie automobilių judėjimo greičius prieš eismo įvykio kilimą, susidūrimo vietą, laiką ir pan., yra pagrįstos. Didelė dalis sugadinimų pėdsakų yra padaryti VW automobiliu. Nurodė negalintis vienareikšmiškai nei patvirtinti nei paneigti, kad pėdsakai (įbrėžimai bei įlenkimai) ant automobilio BMW galinių dešinės pusės durelių galinės dalies atsirado būtent kontakto su VW Passat metu. Tiriamo susidūrimo metu galėjo suveikti automobilio BMW šoninės saugos oro pagalvės (t.2, b.l. 122-123).

26. Pagal CPK 218 straipsnio nuostatą, eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Dėl eksperto išvados vietos įrodinėjimo priemonių sistemoje kasacinis teismas yra pasisakęs, kad eksperto išvadai kaip įrodymų šaltiniui CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015 ir joje nurodyta ankstesnė kasacinio teismo praktika).

27. Teisėjų kolegija, įvertinusi ekspertizės išvadą, pažymi, kad eksperto išvada nei patvirtina nei paneigia, kad automobilis BMW ginčo susidūrimo metu ne važiavo, bet stovėjo. Kitais ekspertui pateiktais klausimais atsakymai nebuvo pateikti, nes ekspertas nurodė negalintis nustatyti susidūrimo mechanizmo, laiko, vietos. Ekspertas patvirtino, kad didelė dalis ieškovo automobilio sugadinimų padaryti būtent trečiojo asmens automobiliu, tačiau ne visi nustatyti sugadinimai. Todėl teisėjų kolegija vertina, kad ekspertizė šioje byloje nepašalino abejonių dėl ginčo įvykio, todėl tik patvirtino, kad draudiko siekis gauti papildomos informacijos iš ieškovo buvo pagrįstas, draudikas be papildomos informacijos negalėjo priimti sprendimo dėl draudimo išmokos mokėjimo. Kadangi ieškovas per atstovę 2016 m. rugpjūčio mėnesį pateikė klausimą dėl išmokos mokėjimo, tai 2016 m. rugpjūčio 12 d. buvo pateiktas atsakymas, kad išmoką mokėti atsisakoma ( t.1, b.l. 40). Kolegija vertina, kad draudikas pagrįstai atsisakė išmokėti išmoką.

28. Teisėjų kolegija, ištyrusi visumą šioje byloje nustatytų aplinkybių (eismo įvykio deklaraciją, pradinius dalyvių paaiškinimus, padarytos žalos įvertinimo išvadą, ekspertizės aktą), išklausiusi 2018 m. kovo 23 d. ir 2018 m. gruodžio 17 d. teismo posėdžių garso įrašus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias draudiko pareigas ištirti įvykio aplinkybes, nukentėjusio asmens pareigas pateikti informaciją, įvykio pripažinimą draudžiamuoju, draudimo išmokos mokėjimą (Draudimo įstatymo 97, 98 str., TPVCAPDĮ 12 str. 2 d.) ir proceso teisės normas, paskirstančias įrodinėjimo pareigą ir nustatančias įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 str. 218 str.), todėl priimto sprendimo naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

29. Bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme paskirstomos proporcingai patenkintiems reikalavimams (CPK 93 str. 1 d.). Apeliacinio skundo netenkinus, iš ieškovo atsakovei priteistinos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (1089 Eur). Teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų byloje įteikimu, sudaro 7,54 Eur, kurios priteistinos valstybei iš ieškovo (CPK 88 str. 1 d. 3p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo S. M., gimusio (duomenys neskelbtini), atsakovui ERGO Insurance SE Lietuvos filialui, į. k. 302912288, 1089 Eur ( tūkstantį aštuoniasdešimt devynis eurus) atstovavimo išlaidų apeliacinėje instancijoje.

Priteisti iš ieškovo S. M., gimusio (duomenys neskelbtini), valstybei 7,54 Eur (septynis eurus ir 54 ct) išlaidų susijusių su procesinių dokumentų byloje įteikimu sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.