- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2021-05-04
- Bylos Nr.
- e2A-588-638/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13934-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Evaldas Burzdikas, Diana Labokaitė, Lina Žemaitienė
- Ieškovas
- M. B.
- Atsakovas
- S. J., G. M., V. B., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- valstybės įmonė „Turto bankas“, R. M.
- Kategorijos
- 2.6.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Linos Žemaitienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. B. ieškinį atsakovams S. J., G. M., V. B., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretieji asmenys valstybės įmonė „Turto bankas“, R. M., dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškinyje prašė nustatyti tokią žemės sklypo, esančio adresu(duomenys neskelbtini), naudojimosi tarp bendraturčių tvarką: ieškovei M. B. skirti naudotis žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu B (1162 m² ploto), Lietuvos Respublikai skirti naudotis žemės sklypo dalis, pažymėtas indeksais C1 (496 m² ploto) ir C2 (177 m² ploto), šią sklypo dalį valstybinės žemės patikėjimo teise perduodant valdyti atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu A (420 m² ploto) skirti bendram ieškovės M. B. ir Lietuvos Respublikos naudojimui, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje, dublike nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 20 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimu Nr.8S-473-(14.8.3.) M. B. atkurta nuosavybės teisė į 1308/2255 dalis žemės sklypo, kurio unikalus numeris(duomenys neskelbtini). Likusi dalis šio žemės sklypo, o būtent 947/2255 dalys, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir valstybinės žemės patikėjimo teise yra valdoma atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos. Paminėtame žemės sklype stovi daugiabutis namas, kuriame yra atsakovų nuosavybės teise valdomas turtas, o būtent atsakovui S. J. nuosavybės teise priklausančios 26/100 dalys gyvenamojo namo unikaliu numeriu(duomenys neskelbtini), 26/100 dalys ūkinio pastato unikaliu numeriu (duomenys neskelbtini)ir 26/100 dalys kiemo statinių unikaliu numeriu(duomenys neskelbtini). A. G. M. nuosavybės teise priklausančios 4/100 dalys gyvenamojo namo unikaliu numeriu (duomenys neskelbtini)ir 4/100 dalys kiemo statinių unikaliu numeriu(duomenys neskelbtini), atsakovei V. B. nuosavybės teise priklausančios 4/100 dalys gyvenamojo namo unikaliu numeriu 1993-2040-3014 ir 4/100 dalys kiemo statinių unikaliu numeriu(duomenys neskelbtini). Ieškovė ieškiniu 2017 m. rugsėjo 18 d. kreipėsi dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymo į Kauno apylinkės teismą, buvo pradėta civilinė byla Nr.2-25603-454/2017 (Nr.2-1889-454/2018). Byloje šalys sudarė taikos sutartį, kurią Kauno apylinkės teismas 2018 m. kovo 15 d. nutartimi patvirtino. Nekvestionuodama įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties nuostatų, praėjus daugiau nei vieneriems metams, ieškovė kreipėsi į individualią veiklą vykdantį A. G. dėl žemės sklypo, esančio adresu(duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo plano patikslinimo, o būtent dėl sumažinimo žemės sklypo dalies, skirtos bendram ieškovės ir Lietuvos Respublikos naudojimui, dėl ko žemės sklypo dalis, esanti po ieškovės langais, būtų paskirta ne bendram ieškovės ir Lietuvos Respublikos naudojimui, o ieškovės naudojimuisi. Individualią veiklą vykdantis A. G. parengė žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini)naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo naują planą, pagal kurį šalims priskiriamos dalys yra visiškai identiškos toms, kurios buvo patvirtintos Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr.2-1889-454/2018. Tačiau sumažinus nuo 652 m² ploto iki 420 m² ploto žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu A, kuri skirtą bendram ieškovės ir Lietuvos Respublikos naudojimui, šia žemės sklypo dalimi, esančia po ieškovės langais, padidinama ieškovei naudojimuisi priskirta žemės sklypo dalis nuo 930 m² (40 m² + 890 m²) iki 1162 m². Individualią veiklą vykdantis A. G. pranešė apie parengtą žemės sklypo, esančio adresu(duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planą atsakovams, nurodydamas, kad jie gali atvykti susipažinti su šiuo planu bei pateikti dėl šio plano pastabas. Ieškovė nurodė, kad 2019 m. gegužės 7 d. „Prieštaravimais dėl parengto žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo plano“ atsakovės V. B. ir G. M., o 2019 m. gegužės 10 d. Paaiškinimu - nesutikimu ir atsakovas S. J. nesutiko su individualią veiklą vykdančio A. G. parengtu žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planu. Ieškovės siūloma nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarka būtų itin patogi bendraturčiams, atitiktų naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijus, nes paskyrus ieškovės naudojimuisi žemės sklypo dalį, esančią po jos langais, būtų maksimaliai išvengta bet kokių galimų konfliktinių situacijų, į ką taip pat būtina atsižvelgti. Ieškovė nurodė, kad pagrindinis nuotekų šulinys yra pažymėtas kvadratuku su indeksu C ir yra teritorijoje, žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo plane pažymėtoje indeksu A (geltona spalva). Taigi, visi bendrasavininkai turi vienodas galimybes prie jo prieiti. Prie pat ieškovės įėjimo durų yra tik du papildomi kanalizacijos šuliniai, kuriais pati ieškovė ir pasirūpina. Ieškovė gyvena namo pirmame aukšte ir visuomet užsikimšus nuotekų šuliniui ji pirma patiria visas su tuo susijusias pasekmes bei pasirūpina nuotekų šulinio išvalymu. Be to, nei pati ieškovė, nei atsakovai, patys niekada nėra valę kanalizacijos šulinių, nes tiesiog nėra kompetentingi atlikti tokius darbus. Ieškovės siūloma nustatyti žemės sklypo naudojimosi tarp bendraturčių tvarka nesudaro jokių kliūčių šiame žemės sklype esančių nuotekų šulinių kompetentingai priežiūrai, tame tarpe ir jų išvalymui, nuotekų išsiurbimui.
Atsiliepimas
3. A. S. J., G. M., V. B. atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime, triplike nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 15 d. nutartimi patvirtino tarp atsakovių G. M., V. M. (B.), S. J. ir ieškovės sudarytą taikos sutartį, pagal kurią atsakovai S. J., V. M. (B.) ir G. M. sutiko su ieškovės pateiktu 2017 m. balandžio 4 d. UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtu žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planu. Byloje esantis Nekilnojamojo turto registro 2019 m. rugsėjo 30 d. išrašas patvirtina, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 15 d. nutarties pagrindu nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Kartu su dubliku pateiktame plane (kaip ir pradiniame plane) numatyta, kad ieškovė naudosis 1162 kv. m žemės sklypo dalimi, plane pažymėta ,.B“, o taip pat bendrai naudosis 420 kv. m sklypo dalimi „A“, iš kurios ieškovei tenka 146 kv. m. Palyginus šį planą su taikos sutartimi sutartos naudojimosi tvarkos planu, matyti, kad ieškovė ieškiniu turi tikslą neteisėtu būdu pasigerinti savo sąlygas atsakovų sąskaita - ieškovė siekia padidinti jos asmeniniam naudojimui tenkantį sklypo plotą 232 kvadratiniais metrais (nuo 930 kv. m (40+890) iki 1162 kv. m), o taip pat siekia 232 kvadratiniais metrais sumažinti bendram naudojimui tenkančią žemės sklypo dalį „A“ (nuo 652 kv. iki 420 kv. m). Ieškovė dublike pripažino, jog šiuo metu į žemės sklypą yra suformuotas tik vienas įvažiavimas, tačiau nurodė, kad vienu įvažiavimu buvo apsiribota tariamai dėl tos priežasties, kad žemės sklypas priklausė vienam savininkui - ieškovės tėvui. Šis ieškovės teiginys neatitinka tikrovės. Ieškovė, būdama žemės sklype esančių pastatų bendraturte, pati nepageidavo kito įvažiavimo, nes pačios ieškovės ieškinio reikalavimų pagrindu buvo nustatyta tvarka, numatanti vieną įvažiavimą į žemės sklypą. Ieškovė dublike pripažino, jog siekia, kad žemės sklypo dalis, esanti po ieškovės langais, būtų paskirta ne bendram, o ieškovės naudojimui, kas leistų maksimaliai išvengti bet kokių tariamų konfliktinių situacijų. Atsakovai pareiškia, jog jie niekada neiniciavo jokių konfliktų, ir to neketina daryti ateityje. Ieškovės nurodytoje vietoje yra minkštas gruntas, ant jo auga žolė, ten niekada nebuvo ir šiuo metu negali būti jokio įvažiavimo. Žemės sklype nėra jokio atsakovų pastatyto nelegalaus priestato. Įvažiavimas toje vietoje negalėtų būti įrengtas nepažeidžiant galiojančių teisės aktų reikalavimų. Naujo įvažiavimo iš J. S. g. į šiaurinę sklypo dalį nėra galimybės įrengti, kadangi nuo šiaurinės šio sklypo ribos iki sklype esamų pastatų siauriausioje vietoje plotis nesiekia 3 m (plotis yra apie 2,70 m), o naujo įvažiavimo suformavimui plotis, gavus gretimo sklypo savininko sutikimą, turi būti ne siauresnis kaip 3,5 m, o negavus gretimo sklypo savininko sutikimo - 4,5 m plotis. Ieškovė savavališkai padarė metalinius vartus, taip pat pusę sklypo iš gatvės pusės (sau po langais) aptvėrė metaline tvora. Ieškovė bendro naudojimo plote savavališkai nukasė juodos žemės gruntą ir supylė į Kauno miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartimi ieškovės naudojimui priskirtą sklypo dalį. Ieškovė bendro naudojimo kieme savavališkai įsirengė sau automobilių stovėjimo aikštelę. Kanalizacijos šuliniai, kuriuos ieškovė vadina „papildomais“, yra sudėtinė kanalizacijos sistemos dalis, jie yra gyvybiškai svarbūs visiems bendraturčiams, be jų tinkamos priežiūros kanalizacija negali funkcionuoti, todėl visi bendraturčiai privalo turėti prie jų priėmimą. Priešingai, nei teigia ieškovė, šiuos šulinius dažniausiai prižiūrėjo, valė arba pasirūpindavo jų valymu atsakovas S. J., kartu su sūnumi. A. S. J. 15 metų dirba įmonėse, kurios projektuoja ir renovuoja nuotekų tinklus, ir turi reikiamą kvalifikaciją tokiems darbams atlikti. Ieškovė daug metų gyveno užsienyje ir šių šulinių priežiūra nesirūpino. Vieną kartą (2018 metais) užsikimšus kanalizacijai, jos atkimšimui reikalingo kvalifikuoto asmens suradimu pasirūpino ieškovės dukra, tačiau visas išlaidas atsakovai ir ieškovė padengė lygiomis dalimis.
Šalies argumentai
4. A. N. žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nėra tinkamas atsakovas pagal pareikštus reikalavimus, nes ieškovė nereiškia atsakovei jokių materialinio pobūdžio reikalavimų. Teismų praktikoje analogiškose bylose Nacionalinė žemės tarnyba yra įtraukiama kaip trečiasis asmuo, o ne atsakovas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimu ieškinį atmetė.
6. Teismas nurodė, kad siekiant įvertinti ieškovės siūlymo atsakovams suformuoti naują įvažiavimą pagrįstumą, svarbu atsižvelgti į aplinkybę, jog nekyla ginčo, kad esamas įvažiavimas šiuo metu yra vienintelis ir visų namo gyventojų naudojamas daugelį metų. Pvz., atsakovė G. M. šioje namų valdoje, esančioje(duomenys neskelbtini), savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi nuo 1975 m. spalio 24 d., atsakovė V. B. šiame name gyveno nuo gimimo 1976 m. Esamas įvažiavimas kaip vienintelis yra nurodytas ir Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartimi patvirtintoje šalių sudarytoje taikos sutartyje. Teismas pažymėjo, kad išvažiuojamojo teismo posėdžio metu, įvardindama priežastis, dėl kurių ji norėtų, kad esama naudojimosi tvarka būtų pakeista, ir šis žemės plotas, kuris naudojamas kaip įvažiavimas į namų valdą (plano B dalis, t. 1, b. l. 153), būtų priskiriamas tik jos naudojimui, ieškovė nurodė, kad jos langai yra į šią pusę (plano G dalis, t. 1, b. l. 153) ir dėl to jai kyla dulkės nuo pravažiuojančių automobilių. Tačiau į teismo klausimą, ar po įvažiavimo išklojimo trinkelėmis, kurį ji pati atliko, vis dar kyla dulkės, ieškovė atsakyti negalėjo. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad išvažiuojamojo teismo posėdžio metu pasitvirtino atsakovų nurodytos aplinkybės, jog pagal ieškovės siūlomą nustatyti naudojimosi tvarką nurodytoje įvažiavimui skirtoje vietoje (plano C2 dalis, t. 1, b. l. 153) yra minkštas gruntas, ant jo auga žolė. Teismo vertinimu, šioje vietoje yra jau sutvarkytas gerbūvis, todėl naujo įvažiavimo formavimas šioje vietoje ne tik pažeistų šį gerbūvį, bet ir reikalautų iš atsakovų nepagrįstai didelių investicijų naujo kelio suformavimui esamo minkšto grunto ir žolės vietoje. Be to, vertindamas ieškovės siūlomos nustatyti naudojimosi tvarkos pagrįstumą, teismas atsižvelgė ir į naujam keliui skirtą mažesnį už jau esamo įvažiavimo plotą bei siauresnį plotį. Teismas nurodė, kad išvažiuojamojo teismo posėdžio metu pasitvirtino atsakovų nurodytos aplinkybės, kad naujo įvažiavimo iš J. S. g. į šiaurinę sklypo dalį plotis siauriausioje vietoje nuo šiaurinės šio sklypo ribos iki sklype esamų pastatų plotis nesiekia 3 m. Dalyvaujant šalims ir atsakovų atstovui išmatuojant siūlomo įvažiavimo plotą tarp šalių gyvenamojo pastato adresu(duomenys neskelbtini), ir gretimo sklypo tvoros, pagal atsakovų atstovo išmatavimus šis plotis nuo gretimo sklypo tvoros iki namo yra 3,42 m., be to, gretimo sklypo riboženklis yra nutolęs dar apie 65 cm. nuo tvoros į ginčo sklypo pusę, o tai reiškia, kad siūlomo įvažiavimo plotis siauriausioje vietoje yra apie 2,77 m. Teismas pripažino, kad tuo atveju, jeigu būtų nustatyta ieškiniu siūloma naudojimosi tvarka, nebūtų išlaikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra, nes ieškovei būtų nepagrįstai ir neproporcingai pagerintos naudojimosi žemės sklypu sąlygos, o atsakovams šios sąlygos būtų iš esmės pablogintos dėl esamo gerbūvio pažeidimo ir nepagrįstai didelių investicijų naujo kelio suformavimui.
7. Teismas nurodė, kad išvažiuojamojo teismo posėdžio metu pasitvirtino atsakovų nurodytos aplinkybės, jog įgyvendinus ieškovės siūlomą naudojimosi tvarką, į ieškovės naudojamą dalį patektų su visu namu funkcinį ryšį turintys du kanalizacijos šuliniai. Šie du kanalizacijos šuliniai, kurie yra prie pat ieškovės įėjimo durų (plano B dalis, t. 1, b.l. 153), yra sudėtinė kanalizacijos sistemos dalis ir todėl yra svarbūs visiems bendraturčiams, o be jų tinkamos priežiūros kanalizacija negali funkcionuoti, todėl visi bendraturčiai privalo turėti prie jų priėjimą. Teismas sprendė, kad šios sklypo dalies priskyrimas ieškovės naudojimuisi neatitiktų kasacinio teismo praktikos, pagal kurią teismas turi siekti nustatyti tokią naudojimosi daiktu tvarką, pagal kurią kiltų kuo mažiau prielaidų bendraturčių konfliktinėms situacijoms, nes atsakovų galimybė tinkamai naudotis kanalizacijos sistema priklausytų nuo galimybės patekti į ieškovės naudojamą žemės sklypo dalį bei nuo ieškovės valios.
8. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovė nurodė santykius tarp šalių esant itin konfliktiškais, tačiau teismo posėdžio metu apklausti atsakovai paneigė šias aplinkybes, nurodydami, kad tik ieškovės ar jos dukters iniciatyva kartais kyla nesutarimai tarp jų bei vienos iš atsakovių G. M.. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojai P. J., A. J., U. P.. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė esant tarp bendraturčių itin konfliktiniams santykiams, kurie užkerta galimybę bendraturčiams naudotis nuosavybe pagal esamą naudojimosi žemės sklypu tvarką.
9. Teismas atsižvelgė į tai, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartimi patvirtintoje šalių sudarytoje taikos sutartyje šalys jau išreiškė savo valią dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Teismo vertinimu, šioje byloje ieškovė nepateikė jokių esminį aplinkybių pasikeitimą patvirtinančių įrodymų, dėl kurių nurodyta naudojimosi tvarka turėtų būti keičiama. Teismas sprendė, kad ieškovė nenurodė, dėl kokių aplinkybių esama naudojimosi tvarka iš esmės pažeidžia jos teises ar suteikia nepagrįstą pranašumą atsakovams.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu ieškovė M. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
10.1 Teismas konstatavo akivaizdžiai neatitinkančią tikrovės faktinę aplinkybę, jog visi atsakovai neva gyvena adresu(duomenys neskelbtini), bei dėl to neva jie visi naudojasi žemės sklypu šiuo adresu. A. S. J. pats nurodo, kad jis gyvena visiškai kitu adresu. A. V. B. išvažiuojamojo teismo posėdžio metu taip pat nepaneigė ieškovės nurodytos aplinkybės, kad ir ji adresu(duomenys neskelbtini), negyvena, tik lanko savo mamą G. M.. Vienintelė šiuo adresu gyvenanti atsakovė G. M. nedalyvavo nė viename teismo posėdyje ir 2020 m. rugsėjo 15 d. išvažiuojamame teismo posėdyje, kuris vyko jos gyvenamojo namo kieme, akivaizdžiai parodė, jog šioje byloje nagrinėjamas klausimas jai yra visiškai neįdomus ir jos neliečia.
10.2.Teismui ieškovė pateikė duomenis, kad tarp kaimynų vyksta pastovūs konfliktai ir šie duomenys pagrindžia ieškovės įrodinėjamą aplinkybę, kad ieškinį ji pareiškė tuo tikslu, jog ateityje būtų išvengta tokių konfliktinių situacijų. Teismas neištyrė ir neišsiaiškino visų esminių bylos aplinkybių, neleistinai tendencingai (išskirtinai atsakovų naudai) interpretuodamas byloje surinktus įrodymus iš esmės pažeidė CPK 185 straipsnio, 263 straipsnio 1 dalies, 265 straipsnio 1 dalies nuostatas.
10.3. Skundžiamame sprendime yra nuosekliai ir daug kartų kartojama, kad būtina atsižvelgti į nusistovėjusius faktinius bendro daikto naudojimo santykius (faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijus). Akivaizdu, kad būtent šiuo atveju turi būti vertinama faktinė nusistovėjusi naudojimosi kaimyniniais žemės sklypais tvarka.
10.4.Atsakovų tariamas rūpestis nuotekomis yra tik deklaruojamas. Viso proceso pirmosios instancijos teisme metu ieškovė nuosekliai įrodinėjo, jog jeigu kuris nors kanalizacijos šulinys ir užsikemša, būtent pirmame aukšte gyvenanti ieškovė ir jos duktė pirmosios tai pajunta ir dėl to būtent jos, o ne kuris nors iš atsakovų, nuolat šiuos šulinius prižiūri.
10.5. Teismas tendencingai (išskirtinai atsakovų naudai) interpretavo byloje surinktus įrodymus ir dėl to padarė visiškai nepagrįstą išvadą, jog ieškovės siūloma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka neatitinka proporcingumo ir socialinės taikos kriterijaus, nes siūlomoje naudojimosi tvarkoje nėra išlaikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra, dėl ko atsakovų teisės nebūtų nepagrįstai ir neproporcingai, palyginti su ieškovės, apribotos. Teismas pažeidė CPK 12 straipsnyje įtvirtintą rungimosi principą, CPK 13 straipsnyje įtvirtintą dispozityvumo principą, CPK 6 straipsnyje įtvirtintą asmens lygybės įstatymui ir teismui, CPK 17 straipsnyje įtvirtintą šalių procesinio lygiateisiškumo principą, bei buvo šališkas šioje byloje, nes pastatė apeliantę (ieškovę) į žymiai nepalankesnę padėtį, palyginus su oponentais - atsakovais, o taip pat neleistinai tendencingai (išskirtinai atsakovų naudai) interpretavo byloje surinktus įrodymus, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles.
10.6.Atsakovai viso proceso pirmosios instancijos teisme metu taip ir nenurodė nė vieno argumento, suponuojančio išvadą, jog patenkinus ieškovės ieškinį jai būtų paskirta naudotis žemės sklypo dalis, neatitinkanti idealiosios dalies bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, ar kad ieškovės naudojimuisi būtų paskirta pagal savo naudingąsias savybes didesnio vertingumo žemės sklypo dalis. Ieškovės siekis pakeisti nusistovėjusią įvažiavimo į žemės sklypą tvarką neprieštarauja CK 4.75 straipsnio nuostatoms. Tuo tarpu darydamas kitokią išvadą, teismas pats pažeidė ir CK 4.75 straipsnio nuostatas, ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotą teismų praktiką dėl CK 4.75 straipsnio nuostatų taikymo.
Atsiliepimas
11. A. S. J., G. M., V. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas, prijungti prie bylos mokėjimo dokumentus už 2020 m. lapkričio 28 d. šulinių valymą ir susirašinėjimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
11.1 Atsakovai iki šiol yra gyvenamojo namo bendraturčiai, niekada nebuvo iš namo išsikraustę, jame yra atsakovų asmeniniai daiktai. Be to, atsakovų kaip gyvenamojo namo ir žemės sklypo bendraturčių teisė naudotis žemės sklypu kyla iš atsakovams priklausančių nuosavybės teisių, o ne iš gyvenimo konkrečiu adresu fakto. A. G. M. teismo posėdžiuose nedalyvavo dėl savo sveikatos būklės. Šios bylos baigtis jai yra labai svarbi, todėl atsakovė kartu su kitais atsakovais sudarė atstovavimo sutartį su advokatu, kuris atstovavo pirmosios instancijos teisme.
11.2.Teismas skundžiamame sprendime, remdamasis šalių paaiškinimais ir liudytojų P. J., A. J. ir U. P. parodymais, padarė pagrįstą išvadą, kad tik apeliantės ar jos dukters iniciatyva kartais kyla nesutarimai taip jų bei vienos iš atsakovių. Teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad apeliantė neįrodė esant tarp bendraturčių itin konfliktiniams santykiams, kurie užkerta galimybę bendraturčiams naudotis nuosavybe pagal esamą naudojimosi žemės sklypu tvarką.
11.3.Apeliantė apeliaciniame skunde neneigia teismo sprendime nustatytų aplinkybių, jog įgyvendinus apeliantės siūlomą naudojimosi tvarką, į apeliantės naudojamą dalį patektų su visu namu funkcinį ryšį turintys du kanalizacijos šuliniai, o taip pat neneigia fakto, jog šie du kanalizacijos šuliniai yra svarbūs visiems bendraturčiams ir be jų tinkamos priežiūros kanalizacija negali funkcionuoti.
Žemesnės instancijos teismas
11.4. Teismas sprendime pagristai atsižvelgė į tai, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartimi patvirtintoje šalių sudarytoje taikos sutartyje šalys jau išreiškė savo valią dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, kad apeliantė nepateikė jokių esminį aplinkybių pasikeitimą patvirtinančių įrodymų, dėl kurių nurodyta naudojimosi tvarka turėtų būti keičiama nenurodė, dėl kokių aplinkybių esama naudojimosi tvarka iš esmės pažeidžia jos teises ar suteikia nepagrįstą pranašumą atsakovams.
Atsiliepimas
12. A. N. žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė, kad teismas tinkamai vertino, ar pateiktas naudojimosi tvarkos projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų ir pan. Teismas nustatęs, kad naudojimosi žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini), tvarka neatitinka proporcingumo ir socialinės taikos kriterijaus, nes siūlomoje naudojimosi tvarkoje nėra išlaikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra, atsisakė tenkinti ieškovės ieškinį.
13. Trečiasis asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimu prašo ieškovės M. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-203-920/2020 nagrinėti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
15. Apeliantė prašo prie bylos prijungti naujus įrodymus: 2020 m. lapkričio 28 d. sąskaitą faktūrą serija EG Nr.008 ir 2020 m. lapkričio 28 d. pinigų priėmimo kvitą serija EG Nr.008, pagal kuriuos ieškovės dukrai A. P. buvo išrašyta sąskaita už kanalizacijos vamzdyno atkimšimą 2020 m. lapkričio 28 d. ir A. P. sumokėjo pagal sąskaitą. Apeliantė nurodo, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovės teikiami įrodymai - 2020 m. lapkričio 28 d. sąskaita faktūra serija EG Nr.008 ir tos pačios dienos pinigų priėmimo kvitas už suteiktas paslaugas - „kanalizacijos vamzdyno atkimšimą“ dar neegzistavo, jie yra susiję su bylos įrodinėjimo dalyku, o pateikti šių įrodymų anksčiau ieškovė neturėjo jokių galimybių, nes jie yra surašyti jau po skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.
16. Atsakovai prašo prijungti prie bylos mokėjimo dokumentus už 2020 m. lapkričio 28 d. šulinių valymą, kuriais kompensavo A. P. jos sumokėtų lėšų dalį ir susirašinėjimą su A. P. dėl mokėjimų (AB SEB bankas, mokėjimo nurodymai Nr. 267, Nr.455).
17. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
18. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise. Teismas sprendžia, kad naujai teikiami tiek apeliantės, tiek atsakovų įrodymai apie išlaidas bendroms komunikacijoms tvarkyti yra nesusiję su byloje nagrinėjamu klausimu dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Todėl įrodymai nepriimami.
19. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl nustatytos naudojimosi bendrosios nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu tvarkos pakeitimo (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).
20. Byloje nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartimi buvo patvirtinta šalių kaip žemės sklypo bendraturčių sudaryta taikos sutartis, pagal kurią apeliantei M. B. buvo paskirta naudotis 930 kv. m. sklypo, Lietuvos Respublikai 673 kv. m., o bendrajam naudojimui - 652 kv. m. sklypo. Sutartis įregistruota Nekilnojamojo turto registre, todėl yra privaloma tiek šalims, tiek jų teisių perėmėjams. Šioje byloje apeliantė siekė pakeisti nustatytą naudojimosi tvarką, prašydama paskirti jai naudoti 1162 kv. m., atitinkamai bendro naudojimo plotą mažinant iki 420 kv. m.
21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 4.75 straipsnio 1 dalis, įtvirtinanti naudojimosi bendrąja nuosavybe tvarkos nustatymą, yra viena iš teisės normų, pagal kurią bendraturčių susitarimai dėl bendrosios nuosavybės naudojimo tvarkos gali būti keičiami. Bendraturčiai tokiais susitarimais siekia kuo racionaliau panaudoti nuosavybę savininkų poreikiams tenkinti. Bendraturčiai turi teisę keisti naudojimosi daiktu tvarką tarpusavio susitarimu, o nesusitarus – reikalauti pakeitimo teismo tvarka, įrodant jo pagrindus, pvz., kai pasikeičia bendrai valdomo daikto dydis, atsiranda nauji daiktai ir kt. Bendraturčių susitarimai privalomi tretiesiems asmenims, vėliau tapusiems bendrosios nuosavybės teisės perėmėjais, jeigu tokie bendraturčių susitarimai įregistruoti nekilnojamojo turto registre (CK 4.81 straipsnio 2 dalis). Tai užtikrina bendrosios nuosavybės valdymo stabilumą, kad, pasikeitus nuosavybės subjektui, nebūtų keičiamas bendrosios nuosavybės panaudojimas, nesant pasikeitimų bendrame daikte. Atsiradus susitarimu nustatytos tvarkos pakeitimo pagrįstam pagrindui, naujasis savininkas taip pat gali reikalauti ją pakeisti CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2007).
22. Taigi, jau esant bendraturčių susitarimui, šioje byloje esminė aplinkybė buvo nustatyti, ar atsirado pagrįstas pagrindas pakeisti tą susitarimą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė (apeliantė) nepateikė jokių esminį aplinkybių pasikeitimą patvirtinančių įrodymų, dėl kurių nurodyta naudojimosi tvarka turėtų būti keičiama. Su šia teismo išvada teisėjų kolegija sutinka.
23. Apeliantė tiek ieškinyje, tiek ir apeliaciniame skunde nurodė tokias priežastis keisti jau nustatytą naudojimosi tvarką: 1) atsakovai ginčo valdoje negyvena, 2) atsakovai yra konfliktiški, 3) nuotekų šuliniais rūpinasi tik ieškovė, 4) faktinis naudojimasis ginčo sklypu yra kitoks.
24. Teisėjų kolegija pažymi, kad bendraturčių faktinis gyvenimas ar negyvenimas savo nuosavybėje neturi reikšmės nei naudojimosi tvarkos nustatymui nei jos keitimui. Atsakovų konfliktiškumas ar nekonfliktiškumas taip pat nėra aplinkybė, kuri būtų pagrindas keisti jau nustatytą naudojimosi tvarką, nes, kaip išaiškinta kasacinio teismo, esminiai pasikeitimai turi būti susiję su naudojamo bendro daikto pasikeitimais, o ne bendraturčių būdo ypatybėmis. Apeliantės nurodomos aplinkybės dėl nuotekų šulinių priklausomybės ir tvarkymo patvirtina priešingas aplinkybes, kad nuotekų šuliniai, kurie laikytini bendro nuotekų tinklo dalimi, yra šiuo metu bendram naudojimui priskirtoje dalyje, todėl tiek visiems bendraturčiams, tiek ir avarinėms tarnyboms priėjimas prie tinklų (šulinių) turi būti vienodas (bendras).
25. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo pateiktus įrodymus apie faktinį ginčo sklypo naudojimą, surengė išvažiuojamąjį teismo posėdį 2020 m. rugsėjo 15 d. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovė neįrodė savo poreikio priskirti tik jos naudojimui daugelį metų šalių bendrai naudojamą įvažiavimą į namų valdą, taip pat ieškovė neįrodė būtinybės vietoje esamo įvažiavimo suformuoti naują įvažiavimą atsakovams priskirtoje naudotis žemės sklypo dalyje. Sutiktina ir su teismo išvada, kad nustačius naudojimosi tvarką pagal apeliantės teikiamą planą, nebūtų išlaikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra, atsakovų sąlygos būtų iš esmės pablogintos dėl esamo gerbūvio pažeidimo ir nepagrįstai didelių investicijų naujo įvažiavimo suformavimui.
26. Apibendrindama apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias bendrosios nuosavybės naudojimo tvarkos nustatymą ir keitimą (CK 4.75 straipsnis), tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą (CPK 185 str.), nenukrypo nuo teismų praktikos, dėl ko priėmė pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti nėra pagrindo.
27. Apeliacinio skundo netenkinus, atsakovams iš apeliantės priteistinos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą: po 400 Eur S. J. ir V. B.. Valstybės išlaidos už procesinių dokumentų išsiuntimą yra mažesnės, negu minimalus priteistinas dydis, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovui S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturis šimtus eurų), atsakovei V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.