Kauno apylinkės teismo sprendimas, e2-414-752/2022

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-10-28
Bylos Nr.: e2-414-752/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-18929-2020-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vida Agurkienė
Ieškovas: A B, E B
Atsakovas: R R
Trečiasis asmuo: D N, E N, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Advokatai: Domas Pakėnas, Saulius Brazauskas

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-414-752/2022Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18929-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.10; 2.1.6.3; 3.2.6.1.(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 28 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vida Agurkienė,sekretoriaujant Gabrielei Pravdzinskienei,dalyvaujant ieškovų atstovui advokatui Domui Pakėnui,atsakovės atstovui advokatui Sauliui Brazauskui,

nedalyvaujant ieškovams A B ir E B, atsakovei R R, tretiesiems asmenims D N, E N, trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A B ir E B ieškinį ir pareiškimą dėl ieškinio dalyko patikslinimo atsakovei R R dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo, tretieji asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, D N ir E N.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ieškinio reikalavimai ir argumentai

1. ieškovai kreipėsi į teismą ir patikslinę savo reikalavimus prašo: įpareigoti atsakovę pašalinti neteisėtos statybos padarinius: savo lėšomis per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išardyti stoginės dalį taip, kad butų išlaikytas 1 m. atstumas nuo stoginės labiausiai išsikišusių konstrukcijų iki ieškovų sklypo ribos ir stoginės bet kurios konstrukcijos, esančios 1 - 3 m. atstumu nuo ieškovų sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas, nebūtų didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki ieškovų sklypo ribos; savo lėšomis per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išardyti trinkelių dangos dalį taip, kad būtų išlaikytas 1 m. atstumas nuo atsakovei priklausančio statinio - trinkelių dangos iki ieškovų sklypo ribosi.

1.1. Ieškinyje nurodė, kad ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas(duomenys neskelbtini), Kauno r. Ieškovų sklypas ribojasi su atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu (duomenys neskelbtini) Kauno r. Atsakovės sklype stovi nebaigtas statyti dviejų butų gyvenamasis namas, prie atsakovės namo prie pat ieškovų sklypo ribos pastatytas inžinerinis statinys - stoginė, atsakovės sklype prie pat ieškovų sklypo ribos įrengta trinkelių danga.

1.2. Tiek ieškovų sklypas, tiek atsakovės sklypas patenka į detaliuoju planu suplanuotą teritoriją, kurioje galioja Kauno rajono savivaldybės tarybos 2005-09-22 sprendimu Nr. TS-198 patvirtinto Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini) sklypų, kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kad. Nr. (duomenys neskelbtini) detaliojo plano keitimas sklype (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sklype, kad. Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal detalųjį planą, atsakovės sklypas pažymėtas Nr. 5. Nei stoginė, nei trinkelių danga nepatenka į detaliajame plane nustatytą užstatymo zoną.

1.3. Atsakovė dėl stoginės statybos ir trinkelių dangos klojimo prie pat ieškovų sklypo ribos į ieškovus nesikreipė, ieškovai sutikimo vykdyti statybos darbus prie pat ieškovų sklypo ribos atsakovei nėra davę. Ieškovai 2020 m. spalio 22 d. kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos prašydami atlikti patikrinimą vietoje ir nustatyti, ar atsakovės sklype pastatyta stoginė ir išklota trinkelių danga nepažeidžia teisės aktų reikalavimų. Inspekcijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas 2020 m. lapkričio 18 d. raštu Nr. 2D-16854 informavo, kad 2020 m. lapkričio 13 d. buvo atliktas faktinių duomenų patikrinimas vietoje, kurio metu nustatyta: Dėl Stoginės: atsakovės sklype įrengtas apie 4,06 m pločio ir apie 7,94 m ilgio inžinerinis statinys - stoginė; stoginė nuo besiribojančio ieškovų sklypo tvoros pastatyta apie 0,05 m atstumu; stoginė priskiriama I grupės nesudėtingų statinių kategorijai; stoginės statybai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, tačiau statant tokį statinį arčiau kaip 1-3 m nuo sklypo ribos, privalomas besiribojančio žemės sklypo savininko rašytinis sutikimas. Dėl trinkelių dangos: atsakovės sklype įrengtos trinkelių dangos plotas apie 160 kv.m; trinkelių danga įrengta prie sklypus skiriančios tvoros; trinkelių danga priskiriama II grupės inžinerinių statinių kategorijai; trinkelių dangos statybai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, tačiau statant tokius stogo neturinčius statinius arčiau kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos, privalomas besiribojančio žemės sklypo savininko sutikimas. Inspekcijos rašte taip pat nurodoma, kad atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju nebuvo rengiami statinio projektai bei nebuvo būtina gauti statybą leidžiančius dokumentus, todėl nustatyti teisės aktų pažeidimai priskiriami mažareikšmiams ir inspekcija skundo nagrinėjimą nutraukia. Tuo pačiu išaiškinta, kad ieškovai turi teisę dėl pažeistų teisių gynimo kreiptis į atitinkamos kompetencijos teismą.

1.4. Ieškovai, atsižvelgdami į Inspekcijos atlikto patikrinimo rezultatus ir nustatytus teisės aktų pažeidimus, siekdami apginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, teikia šį ieškinį.

Atsiliepimas

1.5. Pateiktame dublike ieškovai nurodė, kad atsakovė laikosi pozicijos, jog ieškovai neįrodė atsakovės atliktos savavališkos statybos ir atsiliepime į ieškinį nurodo, kad atsakovė nėra atlikusi jokių savavališkos statybos darbų, nes šiems darbams nėra reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, o tuo pačiu ir nėra reikalingas statinio statybos projektas tam, kad būtų gautas statybą leidžiantis dokumentas. Tokius savo teiginius atsakovė iš esmės išplėtoja iš trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atsiliepime nurodytų argumentų. Tačiau inspekcija savo atsiliepime taip pat nurodė, kad atsakovės pastatyta stoginė ir įrengta trinkelių danga, neturint gretimo žemės sklypo savininko rašytinio sutikimo, yra neteisėta, o ne savavališka statyba.

1.6. Nepaisant atsakovės teiginių dėl neįrodytos savavališkos statybos, šioje byloje ieškinys pareikštas dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo, t. y. ieškinio reikalavimais prašoma teismo įpareigoti atsakovę pašalinti neteisėtos statybos padarinius. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nepateikė jokių argumentų, pagrindžiančių, jog ginčo statinių dalys, dėl kurių pašalinimo (nuardymo, griovimo) yra reiškiamas ieškinys, yra pastatytos teisėtai. Ieškinį išsamiai nurodyta, jog atsakovė, neturėdama ieškovų sutikimo ir neišlaikydama privalomųjų teisės aktuose nustatytų atstumų iki besiribojančio ieškovų sklypo ribos, atliko neteisėtą stoginės ir trinkelių dangos statybą. Nors ginčo atveju atsakovė neprivalėjo rengti statinių statybos projektų ir gauti statybą leidžiančių dokumentų, tačiau atsakovė privalėjo gauti besiribojančio žemės sklypo savininkų sutikimus, o to nepadariusi atliko neteisėtos statybos darbus.

1.7. Ieškovai neturi pareigos įrodinėti, jog atsakovė atliko savavališkos statybos darbus. Kad galėtų kreiptis dėl savo subjektinių teisių teismine tvarka gynimo, ieškovams pakanka įrodyti, kad statyba be ieškovų sutikimo atsakovės sklype atlikta neišlaikant privalomųjų atstumų. Šią aplinkybę pagrindžia į bylą pateikti įrodymai: 2020-11-16 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-2432-(15.2), 2020-11-18 Inspekcijos raštas Nr. 2D-16854, stoginės ir trinkelių dangos fotonuotraukos. Atsižvelgiant į tai, ieškovai įrodė, jog stoginės ir trinkelių dangos statyba atsakovės sklype yra atlikta neišlaikant privalomųjų atstumų, t. y. neteisėta.

1.8. Atsakovė teigia, kad jai neatlikus savavališkos statybos ieškovų reikalavimai yra nepagrįstai grindžiami TPSVPĮ 14 straipsnio 11 dalies, 14 straipsnio 9 dalies 3 punkto nuostatomis dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Kaip jau nurodyta, atsakovės pastatyti ginčo statiniai pažeidžia teisės aktų reikalavimus ir yra pripažintini neteisėta statyba. Nei CK, nei CPK, nei Statybos įstatymo, nei Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nuostatos nenumato konkretaus būdo ir termino, per kurį turi būti pašalinta statyba, kuri nėra savavališka statyba, tačiau yra neteisėta statyba, pažeidžianti teisės aktų reikalavimus. CPK 3 str. 8 d. numatyta, kad jeigu įstatymai ar ginčo šalių susitarimas numato, kad tam tikrus klausimus teismas sprendžia savo nuožiūra, teismas tai darydamas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Todėl mano, kad atsakovės atliktos neteisėtos statybos padariniai gali būti pašalinti tik nugriaunant ir išardant dalį ginčo statinių. Tokį neteisėtos statybos padarinių šalinimo būdą numato ir teisinis reglamentavimas nustatytas Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 str. 9 d. 3 p., t. y. teismas savo sprendimu gali įpareigoti atsakovą savo lėšomis per nustatytą terminą išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Taigi, ieškinyje visiškai pagrįstai pateikiamos nuorodos į viešosios teisės normas, reglamentuojančias savavališkos statybos padarinių šalinimo būdus. CPK 273 str. nuostatos įpareigoja teismą priimant sprendimą pašalinti statybą, kuri nėra savavališka, tačiau yra statyba, pažeidžianti teisės aktų reikalavimus, nurodyti konkretų terminą, per kurį aptarta statyba turi būti pašalinta, tačiau nenumato tokio termino ribų. Tai reiškia, jog tokiu atveju terminas pašalinti neteisėtą statybą turėtų būti nustatomas atsižvelgiant į bylai reikšmingas faktines aplinkybes. Mano, kad, atsižvelgiant į ginčo statinių nesudėtingumą, į tai, kad griovimo (ardymo) darbams atlikti nereikia rengti jokios projektinės dokumentacijos, gauti leidimų ir stoginės dalies bei trinkelių dangos dalies ardymas pareikalautų minimalių laiko sąnaudų, tad trijų mėnesių terminas ardymo (griovimo) darbams atlikti yra protingas ir pakankamas. Teigia, kad nesant konkretaus teisinio reglamentavimo dėl konkretaus būdo ir termino, per kurį turi būti pašalinta statyba, kuri nėra savavališka statyba, tačiau yra neteisėta statyba, pažeidžianti teisės aktų reikalavimus, teismas sprendimą priima savo nuožiūra, atsižvelgdamas į viešosios teisės normas, nustatančias neteisėtos - savavališkos statybos padarinių šalinimą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais.

1.9. Atsiliepime taip pat teigiama, kad ieškovai niekaip nepagrindė, kodėl būtų proporcinga atsakovės atžvilgiu taikyti vieną iš savavališkos statybos padarinių pašalinimo būdų. Teigia, jog tai, kad inspekcija, veikdama jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų ribose, nevykdė tolesnio nagrinėjimo ir procedūras nutraukė, niekaip nepaneigia fakto, jog atsakovės atlikta stoginės ir trinkelių dangos statyba, neturint ieškovų sutikimo, pažeidžia teisės aktų reikalavimus ir yra neteisėta. Juo labiau, kad tai nurodyta trečiojo asmens atsiliepime. Atsakovė kvestionuoja ieškovų prašomą taikyti neteisėtos statybos padarinių pašalinimo būdą, kaip neproporcingą atsakovės atžvilgiu, tačiau pati nenurodo, kokiu būdu jos atliktos statybos padariniai turėtų būti šalinami. Tačiau ji ir negali nurodyti jokių alternatyvių būdų jos atliktos neteisėtos statybos padarinių pašalinimui, nes ginčo atveju jų nėra arba jie negali būti taikomi. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad statybos techninių reglamentų normos, nustatančios privalomus minimalius atstumus, yra imperatyviosios, jų statytojas privalo laikytis. Išimtis galima tik vienu atveju - jeigu su tuo savanoriškai sutinka kaimyninio žemės sklypo savininkas, t. y. jeigu jis laisva valia atsisako tam tikros savo kaip savininko teisių apsaugos. Teisės aktų nuostatos, suteikiančios teisę asmeniui sutikti, kad kaimyninio sklypo savininkas statytų statinius mažesniu nei nustatytu atstumu iki jo sklypo ribos, rodo, jog atstumų iki kaimyninių žemės sklypų nustatymas, siekiant viešųjų statybos proceso teisėtumo tikslų, visų pirma siejamas su trečiųjų asmenų interesų apsauga. Taigi sutikti ar nesutikti su tuo, kad kaimyninio sklypo savininkas statytų statinius arčiau nei nustatyta iki sklypo ribos, yra asmens teisė, kurios jis, suprantama, gali atsisakyti, tačiau niekas kitas to negali padaryti už jį. Jokiam kitam asmeniui, taip pat teismui tokios teisės nesuteikta. Šiuo atveju ginčo statinių statyba ir jų įteisinimas galimas tik vieninteliu atveju - gavus ieškovų sutikimą tokiai statybai. Ieškovai nesutinka su atsakovės atliktais statybos darbais, todėl vienintelis būdas pašalinti neteisėtos statybos padarinius - nugriauti (išardyti) neteisėtai pastatytas ginčo statinių dalis.

II. Atsakovės pozicija ir argumentai

4. Atsakovė byloje pateikė atsiliepimą į ieškinį, kur nurodė, kad su ieškinio reikalavimais nesutinka, prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.1. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu(duomenys neskelbtini)., Kauno raj., kuris ribojasi su ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu(duomenys neskelbtini)., Kauno raj. Atsakovės žemės sklype yra gyvenamasis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). 2020 m. spalio 22 d. ieškovai kreipėsi į VTPSI su prašymu patikrinti esančios stoginės, trinkelių dangos teisėtumą. 2020 m. lapkričio 13 d. VTPSI atliko patikrinimą, kurio pagrindu 2020 m. lapkričio 16 d. buvo surašytas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr.FAK-2432-(15.2). Akte nurodyta, kad inžinerinis statinys - trinkelių dangos aikštelė žemės sklypo šiaurinėje pusėje yra priartėjusi prie ant besiribojančių sklypų pastatytos tvoros; prie namo šiaurinės sienos sumontuotas inžinerinis statinys - apie 4,06 m pločio ir 7,94 m ilgio metalinių konstrukcijų stoginė - apie 0,05 m yra priartėjęs prie ant besiribojančių sklypų ribos pastatytos tvoros. 2020 m. lapkričio 18 d. VTPSI priėmė sprendimą Nr.2D-16854 pripažinti, kad stoginės, aikštelės dalies statybos darbai atlikti nukrypstant nuo statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų - neturint besiribojančio žemės sklypo savininkų, t. y. ieškovų, rašytinio sutikimo. Tačiau nuspręsta nutraukti 2020 m. spalio 22 d. prašymo nagrinėjimą, nes jis pareikštas dėl mažareikšmio teisės aktų pažeidimo.

2.2. Atsakovės teigimu, ieškovai neįrodė, kad atsakovės atliktos savavališkos statybos. Atsakovė nėra atlikusi jokių savavališkos statybos darbų. Atsakovė, pastatydama stoginę, aikštelę neatliko savavališkos statybos, nes šiems darbams nėra reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, o tuo pačiu ir nėra reikalingas statinio statybos projektas tam, kad būtų gautas statybą leidžiantis dokumentas. Ieškinyje patys ieškovai pripažįsta, kad nei pastogės, nei trinkelių dangos įrengimui nebuvo reikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Reikalavimu 2 yra prašoma įpareigoti atsakovę išardyti trinkelių dangos dalį taip, kad būtų išlaikytas 1 m atstumas nuo trinkelių dangos iki ieškovų sklypo ribos. Reikalavimo formuluotė yra netinkama, nes ne trinkelių danga, o ja padengta aikštelė yra inžinerinis statinys. Be to, jeigu, ieškovų nuomone, savavališka statyba pripažintina tik aikštelės dalis, iš Reikalavimo 2 turi būti aišku, kurią aikštelės dalį (t.y. kurioje žemės sklypo vietoje esančią aikštelės dalį atsakovė įpareigotina pašalinti.

2.3. Be to, ieškovai nepagristai reikalauja taikyti TPSVPĮ 14 straipsnio 9 dalies 3 punkte nustatytą savavališkos statybos padarinių pašalinimo būdą. Vadovaujantis CK 4.103 straipsnio 3 dalimi teismas, statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Atsakovei neatlikus savavališkos statybos, ieškovų reikalavimai yra nepagrįstai grindžiami TPSVPĮ 14 straipsnio 11 dalies, 14 straipsnio 9 dalies 3 punkto nuostatomis dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. TPSVPĮ 14 straipsnyje, LR statybos įstatymo 33 straipsnyje yra numatytas tik savavališkos statybos ir statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių pašalinimas. Nei LR statybos įstatyme, nei TPSVPĮ nėra reguliuojamas statybos, nukrypstant nuo teisės aktų reikalavimų, įskaitant, neturint gretimo žemės sklypo savininko sutikimo, padarinių pašalinimas. Ieškovams teigiant, kad reikalavimai yra grindžiami ir statybos, nukrypstant nuo teisės aktų reikalavimų, institutu, svarbu pažymėti, kad ieškinyje nėra argumentuotai pagrįstas prašymas taikyti vieną iš TPSVPĮ 14 straipsnyje reglamentuojamų savavališkos statybos padarinių pašalinimo būdų - atsakovo įpareigojimą savo lėšomis per nustatytą terminą išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę.

2.4. Pagal Lietuvos Respublikos viešąją teisę statybos teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas, vykdant statybą, kuriai nėra reikalingas projekto parengimas bei statybą leidžiantis dokumentas - tai mažareikšmis pažeidimas. VTPSI sprendimas nutraukti ieškovų prašymo nagrinėjimą patvirtina, kad reikalavimai yra grindžiami mažareikšmiu teisės aktų pažeidimu. Šiuo atveju ieškovai niekaip nepagrindė, kodėl būtų proporcinga atsakovės atžvilgiu taikyti vieną iš savavališkos statybos padarinių pašalinimo būdų, nors VTPSI, kurios viena iš funkcijų yra rašyti savavališkos statybos aktus, nutraukė statybos darbų patikrinimą dėl teisės aktų pažeidimų mažareikšmiškumo, o atsiliepime į ieškinį nurodė, kad atsakovė nėra atlikusi savavališkos statybos.

2.5. Triplike atsakovė nurodė, kad nesutinka su dublike išdėstytais teiginiais, kad atsakovės argumentai, jog ieškovai neįrodė savavališkos statybos fakto yra nepagrįsti. Savo atsikirtimus atsakovė išdėstė atsižvelgdama į ieškinyje išdėstytą pagrindą. Ieškinyje atsakovės veiksmai apibūdinami kaip neteisėta (savavališka) statyba, nors savavališka statyba ir neteisėta statyba - tai dvi skirtingą reikšmę turinčios sąvokos. TPSVPĮ 14 straipsnio 9 dalies 3 punkte yra nustatyta, kad teismas sprendimu gali įpareigoti atsakovą savo lėšomis per nustatytą terminą išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Dėl to, atsiliepime atsakovė yra nurodžiusi, kad atsakovei neatlikus savavališkos statybos ieškinio reikalavimai yra nepagrįstai grindžiami TPSVPĮ 14 straipsnio 11 dalies, 14 straipsnio 9 dalies 3 punkto nuostatomis dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Vadovaujantis tuo, dublike nepagrįstai teigiama, kad atsakovė argumentus, jog ieškovai neįrodė savavališkos statybos fakto, išdėstė atsižvelgdama ne į ieškinio pagrindą, o į VTPSI atsiliepimą.

2.6. Atsiliepime atsakovė taip pat pažymėjo, kad ieškovų reikalavimas dėl trinkelių dangos išardymo yra suformuluotas netinkamai. Šio atsakovės argumento pagrįstumą patvirtina: VTPSI parengtas patikrinimo aktas, kur yra užfiksuota, kad patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklype, adresu(duomenys neskelbtini)., Kauno r., įrengta trinkelių dangos aikštelė – inžinerinis statinys; VTPSI priimtas 2020-11-18 sprendimas, kur pasisakant dėl trinkelių dangos aikštelės, yra teikiama nuoroda į STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas" lentelės 4.1 punktą, pagal kurį nuo 100 m2 iki 10'000 m2 ploto plokšti horizontalūs inžineriniai statiniai (terasos, aikštelės ir kt.) - tai II grupės inžineriniai statiniai; LR statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalyje pateiktas statinio apibrėžimas, t. y. kad statinys - nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. Tuo tarpu ieškovai dublike nepagrįstai tvirtina, kad ieškinio dalyke nurodyta trinkelių danga - tai statinys. CPK 13 straipsnyje nustatytas dispozityvumo principas inter alia reiškia, kad teismas negali savo nuožiūra nustatyti ieškinio dalyko. Dėl to, reikalavimas, pareikštas, vadovaujantis statybą reglamentuojančiais teisės aktais, atmestinas kaip nepagrįstas.

2.7. Atsiliepime yra ginčijamas ieškovų prašymas taikyti vieną iš TPSVPĮ 14 straipsnyje reglamentuojamų savavališkos statybos padarinių pašalinimo būdų. TPSVPĮ 14 straipsnyje, LR statybos įstatymo 33 straipsnyje yra numatytas tik savavališkos statybos ir statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių pašalinimas. Nei LR statybos įstatyme, nei TPSVPĮ nėra reguliuojamas statybos, nukrypstant nuo teisės aktų reikalavimų, padarinių pašalinimas. Dėl to, atmestini kaip nepagrįsti ieškovų teiginiai, kad statybos, nukrypstant nuo teisės aktų reikalavimų, padarinių pašalinimo būdą - statinio dalies nugriovimą - numato TVSVPĮ 14 straipsnio 9 dalies 3 punktas ir kad ieškinyje visiškai pagrįstai pateikiamos nuorodos į viešosios teisės normas, reglamentuojančias savavališkos statybos padarinių šalinimo būdus. Be to, ieškovai prašo taikyti TPSVPĮ 14 straipsnio 9 dalies 3 punktą pažeidimo, kuris pagal LR viešąją teisę yra laikomas mažareikšmiu, atžvilgiu. Toks prašymas neatitinka EŽTT jurisprudencijoje pabrėžiamo taikytinų priemonių proporcingumo aspekto, kurį vertinant, be kita ko, yra svarbi pažeidimo reikšmingumo aplinkybė. Dėl nurodytos priežasties nebūtų pateisinamas ir TVSVPĮ 14 straipsnio 9 dalies 3 punkto taikymas kaip įstatymo analogijos.

2.8. Ieškovai dublike taip pat pažymi, kad nesant konkretaus teisinio reglamentavimo teismas sprendimą priima savo nuožiūra, atsižvelgdamas į viešosios teisės normas, nustatančias neteisėtos - savavališkos statybos padarinių šalinimą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Šis dubliko argumentas yra grindžiamas CPK 3 straipsnio 8 dalimi. Atsakovė nesutinka, kad gali būti taikoma CPK 3 straipsnio 8 dalis, nes jokiame teisės akte nėra nustatyta, kad klausimą dėl statybos, nukrypstant nuo teisės aktų reikalavimų, padarinių pašalinimo teismas sprendžia savo nuožiūra. CPK taip pat nėra materialinių teisės normų, reguliuojančių statybos, nukrypstant nuo teisės aktų reikalavimų, padarinių pašalinimą. CPK 273 straipsnio 2 dalyje yra pateikiama tik nuoroda į statybų santykius reglamentuojančius teisės aktus.

2.9. Dublike nėra išdėstyta jokių atsikirtimų, prieštaravimų dėl atsakovės atskleistos tikrosios bylos inicijavimo priežasties. Šis ieškinys - tai ieškovų atsakas į atsakovės sprendimą ginti savo nuosavybę nuo ieškovų atliekamų pažeidimų, t. y. atsakas į atsakovės jų atžvilgiu pareikštą negatorinį ieškinį Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.e2-1161-454/2021, kuriuo inter alia teismo prašoma įpareigoti ieškovus pašalinti per teismo nustatytą terminą atsakovės nuosavybės teisių į Žemės sklypą pažeidimą - pertvarkyti ieškovams priklausančio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), stogo konstrukciją taip, kad būtų išlaikytas 3 metrų atstumas nuo pastato iki atsakovei priklausančio žemės sklypo ribos. Atsakovės nuomone, į šią aplinkybę turėtų būti atsižvelgiama, vertinant, ar ieškovų pasirinktas gynybos nuo mažareikšmio pažeidimo būdas yra proporcingas, ar jis atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus. Gyvenamojo namo pastatymas, nesilaikant privalomų minimalių atstumų nuo gretimo žemės sklypo ribos, savo neigiamais padariniais yra reikšmingesnis nei trinkelių dangos aikštelės įrengimas, nesilaikant minėto reikalavimo.

III. Trečiųjų asmenų pozicija ir argumentai

3. Trečiasis asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad ieškinio pagrįstumą palieka spręsti teismo nuožiūra.

3.1. Nurodė, kad gavusi ieškovų atstovo prašymą, 2020 n. lapkričio 13 d. inspekcijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – Departamentas) atsakinga pareigūnė atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir 2020 m. lapkričio 16 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-2432, kuriame nustatyta, kad žemės sklype, Un. Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)., Kauno r., įrengta: Trinkelių dangos aikštelė - inžinerinis statinys. Suklotų trinkelių plotas apie 240 m2 (apie 7,20 m pločio ir apie 22,16 m ilgio). Sklypo šiaurinėje pusėje trinkelių danga priartėjusi prie ant besiribojančių sklypų pastatytos tvoros. Žemės sklype, prie pastato šiaurinės sienos sumontuota metalinių konstrukcijų stoginė – inžinerinis statinys apie 4,06 m pločio ir 7,94 m ilgio, kolonos įbetonuotos. Nuo ant besiribojančių sklypų ribos pastatytos tvoros stoginė priartėjusi apie 0,05 m. Žemės sklype riboženklių nėra.

3.2. Atsakovei, nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Kauno r., esantis inžinerinis statinys – apie 4,06 m pločio ir apie 7,94 m ilgio metalo konstrukcijų stoginė, nuo besiribojančio žemės sklypo esančios tvoros pastatyta apie 0,05 m atstumu (toliau - stoginė). Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-10-27 įsakymu Nr. D1-713 (toliau – STR 1.01.03:2017), 4.6 punktu stoginė (žmonėms ar daiktams pridengti nuo kritulių ir saulės skirtas inžinerinis statinys, kurį sudaro stogas ant stulpų (gali būti su galinėmis sienomis ar be jų); stoginė gali būti atskiras statinys ar kito statinio priestatas), 3 lentele, yra priskiriama I grupės nesudėtingų statinių kategorijai.

3.3. Žemės sklype įrengtos trinkelių dangos plotas apie 160 m² (toliau – danga). Žemės sklypo rytinėje pusėje, danga įrengta prie sklypus skiriančios tvoros. Vadovaujantis STR 1.01.03:2017 3 lentelės 4.1 punktu, danga (plokšti horizontalūs inžineriniai statiniai (terasos, aikštelės ir kt.), kurių plotas nuo 100 m2 iki 10000 m²) priskiriama II grupės inžineriniams statiniams.

3.4. Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-12 įsakymu Nr. D1-878 (toliau - STR 1.05.01:2017) 3 priedo 1.1. punktu, leidimas statyti naują statinį privalomas šiais naujo nesudėtingojo statinio statybos atvejais: kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, kurortuose, Kuršių nerijoje – statant I grupės nesudėtingąjį statinį; Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje) – statant I grupės nesudėtingąjį statinį (pastatą ne sodyboje, tiesiant susisiekimo komunikacijas, statant plokščiadugnius grūdų saugojimo bokštus, siloso ir šienainio tranšėjas, vėjo elektrines).

Motyvuojamoji dalis

3.5. Atsižvelgiant į nurodytas teisės aktų nuostatas stoginės ir dangos statybai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas. Tačiau vadovaujantis STR 1.05.01:2017 7 priedo 4 punktu, statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1–3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos, privalomas besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinis sutikimas. Vadovaujantis STR 1.05.01:2017 7 priedo 3 punktu, rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi, statant stogo neturinčius inžinerinius statinius, inžinerinius tinklus ar susisiekimo komunikacijas, išskyrus nurodytus šio priedo 1 punkte, arčiau kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos.

3.6. Inspekcija 2020 n. lapkričio 18 d. raštu Nr. 2D-16854-(15.2E) „Dėl prašymo“ (toliau - 2020-11-18 raštas), ieškovų atstovą informavo apie atlikto statybos patikrinimo rezultatus ir nurodė, kad statybos darbai be bendraturčių sutikimo, remiantis inspekcijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 patvirtintų Asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių (toliau – taisyklės) 50 ir 50.1 punktų nuostatomis, priskiriami mažareikšmiams teisės aktų pažeidimams. Mažareikšmiais teisės aktų pažeidimais laikomi teisės aktų pažeidimai vykdant statinių, kai nereikia rengti nei statinio projekto, nei gauti statybą leidžiančio dokumento. Vadovaujantis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 25 straipsnio 10 dalies ir taisyklių 48 punkto nuostata, skundų ir pranešimų Inspekcijoje nagrinėjimas nutraukiamas, jei jie paduoti dėl mažareikšmių teisės aktų pažeidimų. Atsižvelgiant į tai, skundo dalies dėl galimai be bendraturčių sutikimo įrengtų stoginės, trinkelių dangos ir pagalbinio ūkio pastatų sklype, nagrinėjimą nutraukė.

3.7. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 2 straipsnio 46 dalis numato, jog statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, yra savavališka statyba. Pagal to paties straipsnio 87 dalį dokumentas, kuriuo kompetentinga institucija suteikia statytojui (užsakovui) teisę įgyvendinti statinio projektą, yra statybą leidžiantis dokumentas, o, remiantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1-8 punktais, statybą leidžiantys dokumentai yra: leidimas statyti naują statinį, leidimas rekonstruoti statinį, leidimas atnaujinti (modernizuoti) pastatą, leidimas atlikti statinio kapitalinį remontą, leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą, leidimas pakeisti statinio ar jo dalies paskirtį, leidimas nugriauti statinį, leidimas tęsti sustabdytą statybą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 straipsnio 1 dalį civilinius teisinius padarinius sukelia savavališka statyba arba nesavavališka, tačiau teisės aktų reikalavimus ar statinio projekto sprendinius pažeidžianti (t. y. neteisėta) statyba. Įstatymų leidėjas atskyrė savavališką statybą, kuri vykdoma be leidimo, neteisėtai išduoto ar teismo panaikinimo leidimo pagrindu, nuo neteisėtos statybos. Taigi, vadovaujantis pirmiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, teismų praktika ir faktinėmis aplinkybėmis, žemės sklypo (teritorijos) savininko ar valdytojo rašytinis sutikimas, kai jis reikalingas pagal teisės aktus, nėra statybą leidžiantis dokumentas Statybos įstatymo 2 straipsnio 87 dalies bei 27 straipsnio 1 dalies 1-8 punktų prasme. Atitinkamai, ir statybos darbai, atlikti neturint žemės sklypo (teritorijos) savininko ar valdytojo rašytinio sutikimo, nelaikytini savavališka statyba, kaip ji apibrėžiama Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalyje.

3.8. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teigia, jog atsakovės pastatyta stoginė ir įrengta trinkelių danga, neturint gretimo žemės sklypo savininko rašytinio sutikimo, yra neteisėta, o ne savavališka statyba.

4. Tretieji asmenys D N ir E N atsiliepimo į ieškovų ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo informuoti tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, byla išnagrinėta tretiesiems asmenims nedalyvaujant.

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

5. Byloje nustatyta, kad ieškovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis Kauno raj., (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas 1). Sklypas 1 ribojasi su žemės sklypu, esančiu Kauno raj., (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas 2). Į bylą pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad tarp Sklypo 1 ir Sklypo 2 stovi pastatyta tvora, Sklype 2 prie tvoros pastatytas statinys – stoginė ir įrengta trinkelių danga. 2020 m. spalio 22 d. ieškovų atstovas advokatas Domas Pakėnas kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija), prašydamas: „1. Atlikti patikrinimą vietoje ir nustatyti, ar žemės sklype (duomenys neskelbtini)., Kauno r., pastatytos stoginės, išklotos trinkelių dangos (visame žemės sklype) ir pastatytų statinių (sandėliukų) statyba nepažeidžia teisės aktų reikalavimų. 2. Nustačius, jog aukščiau nurodyti objektai (stoginė, trinkelės, sandėliukai) pastatyti turint statybą leidžiančius dokumentus, prašome atlikti šių statybą leidžiančių dokumentų patikrinimą ir atitiktį teisės aktų reikalavimams. 3. Atlikti patikrinimą vietoje ir nustatyti, ar žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kauno r., esantis gyvenamasis namas pastatytas išlaikant visus teisės aktuose ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus atstumus iki bet kurios žemės sklypo ribos bei patenka į leistiną statybos zoną. 4. Nustačius, jog gyvenamasis namas pastatytas neišlaikant teisės aktuose ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų leistinų atstumų iki bet kurios žemės sklypo ribos ar nepatenka į leistiną statybos zoną, tačiau pastatytas turint statybą leidžiantį dokumentą, prašome atlikti šio statybą leidžiančio dokumento patikrinimą ir atitiktį teisės aktų reikalavimams“. Inspekcija atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir 2020 m. lapkričio 16 d. surašė aktą, kuriame nurodė, jog „žemės sklype, Un. Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)., Kauno r., įrengta: 1.Trinkelių dangos aikštelė - inžinerinis statinys. Suklotų trinkelių plotas apie 240 m2 (apie 7,20 m pločio ir apie 22,16 m ilgio). Sklypo šiaurinėje pusėje trinkelių danga priartėjusi prie ant besiribojančių sklypų pastatytos tvoros. 2. Žemės sklype, prie pastato šiaurinės sienos sumontuota metalinių konstrukcijų stoginė – inžinerinis statinys apie 4,06 m pločio ir 7,94 m ilgio, kolonos įbetonuotos. Nuo ant besiribojančių sklypų ribos pastatytos tvoros stoginė priartėjusi apie 0,05 m. Akte taip pat nurodyta, kad riboženklių sklype nėra. Inspekcija 2020 m. lapkričio 18 d. raštu informavo ieškovų atstovą, kad stoginės ir dangos statybos darbams atlikti arčiau kaip 1 m. nuo sklypo ribos, privalomas besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinis sutikimas. Tačiau tokių darbų atlikimas be sutikimo priskiriamas mažareikšmiams teisės aktų pažeidimams. Atsižvelgiant į tai, galimai be bendraturčių sutikimo įrengtų stoginės, trinkelių dangos ir pagalbinio ūkinio pastatų sklype, nagrinėjimą Inspekcija nutraukė.

6. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, ar ieškinys pareikštas tinkamam atsakovui; ar statant inžinerinius statinius stoginę ir trinkelių dangą buvo pažeisti įstatymuose nurodyti atstumai; ar ieškovai pasirinko tinkamą teisių gynimo būdą.

Dėl tinkamo atsakovo byloje

7. Civiliniame procese šalimis yra ieškovas, reiškiantis reikalavimą, ir atsakovas, kuriam yra reiškiamas reikalavimas ir kuris, ieškovo nuomone, turi pareigą ieškovo reikalavimus vykdyti. CPK 43 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu nagrinėjant bylą paaiškėja, kad ieškinio reikalavimas gali būti nukreiptas dar kitiems byloje nedalyvaujantiems asmenims, teismas ieškovo prašymu gali patraukti šiuos asmenis dalyvauti byloje atsakovais. CPK 45 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu. Šio straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, kad jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės. Aiškindamas šias teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal CPK 45 straipsnyje įtvirtintos teisės normos prasmę prašyti pakeisti netinkamą šalį (tiek ieškovą, tiek atsakovą) gali bet kuri šalis, taip pat šis pakeitimas gali įvykti ir teismo iniciatyva; tačiau bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2014). Iš šių teisės normų analizės darytina išvada, jog tik ieškovas turi teisę pasirinkti kam reikšti ieškinį, t. y. kas bus atsakovu byloje. Teismas gali tik pasiūlyti ieškovui pakeisti atsakovą ar įtraukti atsakovais kitus asmenis.

8. Byloje nustatyta, kad atsakovė, 2022 m. sausio 25 d. 13/25 dalį Sklypo 2 pardavė tretiesiems asmenims E N ir D N. Tretiesiems asmenims buvo perleista būtent ta atsakovei priklausiusio Sklypo 2 dalis, kurioje yra pastatyti inžineriniai statiniai – stoginė ir įrengta trinkelių danga. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad bylos nagrinėjimo metu pasikeitė ginčo stoginės ir trinkelių dangos savininkai, tad ieškovų ieškinyje nurodyti reikalavimai turėtų būti reiškiami naujiesiems savininkams. Ieškovams buvo siūloma byloje keisti atsakovą, tačiau ieškovai teismo siūlymu nepasinaudojo. Kaip jau nurodyta, atsakovė nuosavybės teises į Sklypo 2 dalį perleido tretiesiems asmenims. 2022 m. sausio 25 d. pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad tretieji asmenys įgijo butą/patalpą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Kauno raj., (duomenys neskelbtini) ir 13/25 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Kauno raj., (duomenys neskelbtini) (prie sutarties pridėtame žemės sklypo plane pažymėtą raide „A“). Fakto, kad nurodyta pirkimo pardavimo sutartimi tretieji asmenys įgijo Sklypo 2 dalį, kurioje pastatyti ginčo stoginė ir įrengta ginčo trinkelių danga, ieškovai ir jų atstovas neginčijo, tačiau vertino, kad neteisėtų inžinerinių statinių statytoja yra atsakovė, todėl ji ir turi atsakyti pagal ieškovų reiškiamus reikalavimus. Taip pat pažymėjo, kad pirkimo pardavimo sutartyje ginčo inžineriniai įrenginiai nėra nurodyti kaip atskiri sandorio objektai.

9. Su tokiais argumentais teismas nesutinka. CK 4.12 straipsnyje nustatyta, kad pagrindiniais daiktais laikomi daiktai, galintys būti savarankiškais teisinių santykių objektais. Remiantis CK 4.13 straipsnio 1 dalimi, antraeiliais daiktais laikomi tik su pagrindiniais daiktais egzistuojantys arba pagrindiniams daiktams priklausantys, arba kitaip su jais susiję daiktai. Pagal CK 4.19 straipsnio 1 dalį priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. CK 4.14 straipsnyje, reglamentuojančiame antraeilio daikto likimą, įtvirtinta, kad antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip, kai pagrindinio daikto perleidimo kito asmens nuosavybėn metu kyla ginčas dėl antraeilio daikto likimo, kartu su pagrindiniu daiktu perleidžiamas to asmens nuosavybėn ir antraeilis daiktas, jeigu neįrodyta, kad turi būti pasielgta priešingai. Pagal CK 4.14 straipsnyje įtvirtintą bendrąją taisyklę antraeilio daikto likimas tiesiogiai priklauso nuo pagrindinio daikto likimo, t. y. keičiantis pagrindinio daikto likimui, pvz., perleidžiant nuosavybės teisę į pagrindinį daiktą kitam asmeniui, kartu perleidžiama nuosavybės teisė ir į antraeilį daiktą, išskyrus atvejus, kai sutartyje arba įstatyme nustatyta kitaip. Taigi sutartimi kito asmens nuosavybėn gali būti perleidžiamas tik pagrindinis daiktas, bet tam, kad antraeilis daiktas liktų pirminio savininko nuosavybė, tai turėtų būti konkrečiai aptarta šalių sudarytoje sutartyje. Priešingu atveju būtų pagrindas vertinti, kad šalys nesusitarė dėl išimties taikymo, ir reikėtų daryti išvadą, kad priklausinį ištiko pagrindinio daikto likimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2011; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2011). Nagrinėjamu atveju inžineriniai statiniai – stoginė ir trinkelių danga, yra susiję su pagrindiniu daiktu ir yra skirti pagrindiniam daiktui – tretiesiems asmenims perleistam butui, tarnauti, tad laikytini buto, unikalus Nr. 4400-5284-9257:9302 priklausiniais. Kadangi prikimo-pardavimo sutartimi ginčo stoginės ir trinkelių dangos perleidimas atskirai nėra aptartas, vertintina, jog ginčo stoginę ir trinkelių dangą ištiko pagrindinio daikto – buto, likimas, t.y. jie buvo perleisti tretiesiems asmenims. CK 4.93 straipsnyje yra garantuojama savininkų teisių apsauga. Asmens nuosavybės teisių apsauga yra garantuojama LR Konstitucijos. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad atsakovei perleidus nuosavybės teisę ir nebeesant ginčo inžinerinių statinių – stoginės bei trinkelių dangos, savininke, ji neteko teisinės galimybės vykdyti ieškovų reikalavimus, susijusius su perleistu turtu. Akivaizdu, kad net ir ieškinio tenkinimo atveju, atsakovė, kaip nuosavybės teisę perleidęs asmuo, neturėtų teisės daryti poveikio trečiųjų asmenų turtui, t.y. griauti ar atlikti kitus veiksmus su tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausančiais inžineriniais statiniais – ginčo stogine ir trinkelių aikštele. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovai nesutiko pakeisti atsakovą byloje, konstatuotina, kad ieškinio reikalavimai reiškiami asmeniui, kuris neturi pareigos atsakyti pagal ieškinį, todėl ieškovų ieškinys atsakovės atžvilgiu negali būti tenkinamas.

Dėl įstatymuose nustatytų atstumų pažeidimo

10. Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-10-27 įsakymu Nr. D1-713 (toliau – STR 1.01.03:2017), 4.6 punktu, 3 lentelės 4.1 punktu, stoginė ir aikštelė priskiriamos prie nesudėtingų statinių grupės, kurių statybai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas. Tačiau, statant nurodytus inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m. nuo sklypo ribų, privalomas besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinis sutikimas.

11. Byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-1521-454/2022 tarp tų pačių šalių, t.y. pagal ieškovės R R patikslintą ieškinį atsakovams A B, E B, dėl nuosavybės teisių gynimo, kurio vienu iš reikalavimu ieškovė R. R prašė pašalinti tvoros dalį, esančios pietvakarinėje dalyje; pertvarkyti inžinerinio statinio – tvoros – dalis, esančias tarp žemės sklypo adresu(duomenys neskelbtini), Kauno raj., ir žemės sklypo adresu(duomenys neskelbtini), Kauno raj. Ieškinyje teigė, kad B pastatė visiškai akliną tvorą, kurios dalis, esanti pietvakarinėje sklypo dalyje, stovi ieškovei priklausančiame žemės sklype. Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 8 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas, tačiau Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 26 d. sprendimu ieškinys tenkintas iš dalies, tame tarpe pilnai tenkintas R. R reikalavimas dėl tvoros pašalinimo.

12. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Inspekcija, 2020 m. lapkričio 13 d. atlikusi faktinių duomenų patvirtinimą vietoje nustatė, kad ginčo inžineriniai statiniai yra per daug priartėję prie ant besiribojančių sklypų pastatytos tvoros. Taigi, konstatuojant, jog statant stoginę ir įrengiant trinkelių dangą nėra išlaikyti įstatymo nustatyti atstumai, atstumai buvo matuojami iki besiribojančios sklypų pastatytos tvoros. Įvertinus Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 26 d. sprendimą, nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad teismui įpareigojus B nugriauti tvoros dalį, Inspekcijos 2020 m. lapkričio 13 d. akte užfiksuoti atstumai netenka prasmės, kadangi išvada, jog ginčo stoginė bei trinkelių danga įrengta nesilaikant atstumų buvo padaryta atlikus matavimus iki besiribojančių sklypų tvoros. Kauno apygardos teismui įpareigojus tvoros dalį nugriauti, buvo pripažinta, kad R. R teiginiai, jog ginčo tvora pastatyta jos žemės sklypo ribose, yra pagrįsti. Akivaizdu, kad įvykdžius Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 26 d. sprendimą ir tvoros dalį nugriovus, atstumai kistų. Juo labiau, kad ir pagal STR 1.01.03:2017 reikalavimus yra nustatyti privalomieji atstumai ne iki sklypus ribojančių tvorų, o iki besiribojančių sklypų ribų.

13. Įvertinus šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, pagrindžiančių ieškinyje išdėstytas aplinkybes, kad statant stoginę ir įrengiant trinkelių aikštelę buvo pažeisti įstatymuose nurodyti privalomieji atstumai iki besiribojančių sklypų ribos. Todėl ir šiuo pagrindu ieškovų ieškinys atmestinas.

Dėl ieškovų pasirinkto pažeistų teisių gynimo būdo

14. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Suinteresuotumas - tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (LAT 2000-05-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2000; 2003-05-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-589/2003; 2009-02-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2007; 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1052012).

15. Ieškovai į teismą kreipėsi dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo, savo pažeistas teises gindami ir reikalavimus formuluodami vadovaudamiesi Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – TPSVPĮ) nuostatomis. TPSVPĮ 14 straipsnyje, LR statybos įstatymo 33 straipsnyje yra numatytas tik savavališkos statybos ir statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių pašalinimas. Statybos valstybinę priežiūra atlieka ir sprendimus dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo priima Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (TPSVPĮ 8 straipsnis, 14 straipsnis). Kaip jau minėta, savavališkos statybos faktas konstatuotas nebuvo, be to, nei LR statybos įstatyme, nei TPSVPĮ nėra numatytas statybos, nukrypstant nuo teisės aktų reikalavimų, padarinių pašalinimas, tad vadovautis viešosios teisės normomis, reglamentuojančiomis savavališkos statybos padarinių šalinimo būdus, ieškovai neturėjo pagrindo.

16. Teismas sutinka su atsakovės pozicija, kad ieškovams manant, jog jų teisės galimai buvo pažeistos dėl byloje nurodytų stoginės ir trinkelių dangos įrengimo, ieškovai turėjo savo teises ginti reikšdami negatorinį ieškinį ir įrodinėti esant CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygas. Nagrinėjamu atveju, ieškovai pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

17. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

17.1. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškinys atmestas, atsakovei iš ieškovų priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, tačiau iki bylos nagrinėjimo pabaigos atsakovė nepateikė jokių duomenų apie jos turėtas šioje byloje bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, iš ieškovų atsakovės naudai jokios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

17.2. Byloje susidarė 19,40 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios, įvertinus tai, kad ieškinys atmestas, priteistinos lygiomis dalimis po ½ iš ieškovų valstybės naudai (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovų A B, asmens kodas(duomenys neskelbtini), ir E B, asmens kodas(duomenys neskelbtini), valstybei po 9,70 Eur (devynis eurus 70 ct) iš kiekvieno išlaidas už procesinių dokumentų įteikimą byloje. Valstybei priteistos sumos turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Vida Agurkienė