Alytaus apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjui K. A. ir jo atstovei advokatei Reginai Kvalitienei, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Andriui Rupeikiui,

teismo posėdyje žodinio bylos nagrinėjimo tvarka išnagrinėjo K. A. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017-02-02 nutarimo administracinio nusižengimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nubaustas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Alytaus apskrities VPK) 2017-02-02 nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį 200 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams. K. A. nubaustas už tai, kad 2017-01-02 apie 16.42 val. Prienų rajone, kelyje Kaunas-Prienai-Alytus 34 km, vairuodamas automobilį „Citroen Berlingo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė kitą automobilį sankryžoje, kuri buvo pažymėta kelio ženklu Nr. 108 „Sankryža su šalutiniu keliu iš kairės ir iš dešinės“, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 140.1 punkto reikalavimą, atsakomybė už tai numatyta ANK 420 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

K. A., pasinaudodamas ANK 621 straipsnyje numatyta asmens teise apskųsti policijos nutarimą administracinio nusižengimo byloje, pateikė skundą Alytaus rajono apylinkės teismui, prašydamas panaikinti Alytaus apskrities VPK 2017-02-02 nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skunde nurodė, kad nutarimas yra grindžiamas policijos vyr. patrulio R. K. surašytu administracinio nusižengimo protokolu ir tarnybiniu pranešimu bei vaizdo registratoriaus filmuota medžiaga. Pagal R. K. tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes policijos automobilis stovėjo šalutiniame kelyje ir jame sėdėjęs R. K. neva matė, kad nuo Alytaus pusės atvažiuojantis automobilis „Citroen Berlingo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lenkimo manevrą baigė jau pravažiavęs sankryžą su šalutiniais keliais ir lenkimo metu sankryžoje jis buvo priešpriešinėje eismo juostoje. K. A. su tuo nesutinka, nes jis aplenkė kitą automobilį dar iki sankryžos ir sugrįžo į savo eismo juostą, taigi, Kelių eismo taisyklių nepažeidė. Policijos pareigūnas R. K. objektyviai negalėjo matyti, kur buvo automobilis „Citroen Berlingo“ darant lenkimo manevrą, nes įvykis fiksuotas 2017-01-02 16.42 val., kada buvo jau visiškai sutemę ir lijo lietus, be to, pareigūnas sėdėjo tarnybiniame automobilyje maždaug 40 m atstumu nuo kelio, todėl jis galimai apsiriko, kad buvo padarytas pažeidimas. Nors K. A. nuo pat pradžių neigė kaltę, pareigūnas R. K. protokole įrašė, kad jis (K. A.) nuoširdžiai gailisi. Policijos pareigūnas R. K. neteisingai traktavo K. A. pasakytus žodžius „pagal raidę esu kaltas“, šie žodžiai buvo ištraukti iš konteksto. Vaizdo registratoriaus įraše matyti, kad automobilio „Citroen Berlingo“ posūkio signalas jau nebedegė, t. y. jis buvo jau išsijungęs, o tai tik patvirtina, kad lenkimas jau buvo baigtas, kuomet K. A. važiavo per sankryžą. Policijos atliktas įvykio tyrimas yra neobjektyvus, nes remiamasi vien tik policijos pareigūno tvirtinimu, be to, tyrimas ir neišsamus, neapklausti automobilio „Citroen Berlingo“ keleiviai. K. A. anksčiau nėra baustas už analogiško pobūdžio nusižengimus, jis neturi galiojančių nuobaudų. Šiuo atveju, kai nebuvo surinkta pakankamų ir neabejotinų jo kaltę patvirtinančių duomenų, K. A. negalėjo būti patrauktas administracinėn atsakomybėn, todėl jam pradėta administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.

Alytaus apskrities VPK pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jo netenkinti, policijos nutarimą palikti nepakeistą. Administracinio nusižengimo protokolas K. A. surašytas už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, t. y. už Kelių eismo taisyklėse nustatyto draudimo lenkti ar įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą pažeidimą. Tokie veiksmai vairuotojams užtraukia baudą nuo 170 Eur iki 230 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių. Už padarytą administracinį nusižengimą, vadovaujantis ANK 610 straipsnio nuostatomis, K. A. buvo surašytas administracinis nurodymas, kuriuo pasiūlyta iki 2017-01-17 sumokėti 85 Eur (pusę straipsnyje nurodytos minimalios baudos) ir atimta teisė vairuoti transporto priemones minimaliam 3 mėnesių laikotarpiui. Tačiau K. A. administracinio nurodymo neįvykdė, todėl, vadovaujantis ANK 613 straipsnio 1 dalimi, administracinio nusižengimo byla perduota nagrinėti bendra tvarka ir priimtas nutarimas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį paskirti K. A. 200 Eur baudą ir atimti teisę vairuoti transporto priemones 4 mėnesiams. Skiriant nuobaudą, atsižvelgta į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. K. A. su padarytu nusižengimu nesutiko, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Bauda ir administracinio poveikio priemonė paskirtos laikantis ANK 34 straipsnio nuostatų. K. A. dalyvavo priimant skundžiamą nutarimą, jis aiškino, kad nusižengimo nepadarė, nurodė, jog važiuodamas keliu Kaunas-Prienai-Alytus, kelio 34 km, Prienų rajone, jis lenkė priešais jį važiuojantį automobilį, tuo metu iki sankryžos su šalutiniais keliais buvo apie 500 m atstumas, spėjo baigti lenkimo manevrą dar iki sankryžos, grįždamas į savo eismo juostą jis kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją. Kelio ženklą Nr. 108 jis pamatė jau baigdamas lenkimo manevrą. Tačiau tokie K. A. paaiškinimai buvo įvertinti kritiškai, kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės. Iš Kelių policijos skyriaus kelių patrulių būrio vyriausiojo patrulio R. K. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2017-01-02 jis dirbo kartu su kolega D. L., pažeidimo fiksavimo metu tarnybinis automobilis stovėjo kelio Kaunas-Prienai-Alytus 34 km, šalutiniame kelyje. Sankryža buvo pažymėta kelio ženklu Nr. 108 „Sankryža su šalutiniu keliu iš kairės ir iš dešinės“. Pareigūnai matė, kaip nuo Alytaus pusės važiuojantis automobilis lenkė kitą ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį, lenkimo manevrą baigė jau pravažiavęs sankryžą. Sustabdžius automobilį „Citroen Berlingo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jo vairuotojui K. A. buvo paaiškinta pažeidimo esmė, vairuotojas iš pradžių sutiko su padarytu pažeidimu, sakė, kad „pagal raidę yra kaltas“, tačiau sužinojęs, kad įsigaliojus naujam Administracinių nusižengimų kodeksui už tokį pažeidimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, savo poziciją pakeitė. Iš vaizdo registratoriaus, kuris buvo policijos tarnybiniame automobilyje, matyti, kad nuo Alytaus pusės, t. y. pareigūnams iš kairės, atvažiuojantis automobilis lenkė kitą automobilį ir sankryžoje buvo priešpriešinio eismo juostoje, t. y. lenkimo manevro baigti iki sankryžos jis nespėjo. Taip pat įraše girdisi, kaip vairuotojas sako, kad „nebaigė lenkt iki pat susikirtimo“, kai pareigūnai jam pasako, kad jis baigė lenkti už sankryžos, K. A. sutinka, kad „paraidžiui yra kaltas“. Šie pažeidėjo pasakyti teiginiai neišimti iš konteksto, kaip skunde nurodo K. A.. Pareigūnai aiškiai matė pažeidimo faktą. Jie nėra kaip nors susiję su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu. Aplinkybių, kad policijos pareigūnai būtų šališki, turėję pagrindą K. A. apkalbėti ar būtų suinteresuoti nepagrįstai jį apkaltinti nebūto nusižengimo padarymu, taip pat nenustatyta, tokių aplinkybių nenurodė ir pats K. A.. Policijos pareigūnai atliko savo tarnybines pareigas, į kurias įeina ir eismo dalyvių padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų fiksavimas, todėl netikėti jų paaiškinimais, abejoti pareigūnų parodymų patikimumu ir jais nesiremti nėra pagrindo (b. l. 8).

Teismo posėdyje dalyvavęs K. A. savo skundą palaikė ir prašė tenkinti jame nurodytų aplinkybių pagrindu. Papildomai paaiškino, kad vairuodamas automobilį „Citroen Berlingo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis važiavo iš Alytaus į Kauną, jo greitis buvo apie 90 km/h. Kelias nebuvo jam gerai pažįstamas, nes retai juo važiuodavo. Prienų rajono ribose, tiesiame kelio ruože, lenkdamas priekyje važiavusį automobilį, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir, kai jau buvo susilyginęs su lenkiamu automobiliu, pastebėjo dešinėje kelio pusėje kelio ženklą „Sankryža su šalutiniu keliu“, tačiau ir toliau jis judėjo priešinga eismo juosta ir baigęs lenkti spėjo įvažiuoti į savo eismo juostą dar prieš ištisinę kelio horizontaliojo ženklinimo liniją, jos nekirto, taigi, nepadarė jokio Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Pravažiuodamas sankryžą, jis matė dešinėje pusėje stovintį policijos tarnybinį automobilį. Kai policijos pareigūnai jį prisivijo ir sustabdė, iš pradžių jis sutriko, nes nebuvo tikras, kad lenkdamas nepažeidė Kelių eismo taisyklių, todėl galėjo pasakyti, kad yra iš dalies kaltas, tačiau vėliau, dienos metu nuvažiavęs į vietą, taip pat peržiūrėjęs vaizdo registratoriaus filmuotą medžiagą, jis įsitikino, kad jokios jo kaltės nėra, nes vaizdo įraše tik matyti, kad automobiliai vienas po kito pervažiuoja sankryžą, o eismo juostų nesimato. Policijos pareigūnai, sėdėdami tarnybiniame automobilyje, objektyviai negalėjo matyti jo daromo lenkimo manevro, nes buvo tamsus paros metas, lijo, ir be to nuo pagrindinio kelio jie buvo apie 40–50 m atstumu. Byloje nėra neginčytinų jo kaltės įrodymų, todėl prašė panaikinti policijos nutarimą ir bylą nutraukti.

Alytaus apskrities VPK atstovas teismo posėdžio metu prašė palikti policijos nutarimą nepakeistą ir K. A. skundo netenkinti.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas R. K. parodė, kad 2017-01-02 patruliavo kartu su D. L., buvo sustoję šalutiniame kelyje ties sankryža su pagrindiniu keliu Kaunas-Prienai-Alytus. Jų tarnybinis automobilis stovėjo priekiu į pagrindinį kelią, nuo jo apie 20 –30 m atstumu, su įjungtom šviesom. Nors buvo jau sutemę, tačiau matomumas buvo dar pakankamas. Prieš sankryžą 150 m atstumu yra kelio ženklas „Sankryža su šalutiniu keliu“. Šiuo kelio ženklu pažymėtose sankryžose lenkti draudžiama. Prieš sankryžą ir už jos yra ištisinės linijos, kurias kirsti draudžiama. Prieš ištisinę liniją yra pažymėta artėjimo linija, kurios brūkšniai tris kartus ilgesni už tarpus, ji įspėja, kad artėjama prie siauros ištisinės linijos, kurią kirsti draudžiama. Stebint sankryžą, pamatė nuo Alytaus pusės atvažiuojantį automobilį, kuris lenkė kitą automobilį ir lenkimo manevrą baigė už sankryžos ribų. Kadangi šio automobilio vairuotojas padarė akivaizdų Kelių eismo taisyklių, draudžiančių lenkti sankryžoje, pažeidimą, automobilį prisivijo ir sustabdė, jį vairavo K. A.. Vairuotojas iš pradžių pripažino, kad lenkė sankryžoje, bet sužinojęs, kad už tai skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, jis ėmė neigti kaltę.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas D. L. patvirtino, kad sėdėdamas su R. K. policijos tarnybiniame automobilyje, jis matė, kaip K. A. vairuojamas automobilis sankryžoje lenkė kitą automobilį. Kad padarytas pažeidimas, liudytojui nekilo abejonių, nes jis aiškiai matė, jog lenkiamas automobilis važiavo arčiau dešiniojo eismo juostos krašto, o jį lenkiantis, t. y. K. A. vairuojamas automobilis, važiavo priešingos krypties eismo juosta ir manevrą baigė už sankryžos ribų. Kai pareigūnai sustabdė K. A., šis kaltės neneigė, sakė, kad ar tai nespėjo aplenkti, ar tai negalvojo, kad lenkė sankryžoje, dar teisinosi, kad jis nekirto ištisinės linijos. D. L. jam paaiškino, kad sankryža yra pažymėta kelio ženklu Nr. 108, be to, eismo tvarka nustatyta ir kelio horizontaliuoju ženklinimu, t. y. prieš sankryžą yra ištisinė linija, prieš tai yra artėjimo linija, įspėjanti, kad artėjama prie ištisinės linijos, todėl privaloma šiais ženklais vadovautis. K. A. su pažeidimu sutiko, bet pradėjus rašyti administracinio nusižengimo protokolą ir paaiškinus, kad už padarytą nusižengimą numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, R. A. pareiškė, kad jis nekirto kelio ištisinės linijos ir su pažeidimu nesutinka.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas D. B. parodė, kad važiavo automobiliu „Citroen Berlingo“, kurį vairavo jo darbdavys K. A., sėdėjo šalia vairuotojo. Kelio ženklų nestebėjo, koks buvo jų greitis nematė, tačiau matė, kaip K. A. aplenkė kitą automobilį ir prieš sankryžą sugrįžo į savo eismo juostą. Pravažiuojant sankryžą, pastebėjo dešinėje kelio pusėje, maždaug už 50 m nuo kelio, stovėjusį policijos tarnybinį automobilį, kuris netrukus juos prisivijo ir sustabdė.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas A. S. parodė, kad važiavo K. A. vairuojamu automobiliu iš Alytaus į Kauną, sėdėjo galinėje sėdynėje. Buvo pavakarys, lynojo. Eismas buvo neintensyvus. K. A. aplenkė vieną automobilį, šis manevras buvo saugus ir atliktas pagal Kelių eismo taisykles, nes lenkimas buvo baigtas dar prieš sankryžą. Kai aplenkė automobilį, pastebėjo miško keliuke stovintį policijos pareigūnų automobilį. Po kiek laiko policija juos prisivijo ir sustabdė dėl lenkimo sankryžoje.

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas K. A. ginčija Alytaus apskrities VPK 2017-02-02 nutarimo pagrįstumą ir teigia, kad nutarimas administracinio nusižengimo byloje priimtas nesurinkus pakankamų ir objektyvių jo kaltę patvirtinančių duomenų. Teismas, patikrinęs ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, daro išvadą, kad sutikti su K. A. argumentais pagrindo nėra.

Alytaus apskrities VPK 2017-02-02 nutarimu konstatuota, kad K. A. padarė ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, t. y. vairuodamas automobilį „Citroen Berlingo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelio Kaunas-Prienai-Alytus 34-e km jis lenkė kitą automobilį sankryžoje, kuri buvo pažymėta kelio ženklu Nr. 108 „Sankryža su šalutiniu keliu“, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 140.1 punkto reikalavimus.

ANK 420 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už pavojingą ir chuliganišką vairavimą, Kelių eismo taisyklėse nustatyto draudimo lenkti ar įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą pažeidimą. Pagal šio straipsnio 1 dalį lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų, be to, pagal šio straipsnio 5 dalį už tokį nusižengimą privaloma skirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

Kelių eismo taisyklių 140.1 punkte nurodyta, kad lenkti draudžiama sankryžose šalutiniame kelyje ir pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“, reguliuojamose ir lygiareikšmių kelių sankryžose.

Pareiškėjas K. A. teigė, kad jis nepažeidė Kelių eismo taisyklių 140.1 punkto reikalavimų, nes lenkimo manevrą baigė iki sankryžos. Tokius K. A. paaiškinimus patvirtino teismo posėdžio metu apklausti liudytojai D. B. ir A. S.. Tačiau K. A. turi aiškų interesą išvengti administracinės atsakomybės, o liudytojai D. B. ir A. S., kuriuos su K. A. sieja draugiški ryšiai, bendras darbas, taip pat gali būti suinteresuoti bylos baigtimi, todėl teismas K. A. paaiškinimus ir minėtų liudytojų parodymus vertina kritiškai, kaip nepatikimus, prieštaraujančius kitiems bylos duomenims, kurių patikimumas abejonių nekelia. Administracinio nusižengimo protokolu, policijos pareigūno R. K. tarnybiniu pranešimu fiksuota, kad K. A., vairuodamas automobilį „Citroen Berlingo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė kitą automobilį sankryžoje, kuri pažymėta kelio ženklu Nr. 108 „Sankryža su šalutiniu keliu“, šis kelio ženklas yra prieš sankryžą 150 m atstumu, be to, kelio ženklinimo linija Nr. 1.6 „Artėjimo linija“ taip pat įspėja vairuotoją apie artėjimą prie ištisinės linijos; R. K. tarnybiniame pranešime nurodė, kad jis aiškiai matė, jog K. A. į savo eismo juostą grįžo jau pravažiavęs sankryžą. Teismo posėdyje apklausti liudytojai policijos pareigūnai R. K., D. L. patvirtino, kad jie, stebėdami sankryžą, pamatė, kaip K. A. vairuojamas automobilis sankryžos ribose darė lenkimo manevrą, nes lenkiantį automobilį jie matė judantį priešpriešinėje eismo juostoje, ir šis automobilis baigė lenkti, t. y. grįžo į savo eismo juostą, jau už sankryžos ribų. Teismas neturi pagrindo netikėti šių liudytojų parodymais, nes nenustatytos jokios aplinkybės, dėl kurių galima būtų suabejoti jų patikimumu. Be to, liudytojų R. K. ir D. L. parodymus patvirtina vaizdo įrašas, kuris fiksuotas policijos tarnybinio automobilio vaizdo registratoriumi. K. A. aiškina, kad vaizdo įrašas yra neinformatyvus, nes aiškiai nesimato, kuria eismo juosta važiuoja lenkiantysis automobilis, todėl šio įrodymo nepakanka jo kaltei pagrįsti. Su tuo būtų galima iš dalies sutikti, jeigu K. A. kaltė būtų grindžiama vien tik šiuo vaizdo įrašu. Tačiau nagrinėjamu atveju vaizdo įrašas nėra vienintelis nusižengimo įrodymas ir jis pakankamai aiškiai iliustruoja situaciją. Sugretinus vaizdo registratoriumi fiksuotą garso ir vaizdo įrašą su kitais bylos duomenimis, galima teigti, kad jis patvirtina R. K. ir D. L., betarpiškai stebėjusių eismą sankryžoje ir fiksavusių padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, parodymus, jog nuo Alytaus pusės (pareigūnams iš kairės) atvažiuojantis automobilis lenkė kitą automobilį ir sankryžoje buvo priešpriešinio eismo juostoje, t. y. baigti lenkimo manevro iki sankryžos jis nespėjo. Liudytojai R. K. ir D. L. paneigė K. A. argumentus, kad dėl blogo matomumo jie neva galėjo susidaryti klaidingą įspūdį apie lenkimą sankryžoje. Beje, liudytojas A. S. taip pat nurodė, kad matomumas buvo geras. Pareiškėjas K. A. aiškino, kad retai važiuodamas keliu Alytus-Prienai-Kaunas, jis kelio ženklą Nr. 108 pastebėjo pavėluotai, jau lenkimo metu, kai buvo išvažiavęs į priešingos krypties eismo juostą ir susilyginęs su lenkiamu automobiliu. Atsakant į tai, reikia pastebėti, jog tokiu atveju, kai kelias vairuotojui nėra gerai žinomas, vairuotojas privalo būti dar atidesnis ir dar atsakingiau rinktis važiavimo greitį. Kelio ženklas Nr. 108 „Sankryža su šalutiniu keliu“ yra įspėjamasis kelio ženklas, o įspėjamieji kelio ženklai yra naudojami siekiant įspėti vairuotoją apie būsimą pavojingą kelio ruožą, kuriuo važiuojant reikia imtis atitinkamų atsargumo priemonių (Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012-01-31 įsakymu Nr. 3-83, 33 punktas). Kad kelio ruožas ties sankryža, kurią stebėjo policijos pareigūnai, yra pakankamai avaringas, pažymėjo ir liudytojas D. L.. Be to, K. A. privalėjo vadovautis kelio horizontaliuoju ženklinimu, t. y. nekirsti ištisinės linijos 1.1 (siaura ištisinė linija, kuri skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta), o apie tai, kad jis artėjo prie ištisinės ženklinimo linijos, turėjo spręsti pagal Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.6 punkte nurodytą artėjimo liniją (siaura brūkšninė linija, kurios brūkšniai tris kartus ilgesni už tarpus), kuri įspėja apie abipusį arba vienpusį lenkimo, arba persirikiavimo ribojimą ir yra ženklinama ne trumpesnė kaip 20 m ilgio (Kelių horizontaliojo ženklinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012-01-31 įsakymu Nr. 3-82, 47, 70 punktai). Vairuotojas, kuris įdėmiai stebi kelią ir jo ženklinimą, negali nepastebėti, kad artėja prie ištisinės linijos ir kelio ženklo Nr. 108, kuriuo pažymėtame kelyje sankryžoje lenkti draudžiama. Išdėstytų motyvų pagrindu teismas daro išvadą, kad policijos nutarimas K. A. administracinio nusižengimo byloje yra priimtas tinkamai įvertinus visus byloje surinktus duomenis, todėl yra pagrįstas ir nekeistinas.

Pareiškėjui K. A. paskirta administracinė bauda ir administracinio poveikio priemonė nėra per didelės ar neadekvačios padarytam nusižengimui ir jas sušvelninti pagrindo nėra. Pagal ANK 34 straipsnio nuostatas baudos dydis ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatomi pagal straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų bei specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Šiuo atveju, kai K. A. administracinio nusižengimo byloje nenustatytos nei atsakomybę lengvinančios, nei sunkinančios aplinkybės, K. A. pagrįstai paskirta ANK 420 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, atitinkantys sankcijoje numatytos baudos bei specialiosios teisės atėmimo termino minimumo ir maksimumo vidurkį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 636 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis,

nutaria:

palikti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. vasario 2 d. nutarimą nepakeistą ir K. A. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti apskųsta Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nutartį priėmusį Alytaus rajono apylinkės teismą.