Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-13865-615/2016 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ patikslintą ieškinį atsakovėms N. G. ir R. G. dėl įsiskolinimo už suteiktas paslaugas priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje – Kauno miesto savivaldybė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė AB „Kauno energija“, atnaujinus procesą užbaigtoje Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1379-214/2015 ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartimi nustačius terminą pareikšto ieškinio trūkumų pašalinimui, padavė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovių N. G. ir R. G. 4431,31 Eur skolą, 161,29 Eur delspinigius, 5 proc. metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovėms per teismo paskirtą terminą nepateikus atsiliepimų į ieškinį, Kauno apylinkės teismas 2016 m. balandžio 7 d. sprendimu už akių panaikino priimtą Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 8 d. sprendimą užbaigtoje nagrinėti civilinėje byloje Nr. 2-1379-214/2015 ir priėmė naują sprendimą – ieškinį patenkinto visiškai ir priteisė ieškovei solidariai iš atsakovių 4592,60 Eur skolos ir delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2014-12-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; taip pat priteisė iš kiekvienos atsakovės po 70,28 Eur ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, ir po 3,55 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.A. R. G. kreipėsi į teismą su prašymu peržiūrėti sprendimą už akių ir panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 7 d. sprendimą už akių, taikyti ieškovės reikalavimams senaties terminą. Nurodė, kad ieškovės patikslintą ieškinį ji gavo, tačiau laiku nepateikė į jį atsiliepimo, kadangi tvarkė dokumentus dėl būtinosios teisinės pagalbos. Atsakovės nuomone, dėl dalies ieškovės reikalavimų turėtų būti taikoma ieškinio senatis. Atsiliepimu į atsakovės prašymą ieškovė AB „Kauno energija“ prašė pareiškimo netenkinti. Nurodė, kad atsakovei gavus ieškinį ir nepateikus atsiliepimo į jį, teismas pagrįstai priėmė sprendimą už akių.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. birželio 16 d. nutartimi teismas atmetė atsakovės R. G. prašymą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 7 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo.Teismas, vadovaudamasis civilinės bylos medžiaga, nustatė, kad teismo pranešimas dėl atsiliepimo į patikslintą ieškinį pateikimo atsakovei buvo įteiktas pasirašytinai 2016 m. kovo 15 d. Kitai atsakovei N. G. teismo pranešimas dėl atsileipimo į patikslintą ieškinį pateikimo laikytinas įteiktu CPK 805 straipsnio pagrindu. Per teismo nustatytą terminą atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį ir neprašė pratęsti termino. Šias aplinkybes patvirtino ir pati atsakovė savo prašyme dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Teismas pažymėjo, kad atsakovei buvo žinomas ieškovės prašymas dėl sprendimo už akių priėmimo, jei atsakovės nepateiks atsiliepimo į ieškinį, todėl sprendė, kad nagrinėjamu atveju buvo pagrindas priimti sprendimą už akių. Teismas taip pat nurodė, kad į bylą pateiktas vienintelis rašytinis įrodymas – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016 m. balandžio 16 d. sprendimas dėl teisinės pagalbos atsakovei teikimo, negali turėti įtakos priimto teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Jokių kitų įrodymų atsakovė kartu su prašymu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė (CPK 287 straipsnio 3 dalis, 114 straipsnio 1 dalis).Konstatavęs, kad nagrinėjamu atveju buvo visos sąlygos priimti sprendimą už akių, kad atsakovės nurodyti ir į civilinę bylą pateikti rašytiniai įrodymai negali turėti įtakos priimto teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, teismas atsisakė tenkinti atsakovės prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 288 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė R. G. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 7 d. teismo sprendimą už akių, atnaujinti civilinės bylos Nr. A2-13865-615/2016 nagrinėjimą iš esmės ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį apeliantė nepateikė todėl, kad neturi jokių teisinių žinių, dėl ko, surinkusi reikiamus dokumentus, ir kreipėsi pagalbos į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Nors teismas nurodė, kad nesant galimybės pateikti atsiliepimą laiku atsakovė turėjo pateikti motyvuotą prašymą dėl termino pratęsimo atsiliepimui pateikti, apeliantė pažymi, kad kartu su teismo gautais dokumentais ši teisė jai nebuvo nurodyta. Šių aplinkybių teismas, spręsdamas klausimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, neįvertino.Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo argumentas, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, galinčių turėti įtakos priimto teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Apeliantė pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar atsakovės pateikti argumentai ir įrodymai gali turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, įvertino tik atsakovės pateiktą vienintelį įrodymą, susijusį su teisinės pagalbos teikimu, tačiau visiškai neįvertino atsakovės nurodytų teisinių argumentų. Apeliantės nuomone, jos argumentai, susiję su ieškinio senaties taikymu, teismui nagrinėjant bylą iš esmės, turėtų įtakos priimant sprendimą byloje, t. y. daliai ieškinio senaties taikymas pakeistų teismo sprendimu priteistos skolos ir delspinigių dydį. Be to, apeliantė nurodo, kad pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra nurodžiusi, kad neteisingai iš jos yra priteistos palūkanos. Todėl negalint apeliacine tvarka skųsti priimto teismo sprendimo už akių, apeliantė neturi galimybės reikalauti, kad būtų pakeistas palūkanų jos atžvilgiu skaičiavimo terminas. Atsižvelgiant į tai, kad ji į bylos nagrinėjimą ji buvo įtraukta tik ieškovui pateikus patikslintą ieškinį, palūkanų skaičiavimas jos atžvilgiu turėtų būti pradedamas skaičiuoti ne nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-12-09), bet nuo ieškinio atsakovei pareiškimo dienos, t. y. 2016 m. kovo 7 d. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė AB „Kauno energija“ prašo atsakovė atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Atsakovė praleido terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti tik dėl savo kaltės (pasyvumo), kadangi 14 dienų terminas laikytinas pakankamu pateikti atsiliepimui į ieškinį arba susirasti atstovą byloje. Nepagrįstas atsakovės argumentas, kad ji nebuvo informuota apie galimybę kreiptis į teismą dėl termino atsiliepimui pateikti pratęsimo, kadangi atsakovei buvo žinoma ieškovės pozicija dėl sprendimo už akių priėmimo atsakovei laiku nepateikus atsiliepimo į ieškinį. Tokiu būdu teismas turėjo pagrindą priimtą sprendimą už akių.Atsakovė, prašydamas peržiūrėti sprendimą už akių, nepateikė jokių įrodymų, galinčių turtėti įtakos priimto teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Sprendimo už akių priėmimo pagrindai ir sąlygos įtvirtinti CPK 285 straipsnyje. Sprendimas už akių gali būti priimamas, jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį ir jei yra ieškovo prašymas priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis). Taigi sprendimas už akių gali būti priimtas, kai atsakovas, būdamas tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą, nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso operatyvumu ir ekonomiškumu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdamas vilkinti bylos nagrinėjimą.Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, turi teisę sprendimą priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis, 287 straipsnis). Išnagrinėjęs pareiškimą, teismas turi teisę panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tik tuo atveju, jeigu konstatuoja, kad: (i) atsakovas negalėjo pateikti atsiliepimo į ieškinį dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui; (II) atsakovo pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnis). Iš to seka, kad sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinimas esant bent vienai iš šių sąlygų: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalis). Tokiu būdu, sprendimo už akių peržiūrėjimui yra dvi aplinkybių grupės: viena susijusi su asmens, prieš kurį priimtas teismo sprendimas už akių, pasyvumu, kita – su teismo sprendimo už akių pagrįstumu. Vien procesinio pasyvumo (neatvykimo į teismą, nepateikimo procesinio dokumento ar kt.) aplinkybė nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimo už akių, nes pagal CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktus turi būti nurodytos pareiškime dvi aplinkybių grupės. Tuo tarpu vien teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas) yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą už akių.Nagrinėjamu atveju sprendimas už akių buvo priimtas atsakovėms nepateikus atsiliepimo į patikslintą ieškinį. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovei R. G. procesiniai dokumentai buvo įteikti pasirašytinai 2016 m. kovo 15 d. (t. 1, b. l. 118), o atsakovei N. G. teismo siųsti procesiniai dokumentai laikytini įteiktais CPK 805 straipsnio pagrindu. Šių aplinkybių apeliantė neginčija. Taigi 14 dienų terminas atsakovei R. G. atsiliepimui į patikslintą ieškinį pateikti pasibaigė 2016 m. kovo 29 d. Atskirąjį skundą apeliantė grindžia tuo, kad dėl teisinio neišprusimo, gavusi pranešimą dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo, ėmėsi veiksmų gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, todėl per teismo nustatytą terminą nespėjo pateikti atsiliepimo į patikslintą ieškinį. Tuo tarpu teismo siųstuose procesiniuose dokumentuose nebuvo nurodyta galimybė pratęsti terminą atsiliepimui pateikti. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovei siųstame pranešime dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo buvo išaiškina jos pareiga per 14 dienų pateikti atsiliepimą į ieškinį, o to per nustatytą terminą nepadarius, nurodytos atsiliepimo nepateikimo pasekmės – teismo teisė priimti sprendimą už akių (t. 1, b. l. 114). Taigi, atsakovei neturint galimybės pačiai paruošti atsiliepimo į ieškinį, ji turėjo nedelsiant imtis priemonių atstovui surasti, o matant, kad ši procedūra užtruks ir atsakovė nespės pateikti teismui atsiliepimo per teismo nustatytą terminą, turėjo teisę pateikti teismui motyvuotą prašymą pratęsti nepasibaigusį terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti (CPK 77 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu įstatymas nenumato teismo pareigos pranešime dėl atsiliepimo pateikimo nurodyti visas atsakovės teises. Nagrinėjamu atveju atsakovei teisę kreiptis į teismą dėl termino atsiliepimui pateikti pratęsimo turėjo išaiškinti jos pasirinktas atstovas. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad atsakovė prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo pateikė tik 2016 m. balandžio 7 d., t. y. pasibaigus atsiliepimo į patikslintą ieškinį pateikimo terminui, o prašymą dėl termino pratęsimo atsiliepimui pateikti teismui pateikė tik 2016 m. balandžio 8 d., t. y. po teismo sprendimo už akių priėmimo, kurį 2016 m. balandžio 13 d. nutartimi teismas atmetė.Pagal CPK 285 straipsnio 6 dalį, sprendimo dėl atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priėmimo už akių klausimas išsprendžiamas ne vėliau kaip per septynias dienas nuo termino pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą pabaigos dienos rašytinio proceso tvarka šalims nepranešus. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad galiojantis teisės principas ignorantia legis neminem excusat (įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės) reiškia, jog asmuo turi žinoti įstatymus, elgtis taip, kad jų nepažeistų, ir negali pasiteisinti įstatymo nežinojimu, nes valstybėje visi įstatymai yra skelbiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2012; 2007 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-149/2007). Taigi, esant nustatytoms aplinkybėms bei įvertinus tai, kad bylos dalyviai savo procesinėmis teisėmis turi naudotis laiku ir tinkamai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas konstatuoti, kad terminas atsiliepimui pateikti buvo praleistas dėl pačios atsakovės pasyvumo. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovėms nepateikus atsiliepimų į ieškinį, esant ieškovės prašymui, teismas turėjo teisę priimti sprendimą už akių. Sprendžiant dėl priimto sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjamo atnaujinimo, svarbu įvertinti ir antrąją sąlygą – ar pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Apeliantė tiek su pareiškimu dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, tiek atskiruoju skundu kelia ieškinio senaties klausimą, teigdama, kad nagrinėjamu atveju pareikštam ieškovės reikalavimui taikytinas 10 metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atsakovei pareikštas 2016 m. kovo 7 d, o skolos prašoma priteisti už laikotarpį nuo 2003 m. spalio 1 d. iki 2015 m. birželio 18 d., atsakovė prašo ieškinio reikalavimui priteisti skolą, susidariusią per laikotarpį nuo 2003 m. spalio 1 d. iki 2006 m. kovo 7 d., taikyti senatį, dėl ko iš atsakovės teismo priteistina skolos suma turėtų sumažėti.Nagrinėjamu atveju ginčo teisiniai santykiai kildinami iš CK XXIII skyriaus septintojo skirsnio (energijos pirkimo-pardavimo sutarčių) reguliuojamų teisinių santykių, kurių pažeidimas lemia skolos už pateiktą prekę/paslaugą priteisimą. Taigi ginčo teisiniams santykiams taikytinas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas.Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Pagal bendrąją ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis). Pažymėtina, kad spręsti, ar ieškinio senaties terminas praleistas, galima tik nustačius tikslų momentą, nuo kurio prasidėjo šio termino eiga. CK 1.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Nagrinėjamu atveju atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, sprendžiant sprendimo už akių priėmimo klausimą byloje nebuvo pareikšta reikalavimo taikyti ieškinio senatį, tačiau nežiūrint į tai, teismas, vykdymas teisingumą, privalo siekti šalių teisių ir teisėtų interesų protingos pusiausvyros ir, atsižvelgdamas tiek į teisės ir teisės principų, tiek į moralės reikalavimus, ginti tą šalį, kurios teisės ir teisėti interesai turi prioritetą. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2009 m. rugsėjo 14 d. apžvalgoje dėl vartotojų teisių apsaugos vartojimo sutartiniuose santykiuose yra nurodęs, kad vartotojų teisių apsauga yra konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas ir Lietuvos valstybės įsipareigojimas, kylantis iš Europos Sąjungos teisės, su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojo teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet kartu ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei. Vartotojų teisių gynimo bylų specifika lemia teismo pareigą būti aktyviam procese. Atsižvelgiant į tai, kad pateiktas ieškinys kilęs iš vartojimo sutartinių teisinių santykių, energijos tiekimo (pardavimo) srityje, atsakovė laikytina vartotoja, taigi silpnesniąja sutartinių santykių šalimi. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių, nagrinėjamu atveju turėjo būti aktyvus, t. y. atlikdamas formalų įrodymų vertinimą turėjo įvertinti ir tai, kad ieškovė prašo priteisti skolą, susidariusią už beveik 12 metų laikotarpį, kas sudaro pagrindą išvadai, kad skolos faktinio egzistavimo laikotarpis iš dalies užsitęsė ir dėl ieškovės neveikimo, šiai ilgą laiko tarpą nesikreipus dėl priverstinio skolos išieškojimo, tokiu būdu pažeidžiant bendrąjį 10 metų ieškinio senaties terminą. Taigi, siekiant užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą bei priimti byloje teisingą sprendimą, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas sprendimo už akių priėmimo klausimą, turėjo savo iniciatyva kelti ieškinio senaties taikymo klausimą, kas galimai įtakotų priteisiamos skolos dydį, taigi, visų pirma, teisingo ir teisėto sprendimo priėmimą.Apibendrinant tai, kad išdėstyta, yra pagrindas išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovės pareiškimą peržiūrėti sprendimą už akių, padarė klaidingą išvadą, jog atsakovė nenurodė jokių aplinkybių, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ar pagrįstumui. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė sprendimo už akių peržiūrėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas, nepagrįstai apribojo atsakovės teisę į tinkamą teismo procesą, todėl yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 7 d. teismo sprendimą už akių, atnaujinti civilinės bylos Nr. A2-1409-615/2016 nagrinėjimą iš esmės ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Teismas pažymi, kad 2016 m. rugpjūčio 29 d. Kauno apygardos teisme gauti pareiškėjos B. A. paaiškinimai.CPK 37 straipsnio 2 dalis numato, jog dalyvaujančiais byloje asmenimis yra šalys, tretieji asmenys, asmenys, pareiškę ieškinį šio Kodekso 49 straipsnio nustatyta tvarka, pareiškėjai, suinteresuoti asmenys šio Kodekso 442 straipsnyje išvardytose bylose, šio Kodekso 431 straipsnyje numatyti kreditoriai ir skolininkai, taip pat šių asmenų atstovai. Minėtų asmenų teises civiliniame procese reglamentuoja CPK 42, 46, 47 straipsnių nuostatos. Įvertinus aukščiau minėtą teisinį reglamentavimą, spręstina, jog paaiškinimus civilinėje byloje turi teisę pareikšti tik byloje dalyvaujantys asmenys. Pareiškėja B. A. nėra įtraukta į šios bylos nagrinėjimą, t. y. nėra byloje dalyvaujantis asmuo, todėl jos paaiškinimus atsisakytina priimti (CPK 37 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 1 dalis, 46 straipsnio 2 dalis, 47 straipsnio 2 dalis). Išaiškintina, kad atsisakymas priimti paaiškinimus neužketa kelio juos pateikti vėliau įstatymo nustatyta tvarka.

Kauno apygardos teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338, 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 7 d. teismo sprendimą už akių, atnaujinti civilinės bylos Nr. A2-1409-615/2016 nagrinėjimą iš esmės ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Atsisakyti priimti B. A. paaiškinimus.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.