Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2017-06-15 · Civilinė byla Nr. 2YT-2785-301/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-06-15
Bylos Nr.
2YT-2785-301/2017
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-01592-2017-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Teresė Klimienė
Pareiškėjas
V. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-2785-301/2017Teisminio proceso Nr.2-28-3-01592-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1.; 3.5.1.; 3.5.26. (S)
MARIJAMPOLĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. birželio 15 d.Marijampolė

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Teresė Klimienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. J. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui Artūrui Augliui, uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos kredito sprendimai“ dėl antstolio veiksmų ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. J. skundu prašo panaikinti 2017 m. vasario 8 d. antstolio patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), patvarkantį skirti pakartotinę ekspertizę rinkos vertei nustatyti nekilnojamajam turtui - 3,1832 ha žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), pavedant ją atlikti UAB „I“.

Nurodo, kad antstolis, gavęs išieškotojo uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos kredito sprendimai“ prašymą skirti pakartotinę ekspertizę 3,1832 ha žemės sklypo vertei nustatyti skundžiamu patvarkymu paskyrė pakartotinę ekspertizę. Pareiškėjas su tuo nesutinka, nes nėra išpildyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 682 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sąlyga pakartotiniai ekspertizei paskirti, nes išieškotojo prieštaravimai nelaikytini motyvuotais, nėra ir kitų papildomos ekspertizės skyrimo pagrindų įtvirtintų CPK 681 straipsnyje. 2015-10-20 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti buvo paskirta ekspertizė rinkos vertei nustatyti, pavedant atlikti VĮ Registrų centro Marijampolės filialui, kuris 2016-11-30 pateikė turto įvertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini)13021262), pagal kurią turto rinkos vertė nustatyta 68300 Eur. 2016-12-16 priimtas patvarkymas dėl turto įkainojimo, patvarkant aukščiau minėtą turtą įkainoti 68300 Eur. 2017-02-08 patvarkymu buvo patvarkyta skirti pakartotinę ekspertizę pareiškėjo turtui. Papildoma ar pakartotinė ekspertizė turto vertei nustatyti antstolio gali būti skiriama tik esant išieškotojo ar skolininko motyvuotiems prieštaravimams dėl ekspertizės išvados. Prieštaravimai dėl turto vertės nebuvo pareikšti, kiti duomenys paneigiantys ekspertų nustatytą turto vertę nepateikti. Jokių įrodymų, kad atlikta ekspertizė būtų neteisinga, prieštarautų konkretiems teisės aktų reikalavimams, ar ja būtų nustatyta ne turto rinkos bet kokia nors kita vertė, vykdomojoje byloje nėra pateikta, todėl darytina išvada, kad nėra išpildyta CPK 682 str. 2 d. įtvirtinta sąlyga pakartotinei ekspertizei skirti. Antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto vertės įkainojimui nustatyti tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia jam abejonių. Iki tol, kol nepaneigtas eksperto išvados pagrįstumas, antstolis turi pagrindą tęsti vykdymą laikydamasis nuostatos, kad ekspertui nustačius turto vertę, areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto verte. Pareiškėjo manymu, antstolis taip pat sutinka su turto verte, jam nekelia abejonių, kad nustatyta turto vertė yra teisinga. Tai patvirtina 2017-01-16 antstolio patvarkyme Nr. (duomenys neskelbtini) išdėstyta pozicija, kad turto vertinimo ataskaita NR. (duomenys neskelbtini) (13021262) atitinka Turto Ir Verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus, yra nenuginčyta, bei gauta laikantis CPK 682 str. nustatytos tvarkos. Pakartotinis turto vertinimas nepagrįstai didina vykdymo išlaidas, kurias tektų dengti realizuojamo turto sąskaita, neatitinka operatyvumo ir ekonomiškumo principų, nepagrįstai vilkina procesą.

Antstolis Artūras Auglys su pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nesutiko, dėl to 2017 m. kovo 22 d. priėmė patvarkymą skundo netenkinti ir jo nagrinėjimo klausimą perduoti spręsti teismui (b.l.2-3). Patvarkyme nurodė, kad 2016-12-16 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl turto vertės nustatymo V. J. priklausantis žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), įkainotas 68300 Eur. 2017-01-27 gautas išieškotojo atstovo prašymas skirti pakartotinę ekspertizę. Iš skolininko išieškoma skola išieškotojui sudaro daugiau nei 300000 Eur. Išieškotojui įkeisto turto realizavimas faktiškai yra vienintelis skolos grąžinimo šaltinis. Šiuo atveju ne tik skolininkas, bet ir išieškotojas suinteresuotas, kad turtas būtų realizuotas už kuo didesnę kainą, nes taip būtų padengta didesnė skolos dalis. 2017-02-08 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškotojo prašymas patenkintas - paskirta pakartotinė ekspertizė žemės sklypo rinkos vertei nustatyti, ją pavedant atlikti UAB „I“.

2017-03-20 gautas skolininko V. J. skundas, kuriuo prašoma panaikinti 2017-02-08 antstolio patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) skirti pakartotinę ekspertizę rinkos vertei nustatyti. Antstolis nurodo, kad jam keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Antstoliui nesuprantama skolininko pozicija dėl turto įkainavimo. Pateiktame skunde skolininkas nurodo, jog turto vertės įstatymo nustatyta tvarka klausimas išspręstas nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (13021262), kurios pagrindu 2016-12-16 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklypas įkainotas 68300 Eur. Tačiau skolininkas antstoliui 2017-01-09 yra pateikęs 2017-01-05 skundą, kuriame nurodė, kad nekilnojamojo turto ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (13021262) negalima vadovautis. Tai reiškia, kad pačiam skolininkui kyla abejonių dėl nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (13021262) nustatytos nekilnojamojo turto rinkos vertės, antraip skolininkas antstoliui nebūtų pateikęs 2017-01-05 skundo. Tam, jog pašalintų bet kokias, tiek skolininko, tiek išieškotojo abejones dėl turto įkainojimo bei siekdamas, kad būtų kuo objektyviau įvertintas turtas, paskyrė pakartotinę ekspertizę.

Šalies argumentai

Antstolis nurodo, kad vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) skolininkas yra pateikęs 5 skundus dėl antstolio veiksmų. Vienas skundas dėl vykdomosios bylos sustabdymo iki Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys įregistruos Nekilnojamojo turto registre po padalijimo suformuotus žemės sklypus, tenkintas. Viena civilinė byla dėl skolininko skundo nutraukta, du skundai įsiteisėjusiomis teismų nutartimis, atmesti, vienas skundas atmestas, nutartis neįsiteisėjusi. 2017-01-27 gautas skolininko skundas yra šeštasis. Tai rodo, jog skolininkas teikia nepagrįstus skundus dėl antstolio veiksmų, yra linkęs piktnaudžiauti savo teise, siekia ne savo tariamai pažeistų teisių gynybos, tačiau bando sustabdyti ir apsunkinti išieškojimo iš nekilnojamojo turto procedūrą. Antstolio nuomone, teisė skųsti antstolio veiksmus negali būti suabsoliutinta. Todėl antstolis siūlo teismui, vadovaujantis CPK 95 straipsniu, spręsti klausimą dėl baudos skyrimo V. J. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Skundas su antstolio Artūro Auglio patvarkymu priimtas, 2017 m. gegužės 29 d. teismo nutartimi byla paskirta rašytiniam nagrinėjimui 2017 m. birželio 15 d. 14 val. 30 min. (b.l.20).

Suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos kredito sprendimai“ byloje pateikė atsiliepimą (b.l.13-15), kuriame nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad antstolio kontoroje yra vykdomas Marijampolės rajono apylinkės teismo Hipotekos skyriaus išduotas vykdomasis dokumentas Nr. 26 dėl negrąžintos paskolos, nesumokėtų palūkanų, delspinigių, bylinėjimosi išlaidų ir 5 procentų metinių procesinių palūkanų išieškojimo suinteresuoto asmens naudai iš skolininko, priverstinai parduodant jam nuosavybės teise priklausantį įkeistą 3,1832 ha žemės sklypą. 2015 m. spalio 20 d. patvarkymu Nr . (duomenys neskelbtini) antstolis paskyrė Žemės sklypo ekspertizę rinkos vertei nustatyti. Ekspertizę atliko VĮ Registrų centro Marijampolės filialas, kuris 2016 m. lapkričio 30d. pateikė Žemės sklypo įvertinimo ataskaitą, pagal kurią žemės sklypas įvertintas 68300 Eur. 2016 m. gruodžio 16 d. antstolis, vadovaudamasis Vertinimo ataskaita, priėmė patvarkymą dėl turto įkainojimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nustatė, kad skolininkui priklausantis žemės sklypas įkainojamas 68 300 Eur. 2017 m. sausio 5 d. pareiškėjas pateikė skundą, kuriuo prašė minėtą patvarkymą panaikinti. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad jis 2017 m. sausio 23 d. pateikė antstoliui prašymą skirti pakartotinę ekspertizę, kuriame nurodė, jog su žemės sklypo verte nustatyta Vertinimo ataskaitoje nesutinka. Žemės sklypo realizavimas yra faktiškai vienintelis skolos grąžinimo šaltinis, todėl jis turi būti realizuotas už kuo didesnę kainą. 2017 m. vasario 8 d. antstolis priėmė skundžiamą patvarkymą. Suinteresuoto asmens manymu, pareiškėjo teiginiai neva nėra sąlygų pakartotinei ekspertizei skirti neatitinka tikrovės ir yra nepagrįsti, kadangi suinteresuotam asmeniui pateikus motyvuotą prašymą skirti pakartotinę ekspertizę, antstolis ėmėsi priemonių pašalinti kilusias abejones dėl žemės sklypo vertės bei paskyrė pakartotinę turto vertinimo ekspertizę. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog tiek pirminė, tiek papildoma ar pakartotinė turto vertės nustatymo ekspertizė pagal įstatymą gali būti paskirta antstolio arba vykdymo proceso šalių iniciatyva, t. y. yra du pagrindai pakartotinei arba papildomai ekspertizei skirti: vienas iš papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindų – tai vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės išvados; kitas papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindas - paties antstolio abejonės dėl turto vertės. Nagrinėjamu atveju, pagrindinis argumentas, kuriuo remdamasis pareiškėjas prašo panaikinti patvarkymą dėl pakartotinės ekspertizės yra tas, jog nei skolininkas, nei išieškotojas tariamai nepareiškė motyvuotų prieštaravimų dėl nustatytos žemės sklypo rinkos vertės ir/ar jos nustatymo būdo. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad toks teiginys neatitinka tikrovės. Antstolio patvarkymu nustatyta turto verte suabejojo ne tik išieškotojas pateikdamas motyvuotą prašymą dėl pakartotinės ekspertizės nustatymo, bet ir pats pareiškėjas pateikdamas 2017 m. sausio 5 d. skundą dėl areštuoto turto įkainojimo būdo. Akivaizdu, jog nurodyti pareiškėjo teiginiai neatitinka tikrovės. Be to, net ir nesant skolininko ir/ar išieškotojo prieštaravimų, antstolis turi teisę (pareigą) vertinti eksperto nustatytą turto įvertinimą ir savo iniciatyva skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti. Įstatymas nereikalauja, kad antstolis spręsdamas dėl pakartotinės turto vertės nustatymo ekspertizės turėtų patikimų įrodymų, jog tikroji turto rinkos vertė skiriasi nuo pirmine ekspertize nustatytos turto vertės. Žemės sklypas yra vienintelis pareiškėjo nuosavybės teise valdomas nekilnojamojo turto objektas, kurį realizavus bent iš dalies galėtų būti padengta turima skola. Šiuo atveju, tiek vykdymo proceso šalys, tiek pats antstolis turėjo abejonių dėl Vertinimo ataskaita nustatytos žemės sklypo vertės. Todėl antstolis pagrįstai paskyrė pakartotinę turto vertinimo ekspertizę. Pakartotinės turto vertinimo ekspertizės skyrimas nepagrįstai neužvilkins vykdymo proceso bei nesukels neprotingų bei neproporcingų vykdymo išlaidų. UAB „I“, kuriai pavesta atlikti pakartotinę žemės sklypo vertinimo ekspertizę, paslaugų kaina nustatant žemės sklypų rinkos vertę vyrauja tarp 110-250 Eur, pirminė žemės sklypo vertės ekspertizė atlikta už 145 Eur. Tuo tarpu, atlikus pakartotinį žemės sklypo vertinimą, nustatyta vertė galėtų padidėti net keliais ar keliasdešimt tūkstančių eurų, kas atitinkamai sudarytų galimybę parduoti turtą už didesnę kainą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai - skolininkas, išieškotojas ir antstolis - privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 str.), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą. Kad antstolis veiktų neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų ribų, jo procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas (CPK 594 str.), o vykdymo proceso dalyviai, nesutikdami su antstolio atliktų veiksmų teisėtumu, turi teisę pateikti skundą dėl jų veiksmų teismui (CPK 512 str.). Tai yra viena iš teismo funkcijų, susijusi su suinteresuotų asmenų vykdymo procese teisių ir teisėtų interesų apsauga.

Vykdymo procese antstolis privalo laikytis antstolių veiklos ir civilinio proceso principų: imtis visų teisėtų priemonių, kad vykdomasis dokumentas būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdytas, užtikrinti, kad būtų tinkamai ginami išieškotojo interesai, taip pat nepažeidžiamos kitų vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi įvertinti ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis Artūras Auglys vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini)pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartį Nr. 26 dėl priverstinio turto pardavimo iš varžytynių, kurioje skolininkas V. J., hipotekos kreditorius UAB „Baltijos kredito sprendimai“. 2015 m. spalio 20d. patvarkymu dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti paskirta skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto - žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ekspertizė rinkos vertei nustatyti, ekspertizę atlikti pavesta VĮ Registrų centrui. 2016 m. lapkričio 30 d. VĮ Registrų centras pateikė nekilnojamo turto vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (13021262), pagal kurią aukščiau minėto turto rinkos vertė yra 68300 Eur. 2016 m. gruodžio 16 d. priimtas patvarkymas dėl turto įkainojimo, kuriuo V. J. priklausantis areštuotas turtas, vadovaujantis VĮ Registrų centro turto vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (13021262), įkainotas 68 300 Eur. 2017 m. sausio 27 d. antstolis gavo išieškotojo prašymą skirti pakartotinę ekspertizę žemės sklypo rinkos vertei nustatyti. 2017 m. vasario 8 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) išieškotojo prašymas tenkintas – antstolis paskyrė pakartotinę ekspertizę žemės sklypo rinkos vertei nustatyti, pavedant ją atlikti uždarajai akcinei bendrovei „I“.

Pareiškėjas 2017 m. kovo 20 d. antstolio kontoroje gautu skundu prašo panaikinti 2017-02-08 antstolio patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) skirti pakartotinę ekspertizę rinkos vertei nustatyti, nurodo, kad nebuvo pagrindo ją paskirti, nes nei skolininkas, nei išieškotojas nepareiškė motyvuotų prieštaravimų dėl nustatytos žemės sklypo rinkos vertės ir/ar jos nustatymo būdo, o antstoliui abejonių dėl turto vertės negalėjo kilti, nes jis 2017 m. sausio 16 d. patvarkyme išdėstė savo poziciją, kad turto vertinimo ataskaita atitinka Turto ir Verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus, yra nenuginčyta, todėl turi būti vadovaujamasi eksperto nustatyta verte.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia galimybių taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai tenkintų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2008m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2010).

Teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1dalis).

CPK 681 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Vienas iš papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindų įtvirtintas CPK 682 straipsnio 2 dalyje – tai vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės išvados. Antstolis šiuos prieštaravimus turi įvertinti pagal tai, ar jie pagrindžia esant abejonių dėl turto vertės įkainojimo teisingumo, ir atitinkamai skirti arba atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Kitas papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis, 682 straipsnio 3 dalis). Antstolis, vykdydamas savo įstatymines pareigas ir siekdamas vykdymo proceso tikslų, visais atvejais turi įvertinti ekspertizės aktą kartu su kitais duomenimis apie turto rinkos kainą ir kilus abejonių dėl ekspertizės akto privalo pasinaudoti įstatymine teise skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, nepriklausomai nuo to, ar vykdymo šalys pareiškė prieštaravimus dėl ekspertizės akto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2010). Teismų praktikoje pripažįstama, kad turto pardavimas iš varžytynių yra skolininko nuosavybės teisių ribojimas, kuris turi būti atliekamas atsižvelgiant į privalomus reikalavimus. Viena iš būtinųjų vykdymo proceso sąlygų yra turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, tinkamas įkainojimas, nes jis susijęs su nuosavybės teisės subjektų pakeitimu prieš savininko valią. Tinkamas turto kainos nustatymas yra susijęs tiek su skolininko (užtikrina, kad turtas nebūtų parduodamas nepagrįstai jį nuvertinant), tiek su kreditoriaus teisių apsauga (garantuojama, kad teismo sprendimas bus įvykdytas operatyviai ir efektyviai). Turto pardavimo iš varžytynių tinkamos kainos nustatymas kasacinio teismo praktikoje yra akcentuojamas kaip esminė varžytynių teisėtumo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-90/2009, Nr. 3K-3-218/2009).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolis skundžiamą patvarkymą priėmė gavęs išieškotojo prašymą skirti pakartotinę ekspertizę turo rinkos vertei nustatyti. Teismas išieškotojo prašymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo laiko motyvuotu, atsižvelgiant į išieškomą sumą, kuri yra virš 300000 Eur dydžio ir nustatytą žemės sklypo vertę (68300 Eur), bei į tai, kad žemės sklypo realizavimas yra faktiškai vienintelis skolos grąžinimo šaltinis. Be to, nors pareiškėjas skundžia antstolio patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti, tačiau pats 2017 m. sausio 5 d. skundu prašė panaikinti antstolio Artūro Auglio 2016 m. gruodžio 16 d. patvarkymą dėl turto įkainojimo bei atlikti ekspertizę įstatymo nustatyta tvarka. Antstolis, siekdamas pašalinti tiek skolininko, tiek išieškotojo abejones dėl turto vertės bei siekdamas, kad turtas kuo objektyviau būtų įvertintas rinkos kaina, paskyrė žemės sklypo vertei nustatyti pakartotinę ekspertizę. Pareiškėjo teiginys, kad pakartotinis turto vertinimas nepagrįstai didina vykdymo išlaidas, kurias tektų dengti realizuojamo turto sąskaita, neatitinka operatyvumo ir ekonomiškumo principų, pripažintinas deklaratyviu ir nepagrįstu. Esant tokioms aplinkybėms ir nenustačius antstolio Artūro Auglio procesinių veiksmų pažeidimo, pareiškėjo V. J. skundas dėl antstolio veiksmų yra nepagrįstas ir dėl to netenkintinas (CPK 513 straipsnis).

Antstolis 2017 m. kovo 22 d. patvarkymu siūlo teismui, vadovaujantis CPK 95 straipsniu, spręsti klausimą dėl baudos skyrimo V. J. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad piktnaudžiavimas procesu daro žalą jame dalyvaujantiems asmenims, nes gynimuisi nuo nepagrįsto reikalavimo jie priversti eikvoti savo lėšas, laiką, patiria neigiamų emocijų. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas piktnaudžiaujančia procesinėmis teisėmis šalimi yra pripažįstama tokia šalis, kuri nesąžiningai pareiškia nepagrįstą reikalavimą arba sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-224/2005; Nr. 3K-3-94/2010; Nr. 3K-3-146/2013 ir kt.). Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir pareiškimo nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Aiškiai nepagrįsto dokumento pareiškimas konstatuojamas tada, kai procesinis dokumentas teikiamas ne siekiant apginti pažeistą teisę, o sukelti nepatogumų, trukdžių, rūpesčių. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, byloje dalyvaujančio asmens nesąžiningumas nustatomas pagal du kriterijus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys, subjektyviuoju – nusako asmens vidinį valinį santykį su konkrečia situacija, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Nesąžiningai pareikštu nepagrįstu reikalavimu, kuriuo piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis, pripažįstamas tik toks reikalavimas, kurį išnagrinėjus teisme galima padaryti išvadą, kad normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrą reikalų padėtį, panašioje situacijoje teisinės padėties negalėtų įvertinti kaip savo materialinės subjektinės teisės ar įstatymo saugomų interesų pažeidimo ar ginčijimo ir reikalauti ginti jo teises teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010). Teismo vertinimu, šioje byloje nėra teisinio pagrindo konstatuoti pareiškėjo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Nors pareiškėjas vykdymo procese yra pateikęs keletą skundų dėl antstolio priimtų patvarkymų, tačiau vien pateiktų skundų skaičius dar nereiškia piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ar procesu. CPK 510 straipsnio nuostatos įtvirtina asmens teisę skųsti antstolių procesinius veiksmus ar atsisakymą juos atlikti. Taigi vykdymo procesą reglamentuojančios teisės normos įtvirtina skolininko teisę teikti skundus dėl antstolio priimtų patvarkymų. Skolininko pateikti procesiniai dokumentai antstolio ir teismų buvo priimti nagrinėti, vadinasi, atitiko įstatymo jiems keliamus turinio ir formos reikalavimus, kas reiškia, jog jie buvo pateikti laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos bei reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo nustatyti pareiškėjo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir skirti jam baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis civilinio proceso kodekso 95 straipsniu, 510 straipsniu, 513 straipsniu, 290-292 straipsniu,

nutaria:

Pareiškėjo V. J. skundo netenkinti.

Netenkinti antstolio Artūro Auglio prašymo skirti baudą pareiškėjui V. J. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Nutarties patvirtintas kopijas siųsti dalyvaujantiems byloje asmenims.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Teresė Klimienė