Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėjas Erikas Jurgutis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62² straipsniu,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „“ atstovams – įmonės direktoriui A. P. ir advokatei Gintarei Girdzijauskienei,

viešame teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu naudojant ZOOM platformą išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „A“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė Gintarė Girdzijauskienė palaikė ieškinyje ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodytą poziciją. Įmonės direktorius A. P. paaiškino, kad 2024 m. vasario 4 d. su atsakovės atstovais turėjo pirmąjį pažintinį susitikimą grožio salone „G. M.“. Atsakovės atstovams buvo pristatyti kvapai ir teikiamos paslaugos, kuriomis atsakovės atstovai susidomėjo. Atsakovei nemokamai buvo suteikta įranga prekių testavimui, kad būtų galima susipažinti su kvapais ir įrangos veikimo principu. Atsakovams viskas tiko ir jie įsigijo nuosavą patalpų kvėpinimo įrangą bei iš 200 vnt. kvapų paletės išsirinko jų poreikius atitinkantį vieną kvapą, kuris ir buvo atsakovei pristatytas. Įranga, gavus atsakovės nusiskundimų dėl neva netinkamo jos veikimo, buvo pristatyta garantiniam aptarnavimui, tačiau jokių gedimų nebuvo nustatyta ir ji buvo grąžinta atgal atsakovei. Dėl kainų vyko derybos, buvo paaiškinta, kad perkant trijų vienetų kvapų pakuotę bus pritaikyta nuolaida. Kvapą išsirinko pati grožio salono vadybininkė D. B.. Nesulaukę sąskaitos apmokėjimo siuntė priminimus, buvo linkę tartis dėl sumos sumokėjimo dalimis ir pan., tačiau iš atsakovės pusės nebuvo jokios komunikacijos. Pretenzijos dėl kvapo kokybės buvo išreikštos ne dėl pristatytų 3 vienetų kvapų, tačiau dėl kvapo su lazdelėmis, naudojamo tualeto patalpoje, kuris buvo duotas atsakovei kaip demonstracinis (pavyzdinis). Įrangos ir kvapų testavimo darbai vyko visą 2024 metų vasario mėnesį nemokamai, kad klientas galėtų išbandyti paslaugą ir įsitikinti jos kokybe. Įmonės veiklos principas – pirmiausia klientų edukacija ir tik tada poreikių nustatymas. Su įranga galima reguliuoti kvapų intensyvumą. Kvapą atsakovė užsisakė tą patį, kuris buvo testuojamas visą vasario mėnesį. Vasario mėnesį buvo testuojami du atsakovės pasirinkti kvapai. Pirmoji atsakovės komunikacija dėl sąskaitos apmokėjimo įvyko po to, kai buvo kreiptasi teisinės pagalbos dėl skolos išieškojimo.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė advokatė Laura Teišerskienė paaiškino, kad į ieškovę buvo kreipiamasi kaip į kvapų marketingo specialistę, tačiau rezultato tokio, kokio tikėjosi atsakovė, negavo. Pageidavo gauti kvapo vientisumą visame atsakovės valdomame grožio salone bei tokio pat kvapo purškiklį, kuriuo galėtų iškvėpinti išsiunčiamas klientams prekes. Prašo ieškinį atmesti.

Teismo posėdžio metu liudytoja V. P. paaiškino, kad yra ieškovės darbuotoja. Su atsakovės atstove D. B. susitiko „G. M.“, kur pristatinėjo kvapų rinkodaros paslaugas verslui. Atvyko į pristatymą su visa kvapų sistema ir kvapais. Minėtą sistemą ir kvapus po pristatymo paliko atsakovei tolimesniam testavimui. Sistema buvo pastatyta netoli įėjimo, kad klientai, užėję į saloną jį iškart užuostų ir naudojamą kvapą susietų su prekės ženklu. Vasario mėnesį patalpų kvėpinimo paslaugos buvo suteiktos nemokamai. Kovo mėnesį, pagal testavimo metu sunaudotą kvapų kiekį ir kitus parametrus bei įrangos aptarnavimo įkainius buvo apskaičiuota mokėtina suma. Kadangi atsakovei suma pasirodė per didelė, buvo pasiūlyta įsigyti tik kvapus, be ieškovės teikiamų įrangos priežiūros darbų. Kovo pabaigoje galutinai susitarė, kad atsakovė įsigys tik kvapus. Kol iš tiekėjo gavo atsakovės išsirinktus ginčo kvapus iki balandžio 9 d. teikė kvapus nemokamai, kad nenutrūktų kvapų vientisumas. Į tualeto patalpą su sistema kvapas „neatkeliauja“, todėl atsakovei testavimui buvo paliktas kvapas su lazdelėmis. Po kelių dienų iš atsakovės gavo atsakymą, kad kvapas su lazdelėmis netenkina. Buvo atsakyta, kad kvapo su lazdelėmis ir nereikalauja įsigyti. Vienintelė pretenzija, gauta iš atsakovės buvo dėl lazdelių, tačiau ne dėl ginčo kvapų. Ginčo produktą priėmė ir pasirašė darbuotoja. Nebuvo jokio susitarimo su atsakovės atstove, kad tik ji gali priimti kvapus. Kad reikalingos priemonės gaminių purškimui, iš atsakovės sužinojo vėliau, atsakovei kreipusis į ją per socialinius tinklus.

Teismo posėdžio metu liudytoja D. B. paaiškino, kad yra „G. M.“ salono darbuotoja ir yra atsakinga už salono priežiūrą ir administravimą. Ji kreipėsi į ieškovės atstovę V. P., norėdama įsigyti vadinamąjį „biznio kvapą“ visam salonui. Kreipimosi tikslas – įsigyti paslaugą kaip kvapo visumą visoms grožio salono patalpoms, bet ne konkrečią prekę. Paaiškino, kad toje vietoje kur stovėjo difuzorius, kvapas buvo per aitrus, kai kurie klientai skundėsi per intensyviu kvapu, o kitose salono vietose kvapo visai nesijautė. Kreipėsi į ieškovę dėl galimai netinkamo įrangos veikimo – įranga pradėjo per garsiai veikti. Po daug raginimų ieškovės atstovas atvežė lapą su instrukcijomis kaip naudotis įranga. Prašė ginčo prekes atvežti tada, kai salone bus ji pati. Ginčo buteliukuose esantis kvapas buvo tas pats kokį testavo vasario mėnesį ir užrašai ant buteliukų buvo tie patys. Atsisakė apmokėti už kvapus, kadangi kvapai pradėjo kelti įtarimą ir ji bijojo, kad kvapai skleis nemalonų kvapą kaip kad nutiko tualeto patalpoje. Ginčo kvapų buteliukai vieni atskirai be kvapo vientisumo visose patalpose nereikalingi. Iš ieškovės negavo tokios paslaugos, kokios tikėjosi. Du ginčo buteliukai yra neišpakuoti, o trečiasis yra įstatytas į difuzorių, tačiau įranga yra išjungta ir kvapas nėra naudojamas. Dėl paties kvapo pretenzijų nei vasario, nei kovo mėnesiais nereiškė, tačiau aiškinosi dėl kvapo intensyvumo ir tinkamo įrangos veikimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Ieškovės pateikto teismui ieškinio suma yra 653,08 Eur, tai yra neviršija 5000,00 Eur, todėl taikytina Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXIV skyriaus norma, reglamentuojanti ginčų dėl nedidelių sumų priteisimo nagrinėjimo ypatumus (CPK 441 straipsnis).

Vadovaujantis CPK 441 straipsnio 3 dalimi šio sprendimo motyvai yra sutrumpinti.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė UAB „“ (buvęs įmonės pavadinimas – UAB „D“) 2024 m. balandžio 9 d. išrašė atsakovei UAB „A“ PVM sąskaitą faktūrą Nr. 200293 605,00 Eur sumai už kvapiąją parfumerinę esenciją (1 komplektą prekės, kurią sudaro 3 buteliukai po 200 ml kvapiosios esencijos); sąskaitos apmokėjimo terminas – 2024 m. balandžio 14 d. Ieškovės direktorius A. P. elektroniniu laišku kreipėsi į atsakovę, primindamas apmokėti PVM sąskaitą faktūrą bei pradelstą mokėjimą nurodė atlikti iki 2024 m. gegužės 12 d.

Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; kt.).

Byloje kilo ginčas dėl šalis siejusių santykių traktavimo bei pateiktos sąskaitos už prekes apmokėjimo. Ieškovė ieškinyje bei rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad atsakovė gavo prekes, todėl už jas privalo sumokėti, o jos teiginiai dėl neva nekokybiškos prekės yra nepagrįsti. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad gautos prekės yra nekokybiškos ir netenkina atsakovės poreikių, o bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu savo poziciją iš dalies pakeitė nurodydama, kad šalys buvo susitarusios dėl paslaugų teikimo, t. y. atsakovė į ieškovę kreipėsi kaip į kvapų marketingo specialistę, prašydama suteikti paslaugą dėl marketinginio kvapo išpildymo visose grožio salono patalpose, kurios tikslas – kliento užuodžiamo kvapo priskyrimas konkrečiam prekės ženklui, šiuo atveju grožio salonui „G. M.“. Ieškovė, anot atsakovės, nesuteikė žadėtos paslaugos, t. y. neužtikrino kvapo vientisumo visose grožio salono patalpose, todėl jai atskirai nėra reikalinga pagal PVM sąskaitą faktūrą perduota prekė (3 vnt. kvapo esencijos buteliukų).

Teismas, atsižvelgęs į byloje esančius rašytinius įrodymus (šalių susirašinėjimus, PVM sąskaitas faktūras ir jų apmokėjimą patvirtinančius duomenis), sprendžia, kad šalis bendradarbiavimo pradžioje siejo paslaugų teikimo ir prekių pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, kilę iš šalių konkliudentinių veiksmų, nes šalys rašytinės sutarties nesudarė. Tą aplinkybę patvirtina ir šalių (jų atstovų) bei liudytojų paaiškinimai teismo posėdžio metu. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė bendradarbiavimo pradžioje atsakovei pristatė ir teikė kvapų rinkodaros paslaugą – visą 2024 m. vasario mėnesį vyko demonstracinis patalpų kvėpinimas su kvėpinimo įrangos priežiūra ir aptarnavimu bei kvapų teikimu, ko pasekoje atsakovė iš ieškovės įsigijo nuosavą patalpų kvėpinimui reikalingą įrangą. 2024 metų kovo mėnesį atsakovė, dėl per didelės kainos, pati atsisakė ieškovės teikiamo įrangos aptarnavimo ir sutiko gauti tik prekes – kvapus, sau pasilikdama pareigą savarankiškai kvapus pildyti į įsigytą įrangą ir ją prižiūrėti. Vadinasi, faktiškai šalis siejo nebe paslaugų teikimo, o prekių pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai. Kad atsakovei perduoti ginčo kvapai yra nekokybiški, byloje įrodymų nėra. Priešingai – pati atsakovės pusės liudytoja D. B., kuri buvo atsakinga už komunikaciją su ieškovės atstovais, teismo posėdžio metu patvirtino, kad gavo tą patį kvapą su tais pačiais užrašais ant buteliuko, koks buvo naudojamas demonstracinio kvėpinimo metu vasario mėnesį bei naudotas kovo mėnesį. Vasario ir kovo mėnesiais dėl ginčo kvapų kokybės pretenzijų nebuvo. Atsakovės teiginiai dėl galimai netinkamos prekių kokybės yra nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, todėl traktuotini kaip deklaratyvaus pobūdžio samprotavimai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.305 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Ieškovė perdavė prekę atsakovei, tačiau atsakovė už prekę neatsiskaitė.

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.38, 6.59, 6.63, 6.158, 6.200 straipsniai). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, jog atsakovė pažeidė savo prievolę – konkliudentiniais veiksmais ir tarp šalių susiklosčiusios bendradarbiavimo praktikos tvarka ir terminais tinkamai neįvykdė savo įsipareigojimų ir liko ieškovei skolinga PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą sumą – 605,00 Eur už gautas prekes.

Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai, kuriuos privalo atlygintini kaltoji šalis. Šiuo atveju iš atsakovės, kaip prievolę pažeidusios šalies, priteistinos 8,08 Eur dydžio kompensacinės palūkanos, paskaičiuotos už laikotarpį nuo 2024 m. balandžio 15 d. iki 2024 m. gegužės 24 d. (už 39 dienas) taikant 12,5 proc. palūkanų normą kaip tai numato Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos (toliau – MAKSVPĮ) įstatymas.

Pagal MAKSVPĮ 7 straipsnio 1 dalį, kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40,00 Eur sumą. Atsakovei neatsiskaičius su ieškove už prekes pagal pateiktą PVM sąskaitą faktūrą, ir ieškovei prašant, iš atsakovės priteisiamos 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidos.

Už laiku neįvykdytą piniginę prievolę iš atsakovės ieškovei priteistinos 12,5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (MAKSVPĮ 2 straipsnio 5 dalis, CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė UAB „“ šioje byloje patyrė iš viso 990,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios yra detalizuotos 2024 m. rugsėjo 26 d. patikslintame prašyme. Tenkinus ieškinį visa apimtimi, visos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės UAB „A“.

Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu šioje byloje sudaro 15,86 Eur, todėl jos priteistinos iš atsakovės UAB „A“ valstybės naudai (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „“ ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „A“ 605,00 Eur skolos, 8,08 Eur kompensuojamųjų palūkanų, 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidų, 12,5 procentų dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos, t. y. 653,08 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2024 m. gegužės 27 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 990,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „A“ priteisti 15,86 Eur bylinėjimosi išlaidų (procesinių dokumentų įteikimo išlaidos) valstybės naudai, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą – 5662, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos civilinėje byloje Nr. e2-4786-666/2024.

Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas bylinėjimosi išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.