Šiaulių apygardos teismo nutartis

2015-02-11 · Civilinė byla Nr. 2S-298-569/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-09-22Šiaulių apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2015-02-11Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-02-11
Bylos Nr.
2S-298-569/2015
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-06080-2013-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lina Muchtarovienė
Atsakovas
E. M.
Ieškovas
R. M., P. M., D. M.
Kategorijos
  • 102.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 102.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-298-569/2015Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06080-2013-2Procesinio sprendimo kategorija102.2; 102.5; 122.4 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015m. vasario 11 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. M. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-237-251/2014 pagal ieškovų R. M., P. M., D. M. ieškinį atsakovui E. M., dėl priteisto išlaikymo dydžio P. M. padidinimo, išlaikymo D. M. priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo R. M. priteisimo, ir atsakovo E. M. priešieškinį ieškovams dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir mišraus išlaikymo – turtu ir piniginėmis lėšomis - nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Šiaulių apylinkės teisme išnagrinėta byla pagal ieškovų ieškinį atsakovui E. M. dėl priteisto išlaikymo dydžio P. M. padidinimo, išlaikymo D. M. priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo R. M. priteisimo bei atsakovo E. M. priešieškinį ieškovams dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir mišraus išlaikymo – turtu ir piniginėmis lėšomis – nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 22 d. priėmė sprendimą ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti. Pakeitė 2005-08-25 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4220-410/2005 patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir nepilnametei P. M. priteistą išlaikymą po 125,00 Lt pakeitė į 400,00 Lt dydžio išlaikymą, atsakovo E. M. mokamą nuo ieškinio teismui padavimo 2013-08-27 iki P. M. sulauks pilnametystės; priteisė iš atsakovo E. M. išlaikymą nepilnamečiui D. M. po 400,00 Lt nuo ieškinio teismui padavimo 2013-08-27 iki vaiko pilnametystės; nustatė, kad išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkys R. M.; priteisė iš atsakovo E. M. 7100 Lt išlaikymo įsiskolinimą D. M. už laikotarpį nuo 2011-08-01 iki 2013-07-31; priteisė valstybei iš atsakovo E. M. 456 Lt žyminį mokestį ir 25,68 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu; iš atsakovo ieškovei R. M. priteisė 1160 Lt bylinėjimosi išlaidas.

Šiaulių apylinkės teisme 2014-11-27 gautas atsakovo E. M. prašymas dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo. Atsakovas nurodė, kad 2014-09-22 teismo sprendimą gavo 2014-10-28, kai jis jau buvo įsiteisėjęs. Atsakovas terminą praleido dėl svarbių priežasčių, nes jam nebuvo žinoma, kad Šiaulių apylinkės teismas 2014-09-22 skelbs tokį teismo sprendimą. Nurodė, kad atsakovo atstovas advokatas R. R. neturėjo galimybės informuoti atsakovą apie sprendimo skelbimą, o atsakovas laikotarpiu nuo 2014-09-18 iki 2014-10-30 buvo išvykęs į komandiruotę užsienyje, todėl jis neturėjo jokių galimybių laiku pasinaudoti teise paduoti apeliacinį skundą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 1d. nutartimi neatnaujino atsakovui E. M. termino apeliaciniam skundui paduoti ir apeliacinio skundo nepriėmė. Teismas nurodė, kad 2014-09-22 teismo sprendimas buvo priimtas dalyvaujant atsakovo atstovui advokatui R. R.. Atstovui buvo žinoma apie sprendimo skelbimą, nes advokatas dalyvavo 2014-09-02 teismo posėdyje. Nurodė, kad nėra pateikta įrodymų, jog atsakovo atstovas advokatas R. R. iki atsakovui E. M. išvykstant į komandiruotę niekaip negalėjo pranešti klientui apie po kelių dienų skelbiamą teismo sprendimą. Teismui kilo pagrįstų abejonių atsakovo sąžiningumu. Teismas vertino, kad atsakovas pagal turimą išsilavinimą turėjo suvokti teismo sprendimo apskundimo institutą, galėjo apskundimo teise pasinaudoti, bet to laiku nedarė. Pažymėjo, kad atsakovas visą laiką aktyviai dalyvavo byloje, turėjo atstovą – advokatą, tačiau daugiau nei mėnesį laiko nesidomėjo priimtu teismo sprendimu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas E. M. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nutartį ir atnaujinti terminą apeliaciniam skundui pateikti dėl 2014 m. rugsėjo 22 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimo.

Žemesnės instancijos teismas

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Šiaulių apylinkės teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes ir nepagrįstai nusprendė, kad jei byla buvo vedama per kvalifikuotą advokatą, advokatas turėjo informuoti savo klientą apie priimtą teismo sprendimą ir apie tai, kada teismas turi išnagrinėti bylą. Atsakovo pasitikėjimas kvalifikuotu atstovu, kad jis jį tinkamai informuos apie visus teismo priimtus procesinius dokumentus, negali būti vertinamas kaip atsakovo piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis, aplaidumas, nerūpestingumas, nulėmusiais termino pateikti apeliacinį skundą praleidimą. Atsakovas dėl objektyvių priežasčių negalėjo žinoti apie priimtą teismo sprendimą, nes jo negavo, o tuo metu jį atstovaujantis advokatas neturėjo galimybės jo taip pat įteikti atsakovui ir informuoti jį apie priimtą sprendimą, nes tuo laiku atsakovas buvo išvykęs į užsienį.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovai R. M., P. M., D. M. nurodo, kad ieškovo E. M. atskirasis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Šiaulių apylinkės teismas pagrįstai netenkino atsakovo prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti. Nurodo, kad atsakovas objektyvių duomenų, pagrindžiančių teismo sprendimo turinio sužinojimo laiką, nepateikė. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas nuo rugpjūčio mėnesio pradžios iki 2014-09-18 (iki išvyko į komandiruotę į užsienio valstybę) buvo išvykęs iš Lietuvos, arba buvus aplinkybėms, jog atsakovas neturėjo jokios galimybės pasidomėti ar žinoti apie bylos eigą. Nėra byloje objektyvių duomenų, kad apie 2014-09-02 ir 2014-09-22 teismo posėdžius, kurie vyko jau pabaigus bylos nagrinėjimą iš esmės, atsakovui negalėjo būti žinoma. Atsakovui buvo žinoma apie teismo procesą, byla vyko apie metus laiko. Labiau netikėtina, nei tikėtina, jog atsakovui advokatas nepranešė apie tai, kad 2014-09-22 bus skelbiamas teismo sprendimas. Nurodo, kad CPK 118 straipsnio 1 dalis nustato, jog bylą vedant per atstovą, su byla susiję procesiniai dokumentai pateikiami tik atstovui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

Byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą. Vadovaujantis CPK 307 straipsnio 1 dalimi apeliacinis skundas gali būti paduotas per 30 dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad šis terminas nėra naikinamasis, todėl, jam pasibaigus, savaime neišnyksta asmens procesinė teisė skųsti jam nepalankų teismo sprendimą apeliaciniu skundu. Pagal CPK 78 straipsnio 1 dalį ir 307 straipsnio 2 dalį praleistas terminas gali būti atnaujinamas, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Taigi, pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga yra svarbi priežastis, dėl kurios dalyvaujantis byloje asmuo šį terminą praleido. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu tinkamai atlikti procesinį veiksmą. Pažymėtina, kad termino atnaujinimas yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl kokias priežastis pripažinti svarbiomis, yra palikta teismo diskrecijai. Dėl to procesinio termino atnaujinimo klausimą nagrinėjantis teismas privalo tirti asmens, suinteresuoto termino atnaujinimu, nurodytų aplinkybių visetą ir įvertinti jų svarbą. Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į procesinių terminų esmę, ginčo esmę, suinteresuoto asmens veiksmus po ginčo išnagrinėjimo bei kitas faktines bylos aplinkybes. Sprendžiant klausimą dėl termino praleidimo priežasčių svarbumo, būtina atsižvelgti ir į termino praleidimo trukmę, ir į tai, ar prašančioji šalis sąžiningai ir tinkamai naudojasi procesinėmis teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-292/2008).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant, ar asmuo prarado teisę apskųsti procesinį teismo sprendimą dėl įstatyme nustatytos apskundimo procedūros nesilaikymo, būtina įvertinti, ar terminas praleistas daug, pažeidimą lėmusias aplinkybes, tai yra ar termino skundui paduoti praleidimą lėmė netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis, ar įvykusi klaida ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės, ar prašančioji šalis sąžiningai ir tinkamai naudojasi procesinėmis teisėmis.

Iš bylos duomenų matyti, kad Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 22 d. byloje priėmė sprendimą. Teismo sprendimas priimtas atsakovui nedalyvaujant, tačiau posėdyje dalyvavo jo atstovas advokatas R. R.. Paskelbtas 2014 m. rugsėjo 22 d. neįsiteisėjęs teismo sprendimas tą pačią dieną, t. y. 2014-09-22, buvo išsiųstas atsakovo atstovui advokatui R. R. (2 tomas, 43 b. l.). Šioje byloje apeliacinis skundas turėjo būti paduotas iki 2014-10-22. Atsakovas apeliacinį skundą ir prašymą dėl termino apeliaciniam skundui atnaujinimo pateikė 2014 m. lapkričio 27 d.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentu, kad neįsiteisėjęs 2014-09-22 teismo sprendimas jam turėjo būti išsiųstas, kas nebuvo padaryta. Pažymėtina, kad CPK 118 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylą vedant per atstovą, su byla susiję procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui, o kai šalis teismui raštu nurodo, kad procesinius dokumentus pageidauja gauti pati, – tik šaliai. Byloje nebuvo pateiktas atsakovo nurodymas teismui, kad procesinius dokumentus atsakovas pageidauja gauti pats, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai išsiuntė priimtą teismo sprendimą tik atsakovo atstovui. Tačiau, apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad vien faktas, jog neįsiteisėjęs 2014-09-22 teismo sprendimas buvo išsiųstas atsakovo atstovui, neįrodo, kad atsakovo atstovas tikrai atsakovą informavo apie priimtą teismo sprendimą ir jo apskundimo terminus. Atsakovo atstovas, elgdamasis rūpestingai ir atsakingai, turėjo informuoti atsakovą apie įvykusi teismo posėdį ir dėti visas įmanomas pastangas kuo greičiau gavus skundžiamą teismo sprendimą su juo supažindinti atsakovą, išaiškinti jam sprendimo apskundimo galimybę. Tačiau objektyvių duomenų, patvirtinančių minėtas aplinkybes, byloje nėra.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone šiuo atveju svarbu įvertinti atsakovo veiksmų, paduodant apeliacinį skundą ir prašymą dėl termino apeliaciniam skundui paduoti, atnaujinimo sąžiningumo aspektą. Atsakovas, paduodamas apeliacinį skundą nurodė, kad 2014-09-22 teismo sprendimą gavo 2014-10-28, kai jis jau buvo įsiteisėjęs. Nurodė, kad terminą praleido, nes jam nebuvo žinoma, jog Šiaulių apylinkės teismas 2014-09-22 skelbs tokį teismo sprendimą, o atsakovo atstovas advokatas R. R. neturėjo galimybės informuoti atsakovą apie sprendimo skelbimą, nes atsakovas laikotarpiu nuo 2014-09-18 iki 2014-10-30 buvo išvykęs į komandiruotę užsienyje, todėl nebuvo jokių galimybių laiku pasinaudoti teise paduoti apeliacinį skundą. Nors terminas praleistas vieną mėnesį, tačiau į bylą pateikti įrodymai, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2014-09-18 iki 2014-10-30 buvo išvykęs į komandiruotę užsienyje (2 tomas, 54 b. l.). Todėl vertintina, kad atsakovui buvo apsunkinta galimybė sužinoti apie priimtą teismo sprendimą ir laiku dėl jo pateikti apeliacinį skundą. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovą visą bylos eigą atstovavo advokatas R. R., atsakovas byloje veikė išimtinai per savo atstovą. Sutiktina su apelianto argumentu, kad jo pasitikėjimas savo atstovu ir tuo, kad atstovas jį tinkamai informuoja apie visus teismo priimtus procesinius dokumentus, negali būti vienareikšmiškai vertinamas kaip atsakovo piktnaudžiavimas procesu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad išvardintos aplinkybės negali būti vertinamos kaip proceso vilkinimas ir negali riboti šalies teisės būti išklausytam. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovo procesinis elgesys bylos eigoje buvo tinkamas, jis sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis, per atstovą domėjosi bylos eiga, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad apeliantas būtų piktnaudžiavęs suteikiamomis procesinėmis teisėmis ar elgęsi nesąžiningai. Nagrinėjamu atveju atsakovo atstovas, galimai neinformavęs ar neturėjęs galimybės informuoti atsakovo apie priimtą teismo sprendimą ir jo apskundimo terminus, užkirto kelią atsakovo procesinių teisių į sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimą įgyvendinimui. Procesinė teisė bylą vesti per atstovą (CPK 51 straipsnis) ir su jos įgyvendinimu susiję procesiniai veiksmai (CPK 118 straipsnis, 133 straipsnio 2 dalis) yra dispozityvumo principo sudėtinė dalis, todėl kai nustatoma, kad dėl netinkamo atstovavimo pažeidžiamas kitas to paties principo elementas – teisė į apeliaciją, gintina pastaroji, užtikrinant dispozityvumo principo veikimą visa apimtimi ir taip garantuojant civilinio proceso tikslų įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2007).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog, nagrinėjant prašymą dėl praleisto termino procesiniam veiksmui atlikti atnaujinimo, atsižvelgtina į pasekmes, kurias turės teismo atsisakymas atnaujinti terminą byloje dalyvaujančiam asmeniui, ar nebus pažeistos ir paneigtos pagrindinės bylos šalies teisės (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2 559/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2004).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, yra akcentuojama asmens teisė į tinkamą teismo procesą. Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime išaiškino, kad konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis), aiškinama atsižvelgiant į kitas Konstitucijos nuostatas, lemia ir tai, kad įstatymu turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, jog pirmosios instancijos ar specializuoto teismo baigiamąjį aktą būtų galima apskųsti bent vienam aukštesnės instancijos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. L. v. R. V. M., bylos Nr. 3K-3-599/2008).

Pažymėtina, kad dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą yra viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių. Asmens teisė į apeliaciją yra ypatingai svarbi teisė siekiant teisingo teismo sprendimo. Tinkamo proceso, teisės būti išklausytam ir kiti civilinio proceso principai reikalauja byloje dalyvaujantiems asmenims suteikti teisę apskųsti aukštesnės instancijos teismui žemesnės instancijos teismo sprendimą. Bylos peržiūrėjimas aukštesnės instancijos teisme užtikrina žemesnės instancijos teismų atliekamą teisės aiškinimo ir taikymo teisingumą ir vienodumą visoje valstybės teisinėje sistemoje. Nuo to, ar byloje dalyvavę asmenys pasinaudojo teise į apeliaciją, iš esmės priklausys tai, ar jie įgis teisę į kasaciją.

Įvertinus šio termino praleidimo aplinkybes ir pasekmes, kurias apeliantas patirtų termino neatnaujinus, į atsakovo veiksmų sąžiningumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pakankamo pagrindo atimti apeliantui galimybės pasinaudoti teise paduoti apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22d. sprendimo. Esant šioms aplinkybėms, atskirasis skundas tenkintinas, skundžiama teismo nutartis naikintina, o praleistas įstatymo nustatytas terminas apeliaciniam skundui paduoti atnaujintinas (CPK 78 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti atsakovui E. M. praleistą įstatymo nustatytą terminą apeliaciniam skundui dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22d. sprendimo paduoti.

Civilinę bylą Nr. 2-237-251/2014 grąžinti pirmosios instancijos teismui atsakovo E. M. apeliacinio skundo priėmimo klausimui spręsti.

Teisėja Lina Muchtarovienė