Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

4. Atskiruoju skundu nubaustasis R. K. prašo Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. gegužės 3 d. nutartį panaikinti, grąžinti bylą apylinkės teismui nagrinėti prašymo priėmimo klausimą iš naujo.

4.1. Atskirajame skunde nurodoma, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Šiuo atveju teisinė situacija, jog ANK tiesiogiai nėra įtvirtintas paskirtos nuobaudos sušvelninimo institutas, pažeidžia asmens teises. Teismui nusprendus, kad suėjus pusei paskirtos nuobaudos termino yra pasiekti nuobaudai keliami tikslai, tokiu atveju turėtų būti sprendžiama dėl nuobaudos termino sutrumpinimo, nes jos taikymas praranda tikslą ir paskirtį. Toliau taikant nuobaudą yra pažeidžiami asmens interesai, tai sudaro pagrindą pažeistas teises ginti teisme. ANK 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog ANK paskirtis yra teisės priemonėmis ginti žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo administracinių nusižengimų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, skatinti taikų valstybės ir žmogaus, visuomenės narių sugyvenimą.

4.2. Iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 straipsnyje buvo nustatyta specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo pagrindai ir tvarka. Po 2017 m. sausio 1 d. ANK nenumatyta specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas. Atskirajame skunde pažymima, kad baudžiamojoje teisėje nustatyti teisiniai mechanizmai ir taisyklės, kurios leidžia nuteistajam prašyti sutrumpinti paskirtos bausmės terminą ar ją vienokiu ar kitokiu būdu sušvelninti. Būtent ATPK 329 straipsnyje iš esmės buvo įtvirtinta viešojoje teisėje pripažįstamas paskirtos bausmės sušvelninimo institutas, jis atitiko ir baudžiamojoje teisėje vyraujančius principus bausmių vykdymo procese. Tais atvejais, kai administracinių teisės pažeidimų bylų procese pasitaiko teisės spragų ir prieštaravimų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pagal analogiją taiko Baudžiamojo proceso kodekso taisykles. ANK 22 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta administracinių nuobaudų paskirtis. Šiuo straipsniu akcentuojama, jog administracinėmis nuobaudomis siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis: atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Ankščiau galiojusio ATPK 20 straipsnyje akcentuota, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius teisės pažeidimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Apibendrindamas, nubaustasis R. K. teigia, kad administracine nuobauda (tiek pagal ANK, tiek ir pagal ankščiau galiojusį ATPK) siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Bylose, kuriose nagrinėjami pareiškėjų prašymai dėl specialios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, teismai pabrėžia, jog kiekvienoje konkrečioje byloje būtina nustatyti, kad ir sutrumpinus specialios teisės atėmimo terminą, bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai (šiuo atveju ir ANK 22 straipsnyje). Teismų praktikoje nurodama, jog sprendžiant dėl administracinės nuobaudos tikslų pasiekimo ypatingą reikšmę turi pareiškėjo asmenybę charakterizuojantys duomenys, aplinkybės ar pirmą kartą asmuo buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ar prašymo nagrinėjimo dieną pareiškėjas neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų.

4.3. Nubaustojo teigimu, šiuo konkrečiu atveju, siekiant įgyvendinti ANK paskirtį – užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, skatinti taikų valstybės ir žmogaus, visuomenės narių sugyvenimą – turi būti įvertinama galimybė peržiūrėti jam paskirtos administracinės poveikio priemonės tolesnio taikymo tikslingumą bei galimybė sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Šiuo atveju susiklosto situacija, kai egzistuoja teisinė spraga, nes nėra įtvirtintas paskirtos nuobaudos sušvelninimo institutas.

4.4. Atskirajame skunde taip pat nurodoma, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendime išaiškinta teisinės spragos (legislatyvinė omisija) samprata ir šalinimo būdai: „Teisės spraga, inter alia legislatyvinė omisija, kaip viena iš eksplicitinio teisinio reguliavimo nenustatymo atmainų, iš esmės skiriasi nuo tokio eksplicitinio teisinio reguliavimo nenustatymo, kuris reiškia, kad teisės akte (jo dalyje) yra implicitiškai nustatytas eksplicitinį teisinį reguliavimą papildantis ir pratęsiantis teisinis reguliavimas (inter alia teisinis reguliavimas, įtvirtinantis elgesį, priešingą eksplicitiškai nustatytajam), kaip minėta, galintis prieštarauti tam tikram aukštesnės galios teisės aktui, inter alia Konstitucijai. Tais atvejais, kai tam tikras teisės akte (jo dalyje) implicitiškai įtvirtintas teisinis reguliavimas nustato tam tikrą elgesį ir šitaip papildo bei pratęsia eksplicitinį teisinį reguliavimą, nėra pagrindo teigti, esą tas teisės aktas (jo dalis) atitinkamų visuomeninių santykių apskritai nereguliuoja, nes tie visuomeniniai santykiai iš tikrųjų yra teisiškai sureguliuoti, tačiau tas teisinis reguliavimas atitinkamuose teisės aktuose (jų dalyse) yra įtvirtintas ne eksplicitiškai, expressis verbis, o implicitiškai ir aiškinant teisę yra išvedamas iš eksplicitinių teisės nuostatų. Tuo tarpu teisės spraga, inter alia legislatyvinė omisija, visuomet reiškia, kad atitinkamų visuomeninių santykių teisinis reguliavimas apskritai nei eksplicitiškai, nei implicitiškai nėra nustatytas nei tame teisės akte (jo dalyje), nei kuriuose nors kituose teisės aktuose, tačiau poreikis tuos visuomeninius santykius teisiškai sureguliuoti yra, o legislatyvinės omisijos atveju tas teisinis reguliavimas, paisant iš Konstitucijos kylančių teisės sistemos nuoseklumo, vidinio neprieštaringumo imperatyvų ir atsižvelgiant į tų visuomeninių santykių turinį, turi būti nustatytas būtent tame teisės akte (būtent toje jo dalyje), nes to reikalauja kuris nors aukštesnės galios teisės aktas, inter alia pati Konstitucija. <...> Teisės spragų (neišskiriant nė legislatyvinės omisijos) pašalinimas yra atitinkamo (kompetentingo) teisėkūros subjekto kompetencijos dalykas. Tačiau žemesnės galios teisės aktuose esančias teisės spragas yra įmanoma tam tikru mastu užpildyti ir taikant teisę (inter alia naudojant teisės analogiją, taikant bendruosius teisės principus, taip pat aukštesnės galios teisės aktus, pirmiausia Konstituciją), taigi taip pat ir aiškinant teisę (inter alia teisingumą vykdantiems bendrosios kompetencijos bei pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalį įsteigtiems specializuotiems teismams, pagal savo kompetenciją sprendžiantiems atskiras bylas ir privalantiems aiškinti teisę, kad galėtų ją taikyti). Kartu pabrėžtina, kad žemesnės galios teisės aktuose esančias teisės spragas teismai gali užpildyti tik ad hoc, t. y. šiuo – teisės taikymo – būdu teisės spragos yra pašalinamos tik individualiam visuomeniniam santykiui, dėl kurio sprendžiamas ginčas teisme nagrinėjamoje byloje. Kita vertus, teisminis (ad hoc) teisės spragų šalinimas sudaro prielaidas formuotis vienodai teismų praktikai sprendžiant tam tikros kategorijos bylas - teismų precedentuose įtvirtintai teisei, kurią, be abejo, vėliau gali iš esmės pakeisti ar kitaip pakoreguoti įstatymų leidėjas (ar kitas kompetentingas teisėkūros subjektas), tam tikrus visuomeninius santykius sureguliuodamas įstatymu (ar kitu teisės aktu) ir šitaip atitinkamą teisės spragą pašalindamas jau ne ad hoc, bet į ateitį nukreiptu bendro pobūdžio teisiniu reguliavimu.“

4.5. Nubaustasis R. K. nurodo, kad jam paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių laikotarpiui – dar vykdoma ir galioja. Šio prašymo pateikimo dieną jau yra praėję daugiau kaip pusė paskirtos specialios teisės atėmimo termino. Nagrinėjamu atveju jam paskirta administracinė nuobauda – atimta teisė vairuoti automobilį – pagal ANK, kuriame nėra įtvirtintas specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo institutas. Todėl mano, jog yra teisės spraga, todėl tam, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, turėtų būti taikomos ankščiau galiojusio ATPK 329 straipsnio nuostatos.