- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-03-30
- Bylos Nr.
- 2-456-841/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-08748-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gražina Mataitienė
- Ieškovas
- V. P.
- Atsakovas
- AB „Šiaulių energija“
- Kategorijos
- 11.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Gražina Mataitienė, sekretoriaujant Janinai Morkūnienei, dalyvaujant ieškovui V. P., atsakovo atstovui Albertui Starkui, viešame teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovui AB „Šiaulių energija“ dėl patalpų Vilniaus g. 155-2, Šiauliuose, pripažinimo atjungtomis nuo centralizuotos šildymo prietaisų sistemos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas V. P. ieškiniu prašė remiantis 2010-10-07 Deklaracija, kuri kartu yra ir atliktų darbų Perdavimo-Priėmimo Aktas, VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais, pripažinti patalpas (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, nuo 2010-10-07 teisėtai atjungtomis nuo atsakovo centralizuotos šildymo sistemos (išskyrus bendrojo naudojimo patalpas).
Ieškovas teismo posėdyje ieškinio reikalavimus palaikė, paaiškino, kad patalpas (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, įsigijo 2007 m. gruodžio mėnesį. Prieš tai, 2007 m. birželio mėnesį gyventojų susirinkimas pritarė patalpų atjungimui nuo miesto šilumos tinklų, taigi gavo gyventojų pritarimą atsijungimui. Nuo centralizuotų tinklų atsijungė vadovaudamasis Statybos įstatymu, pagal kurio nuostatas, nereikėjo leidimo šiam veiksmui. Savo iniciatyva parengė atsijungimo planą- schemą. Atjungimo darbus atliko su šiuos darbus turėjusius teisę atlikti specialistais, su kuriais pasibaigus darbams pasirašė perdavimo- priėmimo aktą. Atjungus patalpas nuo centralizuotos šildymo sistemos 2010 m. surašė deklaraciją apie statybos darbų užbaigimą, kuri yra esminis dokumentas, suteikiantis pagrindą išvadai, kad šalių santykiai pasibaigė. Sutartis laikoma nutraukta nuo statinio pripažinimo naudotis tinkamu momentu, t.y. nuo deklaracijos surašymo momento. Šie duomenys buvo įregistruoti Registrų centre. Atsakovas nepagrįstai vadovaujasi Energetikos įstatymu, kai pagal teismų praktiką, atsijungimo tvarką reglamentuoja Statybos įstatymas. 2012-02-21 Valstybinės energetikos inspekcijos nurodymas buvo surašytas ne dėl neteisėto šildymo būdo pakeitimo, o remiantis gyventojo skundu, dėl per mažos patalpų temperatūros, todėl juo vadovautis nėra pagrindo. Jei būtų nustatyti pažeidimai VEI būtų skyrusi baudą. Šio nurodymo neskundė, jo nevykdė, išvardintų pažeidimų nešalino, nes tam nebuvo pagrindo, tik inspekcijai pateikė deklaraciją. Deklaraciją užpildė 2010-10-07, o Registrų centre ją užregistravo 2013 m. Visi veiksmai atjungiant patalpas nuo centralizuoto šildymo buvo teisėti, todėl prašo ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas Albertas Starkus ieškinį prašė atmesti ir paaiškino, kad nėra pagrindo pripažinti atsijungimo teisėtu, nes ieškovas nesilaikė atsijungimo tvarkos, pagal galiojančią tvarką turėjo surašyti ne statybos darbų užbaigimo deklaraciją, o statybos užbaigimo aktą. Deklaracija nėra atsijungimo nuo šildymo sistemos aktas. Pagal teismų praktiką, nors kai kurios Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių nuostatos reglamentavusios atsijungimą nuo centralizuotų sistemų prieštaravo Statybos įstatymo nuostatoms, tačiau atsijungimo metu ieškovas turėjo laikytis galiojusios tvarkos. Ieškovas akto apie tinkamą atsijungimą šiai dienai nėra pateikęs, todėl jis laikomas vartotoju. Ankstesniais savo sprendimais teismai yra konstatavę neteisėtą ieškovo atsijungimą nuo atsakovo centralizuotos sistemos ir priteisę skolą atsakovo naudai, todėl ieškinys yra nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš rašytinės bylos medžiagos, šalių paaiškinimų, nustatyta, kad ieškovui V. P. gyvenamajame name Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise su V. P. priklauso negyvenamoji patalpa– įstaiga, patalpa 1, 2. Patalpos įgytos 2007-12-14 pirkimo pardavimo sutarties Nr. SN43-953 pagrindu. 2007-06-22 (duomenys neskelbtini) namo visuotinio ir neeilinio gyventojų susirinkimo protokole Nr. 183 užfiksuota, kad buvo pritarta dėl patalpų (duomenys neskelbtini) (1-2 butai) atsijungimo nuo miesto šildymo tinklų „Šiaulių energija“ ir įsirengimo šioms patalpoms autonominio šildymo gamtinėmis dujomis (6 b.l.). (duomenys neskelbtini) namą prižiūrėjusios, administravusios bei valdžiusios UAB „Ūkvedys“ pažymoje nurodyta, kad bendrovė sutinka su gyventojų protokolu dėl patalpų šildymo būdo keitimo iš centralizuoto pasirinktinai elektra arba dujomis (5 b.l.). 2010-10-07 deklaracijoje apie statybos užbaigimą nurodoma, kad 2010 m. spalio mėnesį atlikti Vilniaus g. 155 gyvenamo namo negyvenamose patalpose Nr. 2 (1 ir 2 butai) esančios bendrosios namo inžinerinės (šildymo) sistemos dalies atjungimo nuo namo centrinio šildymo sistemos iš centralizuotų šilumos tinklų paprastojo remonto darbai ir patalpose Nr. 2 įrengtas vietinis (centrinis) elektrinis šildymas (7-8 b. l.). 2013-02-13 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), negyvenamųjų patalpų 1, 2 šildymas yra vietinis centrinis (9-10 b. l.). 2014-04-16 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu nustatyta, kad patalpos yra šildomos elektriniais prietaisais, patalpose esantys radiatoriai yra atjungti nuo centrinio šildymo tinklų (vamzdynų galai užsukti) (11-12 b.l.). 2011-10-12 AB „Šiaulių energijos“ rašte nurodoma, kad V. P. neįvykdė teisės aktais nustatytų privalomų reikalavimų dėl atsijungimo nuo šilumos perdavimo tinklų, todėl bendrovė neturi teisinio pagrindo pasirašyti atsijungimo akto (34-35 b.l.). 2012-02-21 Valstybinės energetikos inspekcijos nurodyme Nr. 15-11-03 užfiksuota, kad rekonstruojamų negyvenamųjų patalpų centralizuotos šildymo sistemos šildymo prietaisai (radiatoriai) demontuoti pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką ir ieškovas buvo įpareigotas pašalinti nustatytus pažeidimus (74 b. l.). Iš 2010-10-04 sutarties matyti, kad patalpų (duomenys neskelbtini) (1-2 butai) atsijungimo nuo centralizuotų šildymo tinklų darbus atliko V. B., turėdamas verslo liudijimą, leidžiantį jam užsiimti santechnikos darbais (79 b.l.). 2015-01-08 Valstybinės energetikos inspekcijos rašte nurodoma, kad galiojantys teisės aktai šiai institucijai nesuteikia teisės konstatuoti šildymo įrenginių atjungimo procedūros tinkamumą ar teisėtumą (80-81 b.l.). Šildymo prietaisų atjungimo schemoje užfiksuota negyvenamųjų patalpų atjungimo nuo gyvenamojo namo šildymo sistemos (duomenys neskelbtini) Šiauliai, schema (82 b.l.).
Civilinė bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, t.y. kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.). Taigi, ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus.
Ieškovas nurodo, kad patalpose atliko paprastąjį remontą, remdamasis Statybos įstatymu ir jį reglamentuojančiu Statybos techniniu reglamentu, o baigus patalpų šildymo būdo pakeitimo paprastuosius remonto darbus, 2010-10-07 atjungė patalpas (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, nuo atsakovo centralizuoto šildymo sistemos, bei užpildė deklaraciją apie statybos užbaigimą, kuri kartu yra ir atliktų statybos darbų Pridavimo - priėmimo aktas. Ieškovo nuomone, statybos darbus reglamentuoja tik Statybos įstatymas ir jį detalizuojantis statybos techninis reglamentas, o ne Šilumos ūkio ir Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, ką patvirtina suformuota teismų praktika šiuo klausimu. Ieškovo teigimu, jis laikėsi teisės aktais reglamentuotos atsijungimo tvarkos, todėl VĮ „Registrų centras“ įregistravo patalpų šildymo būdo pakeitimą.
Tuo tarpu atsakovas nurodo, kad ieškovas atliko nepilną ir neteisėtą atsijungimą nuo centralizuotos šildymo sistemos, tad šalių šilumos tiekimo santykiai yra nenutrūkę. Nors teismų praktikoje buvo konstatuota, kad Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių kai kurie punktai prieštaravo Šilumos ūkio, Statybų įstatymams, todėl nors ir negalima buvo taikyti šių punktų nuostatų, buvo pripažinta, kad atliekant atjungimo nuo šildymo sistemos procedūrą, įrenginiai pripažįstami atjungti tik nuo vandens tiekimo nutraukimą patvirtinančio akto pasirašymo. Pagal galiojančią tvarką pakeitus ne viso pastato šildymo ar aprūpinimu karštu vandeniu būdą nuo statinio tinkamo naudotis momento, o ne nuo deklaracijos apie statybos užbaigimą įregistravimo laikomos nutrauktomis to pastato patalpų, kurių šildymo būdas pakeistas, savininkų ir šilumos tiekėjų sutartys.
Pagal CK 6.390 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą abonentas, kai pagal energijos pirkimo - pardavimo sutartį jis yra fizinis asmuo - vartotojas, naudojantis energiją buitinėms reikmėms, turi teisę nutraukti sutartį vienašališkai apie tai pranešdamas energijos tiekimo įmonei, jeigu yra visiškai sumokėjęs už sunaudotą energiją. Daugiabučiame name gyvenantis vartotojas šią teisę gali įgyvendinti tik tuo atveju, jeigu toks sutarties nutraukimas nepadarys žalos kitų to namo butų gyventojams. Toks reguliavimas aiškintinas kaip draudimas įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Šilumos ūkio įstatymo (remiamasi sprendžiamam ginčui aktualia įstatymo redakcija) 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šilumos vartotojas, pakeitęs buto (butų), kitų patalpų šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, turi teisę nutraukti šilumos ir (ar) karšto vandens pirkimo – pardavimo sutartį. Buto (butų) ir kitų patalpų šildymo būdas keičiamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka rekonstruojant pastatą (inžinerines sistemas). Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje taip pat nustatyta, kad kai rekonstravus pastatą (inžinerines sistemas) pakeičiamas ne viso pastato šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti momento laikomos nutrauktomis to pastato butų ir kitų patalpų, kurių šildymo būdas pakeistas, savininkų ir šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo sutartys. Šių butų ir kitų patalpų savininkai Energetikos ministro patvirtintose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse nustatyta tvarka šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjams kiekvieną mėnesį apmoka už jiems tenkančią pastato bendrosioms reikmėms sunaudotos šilumos ir (ar) karšto vandens dalį. Nagrinėjamam ginčui aktualiu laikotarpiu daugiabučiame name buto (patalpų) šildymo sistemos įrenginių atjungimas nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos buvo reglamentuotas, be kita ko, ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintomis Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis (toliau – Taisyklės). Minėtuose teisės aktuose nustatytos specialios inžinerinių sistemų atjungimo procedūros, kurių turėjo laikytis buto (patalpų) savininkas daugiabučiame name. Taisyklių 263 punkte nurodyta, jog buto savininkas, kuris savo šilumos vartojimo įrenginius nuo pastato šildymo ir karšto vandens sistemos atjungia pažeisdamas šias taisykles ir teisės aktuose nustatytą tvarką, išlieka šių sistemų teikiamos šilumos buitinis vartotojas tol, kol neatlieka Taisyklių 262 punkte nurodytų veiksmų. Reikalavimas laikytis nustatytos šildymo sistemos įrenginių atjungimo tvarkos, pakeičiant savo buto, patalpų šildymo būdą, taip pat ne kartą konstatuotas kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-932/2001; 2007 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-359/2007; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-519/2010; kt.).
Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad pagal Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 1 dalį, atliekant buto (butų), kitų patalpų šildymo pakeitimo (t. y. nagrinėjamu atveju – patalpų šilumos įrenginių atjungimo nuo daugiabučio namo šildymo sistemos) darbus, tiek, kiek tokie darbai patenka į Statybos įstatymo ir jį įgyvendinančių poįstatyminių teisės aktų reguliavimo sritį, turi būti vadovaujamasi būtent Statybos įstatymu ir jį įgyvendinančiais poįstatyminiais teisės aktais. Tačiau Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 1 dalies nuostata negali būti aiškinama kaip pagrindas savaime bet kokius teisinius santykius, susiklostančius atliekant patalpų šilumos įrenginių atjungimo nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos darbus, neatsižvelgiant į jų turinį bei esmę, vertinti kaip išimtinai patenkančius į Statybos įstatymo bei jį įgyvendinančių teisės aktų reguliavimo sritį. Keičiant buto ar kitų patalpų šildymo ir / ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, atsižvelgiant į tai, jog tai yra veikla šilumos ūkio sektoriuje, akivaizdu, jog tam tikrais aspektais tai pakliūna tiek į bendrojo energetikos teisinius santykius reguliuojančio įstatymo – t. y. Energetikos įstatymo, tiek ir specialaus – t. y. Šilumos ūkio įstatymo, bei šiuos įstatymus įgyvendinančių kitų teisės aktų reguliavimo sritį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-01-17 sprendimas administracinėje byloje Nr. I438-35/2012). Keičiant daugiabučio namo atskirų patalpų šildymo būdą, tai neabejotinai paliečia ir kitų daugiabučio namo butų bei kitų patalpų savininkų teises bei interesus, kadangi atjungus atskiro buto ar kitos patalpos šilumos ir karšto vandens įrenginius nuo bendros namo šildymo ir karšto vandens sistemos, tai neišvengiamai lemia ir šios sistemos – t. y. daugiabučio namo bendrosios inžinerinės sistemos (Statybos įstatymo (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-992 redakcija) 2 str. 61, 62 ir 63 d.) – pakeitimą tam tikru mastu. Toks atjungimas, be kita ko, susijęs ir su vartotojo, siekiančio atjungti savo buto ar kitos patalpos šildymo įrenginius nuo bendros namo šildymo sistemos, bei šilumos tiekėjo tarpusavio teisiniais santykiais, jų tarpusavio teisėmis bei pareigomis, kurių reguliavimas, akivaizdu, pakliūna į Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių reguliavimo sritį (2003 m. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių ir 2010 m. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 1 p.). Atsižvelgiant į nėra pagrindo pripažinti pagrįstu ieškovo argumento, kad statybos darbus teisėtai reglamentuoja tik Statybos įstatymas ir jį detalizuojantis statybos techninis reglamentas, o ne Šilumos ūkio ir Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės,
Taigi pagal LR Ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų „Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles“ buto ar kitų patalpų šilumos įrenginiai atjungiami dalyvaujant pastato valdytojo (administratoriaus) ir šilumos tiekėjo įgaliotiems atstovams; baigus buto ar kitų patalpų šilumos ir (ar) karšto vandens vartojimo įrenginių atjungimo darbus, buto ar kitų patalpų savininkas, pastato valdytojas (administratorius) ir šilumos tiekėjas pasirašo jų atjungimo aktą (Taisyklių 260 punktas). Buto ar kitų patalpų šilumos įrenginiai pripažįstami atjungti nuo Taisyklių 260 punkte nurodyto atjungimo akto pasirašymo datos. Ieškovas gi teigia, kad nuo deklaracijos apie statybos darbų užbaigimą užpildymo momento laikomos nutrauktomis butų ir kitų patalpų, kurių šildymo būdas pakeistas, savininkų ir šilumos tiekėjų sutartys. Su tokia ieškovo pozicija teismas sutikti neturi pagrindo, nes galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato galimybės deklaracijos apie statybos užbaigimą pripažinti atsijungimo akto atitikmeniu, kadangi minėta deklaracija nepatvirtina fakto, kad ieškovas laikėsi teisėtos atsijungimo nuo šildymo sistemos tvarkos.
Neteisėtą ieškovo atsijungimo nuo atsakovo šildymo sistemos patvirtina Valstybinė energetikos inspekcijos 2012-02-21 nurodymas Nr. 15-1103, kuriuo ieškovas iki 2012-03-30 buvo įpareigotas pašalinti pažeidimus, padarytus savavališkai atsijungiant nuo centralizuotis šildymo sistemos, t. y. įteisinti atsijungimą arba atstatyti savavališkai atjungtus šildymo prietaisus, tačiau kaip teismo posėdžio metu nurodė ieškovas, nurodyme išvardintų pažeidimų nepašalino, nes tam nematė pagrindo, t.y. jau tuo metu ieškovas atsijungimą nepagrįstai laikė teisėtu.
Pažymėtina, jog įsiteisėjusiu Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 25 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-3268-883/2014, pagal ieškovo AB „Šiaulių energija“ ieškinį atsakovams V. P. ir V. P., dėl įsiskolinimo už šilumos energiją priteisimo, buvo konstatuota, kad atsakovai atsijungė nuo šildymo sistemos nesilaikydamas teisės aktuose nustatytos tvarkos ir teismas atsijungimą laikė neteisėtu tokį veiksmą reglamentuojančių įstatyminių ir poįstatyminių normų prasme. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas iš esmės konstatavo, jog, nepaisant (neteisėtai) atliktų atsijungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos darbų, V. P. ir V. P. yra AB „Šiaulių energija“ tiekiamos šilumos energijos vartotojai, o šalis sieję energijos tiekimo santykiai nenutrūko. Šiaulių apygardos teismas 2014 m. gruodžio 18 d. nutartimi minėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „Swedbank“, AB v. R. N. , bylos Nr. 3K-7-173/2010) išskiriamos trys įsiteisėjusio teismo sprendimo savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia. Nagrinėjamoje byloje aktuali teismo sprendimo prejudicinė galia, kuri reiškia, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatą, suformulavo tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje DnB Nord bankas v. UAB „Dama“, bylos Nr. 3K-3-37/2008; kt.).
Įvertinus 2014 m. liepos 25 d. Šiaulių apylinkės teismo teisme išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-3268-883/2014, ir šiuo atveju nagrinėjamos bylų faktines aplinkybes, ginčo šalių tapatumą, abiejose bylose pareikštų ieškinių dalyką ir pagrindą, pripažintina 2014 m. liepos 25 d. teisme išnagrinėtoje byloje nustatytos aplinkybės (neteisėto atsijungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos) įrodomoji reikšmė šiai bylai.
2014 m. liepos 25 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendime ieškovo atsijungimo nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos teisinis įvertinimas yra prejudicinis faktas, jis kitaip negali būti vertinamas ir nagrinėjamoje byloje, kurioje jis yra reikšmingas ir kurioje ieškovas siekia iš naujo įrodinėti atsijungimo nuo centralizuotos sistemos teisėtumą, kas sudarytų pagrindą konstatuoti šalis siejusių sutartinių santykių pasibaigimą, t.y. iš esmės siekia paneigti įsiteisėjusiame 2014 m. liepos 25 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendime nustatytas aplinkybes. Teismui sprendime pasisakius, kad atsijungimo nėra pagrindo pripažinti teisėtu, nagrinėjant šioje byloje ieškovo ieškinį negalima daryti priešingos išvados, tuo būdu paneigti 2014 m. liepos 25 d. sprendimo prejudicialumą. Atsižvelgiant į tai, ieškovo ieškinyje išdėstyti argumentai, esant kitu teismo sprendimu konstatuotoms aplinkybėms, pripažintini teisiškai nereikšmingais, nes negali pakeisti įsiteisėjusio teismo sprendimo.
Atsakovas teismui nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas bei prašymo jas priteisti, todėl teismas atsakovui iš ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų nepriteisia.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-267 straipsniais, 268-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.