Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovei M. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovui M. K. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškinyje nurodyta, kad 2021 m. lapkričio 1 d. M. K. neteisėtai užvaldė transporto priemonę Volkswagen T-ROC, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Transporto priemonė), ir ją apgadino. Ieškovė, remdamasi sudaryta Transporto priemonių draudimo (KASKO) sutartimi (draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)), sureguliavo žalą, apskaičiavo ir atlygino padarytus nuostolius, išmokėdama 6 177,69 Eur draudimo išmoką (draudimo išmoka išmokėta iš Transporto priemonės remonto kainos be PVM (6 864,10 Eur) atėmus draudimo sutartyje numatytą 10 proc. išskaitą (686,41 Eur). Atsižvelgus į visas aplinkybes bei vadovaujantis nustatytu teisiniu reguliavimu, ieškovė įgijo teisę reikalauti išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo iš atsakingo už žalos padarymą asmens – atsakovo. Atsakovas, teikdamas prieštaravimus dėl teismo išduoto įsakymo civilinėje byloje Nr. eL2-16391-776/2022, nurodė, kad ikiteisminis tyrimas dėl Transporto priemonės vagystės buvo nutrauktas. Ieškovės įsitikinimu, nurodyta aplinkybė nereiškia, kad atsakovas Transporto priemonę užvaldė teisėtai ir neatsako už transporto priemonei padarytus apgadinimus.

Motyvuojamoji dalis

3. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, jog nesutinka su pareikštu ieškiniu, nes atsakovo kaltė nėra įrodyta, kadangi vyksta administracinės bylos nagrinėjimas. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. gruodžio 22 d. atsakovas gavo nutarimą dėl administracinio nusižengimo Nr. (duomenys neskelbtini), su kuriuo nesutinka. Vilniaus regiono apylinkės teismui buvo pateiktas atsakovo skundas administracinėje nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) nagrinėjimui, kuris dar tęsiasi. Prie atsiliepimo pridėtuose paaiškinimuose dėl nesutikimo su ieškiniu nurodyta, kad atsakovas savo kaltę neigia, nes 2021 m. lapkričio 1 d. vakare, maždaug tarp 19.00 ir 22.00 val., kartu su mama L. B. – R. ir jos tuometiniu draugu lankėsi kapinėse. Po kapinių lankymo visi grižo į namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Dėl Transporto priemonėje rastų ausinių, nuo kurių buvo paimtas DNR ir sutapo su atsakovo, atsakovas pažymi, kad ausines ir telefoną prarado Vilniaus centre, jam esant su būriu pažįstamų ir nepažįstamų asmenų, maždaug kelias dienas prieš šį įvykį.

4. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu parodė, kad palaiko ieškinyje nurodytas aplinkybes. Yra pateikti įrodymai, kad Transporto priemonė buvo apdrausta KASKO draudimu. Atsakovas su Transporto priemone sukėlė autoįvykį, nors neturėjo teisės vairuoti Transporto priemonę, taip pat neturėjo Transporto priemonės savininko sutikimo. Atsakovas nurodė, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas ir jis nėra atsakingas už žalą, bet ši aplinkybė neturi reikšmės. Administracinio nusižengimo byloje atsakovas buvo pripažintas atsakingu už autoįvykį. Atsakovas apgadino Transporto priemonę ir yra atsakingas už žalą. Į bylą pateikta policijos pažyma, kurioje nurodyti Transporto priemonės apgadinimai. Transporto priemonė buvo suremontuota, draudikas išmokėjo draudimo išmoką. Sąmatoje yra detalizuoti atlikti transporto priemonės remonto darbai. Atsakovas neginčijo žalos dydžio. Atsakovas nėra atlyginęs net dalies žalos.

5. Teismo posėdžio metu atsakovas parodė, kad su ieškiniu sutinka ir yra atsakingas už žalą. Atsakovas nėra sumokėjęs net dalies žalos, nes žalos suma yra per didelė. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad jis nekaltas. Atsakovas nežino, kaip reikės sumokėti skolą, nes atsakovas neturi pajamų, nedirba, yra užimtas mokslais ir sportu. Atsakovas mokosi (duomenys neskelbtini).

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ (toliau – draudikas) ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Modus Unipark Services“ (draudėjas) 2021 m. spalio 21 d. sudarė Transporto priemonių savanoriškojo (KASKO) draudimo sutartį (draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – draudimo sutartis), kurios pagrindu 12 mėn. terminui (nuo 2021 m. spalio 21 d. iki 2022 m. spalio 20 d.) apdrausta transporto priemonė VW T-ROC, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Transporto priemonė). Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. gruodžio 3 d. rašto apie eismo įvykį matyti, kad 2021 m. lapkričio 1 d. (duomenys neskelbtini) atsakovas M. K., neturėdamas teisės vairuoti Transporto priemonę, nepasirinkęs saugaus greičio, nesuvaldė Transporto priemonės ir nuvažiavo nuo kelio, apgadino Transporto priemonę bei pasišalino iš eismo įvykio vietos. Minėto eismo įvykio kaltininku pripažintas atsakovas. Remiantis UAB „Mautoras“ 2022 m. sausio 25 d. PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) esančiais duomenimis, nustatyta, kad Transporto priemonei buvo atlikti remonto darbai už 6 864,10 Eur (be PVM). Byloje esantis 2022 m. sausio 28 d. akcinės bendrovės „SEB“ banko mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad draudikas pagal draudimo sutartį UAB „Miesto Bitė“ išmokėjo 6 177,69 Eur žalos atlyginimą už 2021 m. lapkričio 1 d. eismo įvykio metu Transporto priemonei padarytą žalą.

7. Pažymėtina, kad atsakovas atsiliepime teigė, jog Transporto priemonės 2021 m. lapkričio 1 d. (eismo įvykio metu) nevaldė, tačiau nepateikė tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Be kita ko, atsakovas teismo posėdžio metu parodė, jog su ieškiniu sutinka.

8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo turi įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai).

9. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Iš CK 6.247 straipsnio seka, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

10. CK 6.263 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (1 punktas); žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (2 punktas). CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiškas nuostolių atlyginimo principas, kurio esmė yra siekis grąžinti nukentėjusį asmenį į padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę atsakovo neteisėtų veiksmų. Civilinė atsakomybė atlieka ne baudinę, bet kompensacinę funkciją žalą patyrusiam asmeniui, todėl, nustatant žalos dydį, siekiama kompensuoti tik tiek, kiek būtina, kad nukentėjęs asmuo būtų grąžintas į tą padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę padaryta žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-611/2018).

11. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir įvertinus ieškovės pateiktus įrodymus, konstatuotina, jog šiuo atveju atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, kuriais buvo padaryta žala apdraustam turtui. Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos yra priežastinis ryšys. Žalos dydį patvirtina 2022 m. sausio 25 d. UAB „Mautoras“ PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) bei jos pagrindu 2022 m. sausio 28 d. ieškovės atliktas mokėjimo nurodymas, kuriuo ieškovė išmokėjo UAB „Miesto bitė“ 6 177,69 Eur draudimo išmoką. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas su ieškove būtų atsiskaitęs (CPK 178, 185 straipsniai). Kaip minėta, atsakovas teismo posėdžio metu sutiko su ieškinio reikalavimais, t. y. neginčijo savo prievolės atsiskaityti su ieškove, neginčijo padarytos žalos dydžio ar išmokėtos draudimo išmokos dydžio. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovės reikalavimas priteisti jos naudai iš atsakovo 6 177,69 Eur dydžio išmokėtą draudimo išmoką yra pagrįstas ir tenkintinas (6.249 straipsnio 1 dalis, CK 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.1015 straipsnio 1 dalis).

12. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (6 177,69 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. sausio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

13. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė už ieškinį sumokėjo 139,00 Eur dydžio žyminį mokestį. Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovo priteistinos 139,00 Eur bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis) (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

14. Teismas byloje patyrė 33,20 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidas), kurios išieškotinos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d.)).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“ (juridinio asmens kodas 304080146) iš atsakovo M. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 6 177,69 Eur (šešių tūkstančių vieno šimto septyniasdešimt septynių eurų 69 ct) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (6 177,69 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. sausio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 139,00 Eur (vieno šimto trisdešimt devynių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo M. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 33,20 Eur (trisdešimt trijų eurų 20 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Išaiškinti atsakovui, kad valstybei mokamos sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.