Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2022-11-14 · Civilinė byla Nr. e2YT-13525-251/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-11-14
Bylos Nr.
e2YT-13525-251/2021
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vaidotas Narvidas
Pareiškėjas
D. J., J. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-13525-251/2021

Teismo proceso Nr. 2-70-3-06215-2021-1 Procesinio sprendimo kategorijos:

3.2.3.2; 3.2.7.1; 3.2.7.2; 3.5.14(S)ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS

2022 m. lapkričio 14 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Vaidotas Narvidas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo D. J. prašymo išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje pagal pareiškėjų D. J. ir J. J. (šiuo metu – J.) prašymą, kuriuo buvo patvirtinta šalių taikos sutartis, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas teismui pateikė prašymą išduoti vykdomąjį raštą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2021 m. lapkričio 25 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutarties nevykdymo. Civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis dėl nepilnamečių vaikų bendravimo tvarko su tėvu pakeitimo, kuria buvo pakeistas 2019 m. birželio 20 d. teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos taikos sutarties 3.4 punktas.

2. Prašyme nurodo, jog teismo nutartimi buvo patenkintas šalių prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais M. J. ir M. J. tvarkos pakeitimo. Pažymi, jog šiuo momentu jam nėra sudarytos galimybės bendrauti su vaikais ir pažeidžiami šie minėtos teismo nutarties punktai: 1.2., 1.3., 1.4., 1.5., 1.6., 1.10., 1.11., 1.12. ir 1.13. Nurodo, jog prašo išduoti vykdomąjį raštą, kadangi šiuo momentu nutartis nėra vykdoma beveik 100 procentų.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo J. J. atsiliepimu prašė atmesti pareiškėjo prašymą kaip akivaizdžiai nepagrįstą ir priteisti jai iš D. J. 400,00 Eur patirtų advokato išlaidų. Taip pat prašė iš Šiaulių psichiatrinės ligoninės išreikalauti duomenis apie D. J. psichikos sveikatos būklę ir jos sutrikimus laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) metų iki šios dienos, o išreikalautų duomenų pagrindu paaiškėjus, kad D. J. galimai turi psichikos sveikatos sutrikimų, spręsti dėl teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizės paskyrimo, kad būtų nustatyta, ar D. J. psichikos sveikatos būklė leidžia jam tinkamai pasirūpinti vaikais.

4. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad teismo patvirtinta bendravimo su vaikais tvarka nebūtų vykdoma iš motinos pusės, o jo prašyme pateikiami tik deklaratyvūs teiginiai, kuriems nėra jokio realaus pagrindo. Pažymi, jog bendravimo tvarka tarp šalių buvo derinta vykdant privalomą mediaciją, kurios metu buvo aptartos ir išsamiai išdiskutuotos visos planuojamos nustatyti bendravimo tvarkos sąlygos, įskaitant ir tas, kurių tikslas užtikrinti vaikų teisės būti išklausytiems įgyvendinimą. Taip pat nurodo, jog šalys, atsižvelgdamos į tai, kad vaikai nebėra maži (M. J. (duomenys neskelbtini) metų, o M. J. (duomenys neskelbtini) metų) ir geba išreikšti savo nuomonę, taip pat į tai, kad tėvas D. J. su vaikais bendrauja nereguliariai, jo santykiai su vaikais yra komplikuoti, dažnai konfliktiški, bendravimo tvarkoje įtvirtino sąlygą, kad vaikai su skyriumi gyvenančiu tėvu bendrauja tik tada, kai tėvas išreiškia iniciatyvą, o vaikai jai pritaria.

5. J. J. atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas su minėta tvarka sutiko, šalys bendru sutarimu pateikė šią tvarką tvirtinti teismui. Pasak suinteresuoto asmens, teismui ji pateikia susirašinėjimą, iš kurio turinio galima suprasti, kad neretas atvejis, kai vaikai pas tėvą praleidžia vos vieną-du savaitgalius per pusę metų. Mano, jog priešingai nei savo prašyme išduoti vykdomąjį raštą nurodo D. J. , ji, kaip motina, yra aktyvi ir deda nemažai pastangų, kad vaikai dažniau bendrautų su tėvu savaitgaliais, tačiau D. J. pats vengia naudotis tokia galimybe ir nuolat visiškai nepagrįstai kaltina ją manipuliuojant vaikais, bei kuriant dirbtines kliūtis jų bendravimui su tėvu. Teigia, kad prašyme pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad ji pažeidžia ir nutarties 1.10 punktą, t. y. neužtikrina tėvo bendravimo su vaikais galimybės nuotolinio ryšio priemonėmis. Pažymi, kad abu vaikai, su kuriais nustatyta bendravimo tvarka, turi išmanius mobiliuosius telefonus su nuolatine prieiga prie telefoninio ir interneto ryšio tinklų. Nurodo, jog ji nedraudžia vaikams komunikuoti su tėvu, pagal galimybes tarpininkauja vaikų ir tėvo komunikacijai, paskatina vaikus parodyti iniciatyvą ir patiems paskambinti tėvui ar atsiliepti, kai skambina jis, tačiau negali būti laikoma atsakinga už tai, kad tėvas su vaikais dažnai konfliktuoja, dėl ko vaikai dažnai prisibijo tėvo ir vengia atsiliepti į jo telefono skambučius.

6. Taip pat suinteresuotas asmuo mano, kad pareiškėjas D. J. aptariamu klausimu klaidina teismą, iliustruoja visai nesenas incidentas, kai jis užsipuolė ją reikalaudamas nedelsiant informuoti jį apie vaikų buvimo vietą, nors tuo tarpu pats tiesiogiai SMS žinutėmis šiais klausimais bendravo su vienu iš vaikų. Pasak suinteresuoto asmens, tokiose ir panašiose situacijose ji stengiasi išlikti konstruktyvi ir būti maksimaliai atlaidi aprašytiems ir akivaizdžiai neadekvatiems pareiškėjo D. J. išsišokimams, kurie verčia ją jaustis nepagrįstai atakuojama ir persekiojama. Be to, nurodo, jog vaikų bendravimo su tėvu galimybės nuotolinio ryšio priemonėmis yra sukurtos, ką taip pat patvirtina ir vaikų skambučių tėvui ataskaitų turinys. Taip pat pažymėjo, jog tėvas D. J. yra informuojamas apie vaikų išvykimą į užsienį, ką patvirtina prie atsiliepimo pateikiamas priedas, todėl nėra jokio pagrindo pareiškėjo prašymo teiginiams, kad ji nevykdo nutarties 1.11 punkto. Mano, jog tėvui D. J. sudarytos visos sąlygos dalyvauti vaikų auklėjimo ir ugdymo procese. Jos teigimu, tėvo iniciatyva vaikai lanko futbolo treniruotes, tėvui suteikta prieiga prie elektroninių vaikų pažymių knygučių, mokslo tvarkaraščių. Pažymi, jog ji nekuria jokių kliūčių šiuo klausimu.

7. Suinteresuoto asmens J. J. manymu, tėvas vaikams dažnai priekaištauja, manipuliuoja emocijomis, siekia sukelti kaltės jausmą, kai jie renkasi pramogas ar mokykloje užduotų namų darbų atlikimą, o ne bendravimą su tėčiu ar močiute. Ji pastebi, kad į pavydo paskatintas tėvo pastabas vaikai jautriai reaguoja, būna linkę užsisklęsti, pradeda vengti bendravimo su juo. Mano, jog dėl šių priežasčių tėvo jaučiamas neužtikrintumas sąlygoja jį prisigalvoti nebūtų dalykų apie neva atimamus vaikų telefonus, ar jų atžvilgiu naudojamą smurtą. Suinteresuoto asmens nuomone, jog tėvo D. J. dažnas nesusivaldymas ir savo vidinių frustracijų perdavimas vaikams, pasireiškiantis įvairaus pobūdžio įtarinėjimu, nuolatiniu skambinėjimu, didelio kiekio trumpųjų žinučių siuntimu įvairiose platformose, prastai nuteikia ir vargina vaikus.

Atsiliepimas

8. Atsiliepime suinteresuotas asmuo nurodo, jog nuo 2022 m. spalio 18 d. yra paskirtas atvejo vadybininkas, kuris siekia padėti rasti geriausią būdą išspręsti nagrinėjamoje situacijoje kylančias problemas. Suinteresuoto asmens J. J. žiniomis, pareiškėjas sutiko su atvejo vadybininko pasiūlymu išklausyti pozityvios tėvystės mokymus. Suinteresuotas asmuo deda viltį, kad šie mokymai įneš daugiau balanso ir harmonijos į tėvo santykius su vaikais. Nurodė, jog 2022 m. lapkričio 11-12 dienomis numatytas tėvo bendravimas su vaikais, dėl ko motina neprieštarauja, nuolat komunikuoja su vaikų teisių apsaugos specialistais jai iškylančiais klausimais apie tai, kaip tinkamai nuteikti vaikus susitikimui, tačiau iš paties tėvo dėl susitikimo detalių nei vaikai, nei motina nėra gavę jokių žinių. Suinteresuoto asmens J. J. nuomone, išdavus vykdomąjį raštą ir į procesą įtraukus dar vieną asmenį – šiuo atveju antstolį – atsirastų papildomos įtampos, kurios visą procesą pakreiptų išimtinai tik neigiama linkme.

9. Taip pat suinteresuotas asmuo J. J. nurodo, jog neturi galimybės pateikti pareiškėjo psichikos sveikatos sutrikimus, nulėmusius aukščiau paminėtų situacijų/įvykių kilimą, pagrindžiančius medicininius duomenis, nes jai teisės aktais nėra suteikta teisė gauti ir rinkti tokio pobūdžio informaciją. Mano, jog sprendžiant apie D. J. elgesio, galimai darančio neigiamą įtaką jo nepilnamečiams vaikams, adekvatumo, būtina šiuos duomenis surinkti. Vadovaudamasi Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo praktika mano, jog kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai.

10. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą dėl vykdomojo rašto išdavimo, kurioje nurodė, jog skyriuje 2022-03-02 gautas pranešimas apie galimą J. J. ir D. J. smurtą nepilnamečių vaikų M. J. ir M. J. atžvilgiu. Skyriaus specialistai reagavo į pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, išklausė nepilnamečių M. J. ir M. J. nuomones, susitiko ir bendravo su atstove pagal įstatymą ir priėmė sprendimą užbaigti pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą ir nevertinti situacijos. Nurodo, jog skyriuje 2022-10-02 gautas pranešimas dėl galimo nepilnamečių vaikų M. J. ir M. J. teisių pažeidimo. Taip pat nurodo, jog skyriuje 2022-10-11 gautas pranešimas iš vaikų tėvo D. J., kuriame nurodyta, jog jam nėra sudaryta sąlygų bendrauti su vaikais taip pat nurodoma, jog vaikų atžvilgiu yra naudojamas ne tik psichologinis, bet ir fizinis smurtas. Pažymi, jog 2022-10-14 Skyriaus specialistai bendravo su nepilnamečiais vaikais, vaikų mama. 2022-10-11 Skyriuje bendrauta ir su D. J. Nurodo, jog 2022-10-11 gautų pranešimų apie galimus nepilnamečių vaikų teisių pažeidimus pagrindu, nustatytas būtinybės vertinti pagalbos vaikams ir (ar) jų šeimai poreikis. Pasak institucijos, SPIS duomenimis J. J. ir M. J. šeimoms nuo 2022-10-18 pradėtas taikyti atvejo vadybos procesas, teikiamos socialinės paslaugos, sudarytas šeimai pagalbos planas. Pagalbos plano tikslas – siūlyti tėvams lankyti pozityvios tėvystės ar kitokio pobūdžio mokymus; siekiant geriausių vaikų interesų, tėvai motyvuojami bendradarbiauti, keistis informacija apie vaikus, siūlomos psichologo konsultacijos, tėvams siūloma sudaryti vaikams emociškai saugias gyvenimo sąlygas, geranoriškai bendrauti ir bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais; laikytis galiojančios teismo nutarties dėl nepilnamečių vaikų bendravimo su tėvais tvarkos. Taip pat nurodo, jog 2022-11-08 šeimos atvejo vadybininkas telefonu informavo, jog tarp skyrium gyvenančių nepilnamečių M. ir M. J. tėvų kyla nesutarimai dėl bendravimo su vaikais tvarkos. Atvejo vadybininkė L. A. nurodė, jog 2022-11-09 yra numatytas vaikų ir tėvo susitikimas, tačiau pažymėjo, jog vaikų tėvas dėl minėto susitikimo nieko nederino nei su ja, nei su vaikų motina. Mano, jog teismui nustačius, kad yra pagrindas konstatuoti, jog taikos sutarties sąlygos neįvykdytos (nevykdomos), neprieštarautų šio pareiškėjo prašymo tenkinimui.

11. Vykdomojo rašto išdavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 646 straipsnis. CPK 646 straipsnio 3 dalyje numato, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą; šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka; teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo netenkintinas.

12. Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatą vykdomasis raštas pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį yra išduodamas tik tuo atveju, kai teismas nustato, kad taikos sutartis yra nevykdoma.

13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK ) 3.170 straipsnis numato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant, tvarką nustato teismas. Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę gauti informaciją apie vaiką iš visų auklėjimo, ugdymo, gydymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų įstaigų bei institucijų, kurios turi ryšį su jo vaiku. Atsisakyti suteikti informaciją galima tik tuo atveju, jei yra grėsmės vaiko sveikatai ar gyvybei iš tėvo ar motinos pusės, taip pat įstatymų nustatytais atvejais.

14. Teismų praktikoje yra nurodoma, jog bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečių vaikų ir skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaikų teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, kad teismo procesinis sprendimas, kuriuo nustatoma vaikų ir vieno iš tėvų bendravimo tvarka, susijęs su ypač jautrios visuomenės dalies – nepilnamečių vaikų – teisėmis ir interesais, ypatingą svarbą vykdant tokią nutartį įgyja vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo procesinio sprendimo vykdymas šiuo atveju apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių nutarties vykdymą negalimu, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu įtvirtintas siektas rezultatas – vaikų ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas.

15. Pažymėtina, kad, apibrėžiant tėvų elgesį, galioja ir bendrieji civilinės teisės principai – tiek tėvo, tiek motinos elgesys turi būti sąžiningas ir protingas (CK 1.5 straipsnis). CK 3.165 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, tėvai sprendžia tarpusavio sutarimu. Netgi taikos sutartimi nenustačius detalios keitimosi informacija tvarkos, tėvai patys turi nusistatyti abiem tinkamą tarpusavio bendravimo tvarką. Bendravimas su abiem tėvais yra esminis vaikų interesas, pagrindinė jų asmeninė teisė. Tai įpareigoja tėvus dėti pastangas ne trukdyti vienas kitam bendrauti su vaikais, o geranoriškai bendradarbiauti.

16. Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad tėvų pareiga bendrauti su vaikais reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaikų teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaikų poreikius, atsižvelgiant į jų amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Vaikų noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaikų norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaikais tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 23 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160-378/2019).

17. Civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinta pareiškėjų D. J. ir J. J. (šiuo metu J. J.) 2021-11-05 sudaryta taikos sutartis, kuria buvo pakeista Šiaulių apylinkės teismo 2019-06-20 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Minėtos nutarties 1.2 punkte įtvirtinta D. J. bendravimo su vaikais tvarka darbo dienomis, 1.3 punkte – savaitgaliais, 1.4 ir 1.5 punktuose – vasaros ir žiemos atostogų metu, 1.6 punkte – jo gimimo dieną ir Tėvo dieną, 1.10 punkte – nuotolinio ryšio priemonėmis, 1.12 ir 1.13 punktuose įtvirtintos bendrosios tėvų teisės ir pareigos, susijusios su dalyvavimu vaikų auklėjime.

18. Pareiškėjas prašyme teismui dėl vykdomojo rašto išdavimo nurodo, kad jam nėra sudarytos galimybės bendrauti su vaikais ir pažeidžiami šie minėtos teismo nutarties punktai 1.2., 1.3., 1.4., 1.5., 1.6., 1.10., 1.11., 1.12. ir 1.13. Pažymi, jog šiuo momentu nutartis nėra vykdoma beveik 100 procentų.

19. CPK 177 straipsnio 1 dalis numato, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remiantis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

20. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas nurodo tam tikras aplinkybes, teigia, todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjas D. J. pateikdamas teismui prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, turi pareigą įrodyti, kokiais veiksmais ar neveikimu suinteresuotas asmuo J. J. nevykdo taikos sutarties dalyje dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, t. y. kokiu būdu pasireiškia nesudarymas jam galimybės bendrauti su vaikais. Kaip nustatyta, iš pareiškėjo teismui pateikto prašymo turinio, pareiškėjas nepateikė jokių papildomų įrodymų ar argumentų, kad teismo patvirtinta bendravimo su vaikais tvarka yra nevykdoma, išskyrus deklaratyvius teiginius, kurie vertintini kaip neturintys jokio realaus pagrindo.

21. Priešingai, byloje pateikti suinteresuoto asmens J. J. rašytiniai įrodymai –susirašinėjimai SMS žinutėmis su vaikų tėvu D. J. dėl bendravimo su vaikais, jų paėmimo patvirtina, kad vaikų motina J. J. į D. J. SMS žinutes atrašo, atsako į jo užduodamus klausimus, netgi skatina pasiimti vaikus savaitgaliui, nurodydama, jog vaikai išreiškė norą. Taip pat iš pateiktų duomenų nustatyta, kad jis buvo informuojamas apie vaikų kelionę į užsienį, apie sveikatos būklę ir pan. Todėl daryti išvadą, jog vaikų motina J. J. sudaro D. J. kokias nors kliūtis bendrauti su sūnumis, teismui nėra jokio faktinio pagrindo. Byloje nėra pateikta jokių kitų įrodymų patvirtinančių tai, kad J. J. draustų tėvui matytis su sūnumis, ribotų jo dalyvavimą jų auklėjime, ar/ir darytų kokį nors neigiamą poveikį savo sūnums bendravimo su tėvu klausimu, ar kitaip netinkamai vaikams formuotų neigiamą nusistatymą tėvo atžvilgiu, kuris būtų priešingas vaiko interesams ir taip žalojančiai veiktų vaiko psichiką.

22. Įstatymai neįpareigoja kartu su vaikais gyvenančios motinos naudoti prievartos priemones, jei vaikai nesutinka susitikti su skyrium gyvenančiu tėvu, tačiau tuo pačiu teismas atkreipia dėmesį, kad, veikdama vaikų interesais, kartu gyvenanti mama turi dėti maksimalias pastangas, siekdama padėti sūnums palaikyti ryšį su tėvu. J. J. teigimu, vaikų santykiai su tėvu komplikuoti, jie dažnai netgi vengia su juo bendrauti, tačiau prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas įpareigoja atsižvelgti ne tik į vaikų nuomonę, bet taip pat ir į vaikų teisę bendrauti su abiem tėvais, šiuo atveju, pagal šalių sudarytos ir teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygas (Jungtinių tautų vaiko konvencijos 9 straipsnio 1 dalis).

23. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodoma, jog pabendravus su pareiškėju D. J., jis nurodė, kad yra nesilaikoma taikos sutartimi nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos, nes jų motina nesudaro jam sąlygų bendrauti su jais, trukdo. Taip pat nurodoma, jog pareiškėjas teigė, kad motina galimai netinkamai auklėja vaikus naudodama prieš juos fizinį, psichologinį smurtą. Tačiau šie pareiškėjo duomenys institucijos nebuvo patvirtinti.

24. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad šalių nepilnamečiai sūnus yra tokio amžiaus ((duomenys neskelbtini) m. ir (duomenys neskelbtini) m.), kada gali pareikšti nuomonę dėl tam tikrų gyvenimo klausimų, bei jų sprendimo, tame tarpe ir dėl bendravimo su tėvu. Išvadą teikusi institucija teismui teiktoje išvadoje pažymėjo, jog buvo bendrauta su abiem nepilnamečiais vaikais, kurie nurodė, jog su mama sutaria gerai, ji jų neskriaudžia, su tėčiu bendrauja, nors kartais būna, kad tingi, ar nenori, o mama bendrauti nedraudžia, tačiau nurodė, jog norėtų, kad tėvai tarpusavyje nesipyktų.

25. Taip pat institucijos išvadoje nurodoma, jog šeimos atvejo vadybininkas informavo, jog tarp D. J. ir J. J. kyla nesutarimai dėl bendravimo su vaikais tvarkos. Yra numatytas jų susitikimas, tačiau vaikų tėvas D. J. dėl minėto susitikimo nieko nederino. Taigi, byloje nėra duomenų, jog suinteresuotas asmuo J. J. išimtinai sukuria kliūtis vaikams bendrauti su tėvu, tačiau problemos kyla iš esmės dėl to, kad patys vaikai kartais nurodo vengiantys bendravimo su tėvu. Teismo vertinimu, nagrinėtinu atveju kaltinti dėl to J. J. būtų neteisinga ir neprotinga, kadangi nenustatyta, jog ji trukdo vaikams bendrauti su jų tėvu D. J..

26. Teismas, susipažinęs su byloje esančiais duomenimis, pripažįsta, jog santykiai tarp buvusių sutuoktinių yra įtempti, komplikuoti. Darytina išvada, jog šalys nėra visada linkusios bendradarbiauti, kooperuotis, spręsti kilusias problemas savitarpio nuolaidų būdu. Suinteresuotas asmuo J. J. atsiliepime į prašymą nurodė, jog nuo 2022 m. spalio 18 d. yra paskirtas atvejo vadybininkas, kuris siekia padėti rasti geriausią būdą išspręsti nagrinėjamoje situacijoje kylančias problemas. Taip pat jos žiniomis, pareiškėjas D. J. sutiko su atvejo vadybininko pasiūlymu išklausyti pozityvios tėvystės mokymus, todėl suinteresuotas asmuo J. J. tikisi, kad šie mokymai įneš daugiau balanso ir harmonijos į tėvo santykius su vaikais. Be to, pažymi, jog 2022 m. lapkričio 11-12 dienomis buvo numatytas tėvo bendravimas su vaikais, dėl ko motina neprieštarauja, nuolat komunikuoja su vaikų teisių apsaugos specialistais jai iškylančiais klausimais apie tai, kaip tinkamai nuteikti vaikus susitikimui. Tačiau iš paties tėvo dėl susitikimo detalių nei vaikai, nei motina nebuvo gavę jokių žinių. Suinteresuoto asmens nuomone, išdavus vykdomąjį raštą ir į procesą įtraukus dar vieną asmenį – šiuo atveju antstolį – atsirastų papildomos įtampos, kurios visą procesą pakreiptų išimtinai tik neigiama linkme.

27. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad šioje konkrečioje situacijoje priverstinio sprendimo vykdymo procesas nepaspartins ir/ar nesukurs tėvo norimos bendravimo tvarkos su sūnumis, o atliekami priverstinio vykdymo veiksmai galimai dar labiau gali kelti vaikams įtampą, paveikti jų psichinę sveikatą, būklę, dėl ko vaikų interesai neabejotinai būtų pažeisti. Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, jog tarpusavio santykių kūrimas yra ilgalaikis procesas, todėl pareiškėjas D. J. turėtų kantriai, nereikalaudamas, o įsiklausydamas ir atliepdamas savo nepilnamečių vaikų poreikius, megzti ir palaikyti ryšius su sūnumis.

28. Teismas vertina, kad visuma nustatytų ir įvertintų aplinkybių sudaro pagrindą išvadai, jog pareiškėjo nurodytos priežastys nėra pakankamos, kad būtų pagrindas konstatuoti, kad nurodyti taikos sutarties punktai dalyje dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais yra nevykdomi, bei šiuo atveju nesudaro teisinio pagrindo išduoti vykdomąjį raštą pagal pareiškėjo prašymą. Todėl teismas vykdomąjį raštą išduoti atsisako (CPK 646 straipsnio 3 dalis).

29. Vykdydamas CPK 646 straipsnio 3 dalyje numatytą pareigą, teismas išaiškina proceso šalims, jog jos turi teisę abipusiu susitarimu pakeisti sudarytą taikos sutartį arba spręsti dėl jos sąlygų atnaujinus procesą byloje (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 9 punktai).

30. Suinteresuotas asmuo J. J. atsiliepime kėlė abejones dėl D. J. psichikos sveikatos būklės, prašė teismo išreikalauti jo medicininius dokumentus, skirti teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizę. Byloje teismui nekilo pagrįstų abejonių dėl D. J. psichinės sveikatos būklės. Dėl psichinės asmens sveikatos abejonių nepareiškė ir išvadą teikianti institucija, nors ji pradėjo ir atvejo vadybos procesą. Todėl esant tik suinteresuoto asmens subjektyviai nuomonei apie D. J. psichinės būklės pasikeitimą, bei nesant tam objektyvių duomenų, teismas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje (vykdymo procese) netenkina suinteresuoto asmens prašymo ir nesiima veiksmų D. J. psichinės sveikatos būklės vertinimui.

Suinteresuoto asmens prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas.

31. Suinteresuotas asmuo J. J. atsiliepimu pateikė prašymą priteisti iš pareiškėjo 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už suteiktas teisines paslaugas dėl atsiliepimo į prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo rengimo. Šį prašymą ieškovas grindė pateikta 2022 m. lapkričio 7 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini) ir mokėjimo pavedimu.

32. Teismas mano, jog minėtos išlaidos, atsižvelgiant į proceso etapą (teismo sprendimo vykdymas), į atsiliepime į prašymą keltų klausimų pobūdį, argumentavimą, jų apimtį, taip pat į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.16 punkto nuostatas (Teisingumo ministro 2015 m kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtinta nauja redakcija), priteistinos iš pareiškėjo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

33. Todėl netenkinus pareiškėjo prašymo, suinteresuoto asmens J. J. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, patirtų rengiant atsiliepimą į prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, tenkintinas, priteisiant 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidų iš pareiškėjo suinteresuoto asmens J. J. naudai (CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 646 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

netenkinti D. J. prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo.

Priteisti iš pareiškėjo D. J. , a. k. (duomenys neskelbtini), suinteresuoto asmens J. J., a.k. (duomenys neskelbtini), naudai 400,00 Eur (keturių šimtų eurų ir 00 centų) bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas, rengiant atsiliepimą į prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas Vaidotas Narvidas