Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinės atsakomybėn patraukto V. P. ir suinteresuoto asmens D. S. apeliacinius skundus dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 9 d. nutarimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. 2013 m. gruodžio 2 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2013 m. gruodžio 1 d., apie 23.05 val., (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, pakartotinai vairavo automobilį būdamas neblaivus kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2.09 promilių), prieš tai būdamas baustas 2012 m. lapkričio 26 d., už vairavimą automobilio apsvaigus nuo narkotinių medžiagų, pagal ATPK 126 str. 5 d., Tokiais veiksmais V. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14; 16 punktų reikalavimus.

Šilalės rajono apylinkės teismas 2014 m. sausio 9 d. priėmė nutarimą, kuriuo V. P. pripažino kaltu padarius administracinės teisės pažeidimą ir paskyrė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130² str. administracinę nuobaudą – 25 parų administracinį areštą su automobilio „BMW 728“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiu D. S., konfiskavimu. Administracinio teisės pažeidimo byla V. P. pagal ATPK 124¹ str. 7 d. nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai netenkintini.

Ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, tačiau apeliantas V. P. kelia paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą, teigia, kad administracinio arešto bausmė paskirta nepagrįstai. V. P. prašo pakeisti Šilalės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 9 d. nutarimą, nekonfiskuoti D. S. priklausantį automobilį, taikyti administracinio arešto vykdymo atidėjimą. Apeliantas D. S. prašo nekonfiskuoti jo automobilio, nes automobilis buvo paimtas prieš jo valią ir juo disponuojama buvo neteisėtai.

Skundžiamu nutarimu V. P. skirdamas ATPK 130² str. sankcijoje numatytą nuobaudos vidurkį atitinkantį 25 parų trukmės administracinį areštą, pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi ATPK 30 str. numatytomis bendrosiomis nuobaudų už administracinius teisės pažeidimus skyrimo taisyklėmis. Pirmosios instancijos teismas nenustatė V. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą. Jis praeityje baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. V. P. 2012 m. lapkričio 26 d. baustas pagal ATPK 126 str. 5 d. už tai, kad vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo narkotinės medžiagos. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs visas šias aplinkybes, paskyrė V. P. ATPK 130² str. sankcijoje numatytos nuobaudos vidurkį atitinkančią administracinę nuobaudą. ATPK 30² str. numatytų baudos skyrimą reglamentuojančių normų nepažeidė. Laikyti paskirtą administracinę nuobaudą netinkamai individualizuota, pagrindo nėra.

ATPK 29 str. 3 d. yra numatyta, kad administracinis areštas negali būti skiriamas nėščioms moterims, moterims, turinčioms vaikų iki dvylikos metų amžiaus, asmenims, kuriems nesukako aštuoniolika metų, pirmos ir antros grupių invalidams. Tačiau nuo 2005 m. liepos 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymui, invalidumo grupių nebeliko, jas pakeitė darbingumo lygiai, išreikšti darbingumo procentais. Kadangi „darbingumo lygis“ ir „invalidumo grupė“ yra skirtingos teisinės kategorijos, o pasikeitus teisiniam reguliavimui atitinkamos korekcijos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse nebuvo padarytos, teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N575-5202/2010, N575-3454/2010, N62-6359/2010, N444-4553/2009 ir kt.), siekiant apsaugoti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teises ir suteikti jam galimybę pasinaudoti ATPK 29 straipsnio 3 dalyje numatyta išimtimi iš bendrųjų administracinio arešto skyrimo nuostatų, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu „Dėl darbingumo lygio nustatymo pereinamuoju laikotarpiu taisyklių patvirtinimo“, paaiškinančiu, koks darbingumo lygis atitinka anksčiau galiojusią invalidumo grupę. Tokiu būdu įvertinama, ar asmuo, kuriam nustatytas atitinkamas darbingumas (darbingumo lygis), gali būti prilyginamas pirmos ar antros grupės invalidui ATPK 29 straipsnio 3 dalies taikymo prasme. Pažymima, kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas „Dėl darbingumo lygio nustatymo pereinamuoju laikotarpiu taisyklių patvirtinimo“ galioja iki šiol. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pripažintina, kad V. P. nustatytas 50 procentų darbingumo lygis atitinka trečią invalidumo grupę, taigi jo neįgalumas negali būti laikomas reikšminga aplinkybe, sprendžiant klausimą dėl administracinės nuobaudos – administracinio arešto – paskyrimo.

V. P. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 2,09 promilės, tokiu elgesiu sukeldamas didelę grėsmę kitiems eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka išvengęs rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Tai, kad V. P. serga sunkia cukrinio diabeto forma, bet tai jam netrukdo vairuoti transporto priemonę, esant vidutinio girtumo (2,09 prom.), todėl keisti paskirtą administracinę nuobaudą nėra pagrindo. Pažymėtina, jog bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tačiau vien tai negali būti vertinama kaip pagrindas ją švelninti. Taigi šioje byloje nėra jokių išimtinių sąlygų, kurios leistų daryti išvadą, jog V. P. paskirta nuobauda prieštarauja teisingumo principui ar ATPK įtvirtintiems administracinėms nuobaudos keliamiems tikslams.

ATPK 338¹ str. 1 d. numato, kad asmeniui, kuriam paskiriamas administracinis areštas, rajono (miesto) apylinkės teismas (apylinkės teismo teisėjas) tuo pačiu nutarimu, pažeidėjui sutinkant, gali atidėti administracinio arešto vykdymą nuo 1 iki 12 mėnesių ir paskirti atlikti nemokamų viešųjų darbų nuo 25 iki 400 valandų. Taigi, sąlyginis administracinio arešto vykdymo atidėjimas galimas esant tam tikroms sąlygoms ir tuo pačiu apylinkės teismo nutarimu. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant apelianto administracinės atsakomybės klausimą pirmosios instancijos teisme, tokia galimybė nebuvo svarstoma. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs (2008 m. kovo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-1504/2008), jog paskyręs nuobaudą – administracinį areštą, teismas turi teisę spręsti dėl galimybės sąlyginai atidėti administracinio arešto vykdymą, jei yra nustatyta aplinkybių, aiškiai rodančių, kad administracinio arešto vykdymas konkrečioje situacijoje dėl tam tikrų svarbių, išimtinių priežasčių turėtų būti sąlyginai atidedamas.

Apelianto V. P. nurodytos aplinkybės nėra išimtinės ir aiškiai rodančios, kad administracinio arešto vykdymo atidėjimas šioje situacijoje būtinas kaip galimybė tinkamai individualizuoti nuobaudą. Pažymėtina, kad bet kokios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes tiek administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tiek su juo susijusiems asmenims. Administracinė nuobauda - tai poveikio priemonė, kurios vienas iš tikslų kovoti su teisės pažeidimais, todėl tam tikri negatyvūs, nepalankūs nubaustam asmeniui padariniai, atsirandantys jas taikant, yra ne tik neišvengiami, bet tuo pačiu ir būtini, nes priešingu atveju, nuobaudos būtų beprasmiškos, jos negalėtų įspėjamai veikti nei konkretaus pažeidėjo, nei kitų asmenų, t. y. neatliktų savo prevencinio vaidmens. Pažymėtina ir tai, kad ATPK 29 str. numatyta, jog asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn, prašymu teismas gali paskirti administracinį areštą atlikti tik poilsio dienomis. Šiuo atveju, teismas nustato terminą, per kurį asmuo privalo atlikti administracinį areštą.

Pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino ATPK 26 str. 1 d. ir 130² str. nuostatas. Šilalės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 9 d. nutarimu konfiskuotas D. S. priklausantis automobilis. ATPK 130² str. numatytą papildoma administracinė nuobauda – transporto priemonės konfiskavimas, yra privaloma, o ne alternatyvi. Be to, ATPK 26 str. 1 d. nustatyta, kad daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto pavertimas valstybės nuosavybe. Konfiskuojamas gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus daiktą ir pajamas, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas ir kurie buvo gauti padarant administracinį teisės pažeidimą, šio kodekso straipsniuose, tarp kurių nurodytas ir ATPK 130² straipsnis, numatytų administracinių teisės pažeidimų bylose. Taigi nubaudus asmenį pagal ATPK 130² straipsnį, daiktas, kuris buvo pažeidimo padarymo įrankis, konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, kieno nuosavybė jis yra. Šiuo atveju buvo konfiskuotas D. S. priklausantis automobilis „BMW 728“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad V. P. D. S. priklausantį automobilį vairavo su jo žinia. Pagal administracinių teismų praktiką transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 130² str. pažeidimą gali būti netaikomas ir yra galimas ATPK 30¹ str. nuostatų taikymas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-3213/2010). Nagrinėjamu atveju iš bylos aplinkybių nenustatyta, kad automobilis „BMW 728“, buvo paimtas prieš savininko D. S. valią ir juo V. P. disponavo neteisėtai, priešingai. D. S. paaiškinime, kurį rašė sekančią po įvykio dieną, nurodė kokiu maršrutu jie važiavo, kad matė paskui juos važiuojantį policijos automobilį (b. l. 9). V. P. paaiškinime nenurodė, jog šalia automobilyje sėdėjęs keleivis S. S. miegojo (b. l. 10). Todėl nors vėliau ir neigė paaiškinime nurodytas aplinkybes, tačiau abu nurodė, kad automobilyje prieš įvykį gėrė alkoholinius gėrimus. Policijos pareigūnai tarnybiniuose pranešimuose nurodė, kad automobilyje šalia sėdėjo keleivis (b. l. 7-8). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog V. P. D. S. priklausantį automobilį vairavo su jo žinia, todėl negalima išvada, kas D. S. neatsakingas už savo nuosavybės panaudojimą. Taigi nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatų ir nekonfiskuoti šiuo atveju ne pažeidėjui priklausančio automobilio. Pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-1742/2008).

Be to, kaip pagrįstai pažymėta skundžiamame nutarime, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. balandžio 8 d. nutarime „Dėl ATPK 26 straipsnio 1 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad atsižvelgiant į saugomų visuomeninių santykių reikšmę administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankio ar tiesioginio objekto konfiskavimas administracinių teisės pažeidimų bylose neprieštarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žalos. Šis draudimas išlieka nepaisant to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims, todėl ATPK 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl to savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Tačiau jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Toks teisinių santykių sureguliavimas įstatymu yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybės už savo veiksmus sugriežtinimui ir, priešingai apelianto tvirtinimui, negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas.

Dėl apeliacinio skundo argumento, kad apeliacinės instancijos teismas turėtų apklausti M. P., M. L., kurie matė kaip jie su automobiliu nuvažiavo nuo parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms išvadoms padaryti. Įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad jų pakanka V. P. kaltei dėl ATPK 130² str. nustatyto pažeidimo padarymo pagrįsti.

Įvertinus byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, konfiskuodamas automobilį „BMW 728“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį D. S., ATPK nuostatas pritaikė tinkamai. Administracinėn atsakomybėn patrauktam V. P. paskirta nuobauda nėra per griežta, atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Todėl pagal byloje nustatytas aplinkybes nėra teisinio pagrindo keisti teismo sprendimą dėl automobilio konfiskavimo ir nuobaudos paskyrimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

V. P. ir D. S. apeliacinių skundų netenkinti, palikti Šilalės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 9 d. nutarimą nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.