Panevėžio apygardos teismo nutartis

2014-07-10 · Byla Nr. ATP-278-511/2014

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-05-12Panevėžio apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-07-10Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-07-10
Bylos Nr.
ATP-278-511/2014
Teisminio proceso Nr.
4-32-3-00156-2014-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Eligijus Gladutis
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Adm.teis.pažeidimo byla Nr.ATP-278-511/2014
Proceso Nr. 4-32-3-00156-2014-1Procesinio sprendimo kategorijos: 79.1. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLietuvos Respublikos vardu2014 m. liepos 10 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Eligijus Gladutis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Panevėžio apskrities VPK Pasvalio rajono policijos komisariato skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014-05-12 nutarties, kuria iš dalies patenkintas R. J. skundas – pakeistas Panevėžio apskrities VPK Pasvalio rajono policijos komisariato 2014-02-17 nutarimas ir pritaikius ATPK 30¹ str. administracinė nuobauda R. J. neskirta,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Panevėžio apskrities VPK Pasvalio rajono policijos komisariato 2014-02-17 nutarimu R. J. nubaustas pagal ATPK 124¹ str. 4 d. 200 Lt bauda už tai, kad jis 2014-01-16 18.50 val. (duomenys neskelbtini) miško keliuke vairavo automobilį, sustojo ir paliko stovėti trukdydamas kitų transporto priemonių eismui.

R. J. apskundus šį nutarimą, skundžiama Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014-05-12 nutartimi iš dalies patenkintas R. J. skundas – pakeistas Panevėžio apskrities VPK Pasvalio rajono policijos komisariato 2014-02-17 nutarimas ir pritaikius ATPK 30¹ str. administracinė nuobauda R. J. neskirta.

Šalies argumentai

Panevėžio apskrities VPK Pasvalio rajono policijos komisariatas (toliau vadinama institucija) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014-05-12 nutartį ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo R. J. skundą atmesti, PK nutarimą palikti nepakeistą. Mano, kad teismo nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Apelianto manymu, teismas nesilaikė ATPK 248 str. įtvirtintų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių, netinkamai tyrė bei vertino surinktus įrodymus, nesistengė pašalinti visų abejonių ir neaiškumų. Teismas rėmėsi tik pareiškėjo R. J. parodymais, visiškai nesigilindamas į byloje esančio kito liudytojo, miškovežio vairuotojo V. M. paaiškinimą, policijos pareigūnų parodymus. Automobilio vairuotojas nurodė, kad 2014-01-16 apie 17.30 val. administracinėje byloje nurodytoje vietoje privažiavo džipas, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pareikalavo pasitraukti. Dėl ko R. J. reikalavo pasitraukti, V. M. nedetalizuoja. Kadangi V. M. krovė medieną ir iš karto neturėjo galimybės patraukti automobilio, paaiškino, kad „baigs krautis ir tada kažkur prasilenks“. Tada džipo vairuotojas V. M. pasakęs, kad „ilgai ir nuobodžiai rūkysiu“, palikęs automobilį ir užblokavęs pravažiavimą, kažkur nuėjo. V. M. apie pažeidimą informavo apie 18.50 val., policijos pareigūnas G. Z. į įvykio vietą atvyko 19.42 val., R. J. prie automobilių vis dar nebuvo. R. J. atėjo tik tada, kai pareigūnai, nustatę kam priklauso automobilis ir gavę jo telefono numerį, jam paskambino galimai apie 21.00 val. ar vėliau. Todėl visiškai nesuprantamas R. J. paaiškinimas teisme, kad kaip (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnas buvo gavęs skundų dėl gadinamų kelių ir kelią užtvėrė tam, kad būtų užfiksuotas kelio gadinimo faktas. Tačiau joks kelio gadinimo laktas nebuvo fiksuojamas, apie pažeidimą nebuvo informuotos jokios tarnybos, o pats R. J., palikęs užstatytą automobilį ne mažiau kaip 3.5 val. buvo išėjęs pas P. M., kuris nėra valstybės tarnautojas ir su šia administracine byla nėra susijęs. Teismas taip pat pažymi, kad R. J., kaip (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnas, pastebėjęs kelio gadinimo faktą, privalėjo imtis teisėtų priemonių, pažeidimui užfiksuoti, tačiau tai padaryta nebuvo. Todėl neaišku kuo remiasi teismas, teigdamas, kad R. J. padarytas pažeidimas nėra savanaudiškas, padarytas siekiant bendro visuotinio gėrio, t.y. Pasvalio rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos prižiūrimų vietinės reikšmės kelių gadinimo nustatymo ir fiksavimo. Institucija pažymi, kad R. J. visiškai neigia kaltę, prašo panaikinti jam surašytą nutarimą ir bylą nutraukti, todėl visiškai nesuprantama, kuo teismas vadovaujasi, teigdamas, kad pareiškėjas prisipažįsta kaltu padaręs teisės pažeidimą ir gailisi ir tai pripažįsta lengvinančia aplinkybe. Institucijos manymu, nagrinėjamoje byloje nėra ATPK 30¹ str. taikymui būtinų aplinkybių visumos, todėl neskirti R. J. nuobaudos netikslinga.

Atsiliepimas

R. J. atsiliepimu į Panevėžio apskrities VPK Pasvalio rajono policijos komisariato skundą prašo pastarojo netenkinti ir palikti nepakeistą Pasvalio rajono apylinkės teismo nutartį. Mano, kad teismas objektyviai, visapusiškai, nešališkai ištyrė visas aplinkybes, tinkamai vertino įrodymus ir priėmė pagrįstą, teisėtą nutartį, todėl skundas yra nepagrįstas. Teigia, kad pripažino teisės pažeidimo padarymo aplinkybes, tik neigė teisės pažeidimo sudėties buvimą jo įvykdytoje veikoje. Mano, kad veikos kvalifikacijos, tai yra teisės pažeidimo sudėties ginčijimas, nelaikytinas kaltės nepripažinimu, todėl teismas pagrįstai konstatavo jo kaltės pripažinimą ir gailėjimąsi kaip lengvinančią aplinkybę. Pažymi, kad jo padarytas pažeidimas nėra savanaudiškas, padarytas siekiant bendro visuotinio gėrio – nustatyti ir užfiksuoti vietinės reikšmės kelių gadinimą. Nurodo, kad 2014-01-17 Pasvalio rajono savivaldybės administracijos komisijos defektinis aktas patvirtina, kad buvo sugadintas per (duomenys neskelbtini) mišką einantis kelias (duomenys neskelbtini), todėl jis, kaip (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnas, pastebėjęs kelio gadinimo faktą ėmėsi priemonių tam faktui užfiksuoti.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Skundžiama teismo nutartimi ATPK 124¹ str. 4 d. numatytą pažeidimą padariusiam R. J., pritaikius ATPK 30¹ str., neskirta jokia administracinė nuobauda.

Apeliaciniame skunde iš esmės keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas ir teigiama, kad R. J. nepagrįstai buvo pritaikytas ATPK 30¹ str. ir nepaskirta jokia administracinė nuobauda. Taip pat skunde teigiama apie procesinius pažeidimus, padarytus teismui tiriant ir vertinant įrodymus bei sąlygojusius netinkamą pažeidėjo nubaudimą. Tačiau skundą nagrinėjančio teismo nuomone, apelianto skundo teiginiai yra nepagrįsti.

ATPK 30¹ str. numato, jog organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymu nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl administracinės nuobaudos R. J. skyrimo, nustatė kompleksą faktinių duomenų, kurie turi reikšmę sprendžiant dėl administracinės nuobaudos sušvelninimo.

Nors apeliantas ginčija lengvinančios aplinkybės R. J. veiksmuose buvimą, tačiau apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad R. J. iš esmės pripažino padaryto pažeidimo padarymo aplinkybes ir dėl to gailisi, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Bylos duomenys patvirtina, kad R. J. nuo pat pradžių neneigė atlikęs jam inkriminuotame administraciniame kaltinime nurodytus veiksmus, tik nurodė, jo manymu, tuos veiksmus pateisinančias priežastis. Toks kaltės pripažinimas yra tinkamas ir pakankamas atsakomybę lengvinančios aplinkybės konstatavimui.

Pažymėtina, kad R. J. teigė, kad inkriminuotą pažeidimą padarė siekdamas nustatyti ir užfiksuoti vietinės reikšmės kelių gadinimą. Šias aplinkybes patvirtina paties R. J. einamos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno pareigos, iš jų išplaukiančios pareigybės aprašyme įtvirtintos funkcijos (10-12 b.l.), byloje esantis defektinis aktas su nuotraukomis (5-7 b.l.) bei raštas dėl melioracijos statinių techninės priežiūros taisyklių nesilaikymo (8-9 b.l.). Šie duomenys patvirtina, jog R. J. veikė turėdamas gerus ketinimus ir tikslą veikti visuomenės labui, tačiau tam pasirinko netinkamą priemonę, tuo pažeisdamas KET reikalavimus. Pažeidimas sunkių pasekmių nesukėlė. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, esant aptartoms aplinkybėms, atsižvelgus į pažeidimą, pažeidėjo asmenybę apibūdinančias aplinkybes ir jo veikimo motyvus, teisingumo ir protingumo kriterijus, administracinės nuobaudos – baudos paskyrimas ATPK 124¹ str. 4 d. sankcijos ribose pažeidėjui R. J. nebūtų proporcinga nubaudimo priemonė.

Pakeisti ar panaikinti teismo nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 ¹⁰ str., 302 ¹² str. 1 d. 1 p., teismas,

NUTARIA:

Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014-05-12 nutartį palikti nepakeistą ir Panevėžio apskrities VPK Pasvalio rajono policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Eligijus Gladutis