- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-13
- Bylos Nr.
- e2-718-798/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00636-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Antanas Rudzinskas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vilanus“
- Atsakovas
- biudžetinei įstaigai Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biurui
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilanus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 9 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilanus“ ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biurui dėl viešojo pirkimo sutarties nutraukimo pripažinimo nepagrįstu ir neteisėtu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vilanus“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei biudžetinei įstaigai (toliau – BĮ) Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biurui prašydama: 1) pripažinti, kad atsakovo 2023 m. gegužės 17 d. sprendimas nuo 2023 m. gegužės 26 d. vienašališkai nutraukti 2022 m. gruodžio 20 d. Akustinių kambarių pirkimo – pardavimo sutartį Nr. KS-312/22(4.7E) yra nepagrįstas ir neteisėtas; 2) įpareigoti atsakovę sumokėti ieškovei 68 970 Eur už faktiškai atliktus darbus.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – pašalinti ieškovę UAB „Vilanus“ iš Nepatikimų tiekėjų sąrašo iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos; įpareigoti atsakovę BĮ Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biurą informuoti Viešųjų pirkimų tarnybą apie teismo nutarties priėmimą ir pagrindą pašalinti ieškovę UAB „Vilanus“ iš Nepatikimų tiekėjų sąrašo iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 9 d. nutartimi ieškovės prašymą atmetė.
3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš ieškinyje nurodytų aplinkybių bei pareikšto reikalavimo matyti, jog pareikšti reikalavimai nėra susijęs su ieškovės įtraukimu į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, todėl nėra pagrindo taikyti ribojimą, kurio tikslas yra ne užtikrinti ieškovei galimai palankaus šioje byloje priimto teismo sprendimo vykdymą, bet išvengti kitų galimų teisminių procesų.
4. Pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 91 straipsnio 2 dalį, jeigu šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas tiekėjo reikalavimas galutiniu teismo sprendimu yra patenkinamas, perkančioji organizacija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pašalina šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie tiekėją. Taigi, atsakovės pareigą pašalinti prieš tai paskelbtus duomenis yra numatyta įstatyme ir šios pareigos vykdymas nėra susijęs su ginčo dalyku. Be to, ieškovės prašomų priemonių tenkinimas nebūtų suderinamas ne tik su minėta įstatymo nuostata, numatančią informacijos pašalinimo tvarką, bet ir su perkančiųjų organizacijų įstatyme nustatyta pareiga informuoti perkančiąsias organizacijas, perkančiuosius subjektus ar suteikiančiąsias institucijas apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus.
5. Teismas sprendė, kad ieškovės įrašymas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą per se (savaime) nelaikytinas neproporcingu vykdant viešųjų pirkimų būdu prisiimtus įsipareigojimus, todėl prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra nepagrįstas, prieštaraujantis VPĮ bei nėra susijęs su ginčo dalyku. Dėl nurodyto, teismas konstatavo, kad ieškovės prašymo tenkinimui nėra teisinio pagrindo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
1. Ieškovė UAB „Vilanus“ pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 9 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir pašalinti ieškovę UAB „Vilanus“ iš Nepatikimų tiekėjų sąrašo iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos, įpareigoti atsakovę BĮ Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biurą informuoti Viešųjų pirkimų tarnybą apie teismo sprendimo priėmimą ir pagrindą pašalinti ieškovę UAB „Vilanus“ iš Nepatikimų tiekėjų sąrašo iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Ieškovė savo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindė Panevėžio apygardos teismo 2022 m. vasario 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-188739/2022. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas neargumentavo, kodėl ieškovės atveju negalima vadovautis jos nurodyta teismų praktika ir kokie argumentai leidžia daryti kategorišką ir cituotai teismų praktikai prieštaraujančią išvadą, kad ieškovės įrašymas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą per se nelaikytinas neproporcingu vykdant viešųjų pirkimų būdu prisiimtus įsipareigojimus, todėl prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra nepagrįstas, prieštaraujantis VPĮ bei nėra susijęs su ginčo dalyku. Ieškovės įsitikinimu, tokia teismo argumentacija nedera su konstituciniais reikalavimais, keliamais teismų instancinei sistemai.
1.2. Ieškovės manymu, šiuo atveju skundžiamą nutartį priėmęs teismas neturėjo jokio objektyvaus pagrindo nukrypti nuo aukštesnės instancijos teismų, taip pat ir tos pačios grandies teismų sukurtų precedentų ir juose pateiktų išaiškinimų.
1.3. Ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekia būti laikinai pašalinta iš Nepatikimų tiekėjų sąrašo ir turėti teisę toliau dalyvauti viešuosiuose pirkimuose bei neprarasti pajamų iki teismo procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Į Nepatikimų tiekėjų sąrašą pirkimo vykdytojai tiekėjus įtraukia ne ilgiau kaip 3 metams. Tiekėjams įtrauktiems į Nepatikimų tiekėjų sąrašą yra ribojama galimybė dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, kadangi perkančiosios organizacijos gali numatyti kaip vieną iš tiekėjo pašalinimo iš pirkimo pagrindų būtent informacijos apie tiekėją paskelbimą Nepatikimų tiekėjų sąraše.
1.4. Ieškovės ieškinio patenkinimo atveju, t. y. jeigu būtų nuspręsta, jog atsakovė Sutartį nutraukė nepagrįstai, būtų apsunkintas teismo sprendimo šioje dalyje vykdymas, kadangi būtų padaryta sunkiai atitaisoma žala ieškovės turtiniams ar neturtiniams interesams, ieškovei liktų tik galimybė įstatyme numatyta tvarka kreiptis į atsakovę dėl žalos atlyginimo (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-358-302/2022).
1.5. Ieškovės įsitikinimu, šiuo konkrečiu atveju, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atitiktų viešąjį interesą, kadangi ieškovė galėtų toliau konkuruoti su kitais tiekėjais viešuosiuose pirkimuose, perkančiosioms organizacijoms galėtų būti siūlomos konkurencingesnės, didesnio pirkime dalyvaujančių tiekėjų skaičiaus, paslaugų kainos, efektyviau naudojamos viešosios lėšos. Būtent tokia logika ir atitinkamų normų aiškinimu grindžiama aukščiau nurodyta kasacinio teismo, Lietuvos apeliacinio teismo ir apygardų teismų praktika (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-214-370/2023 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-969/2021, Panevėžio apygardos teismo 2022 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-188-739/2022).
Atsiliepimas
2. Atsakovė BĮ Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Atsakovė pagal VPĮ turėjo pareigą nedelsdama paskelbti informaciją apie sutarties neįvykdžiusį tiekėją (ieškovę), nepriklausomai nuo to, ar tiekėjas teismine tvarka ginčija viešojo pirkimo sutarties nutraukimą, ar ne. Jeigu tiekėjo reikalavimas, kuriuo ginčijamas perkančiosios organizacijos sprendimas nutraukti pirkimo sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo, galutiniu teismo sprendimu yra patenkinamas, perkančioji organizacija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, įpareigota pašalinti VPĮ 91 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie tiekėją.
2.2. Atsakovė mano, kad minimoje situacijoje tinkamai vykdė savo pareigas ir tinkamai naudojasi savo teisėmis, kurios yra numatytos tiek sutartyje tiek VPĮ.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
1. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria yra atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)pagrįstumo
2. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y. nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje.
3. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus viešųjų pirkimų bylose, be bendrųjų laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančių teisės normų, taikomų tokių bylų nagrinėjimui, yra taikomos specialiosios nuostatos, įtvirtintos CPK 423⁷ straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.
4. Taigi, spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (preliminarų) vertinimą, kurio tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas.
5. Pagal šiuo metu galiojančios VPĮ redakcijos 91 straipsnio 1 dalį, perkančioji organizacija Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka skelbia šios straipsnio dalies 1 – 4 punktuose nurodytą informaciją apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus. Vadovaujantis VPĮ 91 straipsnio 3 dalimi, perkančioji organizacija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio straipsnio 1 dalies 1 – 4 punktuose nurodytų įvykių dienos, informuoja tiekėją apie tai, kad Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje bus paskelbta šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija. Tiekėjas turi teisę Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka pateikti VPĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos informacijos paaiškinimą. Nurodytos informacijos paskelbimo tikslas – informuoti perkančiąsias organizacijas, perkančiuosius subjektus ar suteikiančiąsias institucijas apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus (VPĮ 91 straipsnio 4 dalis).
6. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, lingvistiškai ir sistemiškai aiškinant nurodytas VPĮ ir PĮ nuostatas, darytina išvada, kad dėl esminio viešojo pirkimo sutarties pažeidimo kiekvienu atveju, net ir nesant galutinio įsiteisėjusio teismo sprendimo, patvirtinančio tiekėjo neteisėtus veiksmus, turi būti viešai pranešta, šią informaciją patalpinant Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Atitinkamai, pagal minėtoje informacinėje sistemoje esančius duomenis kitos perkančiosios organizacijos, vertindamos priežastis, dėl kurių viešojo pirkimo sutartis su konkrečiu tiekėju buvo nutraukta, atsižvelgdamos į tiekėjo pateiktų paaiškinimų (pasiteisinimų) turinį, taip pat į tai, ar dėl sutarties nutraukimo vyksta teisminis ginčas, turi teisę savarankiškai nuspręsti, ar tokiam tiekėjui leisti dalyvauti viešojo pirkimo procedūroje. Taigi, vien įtraukimo į nepatikimų tiekėjų sąrašą faktas savaime neeliminuoja galimybės tiekėjui dalyvauti kituose skelbiamuose viešuose pirkimuose ir nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis siekiama sustabdyti tiekėjo įtraukimą į nepatikimų tiekėjų sąrašą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-422-464/2022).
7. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės argumentai, kad nepritaikius jos prašomų laikinųjų apsaugos priemonių ji negalėtų dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir dėl to patirtų didelių nuostolių, laikytini nepagrįstais, kadangi, kaip minėta, tiekėjos įtraukimas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą per se (savaime) neeliminuoja galimybės jai dalyvauti skelbiamuose viešuose pirkimuose. Įvertinus tai, kad ieškovė turi teisę pateikti savo paaiškinimą, o kitos perkančiosios organizacijos, susipažinusios su pateikta informacija, turi teisę nuspręsti, leisti ar ne ieškovei dalyvauti konkrečioje viešojo pirkimo procedūroje, konstatuotina, kad iš esmės galimybė dalyvauti viešųjų pirkimų procedūrose priklauso ir nuo pačios ieškovės veiksmų, t. y. nuo to, ar ji pateikia savo paaiškinimą ir jo turinio.
8. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad nagrinėjamoje byloje apeliantė nekelia reikalavimo pripažinti atsakovės sprendimą įtraukti UAB „Vilanus“ į Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos Nepatikimų tiekėjų sąrašą neteisėtu ir / arba jį panaikinti. Todėl pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai pripažino, kad ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių nėra susijęs su ieškinio reikalavimais ir negali būti tenkinamas.
9. Be kita ko ieškovė skunde nurodė, kad prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindė Panevėžio apygardos teismo 2022 m. vasario 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-188-739/2022. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas neargumentavo, kodėl ieškovės atveju negalima vadovautis ieškovės nurodyta teismų praktika.
10. Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime (bylos Nr. 33/03) išaiškino, kad Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai. Tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Bendrosios kompetencijos teismų susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) bei žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų susaistymas aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimais (precedentais tų kategorijų bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas ankstesnėse bylose, inter alia (be kita ko), anksčiau sprendžiant analogiškas bylas.
11. Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime (bylos Nr. 26/07) yra nurodęs, kad teismų precedentai yra teisės šaltiniai – auctoritate rationis; rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juolab suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Pabrėžtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.
12. Kasacinio teismo praktikoje ne sykį yra pažymėta, kad precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip byloms, kuriose buvo sukurtas precedentas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2016), kasacinį skundą galima grįsti tik tokiais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse išdėstytais teisės išaiškinimais, kurie suformuluoti savo faktinėmis aplinkybėmis analogiškose arba iš esmės panašiose į bylą, kurioje kasacine tvarka skundžiamas teismo sprendimas, bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2006).
13. Nagrinėjamo ginčo atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės nurodytos bylos ir nagrinėjama byla skiriasi savo faktinėmis aplinkybėmis ir negali būti pripažįstamos iš esmės panašiomis. Antra, ieškovės nurodytose bylose (ar daugelyje iš jų), pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje e2-214-370/2023, buvo keliamas reikalavimas panaikinti atsakovės sprendimą įtraukti bendrovę į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjo sąrašo arba pripažinti atsakovės sprendimą įtraukti bendrovę į Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos Nepatikimų tiekėjų sąrašą neteisėtu ir pan. Šiuo atveju, minėta, ieškovė tokio reikalavimo nekelia.
14. Apibendrindamas nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
15. Kiti apeliantės argumentai, neturi esminės įtakos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.