Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Giedrius Endriukaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-185-634/2016

Teisėjas Arturas Rauktys Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35110-2015-1

2016 m. vasario 18 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Giedriaus Endriukaičio, teisėjų Viktoro Preikšo ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Indrei Vitkutei, dalyvaujant prokurorui Nerijui Gružauskui, nuteistojo D. P. gynėjai advokatei Alvydai Rimai Medišauskienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. P. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nuosprendžio, kuriuo D. P. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 metams 1 mėnesiui; pagal BK 140 str. 2 d. – laisvės atėmimu 10 mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. ir 4 d. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metamas 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. ir 9 d. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-07-23 nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies bausmes sudedant ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra nuo 2015 m. lapkričio 18 d. Į bausmės laiką įskaičiuota pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 23 d. nuosprendį iš dalies atlikta bausmė.

Civilinis ieškinys tenkintas visiškai. Iš D. P. priteista 250 Eur turtinė žala V. S. naudai.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 104,22 Eur išlaidos, susijusios su būtinu gynėjo dalyvavimu procese, iš D. P. nepriteistos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. P. nuteistas už tai, kad 2015-06-15 apie 17 val. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajone V. S. patikėjus naudotis kaltinamajam D. P. 16 pavarų dviračiu, priklausančiu V. S., kuriuo kaltinamasis D. P. išvažiavo iš V. S. sodybos, o 2015-06-22 V. S. paskambinus į kaltinamojo D. P. mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir paprašius dviratį grąžinti, šis atsisakė tai daryti ir dviračio teisėtam savininkui V. S. negrąžino, taip pasisavino kaltinamajam D. P. patikėtą svetimą turtą ir tokiu būdu nukentėjusiam V. S. padarė 250 Eur turtinę žalą. Veika kvalifikuota pagal BK 183 str. 1 d.

Be to, D. P. nuteistas už tai, kad 2015-06-17 apie 23 val. (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) rajone, J. B. namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilusio žodinio konflikto, metu sudavė savo sugyventinei I. G. 5-6 smūgius rankomis į veidą, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą. Veika kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. P. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina apeliacinio skundo ribose. D. P. apeliaciniu skundu neginčija kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos kvalifikacijos, skunde keliamas tik bausmės individualizavimo klausimas.

Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tuomet, kai nustatoma, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Šiuo atveju, tokių aplinkybių nenustatyta. Kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas D. P. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 str., nepažeidė, tinkamai įvertino nusikaltimo pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovavosi BK 41 str. 2 d. nuostatomis dėl bausmės paskirties, ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog skirdamas apeliantui bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad D. P. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimai padaryti asmens sveikatai, bei nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. D. P. anksčiau teistas 7 kartus, iš esmės dominuoja analogiškas nusikalstamų veikų pobūdis, naujas nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį teistumą. Kaip matyti iš bylos duomenų, D. P. nusikalto praėjus pakankamai trumpam laiko tarpui po paskutinės bausmės atlikimo. Jis 2015-04-26 buvo paleistas iš Kybartų pataisos namų atlikus bausmę, nauji nusikaltimai įvykdyti 2015-06-15, 2015-06-17. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, D. P. BK 27 str. 1 d. prasme laikytinas recidyvistu. Tinkamai įvertintos ir D. P. asmenybę, jo gyvenimo būdą charakterizuojančios aplinkybės – girtauja, niekur nedirba, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos. Visos paminėtos aplinkybės, kolegijos nuomone, byloja, kad apelianto padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinis jo poelgis, tai dėsningas jo elgesio padarinys dėl visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų. Apeliantas jokių išvadų dėl savo elgesio bei jam skiriamų bausmių nedaro, nesistengia pasitaisyti, pakeisti savo gyvenimo būdo. Priešingai, administracinių teisės pažeidimų registro duomenys patvirtina, kad nusikalstamų veikų darymo metu pastarasis baustas ir administracine tvarka už nedidelės vertės svetimo turto sunaikinimą. Be to, apeliantas šiuo metu atlieka ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę už veiką, padarytą 2015-06-28. Atsižvelgiant į tai, valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo ateityje, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad neskiriant apeliantui realios laisvės atėmimo bausmės, bausmės tikslų (BK 41 str. 2 d.) pasiekti nepavyktų.

Šiuo atveju tinkamai įvertintos ir tos aplinkybės, kad D. P. nuoširdžiai prisipažino ir gailisi padaręs nusikaltimus, ką teismas pagrįstai laikė jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.); atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagrįstai pripažinta tai, kad viena nusikalstama veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Taigi nustatydamas bausmės dydį – paskirdamas nežymiai mažesnę negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę, apylinkės teismas nepažeidė BK 61 str. reikalavimų. Byla buvo nagrinėjama atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, D. P. kaltu prisipažino, todėl teismas teisingai taikė BK 64¹ str. nuostatas ir pagrįstai paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu, todėl paskirtosios 1 metų laisvės atėmimo bausmės dar labiau švelninti nėra teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. nuostatas ir šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrino su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-07-23 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 4 mėnesiams. Tai, jog apeliantas vis dėlto mano, kad jam turėjo būti skirta švelnesnė, nei skundžiamu nuosprendžiu skirta bausmė, nesant baudžiamojo įstatymo pažeidimų, neduoda pagrindo švelninti jam pirmosios instancijos teismo skirtos bausmės rūšies ir dydžio.

Iš apeliacinio skundo turinio taip pat matyti, kad nuteistasis prašo jo atžvilgiu taikyti BK 75 str. nuostatas.

BK 75 str. 1 d. numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Nagrinėjamu atveju, apeliantas skundžiamu nuosprendžiu yra nuteistas už 2 nesunkių nusikaltimų padarymą, paskirta subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, kurią subendrinus su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-07-23 nuosprendžiu paskirta bausme, nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams. Taigi formaliai D. P. atitinka BK 75 str. 1 d. nuostatose numatytas sąlygas, suteikiančias galimybę svarstyti apeliantui paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo klausimą. Kita vertus, pažymėtina tai, jog net ir esant BK 75 str. 1 d. nustatytoms bausmės vykdymo atidėjimo sąlygoms, teismas, tik įvertinęs reikšmingų bylos aplinkybių visumą ir nusprendęs, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, turi teisę (bet ne pareigą) taikyti BK 75 str. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad bausmės vykdymo atidėjimo institute humaniškumo principo reikalavimai derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus ir pan. Kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-549/2007). Taigi teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, be pirmiau minėtų svarbių bausmės individualizavimui aplinkybių, turi įvertinti ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus nubaustas teisingai, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar nuteistasis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, ar savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, ar padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-362/2012, 2K-91/2014).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau išdėstytos bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės, leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, jog D. P. taikyti BK 75 str. nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nėra pagrindo, ką pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas. Duomenys apie apelianto padarytas nusikalstamas veikas, jų pasikartojantį pobūdį, anksčiau taikytą bausmės vykdymo atidėjimą, neleidžia teigti, jog pastarasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas. Akivaizdu, kad D. P. jokių išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, savo elgesio kritiškai nevertina, jo antivisuomeninės nuostatos tik progresuoja, jis nenori laikytis visuomenėje priimtų elgesio normų. Taigi, paminėtų aplinkybių visuma patvirtina, jog BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas tik apeliantui realiai atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar būtų neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.

Dėl gynėjo dalyvavimo išlaidų priteisimo

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. BPK 322 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą. Šios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už nuteistajam D. P. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo D. P. apeliacinį skundą atmesti.