Alytaus apylinkės teismo nutartis

2023-08-30 · Baudžiamoji byla Nr. T-431-800/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-08-30
Bylos Nr.
T-431-800/2023
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Živilė Janavičienė
Nuteistasis
K. A.
Kategorijos
Byla Nr. T-431-800/2023
Teisminio proceso numeris nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorija 2.5.14.1 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. rugpjūčio 30 d.Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Živilė Janavičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo komisijos Alytaus kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam K. A. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi nuteistajam K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atliekančiam laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjime, Rusijos Federacijos Sankt-Peterburgo miesto Primorskij rajono teismo 2016 m. liepos 20 d. nuosprendžiu (vėliau pakeistu) paskirta laisvės atėmimo bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalies ir 260 straipsnio 3 dalies nuostatomis, paskiriant jam 9 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžia – 2015 m. rugpjūčio 21 d., bausmės pabaiga – 2025 m. gegužės 21 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjime bausmę nuteistasis atlieka nuo 2021 m. rugpjūčio 26 d.

Lygtinio paleidimo komisija Alytaus kalėjime (toliau – Komisija), išnagrinėjusi Alytaus kalėjimo administracijos pateiktą socialinio tyrimo išvadą dėl nuteistojo K. A. lygtinio paleidimo, 2023 m. rugpjūčio 7 d. priėmė nutarimą Nr. 357-239 taikyti nuteistajam K. A. lygtinį paleidimą. Nutarime nurodyta, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, Komisija vertino Individualaus socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, nuteistajam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių įvykdymo rezultatus, jo elgesį ir elgesio pokyčius bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatus bei nusikalstamo elgesio rizikos veiksnių valdymą, nuteistojo požiūrį į darbą, mokymąsi, galimybes dirbti ar mokytis, nusikalstamos veikos, dėl kurios asmuo nuteistas, pavojingumą ir pobūdį, kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo. Nuteistasis šiuo metu yra atlikęs 4/5 paskirtos bausmės, jis laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą. Dabartinis nusikaltimas nėra teisės pažeidėjui būdingo nusikaltimų modelio dalis. Po lygtinio paleidimo nuteistasis planuoja grįžti gyventi pas tėvus, pateikė tėvų sutikimą dėl galimybės gyventi nurodytu adresu. Turima gyvenamoji vieta, saugi aplinka vertinama kaip apsauginis veiksnys. Nuteistasis turi 12 klasių išsilavinimą ir smulkaus verslo organizavimo specialybę. Būdamas laisvėje dirbo. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistasis užsiima individualia darbine veikla. Jis pateikė UAB (duomenys neskelbtini)išduotą pranešimą, kuriame pažymima, jog išėjęs į laisvę bus priimtas į darbą vadybininko pareigose. Alytaus kalėjime vykdomųjų raštų negauta, pagal nuosprendį ieškinys nepriteistas, administracinių nusižengimų registre skolų dėl neapmokėtų baudų nėra. Nuteistasis palaiko socialinius ryšius su sugyventine, turi 8 metų dukrytę, taip pat su tėvais ir broliu, jis jaučia artimųjų socialinį palaikymą bei emocinę paramą. Socialinius ryšius su artimaisiais palaikė rašydamas laiškus, skambindamas telefonu, buvo lankomas pasimatymų metu. Perkeltas į lengvąją grupę, artimuosius aplankydavo trumpalaikių išvykų į namus metu, dabar, atlikdamas bausmę atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, į namus grįžta kiekvieną savaitgalį. Nuteistasis teigia, jog narkotinių medžiagų nevartoja, praeityje neturėjo problemų dėl narkotinių medžiagų. Laisvėje alkoholį vartodavo saikingai, dėl alkoholio vartojimo problemų nebuvo kilę. Nusikaltimas įvykdytas, veikiant bendrai su kitais nenustatytais asmenimis, nuteistasis teigia, jog su asmenimis, kurie buvo nusikaltimo bendrininkai, jau senai nebendrauja. Nuteistojo savęs vertinimas adekvatus, pripažįsta savo klaidas, geba kritiškai įvertinti savo ankstesnius poelgius. Priima naujas idėjas, noriai mokosi, ateitį planuoja, sieja ją su šeima, vaiko auginimu, darbu, šeimos gerbūvio kūrimu. Bausmės atlikimo metu noriai bendravo su specialistais, priėmė pagalbą, įsitraukė į resocializacijos procesą, sugebėjo laikytis nustatytos tvarkos bei reikalavimų, nebuvo baustas drausmine tvarka. Vieną kartą skatintas, perkeltas į lengvąją grupę, po to į atviro tipo bausmės atlikimo vietą. Nuteistasis vykdė Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei Komisijos paskirtas priemones. Jis daro pažangą valdydamas nusikalstamo elgesio riziką – anksčiau buvo nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, dabar – žema rizika. Nors yra išlikę dinaminių veiksnių, tačiau yra apsauginiai veiksniai: gyvenimo sąlygos (patvirtinta oficiali vieta gyventi laisvėje); ryšiai (artimi ir palaikantys socialiniai ryšiai su artimaisiais); galimybė įsidarbinti laisvėje. Komisija nurodytų aplinkybių pagrindu sprendė, kad tikslinga nuteistajam švelninti teisinę padėtį ir lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti jam likusią bausmę atliekant neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam.

Komisijos 2023 m. rugpjūčio 7 d. nutarimas patvirtintinas.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, įstatyme nustatyta formalus ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalus pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, materialusis pagrindas – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos galima tik esant pirmiau nurodytų pagrindų visumai. Pažymima, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, kad asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

Šio teisinio reguliavimo kontekste, įvertinus teismui pateiktą medžiagą, konstatuotina, kad Komisija tinkamai įvertino nuteistojo K. A. asmenybę, jo elgesio korekciją bei pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Komisija pagrįstai nusprendė, jog šiuo metu jau įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, taikant lygtinio paleidimo institutą, ir tai neturėtų sutrukdyti iki galo realizuoti paskirtos bausmės tikslų ar pažeisti teisingumo principo įgyvendinimą.

Nuteistasis K. A. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą bausmės dalį, taigi, jis atitinka įstatyme nustatytą formalų pagrindą lygtiniam paleidimui. Pažymėtina, kad K. A. šiuo metu atlikęs jau daugiau nei 8 metus iš jam paskirtos 9 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, todėl darytina išvada, jog vienas iš BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų – kaltininko nubaudimas – jau yra pasiektas, kadangi nuteistojo laisvė yra suvaržyta jau gan ilgą laiką. Be kita ko, socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, jog anksčiau nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas, priimtinų visuomenei normų nesilaikymas darė įtakos nusikalstamam elgesiui, tačiau griežta ir ilga laisvės atėmimo bausmė įtakojo nuostatų bei vertybių pokyčius, privertė iš naujo susimąstyti apie nusikaltimais gaunamą naudą bei patiriamą žalą, tad Nuostatų sritis nėra priskiriama kriminogeniniams veiksniams. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą. Minėta, kad lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos materialiosios sąlygos – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nuteistajam K. A. 2021 m. rugsėjo 16 d. Alytaus kalėjime buvo atliktas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal OASys metodiką ir nustatyta vidutinė rizika. Tačiau vėliau bausmės atlikimo metu jo nusikalstamo elgesio rizika nuosekliai mažėjo ir nuo 2022 m. sausio 17 d. vertinimo jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis įsitraukė į resocializacijos procesą, sėkmingai vykdo Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, padarė pažangą valdydamas nusikalstamo elgesio riziką. Būtina įvertinti ir tai, kad nuteistojo statinių kriminogeninių veiksnių nenustatyta, nustatyti trys apsauginiai veiksniai: gyvenimo sąlygos (patvirtinta oficiali vieta gyventi laisvėje); ryšiai (artimi ir palaikantys socialiniai ryšiai su artimaisiais); galimybė laisvėje įsidarbinti. Ir nors išlieka du dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: buvo įtakojamas asocialios grupės (nustatytas atsižvelgiant į nusikaltimų pobūdį); emocinė gerovė (paauglystėje pasireiškęs autoagresyvus elgesys), tačiau įvertinus socialinio tyrimo išvadoje nurodytą aplinkybę, kad šie kriminogeniniai veiksniai yra valdomi, nesant statinių kriminogeninių veiksnių, teismas sprendžia, kad nustatyti apsauginiai veiksniai nusveria nuteistojo du dinaminius kriminogeninius veiksnius. Bausmės atlikimo metu nuteistasis mokėsi ir įgijo baldžiaus specialybę, jis lankė kompiuterinio raštingumo, anglų kalbos, savanorystės galimybių užsiėmimus, dalyvavo skaitomose motyvacinėse paskaitose, lankė tęstines psichologo konsultacijas. Vykdė ankstesnių Komisijų rekomendacijas. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad oficialių duomenų apie narkotikų vartojimą ar probleminį alkoholio vartojimą, smurtą, susijusį su alkoholio vartojimu, nėra, todėl šie veiksniai nelaikomi kriminogeniniais. Nuteistojo emocijų valdymo problemos nestebimos, jo savęs vertinimas adekvatus, pripažįsta savo klaidas, geba kritiškai įvertinti savo ankstesnius poelgius, save vertina, remdamasis įprastomis, visuomenėje priimtinomis vertybėmis. Tolerancija stresui ir frustracijai pakankama. Nuteistasis geba atpažinti kai kuriuos veiksnius, turėjusius įtakos jo nusikalstamumui, teigia, jog nusikaltimų neplanuodavo, veikdavo spontaniškai, orientuodamasis į trumpalaikes teigiamas pasekmes sau, tačiau dabar stengiasi viską apgalvoti, pamažu siekia savo tikslų, atpažįsta situacijas, kurios jį erzina, ir stengiasi iš jų pasitraukti, nesivelti į konfliktines situacijas, savitvardos gebėjimai išugdyti pakankamai. Šiame kontekste atkreipiamas dėmesys, jog tokios savybės, kaip turimos elgesio problemos ir jų sprendimų įgūdžių trūkumas, ankstesni teisės pažeidimai ir klaidų kartojimas nėra pripažinta nuteistojo kriminogeniniais veiksniais. Nuteistasis neišreiškia nuostatų, pateisinančių nusikalstamą elgesį, taip pat nepateisina ir savo įvykdytų nusikaltimų ir dėl jų prisiima pilną atsakomybę, taigi, sąžiningai atlieka jam paskirtą bausmę. Diskriminacinio pobūdžio nuostatų nereiškia. Šios bausmės atlikimo metu noriai bendravo su specialistais, priėmė pagalbą, sugebėjo laikytis nustatytos tvarkos bei reikalavimų, nebuvo baustas drausmine tvarka. Vieną kartą paskatintas už nepriekaištingą elgesį. Buvo perkeltas bausmę atlikti į lengvąją grupę, po to – į atviro tipo bausmės atlikimo vietą. Pasikeitus bausmės atlikimo sąlygoms, nuteistasis džiaugiasi atsivėrusiomis galimybėmis, bendravimu su artimaisiais. Jis reiškia norą būti pilnaverčiu visuomenės nariu, planuoja ateitį, ją sieja su šeima ir darbu. Visų šių duomenų visuma patvirtina gerąja linkme besikeičiantį nuteistojo mąstymą bei elgesį ir sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals.

Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą ir vertinant, ar nuteistasis laisvėje sugebės valdyti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir probacija bus sėkminga, svarbūs kriterijai yra nuteistojo darbinė motyvacija, finansinis stabilumas, socialiniai ryšiai, geros gyvenimo sąlygos laisvėje. Nuteistasis K. A. finansinių įsipareigojimų neturi. Laisvėje dirbo, bausmės atlikimo metu jis vykdo individualią veiklą, dalyvavo programoje „Žalioji oazė“, nuo 2022 m. liepos mėn. buvo įtrauktas į užimtumą darbine veikla gaminant žvakes ir muilą. Laisvėje turi darbo pasiūlymą ir tai pripažinta apsauginiu veiksniu. Jis palaiko socialinius ryšius su sugyventine, turi 8 metų amžiaus dukrą, teigia, kad su sugyventine pažįstami jau apie 13–14 metų, iki suėmimo gyveno kartu apie 7 metus. Santykiai išliko tvirti, jaučia jos palaikymą, yra laukiamas, planuoja ateityje susituokti. Lygtinio paleidimo atveju gyventų pas tėvus, su jais palaiko ryšius. Nuteistajam buvo suteikta galimybė trumpalaikėms išvykoms į namus, atlikdamas bausmę atviro tipo bausmės atlikimo vietoje į namus vyksta kiekvieną savaitgalį, be kita ko, į laisvės atėmimo vietų įstaigą jis grįžta laiku ir be pažeidimų. Nuteistasis išreiškia susirūpinimą tėvų sveikata, nes tėvai jau pensininkai, turi neįgalumą, o brolis gyvena Anglijoje, tad tėvais rūpinasi tik jis. Artimi ir palaikantys socialiniai ryšiai vertinami kaip apsauginis veiksnys, mažinantis nusikalstamo elgesio riziką. Teismo vertinimu, nustatytos nuteistojo K. A. teigiamos nuostatos į darbą, jo geri socialiniai ryšiai ir gyvenimo sąlygos laisvėje, sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis lygtinio paleidimo laikotarpiu sugebės valdyti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius.

Taigi, nuteistojo elgesio, jo mąstymo ir nuostatų pokyčiai bausmės atlikimo metu, nustatyti apsauginiai veiksniai leidžia teismui spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistojo elgesiui ir mąstymui turėjo akivaizdų teigiamą poveikį ir taikoma probacija bus sėkminga. Priešingos išvados neleidžia daryti ir aplinkybė, jog nuteistasis bausmę atlieka už pasikėsinimą padaryti labai sunkų nusikaltimą. Be kita ko, nusikaltimas, už kurį nuteistasis atlieka bausmę, nėra jam būdingo nusikaltimų modelio dalis. Pagal šiuo metu galiojančią BVK redakciją, lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos siejamos išimtinai tik su nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimu laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Kartu gali būti vertinamos ir kitos reikšmingos aplinkybės, tačiau šiuo atveju visuma nuteistąjį teigiamai apibūdinančių aplinkybių nesudaro pagrindo atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam. Pažymima ir tai, jog sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo vadovautis išskirtinai nusikalstamos veikos pavojingumu, kuris jau buvo įvertintas skiriant bausmę, yra neteisinga, nes tam tikrais atvejais lygtinio paleidimo institutas niekada negalėtų būti pritaikytas. Tokio pagrindo nenumato ir įstatymas. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą turi būti vertinami ne tiek bausmės tikslai bei nusikaltimo padarymo aplinkybės, bet lygtinio paleidimo taikymo tikslai bei principai, nes priešingu atveju lygtinio paleidimo institutas prarastų prasmę, o nuteistieji nebūtų motyvuojami pasitaisyti. Argumentai dėl lygtinio paleidimo taikymo turi būti susiję su įstatymo reikalavimu įvertinti, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tokios pozicijos laikosi ir apeliacinės instancijos teismas (Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartis byloje Nr. 1S-506-888/2022).

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nuteistojo K. A. elgesys bausmės atlikimo metu, žema nusikalstamo elgesio rizika, jo teigiamos nuostatos į darbą, nenutrūkę socialiniai ryšiai ir nustatyti apsauginiai veiksniai leidžia pagrįstai manyti, jog bausmė jau atliko atitinkamą baudžiamąjį ir auklėjamąjį poveikį nuteistojo atžvilgiu ir pagrįstai galima tikėtis teigiamo, nenusikalstamo nuteistojo elgesio laisvėje. Teismas taip pat pažymi, kad taikant lygtinį paleidimą, nuteistasis nėra besąlygiškai atleidžiamas nuo likusios laisvės atėmimo bausmės, priešingai – jis yra prižiūrimas ir už nustatytų pareigų nevykdymą gali būti pasiųstas atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį. Dėl išdėstytų motyvų Komisijos nutarimas taikyti E. S. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos patvirtintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1, 7 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2, 7 dalimis,

nutaria:

Patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos Alytaus kalėjime 2023 m. rugpjūčio 7 d. nutarimą Nr. 357-239 taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistajam K. A..

Nutarties nuorašus išsiųsti nuteistajam ir prokurorui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Živilė Janavičienė