Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI-958-764/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03897-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 16.6; 55.1

2018 m. rugsėjo 17 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rasos Ragulskytės - Markovienės ir Margaritos Stambrauskaitės,

trečiojo suinteresuoto asmens 998-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos atstovams advokatei Daliai Romaškevičienei, I. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Deltos NT“ skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo, sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, 998-oji daugiabučių namų savininkų bendrija).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja UAB „Deltos NT“ elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo:

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – Administracija) direktoriaus pavaduotojo 2016 m. lapkričio 28 d. įsakymą Nr. A30-3455 „Dėl teritorijos ties (duomenys neskelbtini) gatve formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ (toliau – Įsakymas).Panaikinti Administracijos 2017 m. spalio 16 d. sprendimą Nr. A51-69787/17(2.14.2.12-MP8) (toliau – Sprendimas).Įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti UAB „Deltos NT“ 2017 m. rugsėjo 19 d. prašymą organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą.

Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškina, kad yra pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) Vilniuje, savininkė. 2017 m. rugsėjo 19 d. pateikė Administracijai prašymą organizuoti šio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, o Administracija Sprendimu prašymą atsisakė tenkinti. Gavusi Sprendimą, sužinojo, kad Įsakymu buvo nuspręsta organizuoti teritorijos prie (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto, kurio tikslas - suformuoti žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, rengimą. Sprendimu buvo informuota, kad projektu formuojamas vienas bendras apie 2 730 kv. m ploto žemės sklypas, kuriame yra pastatai (duomenys neskelbtini).

Teigia, kad iniciavusi projekto rengimo procedūrą, tapo procedūros dalyve ir suinteresuota šiuo procesu, nes siekia, kad būtų parengtas ir patvirtintas žemės sklypo formavimo projektas, leisiantis suformuoti žemės sklypą tinkamai jai nuosavybės teise priklausančiam pastatui eksploatuoti, o ginčijamas Įsakymas ir Sprendimas pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus.

Nurodo, kad projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams. Įsakymas priimtas pažeidžiant teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias projekto sprendinių atitiktį specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams. Iš specialiojo plano brėžinio ištraukos matyti, kad teritorijoje, kurioje yra pastatai (duomenys neskelbtini), turi būti formuojami du atskiri žemės sklypai kiekvienam pastatui, o atsakovas Įsakymu pradėjo vieno žemės sklypo formavimą. Pareiškėjos matymu, atsakovas, gavęs jos prašymą, turėjo išnagrinėti visas su ginčo teritorija susijusias aplinkybes, įvertinti specialiojo plano sprendinius ir savo iniciatyva panaikinti neteisėtą Įsakymą.

Mano, kad atsakovo atsisakymas organizuoti projekto rengimą yra tik formalus, atsakovas nenagrinėjo aplinkybių dėl specialiojo plano sprendinių privalomumo, nepasisakė dėl jo taikymo, nedetalizavo konkrečių prašymo trūkumų, pagrindžiančių atsakymo motyvus ir imperatyvių teisės normų, draudžiančių suformuoti statinio eksploatavimui žemės sklypą. Teismo sprendime, kuriuo atsakovas remiasi Sprendime, neuždrausta ginčo teritorijoje formuoti du atskirus žemės sklypus taip kaip tai numatyta specialiajame plane. Pareiškėjos manymu, detalusis planas panaikintas dėl kitų, su nagrinėjama situacija visiškai nesusijusių priežasčių, todėl Sprendimo motyvai yra nepagrįsti.

Teigia, kad termino skundui paduoti nepraleido. Pastatų ginčo teritorijoje savininke tapo po Įsakymo priėmimo, nes pastatus ir patalpas nuosavybės teise įgijo tik 2017 m. balandžio 10 d. turto pardavimo iš varžytinių akto Nr. 1 pagrindu (nekilnojamojo turto registro įrašas galioja nuo 2017 m. gegužės 5 d.). Pareiškėjos manymu, Įsakymo apskundimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo sužinojimo apie jį, t. y. kai gavo Sprendimą. Teismui nusprendus, kad terminas skundui paduoti buvo praleistas, prašo šį terminą atnaujinti. Mano, kad tai, jog pastatus įsigijo iš varžytinių, kuriose turtas buvo parduodamas bankrutavus ankstesniam savininkui laikytina svarbia priežastimi atnaujinti praleistą terminą, nes bankroto administratorius nebuvo ir neprivalėjo būti suinteresuotas Įsakymo apskundimu.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą patenkinti.

Atsakovė Administracija atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad atsakovas Įsakymu pradėjęs vieno žemės sklypo formavimą ginčo teritorijoje, pažeidė aukštesnės galios teisės akto nuostatas. Atkreipia dėmesį, kad specialusis planas įtvirtino jo rengimo ir tvirtinimo metu (2004 m.) jau esamą sklypų (duomenys neskelbtini), suformuotų ankstesniais dokumentais, situaciją, o ne numatė, kokiu būdu ar kokių ribų turi būti formuojami minėti sklypai, t. y. specialiojo plano sprendiniuose nebuvo numatyta nagrinėjamoje teritorijoje formuoti du žemės sklypus.

Pažymi, kad Įsakymas nėra galutinis sprendimas, sukeliantis pareiškėjai teisines pasekmes. Šioje žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto stadijoje yra tik pradėtas rengti projektas, t. y. joks projektas su konkrečiais sprendiniais šiuo metu nėra patvirtintas. Įsakymas yra tarpinis procedūrinis sprendimas, kuris negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, todėl prašo bylą dėl jo panaikinimo nutraukti.

Teigia, kad pareiškėja yra praleidusi terminą skundui paduoti dėl Įsakymo panaikinimo ir nėra objektyvių priežasčių jo atnaujinti. Tuo metu, kai buvo atliekamos informavimo procedūros apie ginčo teritorijos formavimo ir pertvarkymo projektą, pastatai priklausė UAB „Kennedy Forbes“, juridinių asmenų registre šios bendrovės teisinis statusas buvo „bankrutavęs“, todėl nebuvo galimybių informuoti apie pradedamą rengti formavimo ir pertvarkymo projektą. 2016 m. gruodžio 6 d. Vilniaus miesto savivaldybės internetiniame tinklapyje buvo paskelbtas pranešimas minėtos bendrovės teisių perėmėjui, taip pat Vilniaus miesto savivaldybė 2016 m. gruodžio 7 d. raštu Nr. A51-92915/16(2.14.2.12-MP8) kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) su prašymu paskelbti pranešimą apie pradedamą rengti teritorijos ties (duomenys neskelbtini) gatve formavimo ir pertvarkymo projektą NŽT interneto svetainėje. 2017 m. sausio 4 d. Administracijos Miesto plėtros departamentas UAB „Kennedy Forbes“ bankroto administratoriui UAB „Vantolina“ išsiuntė informacinį pranešimą apie pradedamą rengti projektą, o bankroto administratorius turėjo pareigą apie tai informuoti pastatų pirkėją.

Mano, kad Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytiems reikalavimams individualiam administraciniam aktui, jame aiškiai ir išsamiai išdėstyti argumentai, kad nagrinėjamoje teritorijoje negali būti formuojami du atskiri žemės sklypai, o turi būti formuojamas bendras žemės sklypas statiniams (duomenys neskelbtini) eksploatuoti, argumentai išdėstyti aiškia chronologine seka, pagrįsta galiojančių teisės aktų nuostatomis.

Pažymi, kad pareiškėjos prašymas negali būti tenkinamas, nes, remiantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (toliau – Taisyklės) 9 punktu, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami ir nauji valstybinės žemės sklypai formuojami tais atvejais, kai ši teritorija neįtraukta į rengiamus kitus žemės valdos projektus (planus), detaliuosius planus ir kaimo plėtros žemėtvarkos projektus. Teritorija, kurioje pareiškėja pageidauja rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, jau yra įtraukta į rengiamą žemės valdos projektą, ginčijamu įsakymu yra pradėtas formuoti ir pareiškėjos statiniams eksploatuoti reikalingas žemės sklypas, o tai reiškia, kad ji įgis teisę į žemės sklypo dalį, reikalingą jai nuosavybės teise priklausantiems statiniams eksploatuoti.

Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo 998-oji daugiabučių namų savininkų bendrija (toliau – Bendrija) atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teigia, kad pareiškėja praleido terminą skundui paduoti dėl Įsakymo panaikinimo. Apie Įsakymą žinojo jau pasirašydamas varžytinių aktą, t. y. 2017 m. balandžio 10 d., todėl buvo tinkamai informuota ir turėjo visas galimybes gauti informaciją apie teritorijos teisinę padėtį.

Mano, kad Specialus planas nenumato jokių individualių sprendinių (duomenys neskelbtini) sklypui be nurodomos informacijos apie sklypo įregistravimą nekilnojamojo turto registre. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 13 d. sprendimu ir Apeliacinio teismo 2014 m. vasario 28 d. nutarties pagrindu panaikinus visus administracinius sprendimus dėl teritorijos padalinimo, detalaus plano, sklypų suformavimo, žemės nuomos sutarčių sudarymo ir kt., įskaitant ir dėl 1 857 m² sklypo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), buvo atstatyta teisėta iki pažeidimo buvusi padėtis dėl pastatams priskirtinos eksploatuoti 2 730 m² teritorijos bei atstatytas atitinkamo Vilniaus savivaldybės 1998 m. gegužės 14 d. priimto sprendimo galiojimas. Vykdant įsiteisėjusius teismo sprendimus Įsakymu buvo pradėtas rengti formavimo - pertvarkymo projektas.

Pareiškėja neturi subjektinės teisės teikti skundą teismui dėl Įsakymo panaikinimo, nes jo priėmimo metu neturėjo jokių turtinių ar kitų teisių, susijusių su priimtu administraciniu aktu. Pastatų, kurių savininku pareiškėja tapo jau po Įsakymo priėmimo, savininku buvo UAB “Kennedy Forbes”, kuri jokių pretenzijų dėl skundžiamo akto neturėjo.

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovai palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime prašo pareiškėjos skundą spręsti teismo nuožiūra.

Nurodo, kad NŽT sklypų formavimo ir pertvarkymo procesuose dalyvauja neviršydama nustatytos kompetencijos. Už žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių atitiktį Vilniaus miesto bendrajam planui ir ginčo teritorijoje galiojantiems detaliesiems planams yra atsakinga Vilniaus miesto savivaldybė. Mano, kad pareiškėjai teisines pasekmes galėtų sukelti ne ginčijamas Įsakymas, kuriuo pradėtas rengti projektas, o įsakymas, kuriuo ginčo teritorijoje būtų patvirtintas projektas.

Pažymi, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, kad Administracija netinkamai vykdė pareigą informuoti projekto rengimo metu ginčo teritorijoje esančių statinių savininkus, iš kurių varžytinių būdu įsigijo statinius, todėl pareiškėja būdama atidi ir rūpestinga, varžytinių metu galėjo žinoti, kad yra priimtas ginčijamas įsakymas, kuris galimai pažeidžia jos teises.

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta įstatymo nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl Įsakymo, Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Administracijai iš naujo nagrinėti pareiškėjos 2017 m. rugsėjo 19 d. prašymą.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir proceso šalių paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso pastatai (sandėlis, garažas, transformatorinė), esantys (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Juos įsigijo 2017 m. balandžio 10 d. Turto pardavimo iš varžytinių aktu Nr. 1., įrašas Nekilnojamojo turto registre galioja nuo 2017 m. gegužės 5 d.

Bendrija 2016 m. kovo 29 d. pateikė Administracijai prašymą suformuoti žemės sklypą statiniams (duomenys neskelbtini) eksploatuoti.

Administracijos direktoriaus pavaduotojas 2016 m. lapkričio 28 d. priėmė Įsakymą, kuriuo nustatė, kad pradedamas rengti 2 730 kv. m. teritorijos ties (duomenys neskelbtini) (kurioje yra pastatai (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – suformuoti žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Įsakymu pavedė Administracijos Miesto plėtros departamentui registruotu laišku informuoti, be kita ko, formuojame sklype esančių statinių savininkus apie pradedamą rengti formavimo ir pertvarkymo projektą; parengti projekto rengimo reikalavimus; kreiptis į NŽT Vilniaus miesto skyrių dėl projekto rengimo reikalavimų pateikimo.

Pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 19 d. pateikė Administracijai prašymą organizuoti žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą apie 900 kv. m. teritorijos ties (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuriame yra pastatas (duomenys neskelbtini).

Administracija 2017 m. spalio 16 d. Sprendimu, atsakydama į pareiškėjos 2017 m. rugsėjo 19 d. prašymą, pažymėjo, kad ties (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tenkinant Bendrijos 2016 m. birželio 7 d. prašymą, buvo organizuotas formavimo ir pertvarkymo projekto, kurio tikslas – suformuoti žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, rengimas. Šiuo projektu formuojamas vienas bendras apie 2 730 kv. m. ploto žemės sklypas, kuriame yra pastatai (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2946-656/2011 buvo panaikinta žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) teisinė registracija ir daug su tuo susijusių dokumentų, o teismas sprendime pažymėjo, kad teritorijoje turi būti formuojamas vienas bendras žemės sklypas esamiems statiniams eksploatuoti. Sprendimu taip pat informavo pareiškėją, kad teritorija, kurioje ji pageidauja rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, jau yra įtraukta į rengiamą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą – suformuoti apie 900 kv. m. ploto žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal 23 straipsnio 1 dalį skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Vadovaujantis šiomis teisės normomis, darytina išvada, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektas.

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktiką, ne kiekvienas viešojo administravimo institucijos priimamas aktas gali būti skundžiamas administraciniam teismui. Skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., LVAT 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015, 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-555-556/2018 ir kt.).

Taigi, į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja ginčija Įsakymą, kuriuo pradėtas rengti teritorijos prie (duomenys neskelbtini), kurioje yra pastatai (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas, o jo tikslas – suformuoti žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

Įsakymas priimtas 2016 m. lapkričio 28 d., pareiškėja į teismą kreipėsi 2017 m. lapkričio 20 d. Teismas sprendime plačiau nepasisako dėl proceso šalių argumentų apie termino skundui paduoti praleidimą, nes dėl šio klausimo teismas pasisakė 2017 m. gruodžio 20 d. nutartyje priimdamas pareiškėjos skundą, t. y. teismo nuomone, pareiškėja nepraleido termino skundui paduoti, o naujų faktinių aplinkybių bylos nagrinėjimo metu nepaaiškėjo.

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, finansavimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvarką nustato Taisyklės. Šiose Taisyklėse reglamentuoti projektų rengimo etapai: rengimas, visuomenės informavimas ir supažindinimas, derinimas, tikrinimas, tvirtinimas. Remiantis Taisyklių 67 punktu projektas gali būti tvirtinamas, tik gavus NŽT struktūrinio padalinio, atsakingo už priežiūrą, išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti.

Projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams. Projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką Projekto sprendiniams (Taisyklių 2 punktas).

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir proceso šalių paaiškinimų matyti, kad ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto stadijoje yra tik pradėtas rengti projektas, tačiau projektas su konkrečiais sprendiniais nėra patvirtintas. Taigi, ginčijamo Įsakymo priėmimas sudaro parengiamąjį etapą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo procedūroje, tačiau šiame etape jis pareiškėjai jokių teisinių pasekmių nesukelia. Teisines pasekmes pareiškėjas galėtų sukelti įsakymas, kuriuo projektas būtų patvirtintas.

Kadangi Įsakymas yra tik tarpinis procedūrinis sprendimas ir negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, todėl byla šioje dalyje nutrauktina, vadovaujantis ABTĮ 103 straipsnio 1 dalimi – kai byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.

Taisyklių 13 punkte nustatytas sąrašas asmenų, turinčių teisę inicijuoti projekto rengimą, t. y. organizatorius, statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai, privačios žemės savininkai ir kt.

Remiantis 21 punktu organizatorius prašymą organizuoti projekto rengimą išnagrinėja ne vėliau kaip per 10 darbo dienų (išskyrus Taisyklių 49 punkte nurodytą atvejį) nuo prašymo gavimo dienos ir priima sprendimą pradėti rengti projektą arba motyvuotai atsisako organizuoti projekto rengimą ir apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas ŽPDRIS priemonėmis informuoja prašymą pateikusį iniciatorių.

Pagal 9 punktą projektai rengiami ir nauji valstybinės žemės sklypai formuojami tais atvejais, kai ši teritorija neįtraukta į rengiamus kitus žemės valdos projektus (planus), detaliuosius planus ir kaimo plėtros žemėtvarkos projektus.

Kaip minėta, Įsakymu pradėtas rengti ginčo teritorijos ((duomenys neskelbtini), Vilnius) formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – suformuoti žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Taigi, teritorija, kurioje pareiškėja pageidauja rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, jau yra įtraukta į rengiamą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, todėl, remiantis minėtomis Taisyklių nuostatomis, pareiškėjos prašymas ginčo teritorijoje suformuoti žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti negalėjo būti tenkinamas. Be to, atsakovė atsiliepime pažymėjo, kad suformavus ir pertvarkius sklypą, pareiškėja įgis teisę į žemės sklypo dalį, reikalingą eksploatuoti jai nuosavybės teise priklausančius statinius.

LVAT savo praktikoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr.A756-450/2010).

Teismas, įvertinęs ginčijamo Sprendimo turinį, daro išvadą, kad jame nurodyti pagrindiniai faktai ir teisės aktų nuostatos, kuriomis remiantis priimtas Sprendimas, t. y. nurodytas tiek faktinis tiek teisinis pagrindas, o Sprendimo motyvai aiškūs ir pakankami, todėl nėra pagrindo jo naikinti pareiškėjo nurodytais ar kitais argumentais.

Pareiškėjos reikalavimas įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2017 m. rugsėjo 19 d. prašymą organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą laikytinas išvestiniu iš reikalavimo panaikinti Sprendimą, todėl, jo netenkinus, pastarasis taip pat netenkintinas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundo dalis, kurioje prašo panaikinti Sprendimą ir įpareigoti iš naujo išnagrinėti prašymą, atmestina kaip nepagrįsta.

Pareiškėja ir trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrija yra pateikę prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas.

Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, todėl, vadovaujantis minėtomis ABTĮ nuostatomis, ji neįgyja teisės į teismo išlaidų atlyginimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrija su pareiškėjos skundu nesutiko, vadinasi, sprendimas priimtas jos naudai ir ji įgyja teisę į teismo išlaidų atlyginimą.

Teismo išlaidų atlyginimą reglamentuoja ABTĮ 40–41 straipsniai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnis ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintos rekomendacijos (toliau – Rekomendacijos; nauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.).

Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami, taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Tų pačių Rekomendacijų 8.2 papunktyje nustatyta, kad už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį maksimalus priteistinas dydis apskaičiuojamas taikant 2,5 koeficientą, 8.19 papunktyje nustatyta, kad už vieną konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui maksimalus 1 valandos užmokesčio dydis apskaičiuojamas taikant 0,1 koeficientą (8.19 papunktis). Remiantis Rekomendacijų 9 punktu, teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrija prašo priteisti 1 200 Eur patirtų teismo išlaidų.

Nustatyta, kad šioje byloje trečiajam Bendrijai atstovavo advokatė Dalia Romaškevičienė, kurios įgaliojimus patvirtina 2018 m. gegužės 7 d. išrašas iš 2018 m. vasario 22 d. teisinių paslaugų sutarties.

Pagrįsdama patirtas teismo išlaidas, pateikė 2018 m. balandžio 27 d. 1200 Eur sąskaitą už teisines paslaugas, kurioje atsiliepimo į pareiškėjos skundą parengimas įvertintas 500 Eur suma, susipažinimas su bylos dokumentais – 300 Eur suma, o atstovavimas teisme – 400 Eur. Iš 2018 m. gegužės 2 d. pinigų priėmimo kvito serija LAT Nr. 716350 matyti, kad Bendrija su advokate už suteiktas teisines paslaugas atsiskaitė.

Pažymėtina, kad tokie teisiniai veiksmai kaip teisės aktų analizė, aktualių teisės aktų paieška, peržiūra, strategijos kūrimas, konsultacijos, susipažinimas su teismo dokumentais negali būti išskirti į savarankiškus teisinius veiksmus, o turi būti laikomi sudėtine skundo rengimo arba atstovavimo teisme dalis (žr., pvz., LVAT 2016 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1217-602/2015, 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-786-442/2017 ir kt.).

Atsižvelgus į nurodytą LVAT praktiką, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju trečiojo suinteresuoto asmens prašyme nurodytos tokios teisinės paslaugos kaip susipažinimas su bylos dokumentais yra tiesiogiai susijusios ir vertintinos kaip atsiliepimo parengimo sudėtine dalimi.

Bendrija atsiliepimą teismui pateikė 2018 m. kovo 1 d. (2018 m. I ketvirtį), todėl aktualus 2017 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, kuris buvo 850,80 Eur. Taigi, pagal Rekomendacijų 8.2 papunktį trečiajam suinteresuotam asmeniui už atsiliepimo parengimą ir pateikimą teismui maksimaliai gali būti priteista 2 127 Eur (850,80 Eur x 2,5).

Šioje byloje įvyko du teismo posėdžiai (2018 m. gegužės 8 d. ir 2018 m. rugpjūčio 28 d.).

Iš 2018 m. gegužės 8 d. teismo posėdžio informacinės pažymos matyti, kad teismo posėdis prasidėjo 9:36 val., o baigėsi 10:04 val., t. y. truko trumpiau nei 30 min., todėl, vadovaujantis Rekomendacijų 9 punktu, už atstovavimą šiame teismo posėdyje teismo išlaidų priteisimas trečiajam suinteresuotam asmeniui nepriklauso.

Iš 2018 m. rugpjūčio 28 d. teismo posėdžio informacinės pažymos matyti, kad teismo posėdis prasidėjo 9:34 val., o baigėsi 10:18 val., t. y. truko 44 min. 2018 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis buvo 895,2 Eur, todėl, vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 papunkčiu ir 9 punktu, už atstovavimą šiame teismo posėdyje trečiajam suinteresuotam asmeniui maksimaliai gali būti priteista 89,52 Eur (895,2 Eur x 0,1).

Iš viso už atsiliepimo parengimą ir pateikimą teismui, atstovavimą 2018 m. rugpjūčio 28 d. teismo posėdyje trečiajam suinteresuotam asmeniui maksimaliai gali būti priteista 2 216,52 Eur (2 127 Eur + 89,52 Eur). Prašoma priteisti suma 1 200 Eur neviršija maksimaliai priteistinos sumos.

Atsižvelgiant į tai, kad, ginčas buvo kilęs iš teritorijų planavimo teisinių santykių, specialių žinių reikalingumą, nedidelę atsiliepimo apimtį (5 lapai), įvertinus advokatės darbo ir laiko sąnaudas bei kitas aplinkybes, t. y. būtinybę užtikrinti teisę į profesionalią teisminę gynybą, o ne ją apriboti, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui 850 Eur suma už atsiliepimo parengimą ir pateikimą teismui, atstovavimą teismo posėdyje, yra pakankama.

Teismas, įvertinęs aptartų teisės normų ir rašytinių įrodymų visumą, konstatuoja, kad trečiojo suinteresuoto asmens Bendrijos prašymas atlyginti teismo išlaidas tenkintinas iš dalies, t. y. iš pareiškėjos trečiajam suinteresuotam asmeniui priteistina 850 Eur teismo išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41 straipsniais, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 1 dalimi ir 132 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Bylos pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Deltos NT“ skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo, sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, 998-oji daugiabučių namų savininkų bendrija) dalį, kurioje pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2016 m. lapkričio 28 d. įsakymą Nr. A30-3455 „Dėl teritorijos ties (duomenys neskelbtini) gatve formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“, nutraukti.

Likusią pareiškėjos skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiojo suinteresuoto asmens 998-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos prašymą atlyginti teismo išlaidas patenkinti iš dalies – priteisti jos naudai iš pareiškėjos 850 (aštuonis šimtus penkiasdešimt) eurų teismo išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o likusią prašymo dalį atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.