- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-10
- Bylos Nr.
- eII-113-549/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00027-2025-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ingrida Krušienė
- Pažeidėjas
- J. G.
dalyvaujant Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos įgaliotam atstovui Vaidui Grišvildui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., el. paštas (duomenys neskelbtini)@gmail.com, skundą dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos (toliau ir Institucija) 2024-12-18 nutarimo Nr. 0239-ANR_N-257151-2024.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Institucijos 2024-11-13 nutarimu Nr. 0239-ANR_N-234336-2024, kuris priimtas nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjus viešame posėdyje rašytinio proceso tvarka, J. G. pripažinta padariusi administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 2 dalyje, 424 straipsnio 1 dalyje, už tai, kad ji 2024-09-13, 15 val. 43 min., Klaipėda–Kretinga Klaipėdos rajono sav., krašto keliai Klaipėda–Kretinga, 10,300 km., vairavo transporto priemonę BMW 3ER REIHE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriai neatlikta privalomoji techninė apžiūra, bei vairavo transporto priemonę, kai pasibaigęs vairuotojo pažymėjimo galiojimas. Tokiais veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 16, 226 punktas.
Motyvuojamoji dalis
Nenustačius jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei nustačius atsakomybę sunkinančią aplinkybę – tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas, pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį jai paskirta 100 Eur bauda, pagal ANK 424 straipsnio 1 dalį – 50 Eur bauda. Taikant ANK 38 straipsnį, J. G. paskirta galutinė 100 Eur bauda.
J. G. 2024-12-11 Institucijai pateikė skundą dėl šio nutarimo, kurį išnagrinėjus, atsižvelgiant į tai, jog ji prisipažino padariusi šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažinta jos atsakomybę švelninančia aplinkybe, 2024-11-13 nutarimas Nr. 0239-ANR_N-234336-2024 buvo pakeistas ir priimtas 2024-12-18 nutarimas Nr. 0239-ANR_N-257151-2024, kuriuo J. G. pripažinta padariusi administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 2 dalyje, 424 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta galutinė 90,00 Eur bauda.
Pareiškėja J. G. skundu prašo pakeisti 2024-12-18 nutarimą ir sumažinti paskirtą baudą arba ją panaikinti.
Skunde nurodoma, jog ji nesupranta, dėl ko jai du kartus buvo paskirtos baudos po 50 Eur, nors ji už šį nusižengimą paskirtą baudą jau buvo sumokėjusi, techninė apžiūra buvo praeita. Ji nežinojo, jog su baltu lapu, gautu iš techninės apžiūros, negalima važinėti. Paskirta bauda yra neadekvati, todėl prašo ją sumažinti iki minimalaus dydžio.
Atsiliepimu į skundą Institucija prašo skundo netenkinti. Administracinių nusižengimų registre matyti, kad pagal transporto priemonės valstybinį numerį (duomenys neskelbtini) yra užfiksuoti du administraciniai nusižengimai (pažeidimo datos 2024-09-13 ir 2024-09-17), kuomet transporto priemonė „BMW“ dalyvauja viešajame eisme, kai neatlikta privalomoji techninė apžiūra ir, kai pasibaigęs vairuotojo pažymėjimo galiojimas. J. G. skundžia nutarimą dėl administracinio nusižengimo, užfiksuoto 2024-09-13. Pažymima, jog J. G. 2013-02-15 dešimčiai metų išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. R1071250 galiojo iki 2023-02-15. Administracinio nusižengimo padarymo metu J. G. vairuotojo pažymėjimas negaliojo. Administracinio nusižengimo padarymo metu J. G. turėjo tris galiojančias administracines nuobaudas pagal ANK 424 straipsnio 1 dalį ir dvi galiojančias nuobaudas pagal ANK 415 straipsnį. Institucijos įsitikinimu, įgaliotas pareigūnas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymų ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą paskirti J. G. už administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 2 dalyje ir 424 straipsnio 1 dalyje administracinę nuobaudą – 90 Eur piniginę baudą, kurio naikinti skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. J. G. skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, atitinkanti padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl prašoma 2024-12-18 nutarimą Nr. 0239-ANR_N-257151-2024 palikti nepakeistą ir J. G. skundo netenkinti.
Teismo posėdyje Institucijos atstovas prašė netenkinti skundo atsiliepime nurodytais motyvais. Paaiškino, jog pareiškėja greičiausiai klaidingai mano, kad periodiškai vairuodama automobilį, kuriam neatlikta privalomoji techninė apžiūra, bei neturėdama galiojančio vairuotojo pažymėjimo, daro tęstinį pažeidimą. Tačiau tai nėra tęstinė veika, nes pažeidimai padaryti skirtingais laikais, važiuojant skirtingomis kryptimis, todėl tai yra atskiri pažeidimai, už kuriuos skirtinos atskiros nuobaudos. Tai, kad pareiškėja nežino, jog su jos taip vadinamu „baltu lapu“ negalima važinėti, atsakomybės taip pat nešalina, nes vairuotojo pareiga yra žinoti taisykles ir transporto priemonei keliamus reikalavimus bei juos vykdyti. Paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, atsižvelgiant į charakterizuojančią medžiagą, labai didelį periodiškai daromų pažeidimų skaičių, todėl nutarimas neturėtų būti keičiamas.
Pareiškėja J. G. į teismo posėdį neatvyko. Rašytiniame pranešime nurodė, kad viskas yra apmokėta, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl skundas išnagrinėtas pareiškėjai nedalyvaujant (ANK 629 straipsnio 1 dalis).
Teismas konstatuoja:
skundas netenkinamas.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
ANK 415 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, numatyta atsakomybė už transporto priemonių be privalomosios techninės apžiūros, vairavimą ir užtraukia baudą vairuotojams nuo penkiasdešimt iki vieno šimto eurų.
ANK 424 straipsnio 1 dalyje, be atsakomybės už kitas veikas, numatyta atsakomybė ir už transporto priemonių vairavimą pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikui ir užtraukia baudą nuo trisdešimt iki penkiasdešimt eurų.
Skunde iš esmės nėra ginčijamos faktinės bylos aplinkybės, pareiškėja tik nesupranta, kodėl jai du kartus buvo paskirtos analogiškos baudos, bei nurodo, kad nežinojo, jog su privalomąją transporto priemonių techninę apžiūrą atlikusios įmonės išduotu dokumentu apie nustatytus techninės apžiūros trūkumus, negalėjo eksploatuoti automobilio pagal savo poreikius.
Taigi, sprendžiant iš skundo turinio, pareiškėja kvestionuoja tik nutarimo dalį dėl jos nubaudimo pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį, neginčydama atsakomybės pagal ANK 424 straipsnio 1 dalį, todėl skundas nagrinėjamas neperžengiant jo ribų.
Pagal KET 226 punktą, dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę atlikti privalomosios techninės apžiūros) ir kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius.
Taigi, viešajame eisme gali dalyvauti tik tos transporto priemonėms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja arba kuri turi leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę atlikti privalomosios techninės apžiūros. Pastarasis leidimas suteikia teisę transporto priemonei nuvykti į privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros įmonę atlikti privalomąją transporto priemonės techninę apžiūrą, kai techninės apžiūros galiojimas yra pasibaigęs arba panaikintas.
Atlikus privalomąją apžiūrą ir nustačius, kad transporto priemonė yra techniškai netvarkinga, išduodama techninės apžiūros rezultatų ataskaita, kurioje surašyti privalomosios apžiūros metu nustatyti trūkumai ir išvados dėl transporto priemonės neatitikties Techniniams motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimams (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008-10-24 įsakymu Nr. 3-406 patvirtinto „Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros atlikimo tvarkos aprašo“ 23.2 punktas). Tačiau gavus šią ataskaitą, jeigu nėra nustatyti dideli ir (ar) pavojingi trūkumais, kurie apskritai eliminuoja teisę dalyvauti viešajame eisme, transporto priemonė dalyvauti eisme gali tik tuo atveju, jeigu privalomosios techninės apžiūros terminas dar nėra pasibaigęs. Tuo atveju, jeigu jis yra pasibaigęs, su tokia transporto priemone eisme dalyvauti griežtai draudžiama, o tam, kad būtų galima nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę atlikti privalomosios techninės apžiūros, privaloma išsiimti specialų leidimą. Tačiau ir šis leidimas suteikia teisę transporto priemonei nuvykti į privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros įmonę atlikti privalomąją ar pakartotinę transporto priemonės techninę apžiūrą, kai techninės apžiūros galiojimas yra pasibaigęs arba panaikintas, arba buvo gauta minėta ataskaita, tačiau teisės eksploatuoti automobilio pagal jo valdytojo poreikius, nesuteikia.
Pareiškėja nurodo, kad ji nežinojo, jog su išduota techninės apžiūros rezultatų ataskaita ji negalėjo važinėti. Šiuo atveju byloje apskritai nėra duomenų, kad pareiškėjai buvo išduota minima techninės apžiūros rezultatų ataskaita. Vis tik, atsakant į pareiškėjos argumentus, pažymėtina, kad KET 5 punktas nurodo, jog eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis. Taigi, pareiškėja, dalyvaudama viešajame eisme, patvirtina, kad ji žino ir išmano šį eismą reguliuojančias taisykles. Kita vertus, įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, todėl klaidingas teisės aktų supratimas ir jais nustatytų taisyklių aiškinimasis nešalina pareiškėjos atsakomybės už padarytą administracinį nusižengimą. Todėl pareiškėja pagrįstai pripažinta padariusi ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
Nors pareiškėja tvirtina, kad jai du kartus paskirtos baudos po 50 Eur, nors už šį nusižengimą paskirtą baudą jau buvo sumokėjusi, techninė apžiūra buvo atlikta, tačiau iš administracinių nusižengimų registro matyti, kad už 2024-09-13 padarytus nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 2 dalyje, 424 straipsnio 1 dalyje, jai buvo paskirta ne 50 Eur, o galutinė 90,00 Eur bauda, apie kurios sumokėjimą duomenų registre nėra ir pati pareiškėja jų nepateikia. Be to, pareiškėja nepateikia ir teismas nenustatė jokių duomenų, kad pareiškėja už tą pačią veiką yra nubausta pakartotinai. Dar daugiau, kaip matyti iš registro, dėl 2024-09-17, 18.18 val., kelyje Klaipėda-Liepoja fiksuoto analogiško nusižengimo, administracinio nusižengimo teisena yra nutraukta ANK 565¹ straipsnio 8 punkto pagrindu. Todėl nėra jokio pagrindo sutikti, kad pareiškėja už tą pačią veiką baudžiama du kartus.
Be to, jeigu pareiškėja yra įsitikinus, kad yra sumokėjusi daugiau baudų, nei jai buvo paskirtą, dėl permokos grąžinimo gali kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Dėl skundžiamu nutarimu pareiškėjai paskirtos nuobaudos dydžio, pasakytina, kad ANK 34 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
Bylos nagrinėjimo metu surinkti ir nutarime nurodyti duomenys leidžia teismui daryti išvadą, kad Lietuvos kelių policijos tarnyba, vadovaudamasi administracinės nuobaudos parinkimo, baudos dydžio nustatymo kriterijais, nurodytais ANK 34 straipsnio 2 dalyje, J. G. galėjo paskirti didesnes, negu sankcijų vidurkis baudas, nes buvo nustatyta tik viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, taip pat nustatyta ir atsakomybę sunkinanti aplinkybė, pareiškėja nuolat ir sistemingai daro KET pažeidimus ir toks jos elgesys rodo, jog daromi KET pažeidimai yra ne atsitiktiniai, o sąmoningas pareiškėjos elgesys ir kad ji yra linkusi nesilaikyti nustatytų taisyklių ir savo elgesio nekeičia. O tai pareiškėją, kaip eismo dalyvę, charakterizuoja ypač neigiamai. Todėl pareiškėjai negali būti skiriamos mažiausios sankcijoje numatytos baudos, nes tokiu atveju paskirta administracinė nuobauda pasieks ne visus ANK 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus administracinei nuobaudai keliamus tikslus – per švelnios administracinės nuobaudos paskyrimas neatgrasys pareiškėjos nuo administracinių nusižengimų darymo ir nepaveiks jos, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Teismas atkreipia dėmesį, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-5-303/2017).
Atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, kad J. G. pagrįstai pripažinta padariusi ANK 415 straipsnio 2 dalyje, 424 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, nuobaudos individualizuotos tinkamai, atsižvelgiant į ANK 34 straipsnio 1, 2, 5 dalies nuostatas bei nuobaudos tikslus, įtvirtintus ANK 22 straipsnyje. Nutarimu paskirtos nuobaudos subendrintos taip pat teisingai, laikantis ANK 38 straipsnio nuostatų, todėl jos dydis nekeičiamas, o pareiškėjos skundas netenkinamas, 2024-12-18 nutarimą paliekant nepakeistą
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patrauktos J. G. skundo netenkinti.
Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2024-12-18 nutarimą Nr. 0239-ANR_N-257151-2024 palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.