- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-11-11
- Bylos Nr.
- e1-1504-1150/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35189-2021-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė
- Kaltinamasis
- R. S.
išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokurorės Jolitos Okuškienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-1504-1150/2021 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje:
R. S. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini.), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, (duomenys neskelbtini) klasių išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) administracine tvarka baustas, neteistas,
kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas šeimos nariui).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. R. S. , smurtaudamas artimoje aplinkoje, sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – broliui, o būtent: 2021 m. spalio 10 d. apie 12.20 val. kaltinamasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kuriame kartu gyvena su broliu Ž. S., kambario patalpoje kilusio žodinio konflikto metu tyčia vieną kartą kairės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam broliui Ž. S. į kairę akį, padarydamas poodinę kraujosruvą kairės pusės akies skruosto srityje su minkštųjų audinių patinimu.
2. Kaltinamasis R. S. dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad 2021 m. spalio 10 d., dienos metu, tikslaus laiko neprisiminė, bute esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kuriame kartu gyvena su savo broliu Ž. S. ir tėvais J. S. bei motina L. S., savo kambario patalpoje su broliu ir tėvais vartojo alkoholinius gėrimus (t. y. alų 6 procentų stiprumo 1 litro talpos), suvartoto alkoholio kiekio neprisimena, tačiau teigė, kad suvartojo daug. Išgertuvių metu ant stalo gulėjo 2 pakuotės saulėgrąžų, jis iš vienos saulėgrąžų pakuotės į saują įsibėrė saulėgrąžų, tai pamatęs brolis Ž. S. pasakė: „Palik man, visko nesuvalgyk“, kaltinamasis atsakė: „ar tu tiek vienas suvalgysi?“, minėtą maistą jie pirko bendrai. Po kaltinamojo pasakytų žodžių brolis, sėdėdamas šalia, jam iš kairės pusės, ant jo miegamos lovos, su dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė į galvos sritį, sakydamas „Neėsk gyvuly, man palik“, po brolio veiksmų kaltinamasis dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė į kairę veido sritį, pataikydamas į kairę akį. Po kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis pranešė, kad skambina policijai, į tai kaltinamasis atsakė necenzūriniais žodžiais, išreikšdamas neprieštaravimą. Kaltinamojo suduoti smūgiai buvo stiprūs, dėl ko brolis galėjo justi fizinį skausmą bei galėjo atsirasti veido sužalojimai. Konflikto metu visi šeimos nariai buvo stipriai neblaivūs, prieš kylant konfliktui motina gulėjo ant savo lovos, o tėvas sėdėjo ant fotelio, jie konfliktą matė ir girdėjo. Po konflikto, kol atvyko policijos pareigūnai, maždaug 10 minučių laikotarpyje po brolio skambučio policijos pareigūnams, jis išėjo į lauką, kur jų laukė atvykstant, o kiti šeimos buvo tame pačiame kambaryje. Po konflikto kaltinamasis į brolį nežiūrėjo, sužalojimų ant jo veido nematė, iki konflikto nukentėjusiojo veidas buvo be sužalojimų. Po įvykio apmąstė savo veiksmus ir brolio deramai atsiprašė. Pažadėjo, kad ateityje daugiau nedarys nusikalstamų veikų, imsis priemonių gyventi deramai, nesmurtauti prieš brolį ir nevartoti alkoholinių gėrimų. Pripažįsta, kad pasielgė netinkamai, nuoširdžiai gailisi. Kaltinamasis neprieštaravo, kad baudžiamoji byla jo atžvilgiu būtų baigta baudžiamuoju įsakymu ir paskirta laisvės apribojimo bausmė su įpareigojimais (b. l. 93–96, 101–103).
Motyvuojamoji dalis
3. Be kaltinamojo prisipažinimo nusikalstamos veikos padarymą patvirtina šie pagrindiniai duomenys:
3.1. Nukentėjusysis Ž. S . parodė, kad 2021 m. spalio 10 d., dienos metu, bute esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kuriame kartu gyvena su savo broliu R. S. ir tėvais, savo kambario patalpoje su broliu ir motina vartojo alkoholinius gėrimus (t. y. alų „Tauras“ 6 procentų stiprumo 1 litro talpos), kokį kiekį išgėrė neprisiminė, teigė, kad kiekis buvo didelis. Maždaug 13.00 val., išgertuvių metu, ant stalo gulėjo trys pakuotės saulėgrąžų. Prie stalo stovi kaltinamojo lova, su broliu ant minėtos lovos sėdėjo dviese, jis sėdėjo broliui iš kairės pusės, o motina buvo ant kitos lovos. Išgertuvių metu kaltinamasis nuolatos valgė saulėgrąžas, todėl nukentėjusysis kaltinamajam pasipiktinęs pasakė: „palik ir man saulėgrąžų“, ar kaltinamasis į jo replikas atsakė neprisiminė, prisiminė, kad dėl saulėgrąžų kilo žodinis konfliktas ir konflikto metu brolis atsisukęs į jo pusę su rankų kumščiais sudavė jam, pataikydamas į veido sritį, kiek smūgių sudavė, nukentėjusysis neprisiminė, taip pat neprisiminė, ar buvo broliui sudavęs smūgių, tačiau, mano, kad suduoti galėjo. Po brolio suduotų smūgių nukentėjusysis pajautė fizinį skausmą kairės akies srityje, po ko kaltinamajam pasakė, kad skambina policijai, kadangi jis prieš jį naudojo fizinį smurtą, brolis atsakė „kviesk“ ir persėdo ant kitos lovos. Po skambučio policijai broliai daugiau nekonfliktavo, toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Policijos pareigūnai atvyko greitai, išsiaiškinę įvykio aplinkybes, brolį išvežė, o nukentėjusiajam alkotesteriu patikrino neblaivumą (etilo alkoholio koncentracija iškvėptame ore viršijo 4 promiles). Atvykusi greitoji medicinos pagalba nukentėjusįjį apžiūrėjo, užfiksavo po kaire akimi kraujosruvą, davė vaistų. Po įvykio po kaire akimi atsirado kraujosruva ir patinimas, iki įvykio kraujosruvos po akimi nebuvo. Įvykio metu motina buvo kartu kambaryje, ar kambaryje taip pat buvo tėvas, nukentėjusysis neprisiminė. Visi buvo stipriai apsvaigę nuo alkoholio, nukentėjusysis alkoholį neribotais kiekiais vartoja dvi savaites laiko. Nukentėjusysis nurodė, kad į Valstybinę teismo medicinos ekspertizę objektų tyrimui nevyks ir civilinio ieškinio nereikš nei dabar, nei ateityje (b. l. 38–41).
3.2. Liudytojas J. S. parodė, kad gyvena bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kuriame kartu gyvena su savo sūnumis Ž. S. ir R. S. bei sutuoktine L. S.. Butas nuosavybės teise priklauso liudytojui. Butas yra dviejų kambarių, viename iš jų gyvena Liudytojas, o kitame kambaryje gyvena sūnūs ir sutuoktinė. 2021 m. spalio 10 d. sūnų ir motinos kambaryje visi kartu gėrė alkoholinius gėrimus, t. y. alų. Kokį kiekį išgėrė, liudytojas neprisiminė, tačiau kiekis buvo didelis. Alkoholį neribotais kiekiais vartoja kasdien. Visų įvykio aplinkybių, vykusių 2021 m. spalio 10 d., neprisimena, konflikto tarp sūnų nurodytą dieną nebuvo, taip pat nematė, kad 2021 m. spalio 10 d. butų atvykusi policija į namus, tą dieną buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, kas galėjo daryti įtaką atminčiai. Be to, liudytojui yra 70 m. Įvykio dieną galėjo būti, kad liudytojas dienos metu neblaivus miegojo. Sūnūs žodiškai dažnai konfliktuoja, tačiau smurtauja retai. Po 2021 m. spalio 10 d. pas sūnų Ž. S. pastebėjo kraujosruvą ant kairės akies, paklausus, iš kur ji atsirado, nukentėjusysis atsakė, kad nugriuvo. Ž. S., būdamas neblaivus dažnai griuvinėja, dėl ko vis kurią nors kūno dalį sumuša (b. l. 49–52).
3.3. Liudytoja L. S. parodė, kad gyvena bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kartu su savo sūnumis Ž. S. ir R. S. bei sutuoktiniu J. S.. Butas yra dviejų kambarių, viename iš jų gyvena sutuoktinis, kitame kambaryje gyvena sūnūs ir ji. 2021 m. spalio 10 d. sūnų kambaryje visi kartu vartojo alkoholinius gėrimus, t. y. alų. Kokį kiekį suvartojo, liudytoja neprisiminė, tačiau kiekis buvo didelis. Kambaryje gulėjo ant lovos, o ant kitos lovos abu sūnūs sėdėjo vienas šalia kito. Liudytoja, gulėdama veidu į sieną, kadangi ruošėsi miegoti, nematė, ką jie veikė, tik girdėjo jų pokalbius. Liudytoja gulėdama išgirdo, kad nukentėjusysis kaltinamajam pasakė: „nesuvalgyk visko, palik ir man“, ar kaltinamasis atsakė, liudytoja neprisiminė, prisimena, kad tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu jie pradėjo grumtis. Kadangi liudytoja buvo stipriai apsvaigusi nuo alkoholio, nesuvokė, kas vyksta ir toliau gulėjo, galimai buvo užmigusi. Apklausos metu, būdama blaivi, liudytoja sunkiai prisiminė 2021 m. spalio 10 d. aplinkybes, nurodė, kad broliai konfliktavo ir stumdėsi, tačiau, kuris iš sūnų kokius smūgiu sudavė, nematė ir neprisimena. Iki įvykio ir po jo liudytoja gulėjo ant lovos kambaryje, prisimena, kad į namus buvo atvykę policijos pareigūnai, tačiau su jais nebendravo, liko gulėti lovoje, galimai tuo metu miegojo. Po įvykio nukentėjusiajam atsirado kraujosruva po kaire akimi, iš kur ji atsirado, jo neklausė, jis jai nesakė. Sūnūs smurtauja ir konfliktuoja retai, jei kyla konfliktai, tai dažniausiai būnant neblaiviems. Kaltinamasis paskutiniu laikotarpiu gyvena pas draugą, tačiau broliai palaiko draugiškus santykius, kartu leidžia laiką ir uždarbiauja (b. l. 55–58).
3.4. Iš nukentėjusiojo Ž. S. protokolo–pareiškimo teismas nustatė, kad 2021 m. spalio 10 d. apie 12.20 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), nukentėjusysis kartu su broliu R. S. kambaryje vartojo alkoholinius gėrimus, t. y. alų. Kaltinamajam ankščiau buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl smurto artimoje aplinkoje prieš nukentėjusįjį, tačiau visus kartus ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti, susitaikius. Žodinis konfliktas tarp jo su broliu įvyko dėl saulėgrąžų, nes nukentėjusysis prašė palikti, visko nesuvalgyti. Po šių žodžių kaltinamasis nukentėjusiajam tris kartus kairės rankos kumščiu sudavė į veido sritį, po smūgio nukentėjusysis pajuto fizinį skausmą ir iškvietė policijos pareigūnus, siekdamas sutramdyti brolį ir pradėti ikiteisminį tyrimą dėl smurto artimoje aplinkoje. Brolis gyvena kartu su juo ir tėvais, kurie įvykio nematė (b. l. 14–16).
3.5. Iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje teismas nustatė, kad 2021 m. spalio 10 d. apie 12.25 val. buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjo brolis sumušė pranešėją. Atvykus minėtu adresu namuose rado pranešėją Ž. S., kuriam alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas 4,25 promilių neblaivumas, ant veido matėsi akivaizdūs smurto požymiai, kairės pusės veido srities sumušimai. Nukentėjusysis paaiškino, kad 2021 m. spalio 10 d. apie 12.20 val. vartojant alkoholinius gėrimus namuose, kuriose aplinka yra netvarkinga, su broliu R. S., kuriam alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 3,90 promilių neblaivumas, kilo žodinis konfliktas dėl saulėgrąžų ir kaltinamasis iš kairės rankos kumščio sudavė nukentėjusiajam tris kartus į kairės veido puses sritį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Kaltinamajam tris kartus buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, dėl smurto artimoje aplinkoje. Atvykusi greitosios medicinos pagalbos brigada apžiūrėjo nukentėjusįjį, siūlė vykti į ligoninę detalesnei apžiūrai, tačiau nukentėjusysis atsisakė. Bute, taip pat buvo motina ir tėvas, kurie smurto nematė. Kaltinamasis atvykusiems policijos pareigūnams pripažino sudavęs smūgius broliui (b. l. 13).
3.6. Iš įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokolo teismas nustatė, kad apžiūros objektas yra bendrabučio tipo butas, adresu (duomenys neskelbtini), antrame aukšte, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini). Butas yra dviejų kambarių ir pagalbinės patalpos (tualeto). Iš koridoriaus patenkama į kambarį, kuriame apžiūros metu ant sofos sėdi nukentėjusysis, kuris paaiškino, kad jam vieną kartą kumščiu į veido sritį, sužalodamas akį, sudavė brolis R. S.. Apžiūros metu buto aplinka netvarkinga, bendra netvarka, smurto požymių nėra (b. l. 17–19, 20–25).
3.7. Iš asmens apžiūros protokolo teismas nustatė, kad nukentėjusiajam Ž. S., kairės akies srityje matyti kraujosruva, patinimas. Pateikta fotolentelė (b. l. 62–63, 64–65).
3.8. Iš 2021 m. spalio 15 d. medicininių dokumentų apžiūros protokolo teismas nustatė, kad teismo medicinos specialistas pagal greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelę iš VšĮ „Vievio sveikatos priežiūros centro“, nukentėjusiojo asmens apžiūros protokolo priedą bei susipažinęs su įvykio aplinkybėmis pateikė išvadą, kad Ž. S. nustatyta poodine kraujosruva kaires pusės akies skruosto srityje su minkštųjų audinių patinimu. Sužalojimas galėjo būti padarytas aplinkybėse nurodomu laiku, vienu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu, tikėtina suduodant smūgį. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (b. l. 69).
3.9. Iš policijos registruojamų įvykių registro BIRT ataskaitų žiūryklės teismas nustatė, kad 2021 m. spalio 10 d., 12.28 val. dėl įvykusio konflikto kreipėsi nukentėjusysis Ž. S., kuris pranešė, jog jį sumušė brolis (b. l. 26–30).
3.10. Iš alkoholio kiekio matuoklio „Alcotest 7510“ Nr. ARKA-0032, patikros sertifikato Nr. 1486441, panaudojimo registracijos žurnalo kopijos teismas nustatė, kad 2021 m. spalio 10 d. 12.56 val. kaltinamajam nustatytas 3,90 promilių girtumas (b. l. 31–34).
3.11. Iš alkoholio kiekio matuoklio „Alcotest 7510“ Nr. ARKA-0032, patikros sertifikato Nr. 1486441, panaudojimo registracijos žurnalo kopijos teismas nustatė, kad 2021 m. spalio 10 d. 13.00 val. nukentėjusiajam nustatytas 4,25 promilių girtumas (b. l. 31–34).
R. S. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai bei teismo išvados
4. Valstybės vardu kaltinimą baudžiamosiose bylose palaikantis subjektas – prokurorė – inkriminuoja kaltinimą R. S., padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas šeimos nariui – broliui) ir siūlo užbaigti baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu.
5. Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.
6. Teismas pažymi, kad šiuo atveju nėra aplinkybių, numatytų BPK 418 straipsnio 1 dalyje, kurios neleistų teismui priimti baudžiamojo įsakymo: už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas R. S., padarymą nebaudžiama tik terminuota laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme; nusikalstamu būdu padarytos žalos nėra, civilinis ieškinys byloje nepateiktas.
7. Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka įstatyme numatytus formos bei turinio reikalavimus (BPK 419 straipsnis). Teismas, susipažinęs bei įvertinęs teismui perduotą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, nenustatė aplinkybių, numatytų BPK 420 straipsnio 1 dalies 2–3 punktuose bei 2 dalyje: bylos aplinkybės aiškios (BPK 423 straipsnio 1 dalis); nėra aplinkybių, dėl kurių procesas negalimas (BPK 424 straipsnio 1 dalis); nukentėjusiųjų, kurie būtų apskundę prokuroro sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, nėra. Teismas konstatuoja, kad yra visos procesinės prielaidos surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą (BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
8. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas šio straipsnio (BK 140 straipsnio – teismo pastaba) 1 dalyje nurodytą veiką (tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį (žmogų) sužalojo ar trumpam susargdino – teismo pastaba) padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. BK 248 straipsnio 2 straipsnyje nurodyta, kad šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis. Aptariama BK 140 straipsnio 2 dalis kaltinamajam pagrįstai inkriminuojama už nusikalstamos veikos (fizinio skausmo sukėlimo) padarymą šeimos nariui – broliui.
9. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016).
10. Nagrinėjamu atveju pats kaltinamasis pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, kaltinamojo parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklausto nukentėjusiojo parodymai, procesinių veiksmų atlikimo metu (protokoluose, kt.) užfiksuoti duomenys. Tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo parodymai tarpusavyje sutampa, abi šalys nurodė, kad konfliktas prasidėjo namuose, vartojant alkoholinius gėrimus. Nukentėjusysis kaltinamojo paprašė nesuvalgyti saulėgrąžų. Dėl šios priežasties kaltinamasis supykęs tyčia kumščiu vieną kartą sudavė broliui į veido sritį, pataikydamas į kairę akį, dėl ko nukentėjusiajam atsirado patinimas bei susidarė poodinė kraujosruva kairės pusės akies skruosto srityje.
11. Nors nukentėjusysis visų įvykio aplinkybių tiksliai parodyti negali, tačiau ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai sutampa su byloje esančia rašytine medžiaga. Asmens apžiūros protokole pateikta fotolentelė patvirtina nukentėjusiojo nurodytus bei patirtus sužalojimus. Policijos pareigūno tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, jog atvykus policijos pareigūnams į įvykio vietą ant nukentėjusiojo veido buvo matyti akivaizdūs sužalojimai, t. y. kairės pusės veido srities sumušimai, be to, kaltinamasis atvykusiems policijos pareigūnams prisipažino sudavęs broliui smūgius.
12. Nors liudytojas J. S. ir teigė, kad sūnūs nekonfliktavo, tačiau aplinkybę, jog namuose visi vartojo didelį kiekį alkoholinių gėrimų, patvirtino. Liudytoja L. S. patvirtino tiek nukentėjusiojo, tiek kaltinamojo žodžius, kad konfliktas prasidėjo dėl saulėgrąžų, atsimena, kad buvo konfliktas, lėmęs grumtynes, tačiau dėl suvartoto didelio alkoholio kiekio tuo metu nesuprato, kas vyksta ir miegojo toliau. Abu liudytojai patvirtino, kad po įvykio ant nukentėjusiojo veido kairės pusės akies matė susidariusią kraujosruvą. Kaltinamasis neneigė vartojęs alkoholį, kas turėjo įtakos kilusiam konfliktui, be to, jam sertifikuotu alkotesteriu nustatytas sunkus girtumo laipsnis, t. y. 3,90 promilės girtumo. Tai, kad nukentėjusiajam nežymiai sutrikdyta sveikata, patvirtina ir teismo medicinos ekspertas, nustatęs poodinę kraujosruvą kairės pusės akies skruosto srityje su minkštųjų audinių patinimu.
13. Teismo vertinimu, bylos įrodymų visuma yra pakankama R. S. nusikalstamiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti – teismas nustatė, kad kaltinamasis R. S., smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – broliui, o būtent: 2021 m. spalio 10 d. apie 12.20 val. kaltinamasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kuriame kartu gyvena su broliu, kambario patalpoje kilusio žodinio konflikto metu tyčia vieną kartą kairės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam broliui Ž. S. į kairę akį, padarydamas poodinę kraujosruvą kairės pusės akies skruosto srityje su minkštųjų audinių patinimu, tokiais savo veiksmais kaltinamasis R. S. sukėlė nukentėjusiajam broliui Ž. S. nežymų sveikatos sutrikdymą
14. Remiantis aukščiau išdėstytais motyvais, teismo vertinimu, kaltinamojo R. S. veiksmai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuoti teisingai. Teismas sprendžia, kad R. S. padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – nežymiai sutrikdė savo šeimos nariui sveikatą.
15. Nustatyta, kad paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad sutinka su baudžiamojo proceso pabaiga, priimant teismo baudžiamąjį įsakymą (b. l. 114–117).
Dėl R. S. skirtinos bausmės
16. Prokurorė siūlo kaltinamajam paskirti laisvės apribojimą 1 metams, įpareigojant jį būti namuose nuo 22.00 iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, bei per šį laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Prokurorė taip pat siūlo, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 8 mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant kaltinamąjį būti namuose nuo 22.00 iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, bei per šį laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 72² straipsniu, kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią kaltinamasis turi įvykdyti per 6 mėnesius.
17. Baudžiamasis įstatymas numato, kad už BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką skiriamos bausmės yra viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
18. Nors prerogatyva spręsti, kokia konkrečiu atveju turi būti paskirta bausmė bei bausmės dydis įstatymo leidėjo palikta tik teismui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 26 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-719/2020 18 punktą), tačiau skirdamas bausmę teismas privalo vadovautis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos stadiją; 4) kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 5) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; padarytos žalos dydį (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai). Kartu pažymėtina, kad iš baudžiamojoje teisėje įtvirtinto teisingumo principo teismams kyla reikalavimas skirti tokias bausmes, kuriomis nustatyti suvaržymai ir apribojimai nuteistajam yra realūs ir įgyvendinami (BK 54 straipsnio 3 dalis).
19. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
20. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 19 punktas).
21. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, veika baigta. Teismas atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, taip pat į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, administracine tvarka penkerių metų laikotarpyje baustas daug kartų, turi galiojančių nuobaudų, neteistas, duomenų, kad būtų įrašytas į Psichikos sveikatos ar Priklausomybės ligų centrą, nėra.
22. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą, paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, kurios dydis nustatytinas mažesnis už vidurkį, kartu su bausme paskiriant įpareigojimus. Teismo vertinimu, prokurorės pasiūlyta bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra adekvati padarytos veikos ir kaltinamo asmens pavojingumui.
23. Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam R. S. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
24. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė (b. l. 122–124) – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei 100 metrų atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju, nesilankyti nukentėjusiojo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini) – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, naikintina.
25. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į kaltinamajam paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikas, R. S. išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2021 m. spalio 10 d. 12.56 val. iki 2021 m. spalio 12 d. 11.54 val., dvi laikinajame sulaikyme išbūtas dienas, prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms (b. l. 108–110, 112–113).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420–422 straipsniais,
nusprendžia:
R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. S. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Į bausmės laiką įskaityti R. S. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. spalio 10 d. 12.56 val. iki 2021 m. spalio 12 d. 11.54 val., dvi laikinajame sulaikyme išbūtas dienas, prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, skirti R. S. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose – ją įvykdant per 6 (šešis) mėnesius, terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. R. S. skirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo bei nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 100 metrų atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju, nesilankyti nukentėjusiojo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini) – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo baudžiamojo įsakymo įteikimo kaltinamajai dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
4. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.