Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2021-12-16 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-806-1123/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-12-16
Bylos Nr.
II-806-1123/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02028-2021-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
Teisėjas
Aušra Ragelienė (pirm.)
Institucija
LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius
Advokatai
Linas Vilys
Kategorijos
Skundo byla Nr. II-806-1123/2021
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02028-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. gruodžio 16 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė,sekretoriaujant Ramintai Braškienei,

dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui V. M. ( toliau – ir Pareiškėjas) ir jo atstovui advokatui Linui Viliui,

Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus ( toliau – ir Valstybinė darbo inspekcija, Institucija) įgaliotam atstovui vyriausiajam inspektoriui Giedriui Kriūnui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. M., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus vedėjo R. R. 2021 m. spalio 20 d. nutarimo Nr. VDI-ANR_N-630-2021 (ROIK: 21145097966).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Institucijos priimto nutarimo esmė

1. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus vedėjo R. R. 2021 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. VDI-ANR_N-630-2021 (toliau – ir skundžiamas Nutarimas, Nutarimas) V. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį 1000 Eur dydžio bauda.

2. Bylos nagrinėjimo metu Valstybinė darbo inspekcija nustatė, kad Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius gavo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus raštą, kuriuo buvo prašoma įvertinti, ar UAB (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dirbęs trečiosios šalies (duomenys neskelbtini) pilietis S. M. (toliau taip pat - užsienietis), dirbo legaliai. Valstybinė darbo inspekcija tyrimo metu iš Pareiškėjo pateiktų darbo laiko apskaitos žiniaraščių bei darbo sutarties nustatė, kad užsienietis UAB (duomenys neskelbtini) dirbo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pareigose. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio 2 dalis numato, kad darbdavys gali sudaryti darbo sutartį tik su užsieniečiu, turinčiu leidimą dirbti, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 58 straipsnyje nurodytus atvejus. Nutarime nurodoma, kad Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informavo, kad UAB (duomenys neskelbtini) dėl S. M. leidimo dirbti nesikreipė ir dokumentų neteikė. Nutarimu taip pat pažymima, kad Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019-06-26 paskelbtame įsakyme Nr. V-322, (duomenys neskelbtini) pareigybė nepatenka į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis 2019 m. II pusmečiui. Kitų duomenų, kad užsienietis būtų atleistas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 58 straipsnio nuostatas Valstybinė darbo inspekcija nenustatė, todėl konstatavo, kad prieš S. M. pradedant dirbti UAB (duomenys neskelbtini) privalėjo gauti Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduodamus leidimus dirbti. Nutarime teigiama, kad tai, jog darbuotojų darbas būtų legalus, turi užtikrinti įmonės vadovas. Valstybinė darbo inspekcija sprendė, kad savo veiksmais (neveikimu) V. M. pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 57 straipsnio 1 dalies, 62 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau - Užimtumo įstatymas) 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas ir padarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą

Motyvuojamoji dalis

3. Kaip asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė nurodyta tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti.

4. Asmens atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

II. Pareiškėjo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir prašymai

5. Pareiškėjas V. M. skundu prašo panaikinti 2021 m. spalio 20 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, o teismui nenustačius pagrindo skundžiamam nutarimui panaikinti – pakeisti 2021 m. spalio 20 d. nutarimą ir neskirti nuobaudos.

6. Pareiškėjo įsitikinimu, Nutarimu buvo pažeistas non bis in idem principas, nes už tą patį pažeidimą buvo patrauktas atsakomybėn jis kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, kai už tą patį pažeidimą buvo nubaustas ir UAB (duomenys neskelbtini) kaip juridinis asmuo. Skunde nurodyta, jog už tą patį pažeidimą buvo paskirtos dvi nuobaudos (nors ekonominės sankcijos tiesiogiai ir nėra nuobaudos už administracinius teisės pažeidimus, tačiau tokios ekonominės sankcijos pagal savo prigimtį prilyginamos minėtoms nuobaudoms), todėl yra pagrindas pripažinti non bis in idem principo pažeidimą. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies bei ANK 95 straipsnio atveju užtikrinti, kad darbuotojų darbas būtų legalus turi tas pats asmuo – darbdaviui atstovaujantis asmuo. Šios bylos atveju atsakomybė buvo taikoma darbdaviui UAB (duomenys neskelbtini) už nepakankamą darbo teisinių santykių kontrolę, tačiau administracinė nuobauda buvo skirta per darbdaviui atstovaujantį asmenį - įmonės vadovą, o ekonominė sankcija buvo skirta tiesiogiai darbdaviui, t. y. UAB (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo manymu, iš esmės abiem atvejais atsakomybė buvo taikoma tam pačiam asmeniui.

7. Skunde nurodoma, jog Pareiškėjo įsitikinimu, jam paskirta nuobauda yra neteisinga ir neatitinkanti proporcingumo principo, kadangi atsakovas, skirdamas baudą, netinkamai įvertino padaryto pažeidimo aplinkybes bei pobūdį, nebuvo pakankamai atsižvelgta į tai, kad: nusižengimas nebuvo tyčinis; darbo sutartis su užsieniečiu buvo pasirašyta (darbo sutartis pridedama), apie įdarbinimą buvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai; užsieniečiui buvo mokamas darbo užmokestis, buvo mokami darbo užmokesčiui taikomi mokesčiai (darbo užmokesčio priskaičiavimo žiniaraščiai pridedami); užsienietis dirbo UAB (duomenys neskelbtini) labai trumpai ( nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)); darbo laiko apskaitos žiniaraščiai pridedami); Pareiškėjas užsieniečio įdarbinimo fakto neslėpė ir padėjo atlikti pažeidimo tyrimą; Pareiškėjas anksčiau nebuvo baustas už panašią veiką. Nurodoma ir tai, kad Institucija nevertino to, kad užsienietis turėjo socialinio draudimo numerį ir galiojantį leidimą gyventi ES valstybėje narėje, ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai dėl šio užsieniečio darbo UAB (duomenys neskelbtini) jokių klausimų nekilo, todėl toks pareiškėjo elgesys negali būti prilyginamas kaltam neteisėtam elgesiui.

8. Skundu Pareiškėjas prašo Teismo atsižvelgti ir į tai, kad užsieniečių darbo Lietuvoje reglamentavimas yra sudėtingas, painus, todėl jo supratimas ir aiškinimas reikalauja specialių žinių ir patirties, kurių Pareiškėjas neturi.

9. Institucijos atsiliepime nurodyta, kad VDI Vilniaus skyrius tinkamai, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinę bylą bei įvertinęs visas aplinkybes ir aktualią teisminę praktiką tinkamai skyrė administracinę baudą V. M..

III. Teismo posėdyje ištirtų įrodymų turinys

10. Pareiškėjo atstovas advokatas L. Vilys teismo posėdžio, vykusio 2021 m. gruodžio 8 d., metu paaiškino, jog skundą palaiko, teigė, kad šiuo atveju už tą patį nusižengimą buvo nubausta du kartus, t. y. buvo paskirtos dvi nuobaudos: fiziniam asmeniui, t. y. V. M. kaip direktoriui ir juridiniam asmeniui. Advokato nuomone, aiškinant Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 10 dalies nuostatas, galima daryti išvadą, kad jeigu taikoma juridiniam asmeniui atsakomybė, tai prieš tai reikia priimti sprendimą, kad nėra pagrindo taikyti nuobaudą pagal ANK ar BK. Tam, kad pritaikyti pagal Užimtumo įstatymą, neturi būti pagrindų taikyti pagal ANK. Dviejų būti negali. Aiškino, jog Institucijos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 10 dalies nuostatų aiškinimas prieštarauja konstitucinei teisinei jurisprudencijai apie tai, kad teisės normos neturėtų nustatyti ribojimo ar kitų teisinių pasekmių nepriklausomai nuo pasirinktos ūkinės veiklos formos. Advokato nuomone tuo atveju, kai uždarosios akcinės bendrovės akcininkas yra ir šios bendrovės direktorius, tas pats asmuo bus baudžiamas ir pagal ANK, ir pagal Užimtumo įstatymą. Pirmenybė nelegalaus Darbo įvertinimui, apibrėžimui, turiniui, nustatymui yra būtent Užimtumo įstatyme, dėl to ir yra pirminis šaltinis ir pirminė sankcija taikoma juridiniam asmeniui pagal Užimtumo įstatymą. Advokato nuomone, Institucija pritaikė ANK atsakomybę ne tam subjektui, nes bendrovėje buvo (yra) personalo vadovo pareigybė, pateikė teismui darbo sutarties, sudarytos su A. Z., ir personalo vadovo pareiginės instrukcijos nuorašus. Teigė, kad personalo skyriaus darbuotojas neatliko tik minimalių veiksmų, tačiau neturėjo tikslo padaryti pažeidimą, nes įdarbintas užsienio pilietis turėjo socialinio draudimo kodą, žadėjo pateikti leidimą dirbti. Nurodė ir tai, kad pagal ANK 34 straipsnį teismas turi teisę mažinti baudos dydį atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, todėl prašė, atsižvelgiant į tai, kad V. M. veiksmuose nėra kaltės, baudos neskirti.

11. Institucijos atstovas teisme paaiškino, jog tyrimas buvo pradėtas gavus raštą iš Migracijos departamento dėl galimo neteisėto darbo. Pradėjus tyrimą buvo susisiekta su įmone, buvo gauti tyrimui reikalingi dokumentai, iš kurių nustatyta, kad S. M. dirbo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) pareigybei reikalingas leidimas dirbti. Leidimas dirbti reikalingas visiems užsieniečiams, yra numatytos sąlygos kada nereikia to leidimo, bet ta nuostata, kad leidimas dirbti nuostata buvo visada. Įmonės tą nuostatą turi žinoti, tuo labiau didelė įmonė, kur dirba virš kelių šimtų žmonių. Atsižvelgiant į Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas, kurios nustato, kad vadovas atsakingas už tinkamą darbuotojų įdarbinimą protokolas buvo surašytas vadovui. Tai, kad atsakingas yra vadovas patvirtina aplinkybė, jog jis pasirašė darbo sutartį. Dėl Sodros SDK (socialinio draudimo kodo) paaiškino, kad Užsienietis, turintis ES kortelę, gali atvykti į Lietuvos Respubliką 90 d. 180 dienų laikotarpyje ir teisėtai būti. Tuo atveju, jeigu jis pakliūva į trūkstamų profesijų sąrašą, jisai gali įsidarbinti ir teisėtai dirbti. Tačiau viršijus 90 d., jis turi tvarkytis leidimus gauti nacionalinę vizą pan. SDK kodo turėjimas, neparodo, kad jis buvo suteiktas teisėtai, nes Sodra, priimdama pranešimus, netikrina užsieniečių įdarbinimo teisėtumo. Įdarbinimo teisėtumą tikrina Darbo inspekcija ir kitos institucijos. Dėl dvigubo baudimo paaiškino, kad yra suformuota teisminė praktika, kad yra du atskiri subjektai ir toks baudimas yra pagrįstas ir teisėtas. Kodeksas yra kvalifikuotas teisėta aktas ir aukščiau negu įstatymas. Atsakomybė pritaikyta tinkamai. Leidimo dirbti negali atsinešti pats darbuotojas. Leidimą dirbti išduoda Užimtumo tarnyba tarpininkaujant konkrečiai įmonei, darbuotojas negali atnešti toko leidimo.

IV. Teismo argumentai ir išvados

Skundas tenkinamas iš dalies.

12. ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti. . Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Žemesnės instancijos teismas

13. ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

14. Skunde keliamas subjekto, kuriam už padarytus pažeidimus kyla atsakomybė, klausimas, t. y. teigiama, kad už šį pažeidimą atsakomybėn turėtų būti traukiamas tik juridinis asmuo pagal Užimtumo įstatymo nuostatas, nurodoma, jog atsakomybėn turėjo būti patraukta tik UAB (duomenys neskelbtini) taip eliminuojant vadovo administracinę atsakomybę, nes už tą patį pažeidimą negali būti baudžiama antrą kartą. Be to teismo posėdyje buvo teigiama ir tai, kad administracinėn atsakomybėn galėjo būti traukiama UAB (duomenys neskelbtini) personalo skyriaus vadovė, kuri buvo atsakinga už asmenų įdarbinimą, bet ne bendrovės vadovas, kuris atsakomybę dėl darbo teisinių santykių delegavo personalo skyriaus vadovei.

Žemesnės instancijos teismas

15. Teismas nesutinka su skunde dėstomu ir teisme išsakytu teisės normų, reglamentuojančių atsakomybes už nelegalų darbą aiškinimu.

16. ANK 95 straipsnyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą, o šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų.

17. ANK 1 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pagal ANK atsako fizinis asmuo, jeigu jo padaryta veika, už kurią šiame kodekse yra numatyta tam tikra sankcija, buvo uždrausta tos veikos padarymo metu galiojusiame teisės akte. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau - ir UĮ) 56 straipsnio 5 dalies 4 punkte ir 57 straipsnio 3 dalyje nurodyta atsakomybė ir sankcijos už minėtus pažeidimus, skiriamos darbdaviui (juridiniam asmeniui). Nors pareiškėjas ir jo atstovas tvirtina, jog pritaikius atsakomybę darbdaviui (šiuo atveju – UAB (duomenys neskelbtini)) tai eliminuoja V. M., kaip šios bendrovės vadovo ir kartu fizinio asmens, atsakomybę, skundą nagrinėjantis teismas šį argumentą atmeta kaip nepagrįstą.

18. Teismas, pasisakydamas dėl šio argumento, pažymi, kad kaip ne kartą yra išaiškinęs Konstitucinis Teismas, Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalies nuostatoje atsispindi teisės principas non bis in idem, reiškiantis, kad asmuo negali būti baudžiamas antrą kartą už tą patį teisės pažeidimą (pvz. Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimas). Pagal Konstitucinio Teismo praktiką, non bis in idem principas, drausdamas antrą kartą bausti už tą patį teisės pažeidimą, nereiškia, kad už teisės pažeidimą asmeniui apskritai negali būti taikomos skirtingos teisinės atsakomybės rūšys. Šis principas savaime nepaneigia galimybės asmeniui taikyti ne vieną, bet daugiau tos pačios rūšies sankcijų už tą patį pažeidimą, ar galimybės už tą pačią veiką bausti skirtingus asmenis.

19. Draudimas bausti asmenį už tą patį teisės pažeidimą yra įtvirtintas ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – Konvencija). Konvencijos 7 protokolo 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad niekas negali būti persekiojamas ar baudžiamas tos pačios valstybės institucijų už nusikaltimą, dėl kurio jis jau buvo išteisintas arba nuteistas galutiniu nuosprendžiu pagal tos valstybės įstatymus ir baudžiamąjį procesą.

20. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. lapkričio 18 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A143-2619/2011, apibendrindama minėtas Konstitucijos ir Konvencijos nuostatas, pažymėjo, kad Konvencija, kaip ir Lietuvos teisė, apskritai nedraudžia dvigubos atsakomybės. Draudžiamas yra pakartotinis baudžiamasis persekiojimas ir „kriminalinis“ (nu)baudimas. Šiuo aspektu sprendžiant, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas non bis in idem principas, turi būti atsižvelgiama į šias aplinkybes: 1) ar asmuo buvo baudžiamas, t. y. ar jam paskirta sankcija yra kriminalinio (baudžiamojo) pobūdžio Konvencijos prasme; 2) ar asmuo buvo baudžiamas už tą patį teisės pažeidimą (pažeidimo tapatumas); 3) ar asmuo buvo baudžiamas pakartotinai; 4) ar pakartotinai baudžiamas tas pats asmuo (asmens tapatumas). Nurodyti kriterijai negali būti taikomi formaliai: ar kiekvienu konkrečiu atveju nėra pažeidžiamas aptariamas principas, galima atsakyti tik įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes.

21. Nagrinėjamu atveju šioje situacijoje nebūtų baudžiamas tas pats asmuo, nes nėra nustatytas asmens tapatumas, t. y. vienas iš būtinų požymių, sudarančių sąlygas konstatuoti non bis in idem principo pažeidimą, kadangi pagal ANK nuostatas skiriama administracinė nuobauda atsakingam fiziniam asmeniui, o pagal UĮ 1 straipsnio 1 dalies 4 punktą, atsakomybė (ekonominė sankcija) taikoma darbdaviams, t. y. juridiniam asmeniui.

22. Kad už nelegalų darbą paskyrus administracinę nuobaudą asmeniui pagal ANK nuostatas, atsakomybė už tuos pačius pažeidimus galima ir darbdaviui bei tai nebus laikoma non bis in idem principo pažeidimu, yra nurodyta ir teismų praktikoje. O būtent, Regionų apygardos administracinis teismas, nagrinėjęs juridinio asmens skundą byloje, kurioje juridiniam asmeniui buvo paskirta ekonominė sankcija už nelegalų darbą, nurodė, jog patraukimas atsakomybėn juridinio asmens ir įmonės vadovo ar įgalioto asmens nelaikytina dvigubu nubaudimu, nes vienu atveju baudą moka pažeidėjas, kuris pažeidė teisės aktus, kitu atveju naudą gavęs subjektas – juridinis asmuo. Užimtumo Įstatymo 56 straipsnio 10 dalyje numatyta išimtis taikytina tais atvejais, kai darbdaviu yra fizinis asmuo, kuris patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnį, ir kai darbdaviu yra juridinis asmuo, patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 292¹ straipsnį (Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1488-402/2019). Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 10 dalis, atsižvelgiant į aptartą Konstitucinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją aiškinant non bis in idem principą, aiškintina taip, kad bauda gali būti skiriama, jeigu padaryta veika neužtraukia atsakomybės pagal ANK ar BK ne bet kokiam, o tam pačiam fiziniam ar juridiniam asmeniui, kuriam svarstoma skirti baudą pagal Užimtumo įstatymo nuostatas. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1438-438/2021)

23. Taigi už nelegalų darbą yra skiriama bauda įmonei, o įmonės vadovui (fiziniam asmeniui) kyla administracinė atsakomybė. Faktas, kad Įmonė jau nubausta pagal Užimtumo įstatymą, netrukdo taikyti administracinę atsakomybę fiziniam asmeniui ir neeliminuoja UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus, kaip atsakingo fizinio asmens, administracinės atsakomybės. Nagrinėjamu atveju fiziniam asmeniui už nelegalų darbą atsakomybė yra numatyta ANK, V. M. yra darbdavio atstovas (direktorius), priimantis sprendimus dėl darbuotojų įdarbinimo. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Nėra ginčo, kad V. M. aptariamu laikotarpiu ėjo direktoriaus pareigas UAB (duomenys neskelbtini), todėl būtent jis ir yra atsakingas už tinkamą įmonės vadovui priskiriamų funkcijų atlikimą.

24. Kaip matyti iš teismo posėdžio metu pateiktos personalo vadovo pareiginės instrukcijos, joje nėra nustatyta, jog direktorius Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 dalyje numatytą teisę priimti į darbą ir atleisti darbuotojus, sudaryti ir nutraukti su jais darbo sutartis yra delegavęs personalo vadovei, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad personalo vadovė A. Z. ANK 95 straipsnio prasme priskiriama „kitų atsakingų asmenų“ kategorijai ir dėl to galėtų ir turėtų būti patraukta administracinėn atsakomybėn.

25. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas laiko, kad Institucija pagrįstai fizinį asmenį V. M., kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorių, patraukė administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, ir pažymi, kad paskirta ekonominė sankcija juridiniam asmeniui UAB (duomenys neskelbtini) neeliminuoja jo, kaip įmonės direktoriaus, administracinės atsakomybės.

Žemesnės instancijos teismas

26. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas teigė jog V. M. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn nesant jo kaltės. Teismas, nesutikdamas su šiais argumentais, pažymi, jog administraciniai nusižengimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis), todėl šiuo atveju nėra privaloma įrodyti, kad V. M. tyčia, sąmoningai pažeidė darbo sutarties su užsieniečiu sudarymo taisykles. Bendrovės vadovas, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, kad bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai, todėl pažeidimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. Darbdavys turi užtikrinti, kad darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Neveikimas pasireiškia nepakankama darbdavio kontrole šioje srityje, o tai sudaro pagrindą administracinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-39-648/2016).

27. ANK 95 straipsnio 1 dalyje yra numatyta darbdavių ar kitų atsakingų asmenų administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Iš ANK 95 straipsnio 1 dalies dispozicijos matyti, kad ji suformuota kaip blanketinė norma, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius nelegalaus darbo požymius bei darbo įstatymus, kurie buvo pažeisti. Nelegalaus darbo sąvoka apibrėžta Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje. Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Darbo sutarties sąvoka apibrėžta DK 32 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią darbo sutartis – tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Taigi tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-2013).

28. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad trečiosios šalies (duomenys neskelbtini) pilietis S. M. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) pagal raštu sudarytą, pareiškėjo pasirašytą, darbo sutartį, apie minėto asmens įdarbinimą UAB (duomenys neskelbtini) buvo tinkamai ir laiku pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai. Taigi vienas iš alternatyvių nelegalaus darbo pagrindų, įtvirtintų Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte, nenustatytas. Toliau analizuotinas Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas nelegalaus darbo atvejis, t. y. ar nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nustatyti trečiosios šalies piliečio įdarbinimo, nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos pažeidimai sudaro pagrindą konstatuoti nelegalaus darbo buvimo faktą.

29. Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą nelegaliu darbu laikoma situacija, kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Kadangi ši teisės norma taip pat blanketinė, nagrinėjamu atveju reikšmingos ir Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties nuostatos, apibrėžiančios užsieniečių įdarbinimo Lietuvoje teisėtumą. Užsieniečių įdarbinimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 57 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 62 straipsnis, kuriuose įtvirtinta, kad darbdavys gali sudaryti darbo sutartį tik su užsieniečiu, turinčiu leidimą dirbti, išskyrus šio Įstatymo 58 straipsnyje nurodytus atvejus. Pagal bendruosius reikalavimus, trečiosios šalies piliečiui, kuris siekia įsidarbinti Lietuvoje, būtina gauti leidimą dirbti, išskyrus atvejus, kai Įstatymas aiškiai įtvirtina, kad tokių leidimų konkrečiu atveju nereikia. Svarbu tai, kad leidimai išduodami konkrečiam užsieniečiui, turinčiam tikslą dirbti konkrečioje Lietuvos įmonėje. Be to užsienietis vienu metu gali turėti vieną leidimą dirbti (Leidimo dirbti Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo ( aktuali redakcija) 12 p.), tad pareiškėjo pozicija, jog prieš sudarant darbo sutartį užsienietis žadėjo pateikti leidimą dirbti bei tai, kad šis asmuo jau turėjo socialinio draudimo kodą, neatleidžia darbdavio nuo pareigos užtikrinti, kad darbo sutartis su tokiu asmeniu būtų sudaryta laikantis imperatyvių įstatymo reikalavimų, t. y. tik po to, kai bus gautas leidimas dirbti UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pareigose. Darytina išvada, kad skunde darbdavio atstovo advokato nurodomas teiginys, kad valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba suteikdama socialinio draudimo kodą, patvirtino darbdaviui, kad darbuotojas yra teisėtai Lietuvos Respublikoje ir turi leidimą dirbti yra klaidinantis, nes leidimas dirbti išduodamas konkrečiai įmonei ir konkrečioms pareigoms, ir tai jokiu būdu neatleidžia darbdavio nuo įstatymų reikalavimų įvykdymo norint įdarbinti užsienietį, kuris yra trečiosios šalies pilietis.

30. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 ir 12 dalyse nustatyta, jog bendrovės vadovas atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Bendrovės vadovas, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog Bendrovės veikla bus organizuojama tinkamai.

31. Teismas konstatuoja, jog Institucija priimdama skundžiamą nutarimą padarė pagrįstą išvadą, jog V. M., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi neužtikrino, kad įdarbinant (duomenys neskelbtini) trečiosios šalies pilietį S. M. būtų tinkamai laikomasi įdarbinimo Lietuvoje tvarkos, neužtikrino, kad prieš įdarbinant šį asmenį būtų gautas Užimtumo tarnybos išduodamas leidimas dirbti. Tokiais veiksmais ( neveikimu) V. M. pažeidė imperatyvias Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 57 straipsnio 1 dalies, 62 straipsnio 2 dalies, užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas.

32. V. M. pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą asmuo, taip pat atsakingas ir už darbuotojų priėmimą į darbą ir atleidimą iš jo, privalėjo užtikrinti, kad bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai ir laikantis norminių teisės aktų reglamentavimo, tačiau to nepadarė, įdarbino trečiosios šalies pilietį nesilaikydamas Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 57 straipsnio 1 dalies, 62 straipsnio 2 dalies reikalavimų, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų.

33. Skundu taip pat nesutinkama ir su V. M. paskirta nuobauda, prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir nuobaudos neskirti. Skunde nurodyta, jog paskirta bauda yra akivaizdžiai neteisinga ir neproporcinga pažeidimui, už kurį ji buvo paskirta, nes Institucija skirdama baudą, netinkamai įvertino pažeidimo aplinkybes bei pobūdį, nebuvo pakankamai atsižvelgta į tai, kad nusižengimas nebuvo tyčinis; darbo sutartis su užsieniečiu buvo pasirašyta, apie įdarbinimą buvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai; užsieniečiui buvo mokamas darbo užmokestis, buvo mokami darbo užmokesčiui taikomi mokesčiai, užsienietis dirbo UAB (duomenys neskelbtini) labai trumpai nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini); Pareiškėjas užsieniečio įdarbinimo fakto neslėpė ir padėjo atlikti pažeidimo tyrimą; Pareiškėjas anksčiau nebuvo baustas už panašią veiką.

34. Už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą yra numatyta galimybė darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims skirti baudą nuo 1 000 iki 5 000 eurų.

35. Administracinės nuobaudos skiriamos, vadovaujantis ANK 34 straipsnio nuostatomis. ANK 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda.

36. Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad jį priėmusi institucija, skirdama administracinę nuobaudą V. M., atsižvelgė į atsakomybę lengvinančią aplinkybę (kaltininkas pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti, ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Tačiau įvertinus V. M. paduoto skundo turinį, abejotina, kad jo poziciją dėl nagrinėjamo nusižengimo padarymo galima laikyti prisipažinimu, nuoširdžiu gailėjimusi ir padėjimu išsiaiškinti nusižengimą. Tai reiškia, kad priimant skundžiamą nutarimą nepagrįstai V. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad kaltininkas pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kita vertus, atsižvelgiant į asmens padėties dėl jo paties paduoto skundo pabloginimo negalimumo (non reformatio in peius) principą (ANK 566 straipsnio 1 dalį), teismas nešalina šios skundžiamame nutarime nustatytos V. M. atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Taigi, sprendžiant klausimą, ar institucija teisingai parinko nuobaudą, atsižvelgiama į tai, kad byloje nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė (kaltininkas pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti, ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

37. ANK 34 straipsnio 6 dalis (2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos 2019 m. kovo 26 d. įstatymo Nr. XIII-2027 redakcija) numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija, atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Ši teisės norma yra dispozityvaus pobūdžio ir numato tik galimybę, bet ne pareigą taikyti švelnesnę nuobaudą. Teismas neprivalo pažeidėjui skirti švelnesnės nuobaudos net ir tuo atveju, jei yra įstatyme numatyti formalieji kriterijai. Šis reguliavimas yra išimtis iš taisyklės, o ne standartinė praktika, kurios laikomasi kiekvienu atveju. Priešingu atveju, visada taikant specialiąją taisyklę, bendroji taisyklė netektų prasmės. Taigi, ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas gali būti pagrįstas tik išskirtiniais ir išimtiniais atvejais, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Tokiu būdu, teismas ar įstatymo nustatyta institucija (pareigūnas) turi teisę paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę negu įstatymo numatyta, iš viso neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės, kai, teismo ar įstatymo nustatytos institucijos (pareigūno) vertinimu, ANK numatytos normos sankcijoje įtvirtinta administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė yra akivaizdžiai per didelė nusižengimą padariusiam asmeniui, neproporcinga padarytam nusižengimui ir dėl to yra neteisinga.

38. Teismo vertinimu, Institucija V. M. už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą skirdama šio straipsnio sankcijoje numatytą baudos minimumą, vis dėlto, administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui skirtinos nuobaudos tinkamai neindividualizavo ir paskyrė per griežtą, teisingumo ir proporcingumo reikalavimų neatitinkančią nuobaudą.

39. Pagal ANK 32 straipsnio 1, 2 dalis, administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 2 dalis). Remiantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant.

40. Nelegalus darbas yra vertinamas kaip vienas sunkiausių darbo įstatymo pažeidimų, tačiau skiriant administracinę nuobaudą, kiekvienas nelegalaus darbo atvejis turi būti vertinamas individualiai. Nors padarytas administracinis nusižengimas paprastai lemia didelę materialinę naudą nusižengimą darančiam asmeniui, pažeidžia legaliai neįdarbinto asmens konstitucines teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą užmokestį už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, tačiau nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Darbo sutartis tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) piliečio S. M. buvo sudaryta, apie jo įdarbinimą buvo pranešta atsakingoms Institucijoms, buvo mokamas darbo užmokestis ir įstatymais nustatyti mokesčiai, turtinė žala nepadaryta. Taigi minėto pažeidimo padarymo motyvai nėra savanaudiški ar piktavališki. Be to, pareiškėjas V. M. asmens įdarbinimo fakto neneigė, duomenų apie šio asmens įdarbinimą neslėpė, tačiau nesutiko tik su jo veiksmų teisiniu vertinimu. Institucija ir teismas nenustatė V. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Be to, administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų apie tai, jog V. M. anksčiau būtų padaręs pažeidimų, susijusių su darbo tvarka. Aptartos aplinkybės V. M. charakterizuoja teigiamai ir leidžia manyti, kad padarytas nusižengimas yra daugiau atsitiktinio pobūdžio, nei sąmoningas siekis padaryti žalą valstybei ar iškreipti darbo rinką ir konkurenciją. Teismas vertinimu, vien tik formalus ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijos laikymasis prasilenktų su konstitucine teisingumo samprata, t. y. kad skiriamos poveikio priemonės neturi varžyti asmens labiau nei to reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti – tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėją ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (reikalaujama laikytis proporcingumo principo). Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatymuose nustatytos nuobaudos ir jų sistema turi būti tokios, kad teismas, skirdamas nuobaudas, galėtų įvykdyti teisingumą. Vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Per griežtas nubaudimas iškreiptų ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytų tikslų siekimą ir formuotų asmeniui neigiamą nuostatą apie teisingumą vykdančias institucijas.

41. Atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, apibūdinančias padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, V. M. asmenybę, jo elgesį po pažeidimo padarymo, teismas konstatuoja, jog šioje byloje administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti V. M. atžvilgiu taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skiriant jam švelnesnę nei ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą – 500 eurų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 636 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, , 646 straipsniu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. M. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus vedėjo R. R. 2021 m. spalio 20 d. nutarimą Nr. VDI-ANR_N-630-2021 (ROIK: 21145097966) ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi V. M. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirtą 1000,00 Eur baudą sumažinti iki 500 (penkių šimtų) eurų.

Likusioje dalyje nutarimą palikti nepakeistą

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą

Teisėja Aušra Ragelienė