Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. G. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Radviliškio būstas“ ieškinį atsakovui G. G., tretiesiems asmenims R. G., E. K. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Radviliškio būstas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo G. G. 1232,87 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 28,00 Eur žyminį mokestį, 0,87 Eur už Nekilnojamo turto registro duomenų paiešką duomenų bazėje ir vieno registro išrašo peržiūrėjimą ekrane, 0,84 Eur už Gyventojų registro tarnybos duomenų vieną paiešką duomenų bazėje ir vieno registro išrašo peržiūrėjimą ekrane. Nurodė, kad butą, esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdo atsakovas G. G.. Ieškinio laikotarpis, už kurį prašoma priteisti skola, yra nuo 2010 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. vasario 29 d. už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas name, kurį administruoja ieškovė kaip namo administratorius. Ieškovė teisėtu pagrindu, teikdama administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, įgijo teisę reikalauti iš nuosavybės teises turinčio atsakovo atsiskaitymo. Byloje atsakovas nėra pateikęs nei nuomos sutarties, nei kitų įrodymų, kad ieškinyje nurodytu laikotarpiu gyveno ar teisėtu pagrindu naudojosi, ar kad kažkam kitam kilo pareiga atsiskaityti ieškovei už suteiktas paslaugas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Radviliškio rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 2 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovo G. G. 1232,87 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (1232,87 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016-04-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 28,00 Eur žyminį mokestį, 0,87 Eur už Nekilnojamo turto registro duomenų vieną paiešką duomenų bazėje ir vieno registro išrašo peržiūrėjimą ekrane, 0,84 Eur, už Gyventojų registro tarnybos duomenų vieną paiešką duomenų bazėje ir vieno registro išrašo peržiūrėjimą ekrane, ieškovės UAB „Radviliškio būstas“ naudai. Teismas sprendė, kad atsakovui G. G. nuosavybė teise priklauso butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Žodinės nuomos sutarties pagrindu butas laikotarpiu nuo 2002 m. iki 2014 m. gruodžio 31 d. buvo išnuomotas trečiajam asmeniui E. A. (K.). Nagrinėjamos bylos atveju, gyvenamosios patalpos savininkas įrodinėja, kad sutarties šalys susitarė, jog mokesčius, nustatytus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 4.82 str. 3 d., 4 d., paslaugų tiekėjams tiesiogiai apmokės nuomininkas. Nesutiko su atsakovo motyvu, kad ieškovė perkėlė kitam asmeniui t. y. E. A. (K.) prievolę mokėti už jos administruojamas patalpas, kadangi siuntė jos vardu sąskaitas - faktūras bei pasirašė tris neprotestuotinus paprastuosius vekselius. Atsakovas G. G., sužinojęs apie įsiskolinimus, susidariusius už paslaugų teikimą jo nuosavybės teise esančiame bute, nesikreipė į ieškovę dėl sąskaitų – faktūrų siuntimo jo dabartinės gyvenamosios vietos adresu. Pažymėjo, kad remiantis CK 4.82 straipsnio 3 dalimi, butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atsiskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti, nepriklausomai nuo to ar buto savininkas gyvena bute ar negyvena, todėl iš atsakovo G. G. priteisė skolą už laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. vasario 29 d., t. y. 1232,87 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas G. G. prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškovės UAB „Radviliškio būstas“ ieškinį atmesti, priteisti atsakovui G. G. iš ieškovės UAB „Radviliškio būstas“ bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 100 eurų išlaidos teisinei pagalbai pirmosios instancijos teisme ir 600 eurų išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas padarė aiškiai nepagrįstas ir neteisingas išvadas dėl buto panaudos teisinių santykių bei atsakovo kaip buto savininko pareigos atlyginti buto eksploatavimo ir priežiūros išlaidas, kai jų neapmoka buto naudotojai.

Radviliškio rajono apylinkės teismas įsiteisėjusiu 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1254-766/2014, nustatė, kad ieškovas G. G. leido atsakovams E. K. ir S. A. gyventi jam nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), su sąlyga, kad atsakovai šį butą prižiūrės ir išlaikys, mokės visus su buto išlaikymu susijusius mokesčius. Tuo tikslu atsakovė E. K. sudarė tiesiogines paslaugų teikimo sutartis. Radviliškio rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 14 d. sprendime konstatavo, kad tarp šalių (E. K. ir G. G.) buvo sudaryta žodinė neterminuota buto, nuosavybės teise priklausančio G. G., panaudos sutartis. Skundžiamu sprendimu teismas nevertino šio prejudicinę reikšmę turinčio fakto, todėl padarė aiškiai neteisingą išvadą, kad nepaisant to, jog pareiga mokėti mokesčius buvo perkelta buto naudotojai E. K., remiantis LR CK 4.82 str. 3 d., atsakovas G. G., kaip buto savininkas, privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, kaupti lėšas.

Teismas netinkamai tyrė ir vertino šiuos byloje surinktus rašytinius įrodymus, kadangi ieškovė sąskaitas išrašinėdavo trečiajam asmeniui, o ne atsakovui.

CK 4.84 straipsnio 4 dalis, CK 4.82 straipsnio 3 dalis nedraudžia savininkui susitarti su buto ar kitų patalpų nuomininku (naudotoju) dėl to, kad jis apmokės šias išlaidas.

Trečiasis asmuo R. G. pateiktu pareiškimu dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo prašo patenkinti atsakovo G. G. apeliacinį skundą, panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškovės UAB „Radviliškio būstas“ ieškinį atmesti. Nurodė, kad sutinka su visais atsakovo apeliacinio skundo argumentais.

Ieškovė UAB „Radviliškio būstas“ pateiktu atsiliepimu prašo atsakovo 2016 m. rugsėjo 28 d. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, paliekant Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Atsakovo teiginiai, jog Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1254-766/2014 nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią šioje byloje, yra nepagrįsti. Ieškovė nebuvo proceso šalis civilinėje byloje dėl iškeldinimo Nr. 2-1254-766/2014. Radviliškio rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 14 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-1254-766/2014, pasisakė tik dėl E. K. ir S. A. iškeldinimo iš buto (duomenys neskelbtini), įpareigojant E. K. taip pat ir išdeklaruoti savo gyvenamąją vietą iš šio buto. Tačiau teismas civilinėje byloje dėl iškeldinimo netyrė ir nenagrinėjo aplinkybių dėl bute gyvenusių E. K. ir S. A. skolų, taip pat nesiaiškino nuo kada minėti asmenys bute gyveno ir ar buvo sudaryta kokia nors žodinė panaudos sutartis.

Sutartys, kurias yra sudaręs trečiasis asmuo E. K., sukuria teisines pasekmes pagal prievolių teisę. Tuo tarpu ieškovės ieškiniu prašoma priteisti skola yra susijusi su daiktinės teisės normomis.

Butų ir patalpų savininkai turi teisę perkelti pareigą mokėti mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymą pagal CK 4.82 str. 3 d., tačiau tam būtina sąlyga, kad raštiškai būtų aptarta šių išlaidų apmokėjimo tvarka. Tuo tarpu, jeigu tokia pareiga nėra aiškiai aptarta sutartimi, tai išlaidų už bendro naudojimo objektų išlaikymą apmokėjimo pareiga tenka buto savininkui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Byloje nustatyta, kad 2007 m. vasario 22 d. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo „Dėl daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administratoriaus paskyrimo Nr. A-149-(8.2)“ pagrindu ieškovė UAB „Radviliškio būstas“ teikė administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas name, esančiame (duomenys neskelbtini). Valstybinės įmonės registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 2015 m. gruodžio 10 d. duomenimis butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybes teise priklauso G. G.. Gyventojų registro tarnybos 2015 m. rugpjūčio 25 d. išrašo duomenimis, atsakovas G. G. paskutinę savo gyvenamąją vietą deklaravo 2006 m. lapkričio 30 d. (duomenys neskelbtini).

Iš UAB „Radviliškio būstas“ 2014 m. balandžio 30 d. pažymos dėl atsiskaitymo/neatsiskaitymo už suteiktas paslaugas matyti, kad (klientas – E. K.) mokėtina suma už suteiktas paslaugas, tenkančias patalpai adresu (duomenys neskelbtini), yra 1043,94 Eur. Sąskaitos už suteiktas paslaugas buvo siunčiamos E. K., o nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio G. G. vardu, adresu (duomenys neskelbtini). Iš skolų valdymo ataskaitos laikotarpiu nuo 2016 m. sausio mėn. iki 2016 m. liepos mėn. matyti, kad likutis periodo pabaigai yra 1245,15 Eur. Iš neprotestuotinų paprastųjų vekselių kopijų matyti, kad trys vekseliai buvo pasirašyti 2012 m. lapkričio 9 d. 965,23 Eur sumai. Pagal skolų valdymo ataskaitą skola už butą, esantį (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. vasario 29 d. yra 1232,87 Eur. Iš 2015 m. lapkričio 24 d. ieškovės UAB „Radviliškio būstas“ pateikto suvestinio apyvartų žiniaraščio susidariusiai skolai detalizuoti nuo 2010 m. lapkričio mėnesio matyti, kad susidariusi skola 2015 m. lapkričio 24 d. yra 1393,91 Eur.

Žodinės panaudos sutarties pagrindu, atsakovo butas laikotarpiu nuo 2002 m. iki 2014 m. gruodžio 31 d. buvo išnuomotas trečiajam asmeniui E. A. (K.). Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimo pagrindu trečiasis asmuo E. K. iškeldinta iš atsakovui G. G. nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos, buto, esančio (duomenys neskelbtini), iškeldinimo priežastis – skolų susidarymas dėl trečiojo asmens nemokėjimo už komunalines paslaugas ir kitus patarnavimus. Atsakovas teigia, kad jis su trečiuoju asmeniu E. K. žodžiu buvo sutaręs, kad trečiasis asmuo mokės mokesčius, nustatytus CK 4.82 straipsnio 3 dalyje, 4 dalyje, tiesiogiai paslaugų tiekėjams.

Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, naudojantis bendrąja nuosavybe, ir bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuoja CK 4.82 – 4.85 straipsniai. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Su tuo susijusias išlaidas bendraturčiai privalo apmokėti proporcingai savo daliai (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisės atžvilgiu, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Taikant šią taisyklę yra teisiškai nereikšminga bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių patiriamos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam taisyklė taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaunuva“ v. Smėlynės g. 49-ojo daugiabučio namo savininkų bendrija, bylos Nr. 3K-7-515/2009).

Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, CK 4.83 straipsnio 3 dalies pagrindu bendro naudojimo objektų eksploatavimo išlaidos tenka butų savininkams arba naudotojams. Nagrinėjamos bylos atveju buto savininkas yra atsakovas G. G., o trečiasis asmuo E. K. skolos ieškovei UAB „Radviliškio būstas“ susidarymo laikotarpiu buvo šio buto naudotojas. Iš aptarto įstatyminio reglamentavimo matyti, kad įstatymu pareiga apmokėti buto eksploatavimo ir priežiūros išlaidas yra priskirta butų ir kitų patalpų savininkui, kadangi jis nėra atlestas nuo pareigos dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą. Sutiktina su atsakovo teiginiu, kad CK 4.84 straipsnio 4 dalis, CK 4.82 straipsnio 3 dalis nedraudžia savininkui susitarti su buto ar kitų patalpų nuomininku (naudotoju) dėl to, kad jis apmokės šias išlaidas. Nagrinėjamos bylos atveju nebuvo sudaryta rašytinė sutartis, kur būtų aptarta trečiojo asmens pareiga mokėti mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymą pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį, neaptarta šių išlaidų apmokėjimo tvarka, todėl savininko prievolė mokėti mokesčius nepasikeitė.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas, pasisakydamas dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigų konkrečiais atvejais, yra nurodęs, buto savininkas kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, todėl pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Daiktinė teisė suprantama kaip absoliuti teisė, pasireiškianti teisės turėtojo galimybe įgyvendinti valdymo, naudojimo ir disponavimo teises arba tik kai kurias iš šių teisių (CK 4.20 straipsnis). Daiktinėms teisėms būdingas absoliutus pobūdis, ryšys su daiktu (sekimo teisė), pranašumas prievolių teisių atžvilgiu. Ieškovė pagrįstai remiais kasacinio teismo nutartimi, kurioje nurodyta, kad sprendžiant dėl bendraturčių teisių ir pareigų naudojantis ir išlaikant bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą, yra svarbu nustatyti, kurios ieškinyje nurodytos išlaidos buvo skirtos turtui išlaikyti ir išsaugoti. Taigi, vienos išlaidos, įmokos yra susijusios ne su gyvenamojo namo išlaikymu ir išsaugojimu, o su asmenų, gyvenančių tame name, poreikių tenkinimu, tokios išlaidos yra paslaugų vartojimo santykiai, kuriuos reglamentuoja ne daiktinės (CK ketvirtoji knyga), o prievolių teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2006). Taigi, aplinkybė, kad trečiasis asmuo E. K. nagrinėjamoje byloje buvo sudaręs sutartis dėl įvairių paslaugų atsakovo butui teikimo, reiškia, kad iš šių sutarčių trečiajam asmeniui kyla teisinės pasekmės. Tuo tarpu, kaip pagrįstai pažymi ieškovė, ieškiniu prašoma priteisti skola yra susijusi su daiktinės teisės normomis ir prievolė mokėti mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymą atsakovui kaip daugiabučio namo bendrasavininkui kyla ne iš sutarties, bet iš įstatymo (CK 4.82 straipsnio 3 dalis).

CK 6.629 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neatlygintinio naudojimosi daiktu sutarčiai atitinkamai taikomos šio kodekso 6.477 straipsnio 2 ir 3 dalių, 6.478, 6.479, 6.481, 6.489 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 6.501 straipsnio nuostatos. CK 6.478 straipsnio 1 dalis numato, kad nuomos sutartis ilgesniam kaip vienerių metų terminui turi būti rašytinė, o minėto straipsnio 2 dalyje įvirtinta, jog nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. Šiuo atveju atsakovas su trečiuoju asmeniu E. K. nebuvo sudaręs jokios rašytinės panaudos sutarties, taigi nebuvo ir sutaręs dėl mokėjimo už bendro naudojimo objektų išlaikymą. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės UAB „Radviliškio būstas“ naudai iš atsakovo G. G. priteisė skolą už laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. vasario 29 d., t. y. 1232,87 Eur sumą.

Teismas vertina, kad atsakovas nepagrįstai daro išvadą, jog šios bylos reikalavimo išsprendimui prejudicinę reikšmę turi Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1254-766/2014, kuriame nustatyta, kad tarp šalių (E. K. ir G. G.) buvo sudaryta žodinė neterminuota buto, nuosavybės teise priklausančio G. G., panaudos sutartis, kuria trečiasis asmuo įsipareigojo mokėti visus buto mokesčius. Pažymėtina, kad Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. sprendime spręstas klausimas dėl asmenų iškeldinimo, tačiau teismas byloje dėl iškeldinimo netyrė ir nenagrinėjo aplinkybių dėl bute gyvenusių E. K. ir S. A. skolų. Taigi, atsakovo nurodyta civilinė byla nesprendė ieškovės keliamo reikalavimo, todėl šiuo aspektu ji neturi prejudicinės galios.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs išdėstytus argumentus konstatuoja, kad atsakovo apeliacinis skundas nėra teisiškai pagrįstas, todėl atmetamas, o Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. sprendimas paliekamas nepakeistas. Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, jo naudai nėra priteisiamos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.