Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-10-19 · Civilinė byla Nr. 2A-574-407/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-10-19
Bylos Nr.
2A-574-407/2015
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-02349-2013-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rasa Gudžiūnienė, Nijolė Piškinaitė, Vigintas Višinskis
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Norfos mažmena“
Civilinė byla Nr. 2A-574-407/2015Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02349-2013-9Procesinio sprendimo kategorija : 3.1.7.9.; 3.4.2.8.; 3.3.1.21. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 19 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės, Nijolės Piškinaitės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Serneta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1371-232/2014, kurioje išnagrinėtas ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Serneta“ ieškinys atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Norfos mažmena“ dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

BUAB „Serneta“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 71 896, 37 Lt skolą, 65 078, 60 Lt delspinigių, 50 479, 55 Lt palūkanų, taip pat 9 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1-6).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2014-07-07 sprendimu ieškinį atmetė (b. l. 162-164).

Šalies argumentai

Atsakovas UAB „Norfos mažmena“ 2014-07-24 pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašė priimti papildomą sprendimą ir iš ieškovo priteisti 2 275 Lt patirtų bylinėjimosi išlaidų (b.l. 169). Nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu teismui buvo pateikti prašymai priteisti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į ieškinį bei į atskirąjį skundą surašymą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014-08-01 papildomu sprendimu atsakovui iš ieškovo priteisė 1 800 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Įvertinęs atsakovo į bylą pateiktų procesinių dokumentų, dalyvavimo teismo posėdžiuose skaičių, trukmę, Rekomendacijose nustatytą maksimalų užmokestį už advokato teisinę pagalbą teikiant nurodytas paslaugas, kartu atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju byla nereikalavo specialių teisinių žinių, spendžiami teisiniai klausimai nebuvo nauji, vadovaudamasis bendraisiais teisės principais, teismas sprendė, kad atsakovo prašoma atlyginti 2 275 Lt bylinėjimosi išlaidų suma mažintina ir atsakovui atlygintina 1 800 Lt suma. Pažymėjo, kad atsakovo patirtos teisinės išlaidos, ginantis nuo ieškovo pareikšto reikalavimo, priskirtinos įmonės administravimo išlaidoms ir turi būti atlyginamos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas BUAB „Serneta“ (toliau – apeliantas) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014-08-01 sprendimo dalį, kuria teismas nusprendė, kad atsakovo bylinėjimosi išlaidos turi būti atlyginamos ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, nustatant, kad šios išlaidos atlygintinos ĮBĮ 35 straipsnyje nustatyta tvarka (b. l. 182-185). Nurodo, kad bendrovės ieškinys atsakovui teisme buvo pateiktas 2013-10-18, atsakovas atsiliepimą į ieškinį teismui pateikė 2013-11-22, atsiliepimą į atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013-10-23 nutarties – 2013-11-29; teismo nutartis, kuria ieškovui buvo iškelta bankroto byla įsiteisėjo 2013-11-28. Teigia, kad atsakovas bylinėjimosi išlaidas dėl atsiliepimų į ieškinį bei atskirąjį skundą surašymo patyrė dėl bendrovės veiksmų, atliktų dar iki bankroto bylos iškėlimo, o bankroto administratoriaus veiksmai niekaip nenulėmė šių išlaidų, todėl jos negali būti atlyginamos iš bankroto administravimo išlaidų. Anot apelianto, šios išlaidos turėtų būti patvirtinamos kaip atsakovo finansinis reikalavimas bendrovės „Serneta“ bankroto byloje. Priešingas aiškinimas, apelianto nuomone, pažeistų bankrutuojančios bendrovės ir jos kreditorių teises bei interesus, nes ginčo reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų atsirado iki bankroto bylos iškėlimo. Pažymi, jog tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo 2012-05-03 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-204/2012.

Atsiliepimas

Atsakovas rašytiniuose paaiškinimuose prašo paaiškinimus prijungti prie bylos ir Vilniaus apygardos teismo 2014-08-01 papildomą sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 193-194). Nurodo, kad bankroto administratorius bendrovės iki bankroto bylos iškėlimo pareikštą ieškinį palaikė ir 2014-01-13 rašytiniuose paaiškinimuose prašė jį tenkinti, todėl bankroto administratoriui atsirado prievolė atlyginti kitos šalies bylinėjimosi išlaidas. Pažymi, kad iš esmės analogiškas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš administravimo išlaidų klausimas buvo išnagrinėtas Lietuvos apeliacinio teismo 2015-01-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-121-117/2015, kurioje teismas nurodė, jog nepaisant to, kad ginčas inicijuotas ne bankroto administratoriaus ir ne bankroto proceso metu, tačiau bylą išnagrinėjus po bankroto bylos iškėlimo ir atmestus ieškinio reikalavimus, bankrutuojančiai įmonei tenka pareiga atlyginti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Šioje byloje apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo papildomas sprendimas, kuriuo išspręstas atsakovo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas.

Dėl rašytinių paaiškinimų

Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 314 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nagrinėjamu atveju atsakovas UAB „Norfos mažmena“ 2015-03-05 Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose dėsto poziciją dėl ieškovo pareikšto apeliacinio skundo argumentų. Pažymėtina, kad atsakovas per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skundą, nors pranešimas dėl pareigos pateikti tokį atsiliepimą atsakovui buvo įteiktas dar 2015-01-26 (b. l. 191-192). Kita vertus pažymėtina ir tai, kad ieškovo 2015-01-07 teismui pateiktas apeliacinis skundas dėl skundžiamo teismo 2014-08-01 papildomo sprendimo buvo priimtas atnaujinus ieškovui terminą apeliaciniam skundui pateikti (b. l. 182). Siekdama užtikrinti šalių procesinio lygiateisiškumo principą (CPK 17 str.), atsižvelgdama į šalies procesinę teisę teikti paaiškinimus žodžiu bei raštu (CPK 42 str.), teisėjų kolegija atsakovo rašytinius paaiškinimus priima į bylą bei vertina.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad atsakovas jam priteistas bylinėjimosi išlaidas patyrė dar iki bankroto bylos UAB „Serneta“ iškėlimo, t. y. ne dėl bankroto administratoriaus veiksmų. Apeliantas teigia, kad teismas pažeidė įstatyme nustatytą kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarką, taip pat kitų bendrovės kreditorių interesus, nes atsakovo reikalavimas atsirado iki bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 10 str. 6 d. 3 p.). Anot apelianto, aplinkybė, kad, pradėjęs administruoti BUAB „Serneta“, administratorius neatsisakė atsakovui pareikšto ieškinio, negali nulemti, jog pastarojo bylinėjimosi išlaidos turi būti priskirtinos prie administravimo išlaidų.

Teisėjų kolegija nesutinka su tokia apelianto pozicija. Byloje nustatyti duomenys patvirtina, kad bankroto administratorius nebuvo šio teisminio ginčo iniciatorius ir atsakovo procesinių dokumentų parengimo išlaidos už atsiliepimų į ieškinį bei į ieškovo atskirąjį skundą susidarė iki bankroto bylos UAB „Serneta“ iškėlimo. Tačiau šiuo atveju reikšminga tai, kad ieškovo prievolė atlyginti bylinėjimosi išlaidas atsakovui atsirado jau po bankroto bylos UAB „Serneta“ iškėlimo – apygardos teismui priėmus skundžiamą procesinį sprendimą. Tuo tarpu pradėjęs atstovauti bankrutuojančiai bendrovei ir jos kreditorių interesams, bankroto administratorius palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė jį tenkinti – priteisti iš atsakovo bendrą 187 454, 52 Lt skolos, delspinigių ir palūkanų sumą. Taigi bankroto administratorius minėtu procesiniu veiksmu išreiškė siekį pagausinti BUAB „Serneta“ turtą. Ginčo klausimui aktualioje teismų praktikoje pažymėta, kad tiek įmonės turto gausinimas bankroto proceso metu, kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, reiškia reikalavimus skolininkams, tiek įmonės turto išsaugojimas, kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, ginasi nuo jai pareikštų kreditorių reikalavimų, yra tiesiogiai susiję su įmonės bankroto proceso administravimu, o iš šios veiklos atsiradusios išlaidos priskirtinos prie įmonės bankroto administravimo išlaidų (Lietuvos apeliacinis teismo 2012-11-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2097/2012). Kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad ne pats bankroto administratorius pareiškė ieškinį atsakovui ir į teisminį procesą buvo įtraukas bylos nagrinėjimo eigoje, nepaneigia jo pareigos prisiimti dėl šio ginčo procesinės baigties kilusius padarinius, t. y. atlyginti atsakovui bylinėjimosi išlaidas iš BUAB „Serneta“ bankroto administravimo išlaidų. Pažymėtina, kad panašių faktinių aplinkybių byloje tokios pozicijos laikėsi ir Lietuvos apeliacinis teismas 2015-01-06 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-121-117/2015.

Teisėjų kolegija pažymi, kad aukščiau paminėtoje Lietuvos apeliacinio teismo 2012-11-15 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-2097/2012 buvo pateikti išaiškinimai bankrutuojančios įmonės prievolių, atsiradusių dėl bankroto proceso metu priteistų kitos šalies turėtų bylinėjimosi išlaidų, vykdymo klausimu. Minėta teismo nutartimi buvo pakoreguota ankstesnė Lietuvos apeliacinio teismo pozicija šiuo klausimu. Dėl to teisėjų kolegija, vertindama skundžiamo apygardos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neturi pagrindo remtis apelianto skunde nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo 2012-05-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-204/2012.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamo teismo papildomo sprendimo nėra pagrindo, todėl jis paliekamas nepakeistas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Rasa GudžiūnienėNijolė PiškinaitėVigintas Višinskis