Alytaus apylinkės teismo nutarimas

nedalyvaujant pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, arba Valstybinė mokesčių inspekcija) atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 629 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinio nusižengimo byla gali būti nagrinėjama teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir nukentėjusiajam ar jų atstovams, jeigu jiems tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir jeigu iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Esamomis aplinkybėmis administracinio nusižengimo byla nagrinėjama teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kadangi jam tinkamai ir laiku yra pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką.

Nustatyta, kad mažoji bendrija „(duomenys neskelbtini), registruota adresu: (duomenys neskelbtini). Bendrijos vadovas nuo 2021-01-08 yra R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) Bendrija yra Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skolininkė. Valstybinės mokesčių inspekcijos mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2025-10-13 duomenimis, Bendrijos įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 12553,88 Eur.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 617 straipsnio 1 dalies reikalavimais, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Iš paminėtos teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Taigi, nutarimas skirti administracinę nuobaudą gali būti grindžiamas tik leistinais, teismo posėdžio metu ištirtais ir jų tikrumą patikrintais bei patikimais įrodymais, kuriuos išanalizavus ir įvertinus jų tarpusavio ryšį, padaroma išvada dėl šių įrodymų pakankamumo patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn. Be to, asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jeigu dėl nusižengimo padarymo įvykio ir sudėties bei dėl konkretaus asmens kaltės nusižengimo padarymu, nekyla jokių pagrįstų abejonių.

Nagrinėjamu atveju, VMI patikrinusi mažosios bendrijos pateiktų kredito įstaigų sąskaitų išrašus už laikotarpį nuo 2024-10-01 iki 2025-08-08, nustatė, kad Bendrija prioritetą skyrė kitiems kreditoriams, o ne VMI. Jeigu R. D., būdamas Bendrijos vadovu, nebūtų atlikęs nustatytų mokėjimų, o pervestas sumas būtų skyręs nepriemokai dengti, skola valstybės biudžetui būtų ženkliai mažesnė arba būtų iš viso padengta. Nurodytos finansinės operacijos pagrindžia faktą, kad Bendrija atsiskaitymo prioritetą teikė vykdydama pirkimus bei atsiskaitymus su kitais kreditoriais, o ne VMI. Dėl tokių R. D. veiksmų buvo pažeisti VMI interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta. Taigi, Bendrijos vadovas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930(1) straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930(1) straipsnio 1 dalyje numatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas. Jeigu skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Teismas, priimdamas procesinį sprendimą šioje byloje, vadovaujasi ir naujausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, kad tuo atveju, kai paskesnės eilės mokėjimai buvo būtini mokesčių mokėtojo ūkinei veiklai ir jos tęstinumui, administracinio nusižengimo teisena mokesčių mokėtojui nutraukiama, nesant jo veiksmuose piktybiškumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-57-976/2020).

Byloje nustatytos aplinkybės, kad R. D. atlikti mokėjimai žemesnės eilės kreditoriams buvo nesvarbūs ir nebūtini, kadangi neturėjo įtakos mokesčio mokėtojo veiklos vykdymui.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalis numato, kad kreditorių teisių pažeidimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Administracinė nuobauda – tai atsakomybės priemonė, skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, kad nepadarytų naujų nusižengimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Parenkant ir skiriant nuobaudą įmonės vadovui, teismas atsižvelgia į tai, kad R. D. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta. R. D. teismui nepateikė paaiškinimų, jokių įrodymų apie savo turtinę padėtį, kitų, bylai reikšmingų įrodymų, teismo posėdyje nedalyvavo. Įvertinus visas bylos aplinkybes, skirtina atitinkamo straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – sankcijos vidurkį atitinkanti bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 590 straipsnio 4 dalį,

nutaria:

Iškelti administracinio nusižengimo bylą mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ vadovui R. D. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį.

Pripažinti R. D. padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam administracinę nuobaudą – 2200 EUR (dviejų tūkstančių dviejų šimtų eurų) baudą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.