Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėjas Erikas Jurgutis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. J., L. P., M. B., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad A. J. ir S. J. šeimoje gimė 5 vaikai – R. J., L. P., M. B., A. J. (mirė (duomenys neskelbtini)) ir pareiškėja R. V.. 2010 m. rugpjūčio 31 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi Nr. 5198 bei 2010 m. rugpjūčio 31 d. dovanojimo sutartimi Nr. 5203 A. J. visą sau priklausiusį turtą perleido pareiškėjai R. V.. A. J. mirė (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centro duomenimis jo vardu jokio registruotino turto įregistruota nėra. Kretingos rajono 3-ojo notaro biuro notarės Vilijos Kralikienės 2022 m. sausio 26 d. pažyma Nr. S-6 patvirtina, kad po A. J. mirties dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Pareiškėja apie tai, kad po tėvo mirties liko paveldėtino turto sužinojo 2022 m. sausio 26 d., gavusi Kretingos rajono 3-ojo notaro biuro notarės pažymą Nr. S-5, iš kurios matyti, kad A. J. su broliu A. B. buvo priėmę mamos B. B., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą. 2003 m. gruodžio 15 d. Apskrities viršininko įsakymu Nr. 13.6-3826 B. B. atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). A. J. papildomo paveldėjimo teisės liudijimo į minėto žemės sklypo dalį išsiėmęs nebuvo, nuosavybės teisės į nurodyto žemės sklypo dalį viešajame įregistruotos taip pat nebuvo.

Paveldėjimo, kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose galioja civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad asmenys turimas teises įgyvendina savo nuožiūra, išskyrus įstatyme nustatytus ribojimus. Paveldėjimo teisėje šis principas įgyvendinamas, priimant arba atsisakant priimti palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK 5.50, 5.60 straipsniai). CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Jeigu įpėdinis praleido terminą palikimui priimti, teismas gali jį atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje suformuluotos esminės įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo. Jų esmė tokia, kad tam, jog pasinaudotų įstatyme įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, įpėdinis turi įrodyti, kad šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011).

Bylos duomenimis nustatyta, jog pagrindinė termino praleidimo priežastis buvo tai, kad pareiškėja nežinojo, jog po tėvo mirties dar liko paveldėtino turto. Pareiškėja manė, kad visas turtas jai buvo perleistas 2010 m. VĮ Registrų centro duomenimis jokio turto A. J. vardu įregistruota nebebuvo. Apie aplinkybę, kad po tėvo mirties galimai liko turtinė teisė į žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, pareiškėja atsitiktinai sužinojo iš minėto sklypo bendrasavininko N. U., kol galiausiai tą 2022 m. sausio 26 d. patvirtino notarė. Pareiškėja iš karto po to kreipėsi į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Įvertinus byloje surinktus duomenis, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo konstatuoti, jog nustatytu terminu nesikreipdama į notarą, pareiškėja elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai, buvo nepakankamai atidi ir rūpestinga. Pareiškėjos nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės galėjo lemti, kad pareiškėja laiku nerealizavo savo teisės per įstatyme nustatytą terminą, o pareiškėjos elgesys rodo, jog ji turėjo valią priimti palikimą.

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamoje byloje suinteresuoti asmenys R. J., L. P., M. B. ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pareiškimo tenkinimui neprieštaravo, todėl laikytina, jog nėra aplinkybių, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, kad suinteresuoti asmenys pareiškimui neprieštarauja, pareiškėjos R. V. prašymas tenkintinas, terminas palikimui, atsiradusiam po pareiškėjos tėvo A. J. mirties, priimti atnaujintinas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 578 straipsniais, teismas,

nutaria:

prašymą tenkinti.

atnaujinti pareiškėjai R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą palikimui, atsiradusiam po jos tėvo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priimti.

Nutartis per septynias dienas nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per nutartį priėmusį teismą.