- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-22
- Bylos Nr.
- 2-1337-236/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00226-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kazys Kailiūnas
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Garduva“
- Kategorijos
- 127.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Garduva“ vadovo P. U. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. B2-1744-221/2015 pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Garduva“ vadovo P. U. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo nutarta laikyti nepaduotu, bei
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
2015 m. kovo 20 d. Kauno apygardos teisme buvo gautas UAB „Garduva“ direktoriaus P. U. pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Garduva“. Kadangi pareiškimas nevisiškai atitiko Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 5 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 6 straipsnio 2 - 4 dalių reikalavimus, Kauno apygardos teismas 2015 m. kovo 24 d. nutartimi nustatė 7 dienų terminą pareiškimo trūkumams pašalinti. Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 24 d. nutarties kopija pareiškėjui P. U. išsiųsta registruota pašto siunta pareiškime nurodytu adresu: (duomenys neskelbtini), vėliau Juridinių asmenų registro išplėstiniame išraše nurodytu UAB „Garduva“ direktoriaus P. U. gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini). Abiem adresais siųsta nutartis nebuvo įteikta, adresatui pašte neatsiėmus siuntos.
Kadangi pareiškėjas P. U. nepranešė pasikeitusio adreso pašto korespondencijos siuntoms, vadovaujantis CPK 121 straipsnio 2 dalimi, teismas laikė, kad Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 24 d. nutartis jam yra įteikta. Per teismo nustatytą terminą pareiškėjas nepašalino Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 24 d. nutartyje nurodytų pareiškimo trūkumų (teisme nebuvo gauti jokie procesiniai dokumentai).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2015 m. gegužės 6 d. nutartimi nutarė laikyti nepaduotu UAB „Garduva“ direktoriaus P. U. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Garduva“ ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Kadangi pareiškėjas P. U. nepranešė pasikeitusio adreso pašto korespondencijos siuntoms, vadovaujantis CPK 121 straipsnio 2 dalimi, pirmosios instancijos teismas laikė, kad Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 24 d. nutartis yra įteikta. Per teismo nustatytą terminą nepašalinus pareiškimo trūkumų (teisme nebuvo gauti jokie procesiniai dokumentai), teismas sprendė, kad Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 24 d. nutartimi nustatyti pareiškimo trūkumai nebuvo pašalinti, todėl pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo nutarė laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.).
Teismas pareiškėjui P. U. išaiškino, kad, pašalinus trūkumus, kurie buvo pagrindas pareiškimą laikyti nepaduotu, jis turi teisę vėl kreiptis į teismą su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos įmonei iškėlimo.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu UAB „Garduva“ direktorius P. U. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartį, priimti UAB „Garduva“ pareiškimą ir leisti pateikti reikalingus papildomus dokumentus. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:
1. UAB „Garduva“ turi būti keliama restruktūrizavimo, o ne bankroto byla. Įmonė, kurioje dirba šeši darbuotojai, veikia pelningai, 2012, 2013 ir 2014 metais buvo sumažinta skola tiekėjams, o restruktūrizavimo proceso metu būtų išsaugota veikianti įmonė ir ji atsiskaitytų su visais kreditoriais. Yra visos ĮRĮ numatytos sąlygos pradėti UAB „Garduva“ restruktūrizavimo bylą.
2. Pirmosios instancijos teismas itin griežtai vertino restruktūrizavimo plano metmenis, kuriems keliami mažesni reikalavimai nei restruktūrizavimo planui, ir nebuvo aktyvus, kaip to reikalauja viešasis interesas restruktūrizavimo bylose. To pasėkoje teismas be pagrindo prioritetą suteikė likvidaciniam, o ne reabilitaciniam tikslui.
3. Kai ieškinys paduodamas su trūkumais, CPK numato galimybę taikyti trūkumų šalinimo institutą. Spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, teismas gali atsisakyti priimti ieškinį tik esant CPK numatytiems pagrindams (CPK 137 str. 2 d.), tačiau nepriėmė ieškinio nesant CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų.
4. Iškilus abejonių, ar P. U. yra vienintelis įmonės akcininkas, teismas privalėjo nustatyti terminą trūkumams pašalinti, analogiškai kaip bylose, kuriose kyla klausimas, ar pareiškėjas yra įgaliotas vesti bylą (CPK 137 str. 2 d.).
5. Teismui reikalingi papildomi įrodymai galėjo būti pateikti vėliau ir jų nebuvimas nėra pagrindas atsisakyti priimti ieškinį. Prieš atsisakydamas priimti ieškinį teismas turi įvertinti, ar gali būti įrodymai pateikiami vėliau, dėl kokių priežasčių jie nepateikti, ar gali teismas juos gauti savo iniciatyva.
6. CPK numatytas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą bei reikalavimas prie ieškinio pridėti jį pagrindžiančius dokumentus negali būti vertinamas taip, kad jau ieškinio padavimo stadijoje reikalaujama įrodyti ieškinio pagrįstumą, įrodyti teisę į ieškinio patenkinimą. Ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio pobūdžio, t.y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar tinkamai ją įgyvendina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas
Byloje pasisakytina dėl nutarties, kuria pareiškėjui nepašalinus procesinio dokumento (pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo) trūkumų, nutarta prašymą laikyti nepaduotu ir grąžinti pareiškėjui (CPK 115 str. 3 d.).
Bylos duomenys patvirtina, kad Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 24 d. nutartimi buvo nustatytas 7 dienų terminas pareiškimo trūkumams pašalinti. Teismo nustatyti trūkumai iš esmės yra procesinio pobūdžio trūkumai, reiškiantys, kad teisę kreiptis į teismą pareiškėjas realizavo nesilaikydamas CPK numatyto bendro pobūdžio reikalavimo įrodymais pagrįsti pareiškime nurodytas aplinkybes (CPK 135 str. 1 d. 3 p.) ir ĮRĮ detalizuotos procesinės teisės kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo realizavimo tvarkos. Prie pareiškimo nebuvo pridėti pareiškime nurodytas aplinkybes (ĮRĮ numatytas sąlygas restruktūrizuoti įmonę) patvirtinantys įrodymai bei ĮRĮ numatyti duomenys, atspindintys atsakovo finansinę padėtį (ĮRĮ 4 str. 2 p., 6 str. 4 d.). Be to, prie pareiškimo pridėti dokumentai nepatvirtina, kad buvo tinkamai įvykdyta pareiga iki kreipimosi į teismą informuoti visus kreditorius apie sprendimą kreiptis dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo (ĮRĮ 6 str. 2 d. 1 p.). Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 24 d. nutartis pareiškėjui nebuvo įteikta (pareiškėjas pašte jos neatsiėmė) tiek įmonės oficialiu ir pareiškėjo nurodytu adresu, tiek įmonės vadovo adresu.
Atskirajame skunde iš esmės teisingai nurodoma formuojama teismų praktika, kad kreipimosi į teismą momentu būtina suformuluoti ieškinio (pareiškimo) dalyką ir pagrindą, tačiau šiame proceso etape dar nėra reikalaujama įrodyti reikalavimo pagrįstumą, kad ieškinio (pareiškimo) priėmimo metu sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio pobūdžio, t.y. vertinama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar ją tinkamai įgyvendina, laikydamas teisės aktuose nustatytos procesinės tvarkos, tačiau apeliantas minėtus teismų praktikos išaiškinimus netinkamai vertina nagrinėjamos bylos kontekste.
Apeliacinis teismas pažymi, kad Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 24 d. nutartimi buvo nustatyti dvejopi pareiškimo turinio ir priedų bei pateikimo tvarkos trūkumai. Dalis jų reiškia ĮRĮ nustatytų reikalavimų, kurie turi būti įvykdomi dar iki kreipiantis į teismą (šių reikalavimų nesilaikymas sudaro pakankamą pagrindą pareiškimo nepriimti), bei tokie, kurie gali būti ištaisyti, taikant procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą.
Įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama ir nagrinėjama CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus ĮRĮ nustatytas išimtis (ĮRĮ 7 str. 7 d.). Restruktūrizavimo bylai iškelti reikalingi du savarankiški procesiniai veiksmai – nutartis dėl pareiškimo iškelti tokią bylą priėmimo (ĮRĮ 7str. 2 d.) ir nutartis iškelti šią bylą (ĮRĮ 7 str. 4 d.). Dėl viešojo intereso ir operatyvumo svarbos restruktūrizavimo bylose ĮRĮ numato trumpus restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimo terminus. Pagal ĮRĮ 7 straipsnio 3 dalį teismas nutartį iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą ar atsisakyti ją kelti turi priimti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo nutarties dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos. Galimybę realiai laikytis tokių glaustų terminų užtikrina proceso koncentruotumo ir ekonomijos bei kooperacijos (bendradarbiavimo) principai (CPK 7, 8 str.), be kita ko reiškiantys proceso dalyvių pareigą rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu, domėtis procesu.
LITEKO duomenys patvirtina, kad pareiškėjas P. U. jau antrą kartą kreipiasi dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Garduva“ iškėlimo. 2015 m. sausio 12 d. pateiktą pranešimą Kauno apygardos teismas 2015 m. sausio 13 d. nutartimi (nutartis palikta nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2015-03-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-537-157/2015) atsisakė priimti dėl ikiteisminės tvarkos nesilaikymo (CPK 137 str. 2 d. 3 p.), pareiškimo neatitikimo įstatymo reikalavimams (nepridėti reikalingi įrodymai, o verslo planas neatitinka ĮRĮ reikalavimų).
2015 m. kovo 20 d. P. U. pakartotinai kreipėsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Garduva“ iškėlimo ir, kaip matyti iš Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 24 d. nutarties bei bylos medžiagos, pareiškimas iš esmės turi tuos pačius trūkumus (nepridėti reikiami įrodymai, verslo planas neatitinka ĮRĮ numatytų reikalavimų, tinkamai nesilaikyta išankstinės tvarkos – neįvykdyta pareiga apie sprendimą kreiptis dėl įmonės restruktūrizavimo informuoti visus kreditorius ĮRĮ 6 str. 2 d. 1 p.).
Akivaizdu, kad pareiškėjas neištaisė dar pirmą kartą kreipiantis dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo jam teismo nurodytų pareiškimo trūkumų, kas taip pat svarbu, netaiso jų ir paduodamas atskirąjį skundą (su atskiruoju skundu nėra pateikiami įrodymai, kad Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 24 d. nutartimi nustatyti trūkumai būtų ištaisyti ar bent taisomi, nors apie šią nutartį, taigi ir joje nustatytus trūkumus apeliantui be abejonės yra žinoma). Teismas išdėstytų aplinkybių pagrindu sprendžia, kad P. U. nevykdo kooperavimosi pareigos be kita ko reiškiančios ir pareigą domėtis bylos eiga (nesidomėjo procesu iki jam netapo žinoma, kad skundžiama nutartimi pareiškimą buvo nutarta laikyti nepaduotu).
Nors byloje nepaneigta faktinė aplinkybė, kad Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 24 d. nutartis, kuria nustatyti pareiškimo trūkumai ir nustatytas terminas jiems pašalinti, atsakovui neįteikta, tai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį.
Juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 122 str. 2 d.). Taigi susirašinėjimas su juridiniu asmeniu yra laikomas tinkamu, kai jis vyksta juridinio asmens buveinės adresu, jeigu pats juridinis asmuo nepasirinko ir nenurodė kito adreso. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodė oficialų jo vadovaujamos įmonės UAB „Garduva“ adresą (duomenys neskelbtini). Todėl šiuo adresu siųsta nutartis laikoma įteikta praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo (CPK 123 str. 3 d.). Be to, bylos duomenys patvirtina, kad nutartis buvo siųsta ir UAB „Garduva“ vadovo gyvenamosios vietos adresu, tačiau taip pat nebuvo įteikta (nepasiimta iš pašto). Šios aplinkybės patvirtina pareiškėjo nesidomėjimą procesu ir nebendradarbiavimą su teismu, todėl pareiškėjo pasyvumo neigiami padariniai tenka pačiam pareiškėjui.
Kiti atskirojo skundo argumentai (dėl reabilitacinio tikslo prioriteto) bus reikšmingi tolimesnėje proceso eigoje, t.y. kai jau bus sprendžiamas restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimas. Šiuo proceso etapu, kai dar tik sprendžiamas pareiškimo priėmimo klausimas, vertinamos procesinio pobūdžio aplinkybės, ar pareiškėjas procesiškai tinkamai įgyvendina teisę kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Atskirojo skundo išnagrinėjimui nereikšmingi ir argumentai, susiję su teismo teise nepriimti pareiškimo (skundžiama nutartimi pareiškimą buvo nutarta laikyti nepaduotu), su trūkumų šalinimu, kilus abejonėms dėl pareiškėjo kaip akcininko statusu (šis aspektas buvo reikšmingas pirmame kreipimesi dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo).
Naikinti ar keisti skundžiamą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartį palikti nepakeistą.