Kauno apylinkės teismo sprendimas

2018-06-11 · Civilinė byla Nr. 2-1438-375/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-06-11
Bylos Nr.
2-1438-375/2018
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-13738-2017-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irena Poderienė
Ieškovas
J. N.
Atsakovas
Š. Č.
Advokatai
Kęstutis Gudynas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-1438-375/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13738-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1.; 3.2.6.1.; 3.1.7.6 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 11 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Irena Poderienė,sekretoriaujant Mildai Gailiūtei,dalyvaujant ieškovei J. N., jos atstovui advokatui Kęstučiui Gudynui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. N. ieškinį atsakovui Š. Č. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė J. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo Š. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui E. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis po 130,00 Eur kas mėnesį iki jo pilnametystės. Prašo išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Ieškovė ieškinyje (b. l. 3–4) nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad nuo 2007 m. gyveno kartu su atsakovu kaip šeima nesusituokę. (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus E. Č.. Gyvendami kartu su atsakovu juo rūpinosi. Atsakovas legaliai niekada nedirbo, padėdavo meistrams, dažniausiai atlikdavo kėbulų dažymo darbus. 2014 m. rugpjūčio mėnesį su atsakovu išsiskyrė. Ieškovė liko viena prižiūrėti sūnų. Atsakovas išsikėlė ir sūnaus išlaikymui neteikė ir neteikia jokios pagalbos. Nurodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir gauna apie 300 darbo užmokesčio, atskaičius mokesčius. Sūnus E. Č. lanko Kauno „(duomenys neskelbtini)“ pradinę mokyklą, mokosi 2 klasėje. Vaikui išlaikyti būtinas išlaidas sudaro 150 Eur maistui, 15 Eur vaistams, maisto papildams, 30 Eur drabužiams, 30 Eur avalynei, 20 Eur mokyklinėms reikmėms, 10 Eur specialioms higienos priemonėms.

Atsakovas Š. Č. į teismo posėdį neatvyko, nors apie posėdį informuotas tinkamai, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo procesiniai dokumentai buvo įteikti asmeniškai pasirašytinai (b. l. 28, 41, 56–57).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas pilnai.

Teismas nustatė, kad šalys turi nepilnametį sūnų E. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusį (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). Kauno „(duomenys neskelbtini)“ pradinės mokyklos raštas patvirtina, kad E. Č. lanko šią mokyklą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas patvirtina ieškovės nurodytą aplinkybę, kad jos vidutinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius siekia 308 Eur (b. l. 8). Atsakovas pats nurodė, kad jis gyvena Vokietijoje ir ten dirba (b. l. 28). Duomenų apie jo darbo užmokestį byloje nėra. VĮ „Registrų centras“ duomenimis nei ieškovė nei atsakovas registruoto nekilnojamojo turto neturi.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, sudaryti sąlygas jiems visapusiškai ir harmoningai vystytis. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnis). Tėvų valdžios lygybės principas, nurodytas Civilinio kodekso 3.156 straipsnyje, nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikų atžvilgiu, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių. Šalių nepilnametis sūnus gyvena su ieškove, motina, todėl ir didesnė pareigų auklėjant, prižiūrint, bendraujant su vaiku bei rūpinantis juo dalis tenka ieškovei. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Tėvai atsakingi už vaikų aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaikų vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo jį ugdant turimus sugebėjimus, pomėgius. Materiali tėvų pareigų vaikui atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaiko vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.

Teismas, priteisdamas išlaikymą vaikui, privalo atsižvelgti į šalių materialinę padėtį, realią galimybę teikti materialinį išlaikymą.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalys asmenine nuosavybe nekilnojamojo turto neturi. Ieškovė dirba ir gauna tik vidutinį 308 Eur darbo užmokestį mėnesiui, jokių kitų pajamų negauna. Ieškovė šiuo metu viena išlaiko ir rūpinasi nepilnamečiu šalių sūnumi. Ieškovė vykdydama savo pareigą vaikui pagal savo finansines galimybes užtikrina jo teisę į gyvenamąjį būstą, į mitybą, apavą, drabužius ir kitus vaiko poreikius, nes byloje duomenų apie vaiko teisių pažeidimus ieškovės atžvilgiu nėra. Byloje duomenų, kad atsakovas rūpinasi savo nepilnamečiu sūnumi nėra. Atsakovas, kaip pats nurodė, gyvena ir dirba Vokietijoje. Teismas pažymi, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, pažiūros ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas, objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomu už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus vyras. Atsakovas į bylą nepateikė jokių duomenų, rodančių jo sveikatos problemas, duomenų apie esamus kitus išlaikytinius. Jis ne tik pats nepateikė duomenų apie savo turtinę padėtį, tačiau nepareiškė teismui ir jokių prašymų išreikalauti šiuos duomenis. Teismas duomenų apie atsakovo santaupas bankų sąskaitose neturi. Teismo vertinimu, atsakovas privalo vykdyti tėvo pareigą ir savo vaikui teikti jo poreikius atitinkantį išlaikymą. Pažymėtina, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, ar jų negavimu, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Šalių vaikas šiuo metu yra 9 metų. Jis sparčiai auga, todėl jam neabejotinai reikalingas pilnavertis maistas, vitaminai, būtinos lėšos vaiko laisvalaikiui, doriniam ir kitokiam ugdymui, kad ateityje jis būtų paruoštas tapti pilnateisiu visuomenės nariu. Nors vaikas specialių sveikatos poreikių neturi, tačiau vertintini ir tokie faktoriai kaip paties vaiko amžiaus didėjimas, kainų augimas ir šalies ekonominė būklė, vaiko išlaikymo išlaidos didėja ir ateityje tik didės. Išlaikymas vaikui priteistinas siekiant patenkinti ne tik šiandieninius vaiko poreikius, tačiau turi būti orientuotas į vaiko ateitį. Ieškovė nurodė, kad vaiko poreikiams kas mėnesį reikalinga apie 300,00 Eur suma, šią sumą ieškovė detalizavo ieškinyje (b. l. 3–4). Teismo nuomone, ieškovės nurodyta suma, reikalinga vaiko poreikiams patenkinti, iš esmės yra protinga ir atitinka išdėstytas aplinkybes. Savaime suprantama, kad vaikui reikia kasdien valgyti, kad vaikas kartais serga, kad reikalingi vitaminai, drabužiai ir avalynė, taip pat išlaidos vaiko ugdymui, higienos prekėms ir kt. Be to, kaip jau minėta, priteisiant išlaikymą turi būti siekiama patenkinti ne tik šiandieninius vaiko poreikius, tačiau priteistino išlaikymo dydis turi būti orientuotas į vaiko ateitį. Atsakovas privalo vykdyti savo pareigą – teikti vaikui jo poreikius atitinkantį išlaikymą. Pažymėtina, kad jei atsakovo netenkina šiuo metu gaunamos pajamos ir jo esama turtinė padėtis, jis privalo dėti visapusiškas pastangas susirasti kuo geriau apmokamą darbą ir taip garantuoti savo nepilnamečiui vaikui tinkamą išlaikymą, nes pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką yra ne tik motinos, bet ir tėvo. Vaiko išlaikymas yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (CK 3.192 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas įstatymines nuostatas ir formuojamą kasacinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes, ir vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinus šalių galimybes ir pastangas pasirūpinti vaiku, ieškinys dėl išlaikymo priteisimo laikytinas pagrįstu ir tenkinamas – iš atsakovo Š. Č. priteisiamas išlaikymas nepilnamečiui sūnui E. Č. po 130,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2017 m. birželio 30 d.) iki jo pilnametystės. Išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, uzufrukto teise paskiriant šių lėšų tvarkytoja J. N. (Civilinio proceso kodekso 178, 197, 185 straipsniai, Civilinio kodekso 3.156, 3.192 straipsniai, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Už byloje reiškiamus reikalavimus mokėtinas 47,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktai).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. 2.1-(NTP-2)-17-T-1526-6539 J. N. yra 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Byloje pateikta 2018 m. gegužės 29 d. pažyma Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-3319 patvirtina, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 90,40 Eur.

Ieškinį patenkinus pilnai iš atsakovo valstybės naudai priteistinos 90,40 Eur išlaidos už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir 47,00 Eur žyminis mokestis.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kurios sudaro 17,35 Eur, priteistinos valstybei iš atsakovo nes jos viršija minimalią 3,00 Eur dydžio valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268–270 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo Š. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. Č., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 130,00 Eur (vieną šimtą trisdešimt eurų 00 ct) per mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2017 m. birželio 30 d.) iki jo pilnametystės. Išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo Š. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 47,00 Eur (keturiasdešimt septynių eurų 00 ct) žyminį mokestį ir 17,35 Eur (septyniolikos eurų 35 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Šios sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo Š. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 90,40 Eur (devyniasdešimties eurų 40 ct) išlaidas, susijusias su valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimu ieškovei J. N.. Ši suma turi būti sumokėta į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) – AB „Swedbank“ banke, (duomenys neskelbtini) – AB „Citadele“ banke, (duomenys neskelbtini) – AB DNB banke, (duomenys neskelbtini) – AB SEB banke, (duomenys neskelbtini) – AB Šiaulių banke, (duomenys neskelbtini) – Danske banke, (duomenys neskelbtini) – UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Irena Poderienė