- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-24
- Bylos Nr.
- e2A-883-343/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02571-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė (pirm.), Diana Labokaitė, Anita Sereikienė
- Atsakovas
- K. K.
- Ieškovas
- V. K.
- Trečiasis asmuo
- TeleSATpressa, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos VMI
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės, Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Anitos Sereikienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovui K. K. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tretieji asmenys – antstolė A. L., antstolė S. Ž., Marijampolės apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, uždaroji akcinė bendrovė „TeleSATpressa“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. K. (toliau – ieškovė) patikslintame ieškinyje teismo prašė atidalinti ieškovei priklausančią ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir atsakovui K. K. (toliau – atsakovas) priklausančią ½ dalį žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), priteisiant žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), natūra ieškovei, o atsakovui iš ieškovės priteisti 2 005 Eur piniginę kompensaciją, įpareigojant ieškovę priteistą kompensaciją sumokėti į vieno iš išieškojimą iš atsakovo vykdančių antstolių depozitinę sąskaitą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad šalys yra 0,0273 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčiai – jiems priklauso po ½ dalį (0,01365 ha ploto) minėto žemės sklypo. Žemės sklypo naudojimosi tvarka nenustatyta, žemės sklypas nėra atidalintas tarp bendraturčių. Visą žemės sklypą prižiūri bei jį gerina ieškovė, o atsakovas juo nesirūpina ir jo nenaudoja. Kadangi žemės sklypas yra pakankamai mažo ploto, juo naudojasi ir jį prižiūri bei gerina ieškovė, ieškovės vertinimu, būtų tikslinga žemės sklypą atidalinti, išmokant atsakovui kompensaciją. Tačiau su atidalinimu nesutinka atsakovas, be to, atsakovo žemės sklypo dalis yra areštuota. Pažymėjo, kad 0,0273 ha žemės sklypas šalims priklauso po 0,01365 ha, todėl nėra galimybės jo atidalinti natūra. Anot ieškovės, geriausias atidalijimo būdas būtų išmokant atsakovui kompensaciją, kuris atitiktų ir atsakovo, ir jo kreditorių interesus, kadangi gautos lėšos už žemės sklypą galėtų būti panaudotos atsakovo kreditorinių įsiskolinimų dengimui. Akcentavo, kad ne kartą siūlė atsakovui susitarti ir atsidalinti turimą bendrąją dalinę nuosavybę, tačiau atsakovas nesutiko, todėl šį nesutarimą gali išspręsti tik teismas. Tik atidalijus turtą, išmokant piniginę kompensaciją, būtų apribotos galimybės bendraturčiams konfliktuoti ir būtų užtikrinta rami socialinė aplinka bei galimybė netrukdomai tvarkytis žemės sklype. Kompensaciją už žemės sklypą įvertino 2 005 Eur suma.
3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas ir nenagrinėtinas, kadangi ieškovė ginčo sklypo pirkime nedalyvavo ir jo nefinansavo. Atsakovo teigimu, tai yra uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „TeleSATpressa“ pirkinys, siekiant plėsti įmonės veiklą. Ieškovė ir jos atstovė šias aplinkybes sąmoningai nuslėpė nuo teismo. Anot atsakovo, 1994 m. pavasario pabaigoje visuotinis akcininkų susirinkimas nusprendė įsigyti ginčo žemės sklypą ir jame statyti namą, skirtą redakcijai bei spaustuvei. Už sklypą iš laikraščio (UAB „TeleSATpressa“) sąskaitos buvo sumokėta 28 000 litų. Kadangi juridiniams asmenims dar nebuvo leidžiama įforminti žemės nuosavybės, pagal tuometinę verslo praktiką sklypų pirkimas buvo įteisinamas įmonės savininko vardu. Tokiu būdu, atsakovo teigimu, sklypą UAB „TeleSATpressa“ nupirko atsakovui, kad jame būtų pastatytas „Televizijos savaitės“ redakcijos ir spaustuvės pastatas. Atsižvelgiant į realybę, kad ginčo žemės sklypą pirko UAB „TeleSATpressa“, atsakovas prašė ieškinį atmesti ir jo nenagrinėti. Sklypų reikalus žadėjo sutvarkyti atgavęs nuosavybės teises į savo profesinę veiklą ir asmeninį verslą, kuriame buvusi sutuoktinė nedalyvavo.
Atsiliepimas
4. Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR FM) atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu sutinka.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. kovo 10 d. sprendimu ieškinį tenkino – atidalino ieškovei priklausančią ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir atsakovui priklausančią ½ dalį žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), priteisdamas minėtą žemės sklypą natūra ieškovei, o atsakovui iš ieškovės priteisė 2 005 Eur piniginę kompensaciją, įpareigodamas ieškovę priteistą kompensaciją sumokėti į vieno iš išieškojimą iš atsakovo vykdančių antstolių depozitinę sąskaitą, priteisė iš atsakovo ieškovei 100 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisė iš atsakovo valstybės naudai 20,33 Eur teismo pašto išlaidas.
6. Nustatė, kad šalys yra 0,0273 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Šalims priklauso po ½ dalį (0,01365 ha ploto) minėto žemės sklypo.
7. Teismas laikėsi pozicijos, kad šiuo atveju ieškovė pasirinko geriausiai abiejų šalių interesus atitinkantį nuosavybės atidalijimo būdą. Teismas sutiko su ieškove, kad jai nuosavybės teise priklausanti dalis nėra realiai pakankama nuosavybės teise priklausantiems statiniams eksploatuoti. Dėl šių priežasčių žemės sklypo nėra galimybės atidalinti natūra. Teismas laikė pagrįsta ieškovės poziciją, kad geriausias atidalijimo būdas būtų išmokant atsakovui kompensaciją.
8. Nurodė, kad nors atsakovas teigė, jog sklypų reikalus jis žada sutvarkyti, kai atgaus nuosavybės teises į savo profesinę veiklą ir asmeninį verslą, kuriame buvusi sutuoktinė (ieškovė) nedalyvavo, tačiau rašytinių įrodymų, patvirtinančių atsakovo nurodytas aplinkybes arba ketinimus, nepateikė.
9. Vertino, kad kompensacijos išmokėjimas atsakovui atitiktų ir atsakovo bei jo kreditorių interesus, kadangi ieškovei išmokant atsakovui kompensaciją už jam tenkančią žemės sklypo dalį, gautos lėšos galėtų būti panaudotos atsakovo kreditorinių įsiskolinimų dengimui – taip atkuriant atsakovo mokumą. Taigi, teismas priėjo prie išvados, kad ieškinys yra pagrįstas, todėl jį tenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniame skunde atsakovas prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. kovo 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – sugrąžinti atsakovui asmeninės nuosavybės teises į 0,0273 ha sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismo sprendimas priimtas pažeidžiant atsakovo teises į asmeninę nuosavybę, pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnį, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.89 straipsnio 4 ir 5 punktus, ignoruojant Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nuostatas, kad įmonės aukščiausias valdymo organas yra visuotinis akcininkų susirinkimas, o ne bendrovei pašalinis asmuo.
10.2. Ieškinys yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi ieškovė ginčo sklypo pirkime nedalyvavo ir už jį nemokėjo. Tai yra UAB „TeleSATpressa“ (bendrovė buvo reorganizuota į juridinį asmenį iš atsakovui asmenine nuosavybe priklausančio laikraščio „Televizijos savaitė) pirkinys, siekiant plėsti įmonės veiklą. Ieškovė ir jos atstovė šias aplinkybes sąmoningai nuslėpė nuo teismo. Nagrinėjant bylą teisėja, kaip ir ieškovei atstovaujanti advokato padėjėja, tvirtino, jog faktas, kas mokėjo už sklypą, neturi jokios reikšmės. Tai atsakovas vertina kaip korupcijos atvejį. Nėra tokio įstatymo, kad fizinis asmuo, savo lėšomis neprisidėjęs prie nekilnojamo turto pirkimo, galėtų reikalauti įteisinti nuosavybę. Savininkė yra pinigus mokėjusi UAB „TeleSATpressa“, o kaip toliau elgtis su įsigytu turtu yra bendrovės sprendimas, kurį priima visuotinis akcininkų susirinkimas. Be to, ieškovė nustatė pusės sklypo kainą, kuri yra apie tris kartus mažesnė už rinkos vertę.
10.3. Teismas nevykdė atsakovo prašymo įpareigoti ieškovę, kuri, pasisavindama 80 proc. bendrovės akcijų, save pasiskyrė UAB „TeleSATpressa“ savininke ir vadove, pateikti sklypo pirkimo dokumentus: 1994 m. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą dėl sklypo įsigijimo ir jo panaudojimo, taip pat apmokėjimo kopiją. Šie dokumentai būtų sutrukdę priimti, atsakovo manymu, iš anksto sutartą sprendimą.
Atsiliepimas
11. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. kovo 10 d. sprendimą, bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Apeliantas apeliaciniame skunde nenurodė nei vieno argumento, dėl ko teismo sprendimas yra neteisėtas ir dėl kokių teisinių argumentų jį reikėtų panaikinti.
Šalies argumentai
11.2. Apeliantas neteisingai vertina nuosavybės teisę į žemės sklypą ir nepagrįstai nurodo, kad žemės sklypą nupirko trečiasis asmuo UAB „TeleSATpressa“ ir jis jam priklauso. Tokie argumentai yra nepagrįsti ir neatitinka tikrovės. Pažymi, kad žemės sklypas buvo įgytas šalims gyvenant santuokoje 1994 m. rugpjūčio 31 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, o vėliau tarp šalių padalintas 2008 m. vasario 15 d. Marijampolės apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-419-399/08.
11.3. Nepagrįsti atsakovo argumentai, kad sprendime nurodyta žemės sklypo kaina yra apie tris kartus mažesnė už rinkos vertę. Vertinant nekilnojamąjį turtą, ieškovė vadovavosi VĮ Registrų centras duomenimis bei trečiojo asmens VMI prie LR FM, kuri yra viena iš didžiausių atsakovo kreditorių, nuomone, pagal kuriuos viso žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra 4 010 Eur. Atsižvelgiant į tai, pagrįstai manytina, kad tokia ir yra reali viso žemės sklypo rinkos vertė. Pažymi, kad nors atsakovas kelia abejones dėl žemės sklypo vertės, tačiau nepateikė ieškovės argumentus paneigiančių įrodymų, kas tik patvirtina, kad ieškovės siūloma kompensacija atitinka atidalijamos žemės sklypo dalies vertę.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo.
13. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
Dėl ginčo esmės.
14. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo tenkintas ieškovės ieškinys dėl žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo būdų. Atidalijimas galimas bendraturčių tarpusavio susitarimu arba kai bendraturčiai nesutaria dėl atidalijimo būdo, teismo sprendimu pagal bendraturčio ieškinį dėl atidalijimo. Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.
16. Įstatymas suteikia teisę kiekvienam bendraturčiui reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstais laikytini pirmosios instancijos teismo argumentai, kad vienam iš bendrasavininkių nesutikus su atidalijimo būdu, daikto teisinio režimo pasikeitimas galimas pagal vieno iš bendrasavininkių reikalavimą. Pagal formuojamą teismų praktiką kito bendraturčio nenoras, jog būtų įvykdytas atidalijimas, nereiškia, kad toks nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas negalimas. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias ir, kad kiti bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005).
17. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys yra 0,0273 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Ieškovei ir atsakovui priklauso po ½ dalį (0,01365 ha ploto) minėto žemės sklypo.
18. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama atidalinti jai priklausančią ½ dalį ginčo žemės sklypo ir atsakovui priklausančią ½ dalį minėto žemės sklypo, priteisiant jį natūra ieškovei, o atsakovui iš ieškovės priteisti 2 005 Eur piniginę kompensaciją, įpareigojant ieškovę priteistą kompensaciją sumokėti į vieno iš išieškojimą iš atsakovo vykdančių antstolių depozitinę sąskaitą.
19. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tenkino ieškovės ieškinį. Laikėsi pozicijos, kad šiuo atveju ieškovė pasirinko geriausiai abiejų šalių interesus atitinkantį nuosavybės atidalijimo būdą. Teismas sutiko su ieškove, kad jai nuosavybės teise priklausanti dalis nėra realiai pakankama nuosavybės teise priklausantiems statiniams eksploatuoti. Teismas laikė pagrįsta ieškovės poziciją, kad geriausias atidalijimo būdas būtų išmokant atsakovui kompensaciją, kas atitiktų atsakovo bei jo kreditorių interesus, kadangi ieškovei išmokant atsakovui kompensaciją už jam tenkančią žemės sklypo dalį, gautos lėšos galėtų būti panaudotos atsakovo kreditorinių įsiskolinimų dengimui.
20. Atsakovas (apeliantas) nesutinka su nurodytomis pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis. Kvestionuodamas sprendimo motyvus apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad ieškinys yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi ieškovė ginčo sklypo pirkime nedalyvavo ir už jį nemokėjo. Taip pat apylinkės teismas nevykdė atsakovo prašymo įpareigoti ieškovę pateikti sklypo pirkimo dokumentus. Apelianto vertinimu, teismo sprendimas priimtas pažeidžiant jo teises į asmeninę nuosavybę, pažeidžiant Konstitucijos 23 straipsnį, CK 3.89 straipsnio 4 ir 5 punktus, ignoruojant Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nuostatas. Teisėjų kolegija nesutinka su nurodyta apelianto argumentacija.
21. Kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų, jais apeliantas iš esmės kvestionuoja patį žemės sklypo nuosavybės faktą, t. y., teigia, kad ginčo žemės sklypas nepriklauso ieškovei. Tačiau priešingai apelianto teiginiams, faktą, kad ieškovė yra ginčo žemės sklypo bendrasavininkė patvirtina Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 15 d. sprendimas, kuriuo buvo nutraukta tarp šalių (duomenys neskelbtini) sudaryta santuoka bei padalintas santuokoje įgytas turtas. Iš sprendimo rezoliucinės dalies matyti, kad teismas padalino ir šioje byloje esantį ginčo objektą, t. y. pripažino ieškovei nuosavybės teises į 1/2 (0,01365 ha) dalį 0,0273 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (nustatyta vadovaujantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko (toliau – Liteko) duomenimis). Šis faktas atsispindi ir valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centras duomenyse. Pažymėtina, kad tiek minėto teismo sprendimo dalis, susijusi su nuosavybės teisės pripažinimu į ginčo žemės sklypą, tiek VĮ Registrų centras įrašas yra galiojantys, įstatymų nustatyta tvarka nenuginčyti, todėl apelianto argumentai, kad ginčo žemės sklypas ieškovei nepriklauso, yra nepagrįsti.
22. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktą, jog ginčo žemės sklypas yra labai mažo ploto – kiekvienam bendraturčiui priklauso po 0,01365 ha, pagrįstai atidalijo turtą (žemės sklypą) iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant ieškovei natūra atsakovui priklausiusią ½ dalį žemės sklypo, o atsakovui - piniginę kompensaciją. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks ieškovės pasirinktas atidalijimo būdas yra labiausiai atitinkantis šalių interesus, kadangi žemės sklypo neįmanoma ekonomiškai atidalyti natūra, o jį atidalijus – juo naudotis. Nustačius, kad tinkamiausias bendrosios nuosavybės atidalijimo būdas nagrinėjamu atveju yra atidalijimas išmokant atsakovui kompensaciją pinigais, spręstas klausimas dėl šios kompensacijos dydžio. Ieškovė, grįsdama savo reikalavimą priteisti iš jos atsakovui 2 005 Eur kompensaciją, vadovavosi VĮ Registrų centro išrašo duomenimis apie ginčo sklypo vidutinę rinkos vertę bei trečiojo asmens VMI prie LR FM, kuri yra viena iš didžiausių atsakovo kreditorių, nuomone. Vadovaujantis VĮ Registrų centras duomenimis matyti, kad viso žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra 4 010 Eur, todėl pusės šio sklypo vertė atitinkamai įkainota 2 005 Eur suma. Nors apeliantas apeliaciniame skunde kvestionuoja žemės sklypo rinkos vertę (teigia, kad ieškovė nustatė pusės sklypo kainą tris kartus mažesnę už rinkos vertę), tačiau savo teiginiams pagrįsti nepateikė jokių objektyvių įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad įrodymai, kuriais vadovaujantis buvo nustatyta kompensacija už žemės sklypo dalį, yra tinkami ir įstatymų reikalavimus atitinkantys rašytiniai įrodymai (CPK 197 straipsnis), žemės sklypo rinkos vertė nustatyta tinkamai.
23. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).
Dėl procesinės bylos baigties.
24. Apibendrindama nurodytas faktines bylos aplinkybes ir įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas sprendimas, kuriuo atidalinta ieškovės nuosavybė iš bendrosios dalinės nuosavybės, t. y. žemės sklypas nuosavybės teise priteistas ieškovei, o iš jos atsakovui priteista kompensacija, yra tesėtas ir pagrįstas, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. kovo 10 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti nepakeistą Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. kovo 10 d. sprendimą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.