Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos VšĮ Velžio komunalinis ūkis skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas iš dalies tenkinamas .

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės skyriaus Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo ir teisės poskyrio vyriausiasis specialistas 2018 m. lapkričio 27 d. nutarimu „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. PAN-13/2018 “ VšĮ Velžio komunalinis ūkis už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 124 straipsnio 4 dalyje, skirta ekonominė sankcija – 3000 eurų . Nutarimu konstatuota, kad VšĮ Velžio komunalinis ūkis laikotarpyje nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d. ( nurodyti 2017 m. vertintini kaip rašymo klaida , nes 2018 m. rugpjūčio 30 d. patikrinimo akte Nr. 45, 2018 m. spalio 25 d. administracinio nusižengimo protokole nurodytas laikotarpis nuo 2015-06-01 iki 2018-07-31 ), savo veikloje Panevėžio rajono teritorijoje eksploatavo 33 požemines vandens vandenvietes, neturint Lietuvos geologijos tarnybos išduoto leidimo ir sudarytos su ja išteklių naudojimo sutarties, tai yra naudojo vandens telkinius vandeniui išgauti neturint tam teisės. Lietuvos geologijos tarnyba 2018 m. sausio 2 d. išdavė leidimą Nr. PV-18-1 naudoti Bernatonių ir raguvos telkinių gėlo požeminio vandens išteklius pagal naudojimo sutarčių sąlygas. VšĮ Velžio komunalinis ūkis, neturėdamas nustatyta tvarka išduoto leidimo, laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d. išgavo 1 302 771 m ³ vandens.

VšĮ Velžio komunalinis ūkis pažeidė Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos žemės gelmių išteklius ir ertmes, išskyrus žemės gelmių šiluminę energiją, tradicinius ir išsklaidytuosius angliavandenilius, gali naudoti juridiniai ir fiziniai asmenys ir šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, gavę Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą ir sudarę su ja išteklių ar ertmių naudojimo sutartį.

Pareiškėja Nutarimu konstatuotų pažeidimų neginčija. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 124 straipsnio 4 dalis numato, kad vandens telkinių naudojimas vandeniui išgauti neturint tam teisės, kai neturint tam teisės išgauta 100 000 kubinių metrų ir daugiau vandens, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki aštuonių tūkstančių eurų.

Pareiškėjai Nutarimu paskirta minimali Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 124 straipsnio 4 dalyje numatyta ekonominė sankcija. Pareiškėja prašo jai paskirtą 3000 Eur baudą panaikinti arba sumažinti, nurodo, kad paskirta bauda yra finansiškai per didelė, visus pažeidimus, kurie buvo nustatyti patikrinimo metu, pareiškėja pašalino.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnis, nustato, kad skundą dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes (dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą.

Teismas ,vertindamas ar 2018 m. lapkričio 27 d. nutarimu už Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 124 straipsnio 4 dalyje numatytą teisės pažeidimo padarymą VšĮ Velžio komunalinis ūkis paskirta 3000 Eur ekonominė sankcija yra proporcinga padarytiems teisės pažeidimams, atsižvelgia į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateiktus išaiškinimus, išnagrinėtose analogiškose bylose.

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Teismas, atsižvelgęs į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (2008 m. sausio 21 d. nutarimas, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas, aiškindamas proporcingumo principą, 2000 m. gruodžio 6 d. nutarime yra nurodęs, jog teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija), šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui. Konstitucinis Teismas 2001 m. spalio 2 d. nutarime yra konstatavęs, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, tačiau neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pateikęs išaiškinimą, jog šiuolaikinė teisės samprata remiasi aiškiu teisės ir įstatymo skyrimu, pripažįstant teisę fundamentalesniu dalyku negu įstatymas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad tuo atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai (2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-773/2007). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aiškinimu, nuo teisingumo principo, kaip universalaus bendrojo teisės principo, neatskiriamas proporcingumo principas, kurio esmė yra tai, kad pritaikyta neigiama poveikio priemonė turi atitikti padarytą pažeidimą. Tačiau teisės teorijoje ir teisminėje praktikoje pripažįstama, kad teisingumo principas reikalauja, jog asmuo, padaręs priešingą teisei veiką, neišvengtų ir atsakomybės. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas proporcingumo principo taikymą, yra nurodęs, kad būtina rasti balansą tarp padaryto pažeidimo ir taikytos poveikio priemonės dydžio. Todėl sprendžiant dėl proporcingumo principo taikymo, turi būti atsižvelgta į ūkio subjekto finansinę padėtį; nustatant mažesnį mokestį, turi būti siekiama, kad nebūtų visiškai išvengta atsakomybės arba ji nebūtų tiek lengva, kad nepadarytų poveikio pažeidimą padariusiam asmeniui bei padarytų atgrasantį poveikį kitiems asmenis, paliktas galioti mokesčio dydis būtų pakankamai svarus, tačiau nevaržytų asmens, nei būtina tikslams pasiekti (2016 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje svarbiomis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą mažinti aplinkos apsaugos institucijos nustatytą mokestį už gamtos išteklių naudojimą, vertinama tai, kad ūkio subjektas nesiekė tyčia ir sąmoningai nuslėpti mokestį, ir nėra duomenų, kad ūkio subjektas būtų sistemingai pažeidinėjęs įstatymus (2016 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2166-575/2016); ekonominės sankcijos sumažinimas, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus (2016 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2166-575/2016, 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3525-575/2016).

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia apie VšĮ Velžio komunalinis ūkis padarytų pažeidimų pobūdį ir priežastis, atsižvelgia į tai, kad VšĮ Velžio komunalinis ūkis, kaip juridiniam asmeniui, ekonominė sankcija taikoma pirmą kartą, taip pat į tai, kad pareiškėja prisipažino pažeidimą, laikotarpyje nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2018 m. liepos 31d. Panevėžio rajono teritorijoje eksploatavo 33 požeminio vandens vandenvietes, neturėdama Lietuvos geologijos tarnybos išduoto leidimo ir sudarytų su ja išteklių naudojimo sutarčių, tačiau pareiškėja už mokestinius laikotarpius Valstybinei mokesčių inspekcijai laiku teikė deklaracijas apie išgautus gamtos išteklių kiekius ir mokėjo valstybei mokesčius už naudojimąsi gėlo požeminio vandens ištekliais t.y. nesiekė tyčia ir sąmoningai nuslėpti mokestį, ėmėsi veiksmų pažeidimams pašalinti, teisės aktų pažeidimo bylos metu bendradarbiavo su aplinkos apsaugos pareigūnais, padėjo tyrimui, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nėra duomenų, kad dėl padarytų teisės pažeidimų būtų kilusių žalingų padarinių aplinkai ir žmonėms. Teismas atsižvelgia ir į pareiškėjos pateiktą balansą ir veiklos rezultatų ataskaitą pagal 2018 m. rugsėjo 30 d. duomenis.

Atsižvelgus į taikomą teisinį reglamentavimą bei teisminę praktiką bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, sprendžiama, jog nagrinėjamu atveju paskirta 3000 eurų bauda nėra proporcinga padarytiems pažeidimams, o įstatymo numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti nagrinėjamu atveju pakankama mažesnio dydžio bauda. Nustatydamas skiriamos ekonominės sankcijos dydį, teismas sprendžia, kad bauda turi būti svari ir daryti atgrasantį bei užkardomąjį poveikį tiek pažeidimą padariusiai pareiškėjai, tiek ir kitiems juridiniams asmenims.

Remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir įvertinęs jas patvirtinančius įrodymus, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo panaikinti 2018 m. lapkričio 27 d. Nutarimą, kuriuo paskirta 3000 eurų bauda, tačiau pakankama ir pagrįsta, padarytus teisės pažeidimus atitinkanti bei prevencinį poveikį daranti poveikio priemonė yra pareiškėjai VšĮ Velžio komunalinis ūkis, skiriama 1500 eurų dydžio bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

skundą tenkinti iš dalies .

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės skyriaus Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo ir teisės poskyrio 2018 m. lapkričio 27 d. nutarimu už Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 124 straipsnio 4 dalyje numatytą teisės pažeidimą paskirtą 3000 eurų (trijų tūkstančių eurų) baudą sumažinti ir VšĮ Velžio komunalinis ūkis paskirti ekonominę sankciją – 1500 eurų (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) baudą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.