- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-05
- Bylos Nr.
- eAS-393-629/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01598-2018-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Arūnas Dirvonas, Milda Vainienė (pran.)
- Pareiškėjas
- D. D.
- Atsakovas
- Palangos miesto savivaldybės administracijai
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. D. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. balandžio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. D. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja D. D. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2018 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą Nr. 3R2-42(AG2-33/17-2018); 2) įpareigoti atsakovą Palangos miesto savivaldybės administraciją pašalinti padarytą pažeidimą – per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pateikti pareiškėjai informaciją apie jai skaičiuotiną žemės mokestį: 2.1) pareiškėjai ir kitų kitos paskirties patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Palangoje, tik I (8 aukštų) ir II (12 aukštų) korpusų, bendraturčiams priskirtą naudotis valstybinės žemės plotą; 2.2) abiejų – I ir II – korpusų bendrą patalpų plotą; 2.3) pareiškėjai tenkančią naudotis valstybinės žemės dalį (proporcingai pareiškėjos turimam patalpų plotui); 2.4) duomenis apie nuomos mokesčio 0,9 proc. taikymo pagrindą kitos paskirties rekreaciniam žemės plotui, ant kurio stovi kitos paskirties pastatas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis trims ir daugiau kitų patalpų savininkams; 2.5) galimai kitą svarbią informaciją, padėsiančią neabejotinai tiksliai suskaičiuoti valstybinės žemės nuomos mokestį pareiškėjai, kaip valstybinės žemės naudotojai, nesudariusiai nuomos sutarties; 2.6) tiksliai suskaičiuotą žemės mokestį.
Žemesnės instancijos teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. kovo 7 d. sprendimu pareiškėjos patikslintą skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Pareiškėja 2019 m. balandžio 8 d. pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti minėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. balandžio 9 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą iki 2019 m. balandžio 16 d. (įskaitytinai) pašalinti apeliacinio skundo trūkumą – sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį – 0,25 Eur, išaiškino pareiškėjai, kad per teismo nustatytą terminą nepašalinus apeliacinio skundo trūkumo, jis bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, nurodė, jog minėta nutartis neskundžiama.
Šalies argumentai
Pareiškėja 2019 m. balandžio 10 d. atskirajame skunde prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo 2019 m. balandžio 9 d. nutartį, motyvuodama Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 66 straipsnio 4 dalimi.
Žemesnės instancijos teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. balandžio 10 d. nutartimi pareiškėjos atskirąjį skundą priimti atsisakė, nes Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 152 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui: 1) šio įstatymo nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Teismo 2019 m. balandžio 9 d. nutartimi nustatytas terminas trūkumams pašalinti, tokia teismo nutartis atskiruoju skundu nėra skundžiama, nes tokia galimybė nėra nurodyta ABTĮ, ir ši nutartis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai. Teismas taip pat pažymėjo, jog MAĮ 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 13 straipsnio 10 punkte nurodytas žyminis mokestis pagal šį įstatymą administruojamas tik tiek, kiek tai nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK). Nagrinėjamu atveju prievolę sumokėti žyminį mokestį ir jo dydį nustato ne CPK, o ABTĮ, todėl MAĮ nuostatos šiuo atveju netaikytinos.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. balandžio 17 d. nutartimi pareiškėjos apeliacinį skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjai, nes ji per teismo nustatytą terminą nepašalino apeliacinio skundo trūkumo, t. y. nesumokėjo trūkstamos žyminio mokesčio dalies 0,25 Eur.
II.
Pareiškėja atskirajame skunde prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – jos apeliacinį skundą laikyti paduotu.
Pareiškėja remiasi MAĮ 66 straipsnio 4 dalimi, numatančia piniginės prievolės apvalinimo taisykles, taip pat nurodo, kad ABTĮ nereglamentuoja žyminio mokesčio administravimo tvarkos, ją nustato CPK ir MAĮ.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. balandžio 17 d. nutarties, kuria teismas pareiškėjos apeliacinį skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjai, nes ji per teismo nustatytą terminą nepašalino apeliacinio skundo trūkumo, t. y. nesumokėjo trūkstamos 0,25 Eur žyminio mokesčio dalies, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad ji suapvalino mokėtiną žyminį mokestį pagal MAĮ nustatytas taisykles iki 11 Eur, todėl 0,25 Eur ji neturėjo primokėti. ABTĮ nereglamentuoja žyminio mokesčio administravimo tvarkos, ją nustato CPK ir MAĮ.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad nagrinėdamas bylas, administracinis teismas vadovaujasi šio įstatymo normomis, taip pat CPK normomis, kai šis įstatymas jas tiesiogiai nurodo. ABTĮ VI skyriuje įtvirtintos nuostatos, reglamentuojančios bylos nagrinėjimo išlaidas, tame tarpe ir nuostatos, susijusios su žyminiu mokesčiu (ABTĮ 34–38 str.). Iš nurodytų nuostatų turinio matyti, jog įstatymų leidėjas nenustatė, kad su žyminiu mokesčiu susiję klausimai turi būti sprendžiami CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Tokia nuoroda yra padaryta tik reglamentuojant atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimą (ABTĮ 40 str. 5 d.). Taigi nagrinėjamu atveju taikyti CPK nuostatas nėra jokio teisinio pagrindo.
MAĮ 14 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žyminis mokestis pagal MAĮ administruojamas tik tiek, kiek tai nustatyta CPK. MAĮ nėra įtvirtina nuostatų dėl ABTĮ nustatyto žyminio mokesčio administravimo. Taigi, nėra pagrindo teigti, jog MAĮ nuostatos dėl žyminio mokesčio administravimo turėtų būti taikomos to atskirai nenustačius ABTĮ. Tokios nuorodos ABTĮ nėra įtvirtinta, todėl pareiškėjos argumentai dėl šiuo atveju taikytino MAĮ yra nepagrįsti, todėl atmetami.
ABTĮ 34 straipsnyje įtvirtinta, kad skundai (prašymai, pareiškimai) administraciniuose teismuose priimami ir nagrinėjami tik po to, kai sumokamas įstatymo nustatytas žyminis mokestis, išskyrus šio įstatymo nustatytus atvejus.
ABTĮ 35 straipsnyje nustatyta, kad administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą, pareiškimą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 30 eurų žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas šio įstatymo 36 ir 37 straipsniuose (1 d.); už apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo mokamas 15 eurų žyminis mokestis (2 d.); šiame straipsnyje nurodytus skundus (prašymus, pareiškimus) paduodant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą skundą (prašymą, pareiškimą) mokėtinos žyminio mokesčio sumos (3 d.).
ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu reikia pagal šį įstatymą.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja už apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo sumokėjo 11 Eur žyminio mokesčio (b. l. 111), nors pagal prieš tai nurodytą teisinį reglamentavimą (ABTĮ 35 str. 2 ir 3 d.) turėjo sumokėti 11,25 Eur, t. y. žyminio mokesčio nepriemoka sudaro 0,25 Eur.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai, t. y. vadovaudamasis prieš tai nurodytu reglamentavimu, nustatė pareiškėjai terminą pašalinti apeliacinio skundo trūkumą – primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį ir, pareiškėjai šio trūkumo nepašalinus, skundžiama nutartimi laikė pareiškėjos apeliacinį skundą nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjai, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjai sukeliamos procesinės pasekmės neatitinka teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų, pažeidžia asmens teisę į teisminę gynybą. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad prieš tai paminėtą išvadą daro atsižvelgdama ir į tą aplinkybę, jog pareiškėja, teikdama skundą pirmosios instancijos teismui, sumokėjo 0,5 Eur daugiau žyminio mokesčio, nei tai nustatyta ABTĮ 35 straipsnio 1 ir 3 dalyse (b. l. 20), o pirmosios instancijos teismas šios žyminio mokesčio permokos pareiškėjai negrąžino (ABTĮ 38 str. 1 d. 1 p.).
Išanalizavusi pirmiau aptartus faktinius bylos duomenis bei ištyrusi kitas sprendžiamam klausimui reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjos apeliacinį skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjai pažeisdamas teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus bei asmens teisę į teisminę gynybą. ABTĮ 138 straipsnio 1 ir 2 dalys nesuteikia apeliacinės instancijos teismui nagrinėjamu atveju ta pačia nutartimi išspręsti apeliacinio skundo priėmimo klausimo, todėl pareiškėjos atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, o apeliacinio skundo priėmimo klausimas perduodamas tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos D. D. atskirąjį skundą iš dalies tenkinti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. balandžio 17 d. nutartį panaikinti ir perduoti apeliacinio skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.